Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2014-10-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-220/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-10-09
Bylos Nr.
1-30-220/2014
Teisminio proceso Nr.
1-93-1-00431-212-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edmundas Žukauskas
Kaltinamasis
T. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-30-220/2014Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.5; 2.3.6.4.5. (S)Teisminio proceso Nr.1-93-1-00431-212-7
ŠILALĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 9 d.Šilalė
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas,sekretoriaujant Ritai Tverijonienei,dalyvaujant prokurorui R. K.,kaltinamojo gynėjui advokatui V. R.,nukentėjusiesiems, V. K. ir R. K.,

nukentėjusiųjų atstovei advokatei S. J..

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str.5 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis T. B., 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 02 val. 30 min., Šilalės r. Vingininkų k., kelyje Šilalė- Didkiemis, 3 -ame kilometre, vairuodamas P. B. priklausantį automobilį VW BORA, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Šilalės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 122, 133,134, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir meteorologines sąlygas, esant vingiuotam kelio ruožui ir blogam matomumui, tai yra dideliam rūkui ir dulksnai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija važiavo ne dešiniau ištisinės linijos, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko partrenkė kelio važiuojamąją dalimi ėjusį J. K., o pastarajam po partrenkimo likus gulėti kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių J. K. saugumo ir kitų šiuo keliu galinčių važiuoti transporto priemonių saugaus eismo užtikrinimui, nepažymėjo, nepaženklino pavojingos J. K. gulėjimo važiuojamojoje dalyje vietos bei visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitus eismo dalyvius, dėl ko ant kelio važiuojamosios dalies sužalotą ir gulintį J. K. pervažiavo priešais atvažiuojantis automobilis VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis J. M., kurį vairavo G. M., taip padarė eismo įvykį, sužalojo J. K., kuris dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų mirė.

Kaltinamasis T. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė duoti parodymus.

Kaip matyti iš kaltinamojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu, jis kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino. Paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 02.30 val. Šilalės r. Vingininkų k. kelyje Šilalė – Didkiemis, 3-čiajame kilometre vairavo tėvui P. B. priklausantį automobilį VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Jis važiavo vienas, Šilalės kryptimi, ne didesniu kaip 60 km/ha greičiu. Kadangi buvo didelis rūkas, tamsus paros metas, laikėsi visų atsargumo priemonių, kad jo pasirinktas važiavimo greitis, atsižvelgiant į oro sąlygas, negalėjo sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Važiavo dešine kelio puse, viduriu šios eismo juostos, nekirto ištisinės kelio ženklinimo linijos. Pravažiavus kelio vingį, jo važiuojamo kelio dalies viduryje pamatė einantį žmogų, vėliau sužinojo, kad tai J. K.. Tarp jo vairuojamo automobilio ir jo buvo 3-5 metrai. Žmogus ėjęs kelio viduriu nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, prie drabužių nebuvo prisisegęs atšvaito. Pamatęs žmogų jo važiuojamosios kelio dalies viduryje, iškart pradėjo stabdyti ir tuo pat metu automobilio vairą suko į kairę, taip siekdamas išvengti ar kiek įmanoma sušvelninti susidūrimą su einančiu žmogumi. Tačiau dėl mažo atstumo tarp žmogaus ir automobilio, to padaryti nepavyko. Žmogų kliudė sukdamas į kairę, dešine automobilio priekine dalimi, kuris nuo smūgio buvo permestas per automobilio viršų ir nukrito į priešingą eismo juostą. Tuo metu, kai lenkė einantį žmogų, tai jis galėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą, o taip pat į priešpriešinės eismo juostos kelkraštį, tačiau nežymiai, nes to nejuto. Apklausiamas įtariamuoju kaltinamasis papildomai nurodė aplinkybę, kad jis galėjo į priešpriešinio kelio eismo juostos kelkraštį įvažiuoti po to, kai partrenkė jo važiuojamąja dalimi ėjusį žmogų( 2 t. b.l.87). Supratęs, kad partrenkė kelio viduriu ėjusį žmogų, sustojo ir įjungė automobilio avarinį signalą. Iš karto paskambino 112, pranešė apie eismo įvykį. Po to paskambino tėvams. Nepaženklino įvykio vietos, nes neturėjo tam laiko. Po kokių 3 min. ,tuo pat metu pamatė nuo Šilalės pusės link Jucaičių artėjantį automobilį. Pradėjo mojuoti rankomis su įjungtu telefonu, taip bandydamas sustabdyti artėjantį automobilį. Atvažiuojančio automobilio vairuotojas sulėtino greitį, bet nesustojo, o pravažiavęs pro jį ir stovintį jo automobilį, pervažiavo kelio juostoje gulintį žmogų, kurį jis buvo partrenkęs. Po eismo įvykio buvo sukrėstas, susijaudinęs, todėl negalėjo įvertinti situacijos. Viskas vyko labai greitai. Vėliau perstatė savo automobilį, nes tai liepė padaryti „VW Golf“ keleivis, kad kitas automobilis gulinčio žmogaus nepervažiuotų. Savo kaltės nepripažįsta, nes yra įsitikinęs, kad kelių eismo taisyklių nepažeidė. Iki eismo įvykio važiavo savo eismo puse, tai yra dešine eismo juosta, ta pačia kelio juosta ėjo ir žmogus. (2 t. b.l. 74-75, 86, 87).

