- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- eI2-16869-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05575-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 24S215637 (toliau – Sprendimas); 2) priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nesutikdamas su skundžiamu Sprendimu, pareiškėjas skunde nurodo, kad:
2.1. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 23 d., taip pat nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje nuo 2024 m. rugsėjo 24 d. iki 2026 m. rugsėjo 23 d.
Pareiškėjas mano, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ, ir Įstatymas) įtvirtintas teisės normas, taip pat netinkamai taikė SIS reglamentą.
2.2. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjas neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir paaiškina, kad atvykdamas į Lietuvą 2024 m. birželio 20 d., turėjo Maltos Respublikos leidimą laikinai gyventi Nr. MT9894706, kuris galiojo nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. lapkričio 12 d. Pasak pareiškėjo, sistemoje iki šiol yra nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi Maltoje yra galiojantis. Atvykęs į Lietuvą, pareiškėjas buvo informuotas, kad jo leidimas laikinai gyventi Maltoje yra paskelbtas negaliojančiu nuo 2024 m. kovo 13 d. Tačiau apie tai, kad Maltoje išduotas leidimas laikinai gyventi yra panaikintas, pareiškėjas nežinojo, to nematė ir informacinėje sistemoje.
Dėl neteisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjui buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta 14 dienų išvykti iš šalies. Pareiškėjas sužinojęs, kad jo leidimas laikinai gyventi Maltoje yra negaliojantis, išvyko iš Lietuvos.
Pabrėžia, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką, manydamas, kad jo leidimas laikinai gyventi yra galiojantis, kadangi niekas jo neinformavo apie tai, kad jo leidimas laikinai gyventi yra panaikintas. Šią informaciją jis sužinojo tik Lietuvoje ir sužinojęs, kad jo leidimas laikinai gyventi Maltoje yra panaikintas, jis iškart išvyko iš Lietuvos.
2.3. Taip pat nurodo, kad atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, taip pat yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. O vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, įstatymuose už įstatymų pažeidimus nustatomos sankcijos turi būti tokio dydžio, koks yra būtinas siekiant teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo – užtikrinti įstatymų laikymąsi, nustatytų pareigų vykdymą. Šioje situacijoje atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, netinkamai taikė UTPĮ, nes, anot pareiškėjo, siekiant asmeniui taikyti pareiškėjui pritaikytą poveikio priemonę reikia nustatyti pareiškėjo tyčią, t. y. tyčia neteisėtai veikti (neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką.
2.4. Skundžiamame Sprendime taipogi nurodoma, kad uždraudus pareiškėjui atvykti į Lietuvą yra įtraukiamas perspėjimas į Šengeno sistemą. Šengeno informacinėje sistemoje (toliau – SIS) reglamento 24 straipsnis nustato perspėjimų apie draudimą atvykti ar apsigyventi pateikimo sąlygas. Įvedant perspėjimą į SIS II, taikomas proporcingumo reikalavimas, išnagrinėjant, ar konkretus atvejis yra pakankamai adekvatus, atitinkamas ir svarbus, kad perspėjimas būtų įvestas į SIS II. Svarbu pabrėžti, kad, esant SIS reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, kompetentingoms institucijoms tenkanti pareiga įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą negali būti suprantama kaip suteikianti joms neribotą nuožiūros laisvę veikti šiuo tikslu.
2.4.1. Taip pat pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką (administracinė byla Nr. eA-1044-789/2024), kurioje išaiškinta, kad sprendimas uždrausti trečiosios šalies piliečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikrą laikotarpį, grindžiamas to asmens keliama grėsme nacionaliniam saugumui, neturi tapti automatiniu pagrindu įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą.