Liudytojas G. M. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 18 d. apie 02.00 val. jis važiavo kartu su draugu D. P. automobiliu VW Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis automobilis priklauso tėvui J. M.. Važiavo iš Šilalės m. į Šilalės r. Jucaičių k. keliu Šilalė – Didkiemis link Jucaičių. Automobilį vairavo jis, o D. P. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Tuo metu buvo labai tamsu, didelis rūkas, labai blogas matomumas. Važiavo ne didesniu nei 50 km/h greičiu. Važiavo dešine eismo juosta. Važiuojant Vingininkų k. teritorija, pamatė kitoje kelio pusėje ant priešingos eismo juostos ties viduriu stovintį automobilį, kuris buvo su įjungtais avariniais žibintais, taip pat buvo įjungti šviesų žibintai, tačiau kokie neprisimena. Galvojo, kad automobiliui padangą nuleido Privažiavus prie minėto automobilio pamatė, kad šalia automobilio vairuotojo durelių stovi vaikinas, kuris mosikavo šviečiančiu telefonu. Po to pažiūrėjęs į kelią , pamatė ant kelio gulintį žmogų, kurį automobilio ratais apėmęs jį pervažiavo. Viskas įvyko akimirksniu. Pervažiavęs žmogų jis sustojo ir pasakė T. B., kad jis užstatytų iš priekio automobilį, kad niekas daugiau žmogaus nepervažiuotų. Pervažiuodamas žmogų gal šiek tiek jį patempė į priekį, buvo ant kelio kraujų. Nežino ką kalbėjo su T. B.. Visko įvykio detalių gerai neprisimena, nes praėjo nemažai laiko, tačiau sutinka su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (2 t. b.l. 59-60, 65-66).

Liudytojas P. B. parodė, kad jis buvo atvykęs į įvykio vietą. Kadangi sūnus buvo pasimetęs, tai jis užvažiavo su automobiliu ant tralo ir užvarant automobilį ant tralo galėjo jo apačia užkliūti ir nulūžti variklio apsaugos plastmasė. Jo lengvojo automobilio apačia jau buvo anksčiau apgadinta. Jo sūnus dažnai naudojasi šiuo automobiliu. Dėl automobilio nulūžusios dalies aiškina teisme todėl, kad sūnus jam davė susipažinti su bylos duomenimis. Ikiteisminio tyrimo metu tokių parodymų apie automobilio nulūžusias apsaugos dalis nedavė, nes niekas jo apie tai neklausė. Teigia, kad jo sūnus autoįvykio metu nebuvo įvažiavęs į kairės kelio pusės kelkraštį.

Nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. apie 20.00 val. jo sūnus J. K. išvyko iš namų. Jis tą vakarą su savo drauge ketino vykti į kavinę „Jūrą“, esančią Šilalės r. Pajūrio mstl. Apie 2-3 val., tikslaus laiko nežino, į žmonos telefoną SMS žinutę parašė sūnaus draugė L. P., klausdama kur yra Julius. Tada žmona paskambino sūnui Juliui į telefoną ir juo atsiliepė greitosios pagalbos darbuotoja, kuri pranašė, kad jų sūnus yra sužeistas, yra sunkios būklės, buvo sužalotas eismo įvykio metu ir jis šiuo metu yra išvežamas į ligoninę. 2012-08-18 jo sūnus greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyrių. 2012-08-27 sūnus mirė. Žino, kad sūnų einantį keliu partrenkė automobilį vairavęs T. B.. Laidotuvių metu T. B. atsiprašė. Nori, kad byla būtų perduota į teismą ir T. B. atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio nereiškia. (II t. b. l. 1, 3).

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 17 d. apie 20.00-21.00 val. jos sūnus J. K. išvyko iš namų. Jis tą vakarą su savo drauge ketino vykti į kavinę „Jūrą“, esančią Šilalės r. Pajūrio mstl. Apie 3 val. gavo SMS žinutę iš sūnaus draugės L. P., kurioje ji klausė ar Julius grįžo namo, nes jis jai nebeatsako į žinutes. Ji paskambino sūnui Juliui į telefoną ir juo atsiliepė greitosios pagalbos darbuotoja, kuri pranašė, kad jų sūnus yra sužeistas, jis yra sunkios būklės ir šiuo metu yra išvežamas į Tauragės rajono ligoninę. 2012-08-18 sūnus greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Klaipėdos universitetinės ligoninės reanimacijos skyrių. Sūnus mirė 2012-08-27. Žino, kad sūnų einantį keliu automobiliu partrenkė T. B. ir vėliau jį gulintį ant kelio važiuojamosios dalies automobiliu dar pervažiavo G. M.. (II t. b.l. 4).

Iš 2012-08-18 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo( It., b. l. 31-37) matyti, kad įvykio vieta yra Šilalės r. sav., Vingininkų k. kelyje Šilalė- Didkiemis 3-jame kilometre. Įvykio vietoje asfaltuota kelio danga ir sausa. Važiuojamoji dalis paženklinta ištisine juosta. Įvykio vietoje yra apgadintas automobilis VW Bora, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei automobilis VW Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) bei kūnas kuris guli veidu į asfaltą. Iš įvykio vietos paimti automobilis VW Bora, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir VW Golf, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bei įvairūs dokumentai. Nubraižytas eismo įvykio planas.

Iš 2012-08-23 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo (I t. b. l. 38-47) matyti, kad atliekant papildomą įvykio vietos apžiūrą žvelgiant nuo Šilalės m. pusės dešiniajame kelkraštyje matosi rastas rato vėžių pėdsakas. Žolėje rastas ir užfiksuotas 32,8 m. rato vėžių pėdsakas. Taip pat užfiksuotos raudonos spalvos dėmės, vilkimo žymės. Be to minėtame kelkraštyje žolėje rasta variklio apsaugos detalė bei nuskustos žolės su velėna ploteliai. Iš įvykio vietos paimta rasta variklio apsaugos detalė (nuolauža).

Iš 2012-08-27 įvykio vietos apžiūros protokolo (I t. b. l. 48-51) matyti, kad iš įvykio vietoje Šilalės r. Vingininkų k. kelio Šilalė-Didkiemis 3 km. Kairėje važiuojamosios dalies pusės (žiūrint nuo Didkiemio k.) už kelkraščio esančioje žolėje, aptikti nuskustos žolės su velėna 2 ploteliai. Esančių dviejų nuskustos žolės su velėna plotelių paimtas dirvožemio mėginys ir aplink minėtus plotelius esančios augmenijos pavyzdžiai.

Iš 2012-08-18 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolo ir 2012-08-23 apžiūros protokolo (I t. b. l.52-53, 55-63) matyti, kad apžiūrėtas automobilis VW Bora valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) Rastos apgadintos automobilio dešiniosios dalys , matosi variklio apatinės apsaugos vaizdas, ant automobilio apatinės konstrukcijos užkibusių žolių vaizdas.

Iš 2012-08-27 apžiūros protokolo ( I t. b. l. 64-69) matyti, kad buvo papildomai apžiūrėtas automobilis VW Bora, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) Po automobilio apžiūros paimtos rastos žolės bei jų dalys, po automobilio apačia.

Iš 2012-10-17 apžiūros protokolo (I t. b. l. 71-73) matyti, kad apžiūrint automobilį VW Bora, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) dalyvaujant ekspertui V. P. buvo nustatyta, kad, jog eismo įvykio vietoje aptiktas detalės fragmentas yra atsidalijęs nuo VW Bora, valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) variklio skyriaus plastikinės apsaugos, kuri sumontuota automobilio apačioje. Automobilio VW Bora variklio skyriaus apsauginis gaubtas buvo apgadintas iki atsidalinant įvykio vietoje rastam detalės fragmentui.

Iš specialisto išvados Nr.11-2783 (12) (I t. b. l. 79-81) matyti, kad paimtas 2012-08-27 augalų pavyzdys iš įvykio vietos ir du augalų pavyzdžiai paimti 2012-08-27 iš po automobilio VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra vienodi- lyginamuosius augalų pavyzdžius sudaro tokie patys augalai.

Iš 2012-08-23 apžiūros protokolo ( I 1 b.l. 86-89) matyti, kad apžiūrint automobilį „ VW Golf“ išoriškai automobilio apgadinimų nerasta.

Iš 2012-08-21 specialisto išvados ( I b.l. 95 ) matyti, kad J. K. kraujuje rasta 0, 80% etilo alkoholio.

Iš 2012-08-29 specialisto išvados ( I t. b.l. 104-109) matyti, kad J. K. mirė nuo autoįvykio metu padarytų sužalojimų.

Iš 2012-08-27 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (I t. b. l. 111) matyti, kad V. K. pateikė J. K. drabužius, tai yra kelnes su diržu, apatines kelnaites, marškinius, megztinį, kurie buvo apžiūrėti (I t. b. l. 112-115) .

Iš 2012-09-05 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( I t. b. l. 117) matyti, kad V. K. pateikė DVD-R diską su 22 nuotraukomis, kurie buvo apžiūrėti (I t. b. l. 118-127).

Iš 2012-09-21 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (I t. b. l. 128) matyti, kad V. K. pateikė J. K. sportinius batelius, kurie buvo apžiūrėti(I t. b. l. 129).

Iš specialisto išvados Nr.11K-363(12) (I t. b. l. 135-152) matyti, kad specialistas nustatė, jog tikėtina, kad eismo įvykio kilimą, kuomet automobiliu „VW Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo partrenktas pėsčiasis J. K., techniniu požiūriu sąlygojo pėsčiojo J. K. veiksmai, - tamsiu paros metu esant ribotoms matomumo sąlygoms keldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį transporto priemonių eismui ėjo keliu nesinešdamas šviečiančio žibinto arba nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdamas prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, bei automobilio VW Bora vairuotojo veiksmai, - kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija važiavo ne dešiniau ištisinės linijos. Tikėtina, kad eismo įvykio kilimą kuomet automobiliu VW Golf , valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo pervažiuotas J. K., techniniu požiūriu sąlygojo VW Bora vairuotojo T. B. veiksmai, - partrenkęs pėsčiąjį J. K. ir pastarajam po partrenkimo likus gulėti kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje nesiėmė visų reikiamų priemonių J. K. saugumui ir kitų šiuo keliu galinčių važiuoti transporto priemonių saugaus eismo užtikrinimui, nepažymėjo, nepaženklino pavojingos J. K. gulėjimo važiuojamojoje dalyje vietos bei visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitus eismo dalyvius. Nurodyta, kad J. K. buvo partrenktas neprivažiuodamas vietos, kurioje nustatyta 30x70 kraujo dėmė, automobiliui važiuojant kairiąją kelio puse ir tikėtina kairiaisiais ratais įvažiavus į kairiąjį kelkraštį, žmogui esant važiuojamojoje dalyje, 1,15 metro atstumu nuo važiuojamosios dalies.