2.4.2. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju netgi galima teigti, kad atsakovas neturėjo teisės priimti sprendimą dėl perspėjimo įtraukimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), kadangi nebuvo nustatyta jokia grėsmė, kurią galėtų kelti pareiškėjas. Pareiškėjas jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jokių baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nėra pradėtų. Atsakovas taip pat nenurodo, kad pareiškėjas būtų įvykdęs nusikalstamą veiką, prieš pareiškėją nėra pradėta jokių baudžiamųjų bylų, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėjas galėtų būti pavojingas ir jo negalima įleisti į ES ir Šengeno valstybes. Toks akivaizdžiai neteisingas skundžiamas Sprendimas stipriai riboja pareiškėjo teises.
2.4.3. Be to, pareiškėjas nebuvo niekaip informuotas Maltos institucijų, kad jo leidimas laikinai gyventi Maltoje yra panaikintas, todėl jam negali būti taikomas skundžiamu Sprendimu pritaikytas draudimas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, kad Maltos išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. MT9894706 yra galiojantis, paaiškina, kad SIS perspėjimai dėl asmens dokumentų nurodo, kad dokumentas paskelbtas negaliojančiu, nes jis yra „pavogtas, neteisėtai pasisavintas, pamestas ar kitaip dingęs“. Departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, vadovavosi Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijai) nuostatomis (Kriterijų 20.2.1 p.) ir toks draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertintinas kaip proporcingas, atitinkantis Kriterijų vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus. Pagal Įstatymo 133 str. 1 d. pareiškėjui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
3.2. Taip pat atsakovas nesutinka su pareiškėju dėl SIS reglamento 24 straipsnio taikymo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas selektyviai pateikia SIS reglamento 24 str., ignoruodamas SIS reglamento 24 str. 2 d. c) p., kuris įvardija trečią sąlygą, kai minėto straipsnio 1 dalies a) punktas gali būti taikomas. Tai yra trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
3.3. Be kita ko, Departamentas tvirtina, kad dėl sprendimo uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo įtraukimo į SIS pareiškėjas gali pateikti motyvuotą prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Sąrašas). Departamentas, gavęs tokį prašymą, spręstų dėl galimybės išbraukti duomenys iš nepageidaujamų asmenų sąrašo. Duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS, jeigu sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka SIS reglamento 24 str. nustatytus pagrindus.
Anot atsakovo, įvertinus tai, kad pareiškėjas grąžintas į savo pilietybės valstybę, nes Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo neteisėtai, ir tai, kad užsienietis ir ateityje gali siekti pasilikti kitose Šengeno valstybėse, taip pat tai, kad draudimo atvykti instituto vienas iš tikslų yra aukšto lygio saugumo užtikrinimas Europos Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose, ir tai, kad šis tikslas pasiekiamas tik įvedant įspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi į SIS, užsieniečio duomenys iš Nacionalinio sąrašo teikiami SIS.
3.4. Departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, atitinkantį tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Pareiškėjas 2024 m. birželio 20 d. į Lietuvos Respubliką atvyko, turėdamas Maltos Respublikos išduotą leidimą gyventi Nr. MT9894706.
4.2. Migracijos departamentas patikrinimo metu nustatė, jog SIS duomenimis, Maltos Respublikos išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. MT9894706 nuo 2024 m. kovo 13 d. paskelbtas negaliojančiu (paskelbimo priežastis: daiktas ieškomas norint jį paimti).
4.3. Departamento 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimu dėl grąžinimo Nr. 24S205352, vadovaujantis Įstatymo 125 str. 1 d. 7 p., pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į Tunisą per 14 dienų. Pagal LR ANK 538 str. asmeniui skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
4.4. Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 20 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos.
4.5. Departamentas 2024 m. rugsėjo 24 d. priėmė ginčijamą Sprendimą: uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus); įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 24 mėnesius (2 metus).