Iš kompleksinės medicininės – eismo įvykio ekspertizės akto Nr.11K-138(13) (I t. b. l. 179-186) Nr.11K-103(13) (I t. b. l. 187-195) matyti, kad apytiksliai nustatytas automobilio „Volkswagen Bora“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), greitis51,5 km/h. Taip pat nurodyta, kad automobiliui važiuojant dešiniąją kelio puse, o pėsčiajam einant kairiąją kelio puse, tarp jų kontakto nebūtų buvę. Be to, nurodyta, kad T. B., pertrenkęs pėsčiąjį J. K. ir pastarajam likus gulėti kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje, nesiėmė visų rei­kiamų priemonių J. K. saugumo ir kitų šiuo keliu galinčių važiuoti transporto priemonių saugaus eismo užtikrinimui, nepažymėjo, nepaženklino pavojingos J. K. gulėjimo va­žiuojamojoje dalyje vietos bei visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitus eismo dalyvius. Taip pat nustatyta, kad tikėtina , jog ir pėsčiojo veiksmai: tamsiu paros metu esant ribotoms matomumo sąlygoms keldamas grėsmę eisme saugumui ir sudarydamas kliūtį transporto priemonių eismui ėjo keliu nesinešdamas šviečiančio ži­binto arba nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdamas prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito sąlygojo eismo įvykio kilimą. Taip pat nurodo, kad ir VW Golf“ vairuotojo veiksmai, jeigu jis važiuodamas 40km/h greičiu galėjo pamatyti jo važiuojamojoje dalyje gulintį J. K. didesniu nei 27, 4 m.atstumu, buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu. Taip pat nustatyta abiejų automobilių atskirai J. K. padaryti sužalojimai, bei nustatyta kokioje padėtyje buvo J. K. prieš jį parbloškiant ir po parbloškimo.

Kaltinamasis T. B. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Remiantis BPK 276 str. 1d. 2p., jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbti teisiamojo posėdžio metu. Iš šių parodymų matyti, kad jis kaltu dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino ir teigia, kad jis, vairuodamas automobilį VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo savo dešiniąją važiuojamąją kelio dalimi, nekirsdamas ištisinės kelio vidurio linijos, ir staiga pamatė jo važiuojamosios dalies kelio viduriu einantį žmogų. Kadangi buvo didelis rūkas, tamsus paros metas, laikėsi visų atsargumo priemonių, kad jo pasirinktas važiavimo greitis, atsižvelgiant į oro sąlygas, negalėjo sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jis važiavo apie 60km/h greičiu. Žmogus, ėjęs kelio viduriu, nesinešė šviečiančio žibinto, nevilkėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, prie drabužių nebuvo prisisegęs atšvaito. Pamatęs žmogų jo važiuojamosios kelio dalies viduryje, iškart pradėjo stabdyti ir tuo pat metu automobilio vairą suko į kairę, taip siekdamas išvengti ar kiek įmanoma sušvelninti susidūrimą su einančiu žmogumi. Kadangi tuo metu, kai jis pamatė žmogų, atstumas tarp automobilio ir žmogaus buvo apie 5 metrus, todėl jis, nors ir stabdė automobilį, neturėjo techninės galimybės automobilį sustabdyti ir išvengti autoįvykio. Žmogų kliudė sukdamas į kairę, dešine automobilio priekine dalimi, kuris nuo smūgio buvo permestas per automobilio viršų ir nukrito į priešingą eismo juostą. Ikiteisminio tyrimo metu ( t.2 b.l. 75) nurodo, kad visą laiką važiavo dešine kelio dalimi, o tik pamatęs einantį žmogų ir norėdamas jį aplenkti pasuko automobilį į kairę ir tuo metu galėjo įvažiuoti į priešpriešinio kelio dalies juostą ir į kelkraštį- apie 0,5 metro. Apklausiamas įtariamuoju ( t. 2 b.l. 87) kaltinamasis nurodo, kad į priešpriešinio eismo juostos kelkraštį išvažiavo po to, kai partrenkė žmogų, o prieš tai važiavo savo dešiniąją kelio juostą. Supratęs, kad partrenkė kelio viduriu ėjusį žmogų, sustojo ir įjungė automobilio avarinį signalą. Iš karto paskambino 112, pranešė apie eismo įvykį. Po to paskambino tėvams. Nepaženklino įvykio vietos, nes neturėjo tam laiko. Po kokių 3 min. ,tuo pat metu pamatė nuo Šilalės pusės link Jucaičių artėjantį automobilį. Pradėjo mojuoti rankomis su įjungtu telefonu, taip bandydamas sustabdyti artėjantį automobilį. Atvažiuojančio automobilio vairuotojas sulėtino greitį, bet nesustojo, o pravažiavęs pro jį ir stovintį jo automobilį, pervažiavo kelio juostoje gulintį žmogų, kurį jis buvo partrenkęs. Po eismo įvykio buvo sukrėstas, susijaudinęs, todėl negalėjo įvertinti situacijos. Viskas vyko labai greitai. Vėliau perstatė savo automobilį, nes tai liepė padaryti VW Golf keleivis. Savo kaltės nepripažįsta, nes yra įsitikinęs, kad Kelių eismo taisyklių nepažeidė. (2 t. b.l. 74-75, 86, 87).

Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, jog jis partrenkė J. K. einantį dešiniuoju kaltinamojo važiuojamosios kelio dalies viduriu, prieštarauja specialisto išvadai (t. 1 b.l. 135-146) ir kompleksinės medicininės – eismo įvykio ekspertizės išvadai (t. 1 b.l. 179-195). Specialisto išvadoje ( t. 1 b.l. 11-12) nurodyta, kad kaltinamojo vairuojamas automobilis, žiūrint jo važiavi­mo prieš eismo įvykį kryptimi, pėsčiąjį J. K. partrenkė neprivažiuodamas vietos, kurioje eismo įvykio vietos apžiūros metu aptikta 30x70 cm dydžio kraujo dėmė (tikėtina, apytiksliai 10-20 m atstumu jos neprivažiavus), automobiliui važiuojant kairiąja kelio puse ir, tikėtina, kairiai­siais ratais esant įvažiavus į kairįjį kelkraštį, partrenkimo metu pėsčiajam J. K. esant va­žiuojamojoje dalyje, mažesniu nei 1,15 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. Netikėti šia specialisto išvada nėra pagrindo, nes ji padaryta vadovaujantis pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis dėl jo įvažiavimo į kairės pusės kelio kelkraštį davė prieštaringus parodymus. Abu kartus apklausiamas įtariamuoju pradžioje jis nurodė, jog visą laiką važiavo dešine kelio dalimi, o tik pamatęs einantį žmogų ir norėdamas jį aplenkti pasuko automobilį į kairę ir tuo metu galėjo įvažiuoti į priešpriešinio kelio dalies juostą ir į kelkraštį- apie 0,5 metro( t.2 b.l. 75). O vėliau nurodo, kad į priešpriešinio eismo juostos kelkraštį išvažiavo po to, kai partrenkė žmogų, o prieš tai važiavo savo dešiniąją kelio juostą( t. 2 b.l. 87). Specialistas savo išvadoje aiškiai nurodo, kad pagal įvykio aplinkybes kaltinamasis važiuodamas kairio kelio pusės juosta partrenkė žmogų, kuris buvo priešpriešinio eismo dalyje , apie 1,15 m. nuo kelio kelkraščio, ir, tikėtinai, nurodo, kad automobilis jau buvo įvažiavęs į kairį kelio kelkraštį. Atsižvelgiant į tai, kad automobilio „Volkswagen Bora“, apatinėje dalyje buvo rastos žolės , kurios, pagal specialisto išvada, pagal lyginamąjį pobūdį, yra vienodos su įvykio vietoje rastais augalais, apžiūros metu kelkraštyje buvo rastos automobilio variklio apsaugos nuolaužų fragmentas, kuris buvo atsidalijęs nuo prie šio automobilio likusios variklio apsaugos dangčio, taip pat nustačius J. K. buvimo vietą- visos šios aplinkybės galutinai įrodo, kad automobilis buvo įvažiavęs į kelkraštį autoįvykio metu. Todėl šiomis nustatytomis aplinkybėmis yra paneigtina kaltinamojo iškelta versija, jog jis, prieš lenkdamas ar po žmogaus nutrenkimo, įvažiavo į kairės pusės kelio kelkraštį. Jo šie paaiškinimai yra laikytini, kaip gynimosi būdas bandant paaiškinti įvažiavimo į kairės juostos kelio kelkraštį aplinkybes. ( t.1 b.l. 31-47). Taip pat, vertinant specialisto V. P. išvadoje nurodytas aplinkybes(t. 1 b.l 6.12) ir jo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kuriame jis nurodė, kad žmogus buvo parblokštas jau automobiliui įvažiavus į kairio kelio kelkraštį, ir jis buvo nublokštas į priekį, kur ir buvo užfiksuota kraujo dėmė, o kitas automobilis jį pervažiavęs jį pastūmė į kitą vietą, paneigia kaltinamojo versiją, jog jis žmogų partrenkė dešinėje kelio juostoje ir jis perskriejo per automobilio viršų ir nukrito kairioje kelio juostoje. Kompleksinės medicininės – eismo įvykio ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, kad kaltinamojo automobiliui judant dešiniąją važiuojamąja kelio dalimi iš vis nebūtų buvę kontakto su kairiąją kelio dalimi ėjusiu žmogumi( t. 1 b.l. 180). Vadinasi bylos medžiaga ir specialisto bei kompleksinės medicininės – eismo įvykio ekspertizės išvadomis yra įrodyta, kad žmogus, ėjęs kairiąja važiuojamosios dalies kelio dalimi, buvo nublokštas automobilio vairuotojui T. B. neatsižvelgus į kelio važiavimo sąlygas( kelio reljefą, meteorologines sąlygas, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio,) išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria ištisinė kelio žymėjimo linija ir važiavo ne dešiniau šios linijos, o kairiau jos, ir atsiradus kliūčiai neapvažiavo jos, ko pasėkoje partrenkė J. K.. Žmogus po susidūrimo buvo nublokštas į priekį. Kaltinamojo nurodyta priešinga versija, kad jis žmogų partrenkė važiuodamas dešine kelio juostą ir jis po smūgio perlėkė per automobilį ir nukrito į priešpriešinio eismo juostą, yra paneigta, todėl teismas ja netiki ir jo parodymus dėl šios versijos vertina kaip kaltinamojo gynimosi būdą. Kadangi nustatyta, kad kaltinamojo automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, o J. K. ėjo šios priešpriešinės eismo juostos dalimi, tai akivaizdu, kad automobiliui neišvažiavus į priešpriešinio eismo juostą , autoįvykio nebūtų įvykę. Tai patvirtina ir specialisto bei kompleksinės medicininės – eismo įvykio ekspertizės išvados( t. 2 b.l. 7-8,11-12). .

Atlikus kompleksinės medicininės – eismo įvykio ekspertizę , nustatyta, kad Eismo įvykio metu automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), J. K. pa­rtrenkė jam stovint vietoje. Po partrenkimo J. K. ant važiuojamosios dalies gu­lėjo išilgai kelio, galvūgaliu link artėjusio automobilio „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kniūbsčias. Automobilis „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojamojoje dalyje gulintį J. K. pervažiavo patenkant jam po automobiliu -tarp ratų. Šios išvados dalis dėl J. K. padėties po jo nutrenkimo atitinka liudytojo G. M. parodymams, kad jis pamatė ant kelio gulintį žmogų ir jį pervažiavo patenkant jam tarp ratų.

Specialistas, nustatydamas eismo įvykio mechanizmą, nurodė, kad tikėtina, jog eismo įvykio kilimą, kuomet automobiliu „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo partrenktas pėsčiasis J. K., techniniu požiūriu sąlygojo pėsčiojo J. K. veiksmai, - tamsiu paros metu esant ribotoms matomumo sąlygoms keldamas grėsmę eisme saugumui ir sudarydamas kliūtį transporto priemonių eismui ėjo keliu nesinešdamas šviečiančio ži­binto arba nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdamas prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito, bei automobilio „Volkswagen Bora“ vairuotojo veiksmai, - kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija važiavo ne dešiniau ištisinės linijos. Be to, nurodo, kad eismo įvykio kilimą, kuomet automobiliu „Volkswagen Golf‘, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pervažiuotas J. K., techniniu požiūriu sąlygojo automobilio „Volkswagen Bora“ vairuotojo T. B. veiksmai, - pertrenkęs pėsčiąjį J. K. ir pastarajam po pertrenkimo likus gulėti kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje nesiėmė visų rei­kiamų priemonių J. K. saugumo ir kitų šiuo keliu galinčių važiuoti transporto priemonių saugaus eismo užtikrinimui, nepažymėjo, nepaženklino pavojingos J. K. gulėjimo va­žiuojamojoje dalyje vietos bei visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitus eismo dalyvius. Jeigu prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Volkswagen Golf ‘ vairuo­tojas G. M. turėjo techninę galimybę išvengti užvažiavimo ant važiuojamojoje dalyje gulėjusio J. K., tai techniniu požiūriu G. M. veiksmai, - sa­valaikiai nestabdė vairuojamą transporto priemonę ir pervažiavo per gulintį J. K., - buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio, kurio metu buvo pervažiuotas J. K., kilimu. Teismas sutinka su specialisto išvada, kad kaltinamojo veiksmai- kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija važiavo ne dešiniau ištisinės linijos, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės , o kairiau. Byloje yra įrodyta, kad jis važiavo priešpriešine kairiąja kelio juosta ir jeigu jis nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, tai autoįvykio iš vis nebūtų buvę. Sutinkama ir su tuo, jog J. K. taip pat pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus - tamsiu paros metu esant ribotoms matomumo sąlygoms keldamas grėsmę eisme saugumui ir sudarydamas kliūtį transporto priemonių eismui ėjo keliu nesinešdamas šviečiančio ži­binto arba nevilkėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, neturėdamas prie drabužių prisisegęs kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaito ( Kelių eismo taisyklių 48 p.). Taip pat kompleksinės- medicininės – eismo įvykio ekspertizės išvadoje ( t. 1 b.l. 194) nustatyti J. K. sužalojimai padaryti abiejų automobilių atskirai. Nustatyta, kad J. K. žymūs sužalojimai kūno kairėje pusėje nurodo į pirminį smūginį trauminį kontaktą su automobilio „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekiniu buferiu, ir variklio dang­čio priekiniu kraštu, kurio metu lūžo kairės blauzdos kaulai, o užkrentant ant automobilio ir atsi­trenkiant į jo priekinį dešinįjį statramstį bei priekinio lango stiklą padaryti kairio žasto, raktikaulio lūžimai, kairės pusės I-V šonkaulių bei kairės mentės lūžimai, įvyko galvos smegenų ir kairiojo plaučio sumušimas, išsiliejo kraujas po kietuoju smegenų dangalu, susidarė daugybinės žaizdos ir odos įdrėskimai. O automobilio „ VW Golf“ valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliu padaryti sužalojimai tikėtini šie : krūtinės ląstoje abipus tarp vidurinių menties linijų VII, IX šonkaulių lygmenyje netaisyklingos formos odos nubrozdinimai, pakauškaulio gumburo projekcijoje juostos formos odos nubrozdinimas, virš pastarojo yra lygiagretus juostos formos odos nubrozdinimas, nu­garos kairėje menties linijoje I- IV šonkaulių lygyje išilginės juostos formos poodinė kraujosruva, su odos nubrozdinimu kraujosruvos viršutiniame ir apatiniame krašte, netaisyklingos, nugaros dešinėje menties linijoje du odos nubrozdinimai, išilginės eigos, krūtinės ląstos nugariniuose paviršiuose, abiejų menčių linijose XI, XII šonkaulių lygmenyje paviršinis odos nubrozdinimas su poodine krau­josruva kairėje pusėje, bei odos nubrozdinimas dešinėje pusėje, stuburo juosmeninėje dalyje kairėje priestuburinėje linijoje netaisyklingos formos odos nubrozdinimas, išilginės eigos, abiejų sėdmenų srityje daugybiniai taškiniai odos nubrozdinimai, besilupančiais šašais, juosmens nugariniame pa­viršiuje tarp vidurinės menties ir užpakalinės pažastinės linijų du odos nubrozdinimai, pakauškaulio linijinis lūžimas.