Departamentas rėmėsi tuo, kad pareiškėjas nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2024 m. rugsėjo 20 d. Šengeno erdvėje buvo neteisėtai, bei viršijo leistiną buvimo terminą 192 dienomis, UTPĮ 133 straipsnio 1 dalimi, Kriterijų 20.2.1 punktu, kuris numato, kad nustatomas 2 metų uždraudimo atvykti terminas, jei užsienietis grąžintas UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu, atsižvelgiama į:neteisėtai Lietuvos Respublikoje ir (ar) kitose Šengeno valstybėse buvo nuo 91 iki 365 dienų, taip pat tuo, kad pareiškėjas glaudžių socialinių ryšių su Lietuva neturi.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Įstatymo 133 str. 1 d. numatyta, kad užsieniečiui, kuris buvo grąžintas į užsienio valstybę, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.
Įstatymo 133 str. 7 d. numatyta, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Įstatymo 133 str. 8 d. numatyta, kad sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė šio Įstatymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą, arba Migracijos departamentas. Sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką šio straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siūlymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.
7. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo atžvilgiu sprendimas dėl jo grąžinimo grąžintas (2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimas Nr. 24S205352) buvo priimtas UTPĮ 125 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuris nustato, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai „jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu“. Šiame sprendime ir konstatuota, kad pareiškėjas prašo leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę ir bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu.
8. Skundžiamame Sprendime atsakovas rėmėsi Kriterijų 20.2.1 papunkčiu, tačiau šis papunktis taikomas tik tais atvejais, kai užsienietis buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytu pagrindu. Tai reiškia, kad minėta norma negalėjo būti pritaikyta pareiškėjui. Pažymėtina, kad ir Kriterijų IV skirsnis („Draudimas atvykti užsieniečiui, kuris buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas“) numato uždraudimą atvykti tik tais atvejais, kai užsienietis buvo įpareigotas išvykti ar grąžintas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 ar 6 punkte nustatytais pagrindais. Taigi atsakovas neturėjo Kriterijuose nustatyto pagrindo taikyti pareiškėjui draudimą atvykti.
Pažymėtina ir tai, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjas kaip nors piktnaudžiavo migracijos procedūromis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jam buvo išduotas Maltos leidimas gyventi Nr. MT9894706, kuris turėjo galioti iki 2024 m. lapkričio 12 d. Nepaisant to, kad SIS duomenys rodo, kad šis leidimas paskelbtas negaliojančiu nuo 2024 m. kovo 13 d., nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas žinojo apie aplinkybę, siekė vengti dokumentų kontrolės ar kažkaip kitaip bandė apeiti migracijos procedūras.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad atsakovas nepagrįstai priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką.
9. NAS taisyklių 15 punkte nurodyta, kad Duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose, 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinimas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152, (toliau – SIS reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.
10. SIS reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punkte (kuriuo vadovavosi atsakovas, priimdamas Sprendimą) nurodyta, kad valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, kai valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Šio straipsnio 2 dalies c punkte nurodyta, kad situacijos, kurioms taikomas 1 dalies a punktas, susidaro, kai: trečiosios šalies pilietis apėjo ar bandė apeiti Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje.
Nagrinėjamu atveju byloje pasisakyta, kad nebuvo pagrindo pareiškėjui taikyti draudimą atvykti į Lietuvą, taigi nebuvo pagrindo jo įtraukti į nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, sudaromą pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436. Todėl nebuvo pagrindo teikti pareiškėjo duomenų iš šio sąrašo į SIS. Be to, nėra nustatyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, o vien tai, kad jis nesudarė darbo sutarties nesudaro pagrindo išvadai, kad jis apėjo ar bandė apeiti Europos Sąjungos ar nacionalinę teisę dėl atvykimo į valstybių narių teritoriją ir buvimo joje, todėl Sprendimo dalis dėl įtraukimo į SIS sistemą yra nepagrįsta ir naikintina.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą tenkina ir panaikina Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 24S215637 kaip prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkinamas iš dalies. Byloje nėra pateiktas detalus patirtų atstovavimo išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), taigi jos nepriteisiamos. Tuo tarpu pareiškėjas yra sumokėjęs 22,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisiama 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą patenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 24S215637.
Priteisti iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo A. B. naudai 22,50 Eur (dvidešimt du eurus 50 centų) sumokėto žyminio mokesčio.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.