Vertinant visas šias aplinkybes, ir nustatant techniniu požiūriu eismo kilimo priežastis bei tiesioginį priežastinį ryšį dėl kaltinamojo T. B. ir žuvusiojo asmens J. K. veiksmų pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, teismas laiko, kad specialistas savo išvadoje pagrįstai nurodo, kad T. B. ir J. K. abu pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tačiau nustatant tiesioginį priežastinį ryšį susijusį su autoįvykio kilimu, teismas laiko, kad būtent vairuotojo T. B. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykio kilimu, nes jam nepažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimų esant sudėtingom vairavimo sąlygom ( buvo tamsu ir rūkas, kelio vingis ), pasirinkus saugų greitį ir kelio posūkyje neišvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, nebūtų įvykęs eismo įvykis, nes J. K. ėjo priešpriešinio eismo juosta į ją įėjęs apie 1,15 metro. Kadangi po autoįvykio kaltinamasis iš karto nesiėmė Kelių eismo taisyklėse numatytų priemonių užtikrinti įvykio vietos saugumą, o tik įjungė avarines šviesas bei atsistojęs prie savo automobilio, kuris stovėjo dešiniame kelio dalyje, mojavo įjungtu telefono aparatu, laikytina, kad jis neužtikrino parblokšto asmens ir kitų eismo dalyvių saugumo, kad atvažiuojantys priešpriešine eismo juosta automobiliai neužvažiuotų ant nukentėjusiojo. Nors ir praėjo nedidelis laiko tarpas ( apie 3 min.), teismas laiko, kad per ši laikotarpį jis galėjo užtikrinti parblokšto nukentėjusiojo saugumą, pastatyti prieš nukentėjusįjį atitinkamus ženklus, bei ieškoti kitų būdų užtikrinti jo ir kitų eismo dalyvių saugumą. Kadangi jis tai nepadarė, todėl atvažiuojančiam „VW Golf“ vairuotojui, esant nedideliam matomumui, sunku buvo išvengti užvažiavimo ant kelyje gulinčio asmens, dėl ko ant jo ir buvo užvažiuota, nukentėjusiajam gulint galva į automobilį, tarp ratų. Teismas laiko, kad neužteko kaltinamojo veiksmų užtikrinant nukentėjusiojo veiksmų saugumo, todėl teismui nėra pagrindo netikėti liudytojo G. M. parodymais, kad jis nesuprato kaltinamojo rodomų įspėjamųjų ženklų ir neturėdamas galimybės sustabdyti automobilio, nes pamatė gulintį asmenį prieš nedidelį atstumą, vengdamas ant jo užvažiuoti, ratais pervažiavo nukentėjusįjį palikdamas jį tarp ratų. Dėl to laikytina, kad G. M. nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo veiksmuose tiesioginio priežastinio ryšio su autoįvykio metu kilusiomis pasekmėmis nėra. Kaip jau buvo minėta, kompleksinės medicininės- eismo įvykio ekspertizės išvadoje nurodyta, kad ekspertas tikėtinai nurodė kokie sužalojimai buvo padaryti G. M. vairuojamo automobilio. Kadangi nenustatyta konkrečiai nuo kurio automobilio sužalojimų J. K. mirė, todėl laikytina, kad jis mirė nuo abiejų automobilių padarytų sužalojimų, nors teismo posėdžio metu ekspertas R. P. paaiškino, kad kaltinamojo automobilio padarytas sužalojimas kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu yra kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, o automobilio „VW Golf“ padarytas sužalojimas priskirtina prie nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Išanalizavus ir įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus , teismas daro išvadą, kad kaltinamojo T. B. veiksmai, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9, 122, 133,134, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir meteorologines sąlygas, esant vingiuotam kelio ruožui ir blogam matomumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kelio ruože, kuriame priešpriešines eismo juostas skiria ištisinė kelio ženklinimo linija važiavo ne dešiniau ištisinės linijos, atsiradus kliūčiai nesulėtino greičio, neapvažiavo kliūties, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, dėl ko partrenkė kelio važiuojamąją dalimi ėjusį J. K., o pastarajam po partrenkimo likus gulėti kelio važiuojamosios dalies priešpriešinėje eismo juostoje, nesiėmė visų reikiamų priemonių J. K. saugumo ir kitų šiuo keliu galinčių važiuoti transporto priemonių saugaus eismo užtikrinimui, nepažymėjo, nepaženklino pavojingos J. K. gulėjimo važiuojamojoje dalyje vietos bei visais įmanomais būdais neįspėjo apie kliūtį ir pavojų kitus eismo dalyvius, dėl ko ant kelio važiuojamosios dalies sužalotą ir gulintį J. K. pervažiavo priešais atvažiuojantis G. M. automobilis VW Golf.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad byloje ikiteisminis tyrimas yra atliktas tinkamai, laikantis BPK atitinkamų normų reikalavimų, todėl abejoti ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų patikimumu nėra pagrindo. O tai, kad liudytojas G. M. yra Tauragės AVPK Šilalės rajono PK policijos pareigūnės sūnus, liudytojas D. P., šiuo metu jau žinoma, jog tai dirbusio Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuroro padėjėjo A. P. brolis,( t. 1 b.l. 6) neturėjo įtakos byloje esančių duomenų rinkimo teisėtumui.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, laiko, kad kaltinamojo T. B. kaltė įrodyta specialistų, ekspertizių aktais bei kita byloje surinkta medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 281 str.5 d., nes autoįvykio metu žuvo vienas žmogus.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.), nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, dėl nusikaltimo padarymo kilusias pasekmes. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir į nukentėjusiųjų požiūrį į kaltinamąjį, todėl jam skirtina bausmė nesusijusi su realiu laisvės atėmimu, taikytinas BK 75 str.- bausmės vykdymo atidėjimas. Vertinant tai, kad jo nusikaltimas susijęs su tuo, kad jis vairavo transporto priemonę, autoįvykis įvyko darant posūkį ir išvažiuojant į kairę priešpriešinio kelio juostą, teismas laiko, kad tikslinga jam dar skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant naudotis specialia teise – vairuoti motorines kelių transporto priemones ir taikant ilgiausią nustatytą specialios teisės atėmimo terminą (BK 67 str. 2d 1p., 68 str.).

Kaip matyti, nukentėjusieji V. K. ir R. K. pareiškė atsakovui UAB „ DK PZU Lietuva“ civilinį ieškinį dėl 17264 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes kaltinamojo vairuojamas automobilis „Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.( t. 2 b.l. 96, t. 3 b.l. 5-6). Remiantis Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p., draudimo kompanija nuo 2012-06-11 dėl vieno autoįvykio, nepriklausomai kiek yra nukentėjusiųjų asmenų, sumoka 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kadangi byloje dėl autoįvykio kaltu pripažintas T. B., o nukentėjusieji reiškia ieškinį bendrovei dėl neturtinės žalos 17264 Lt atlyginimo, kas sudaro 5000 eurų, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir ši suma priteistina iš draudimo bendrovės. ( CK 6.987 str. 6.997 str. ). Taip pat tuo pačiu ieškiniu nukentėjusieji pareiškė reikalavimą kaltinamajam atlyginti jiems išlaidas ( 2000Lt) , susijusias su advokato atstovavimu byloje. Kadangi byloje įrodytas šių išlaidų sumokėjimas advokatui faktas ( t. 3 b.l. 7) jos yra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos, todėl ieškinys turi būti tenkintinas ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiųjų naudai ( BPK 103 str. 1d. 6p.104 str. 2d., 106 str. 2d.).

Daiktiniai įrodymai: automobilio Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio apsauginis gaubtas ir apsauginio gaubto detalės fragmentas, vokas su augalais ir paketas su dirvožemio pavyzdžiais, J. K. rūbai : vyriški sportiniai bateliai, marškiniai, kelnės su diržu, glaudės, megztinis, saugomi Tauragės AVPK Šilalės rajono PK – sunaikintini kaip beverčiai, nuosprendžiui įsiteisėjus. (BPK 94 str. 1d. 3p.,4p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BK 297-298 str., 302-304 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu pagal BK 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pritaikius BK 75 str. 1d., 2d. 8 p., 67 str. 2 d. 1p., 6 p., 68 str., 69 str., 71 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems metams), įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždrausti naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir paskirti 10 MGL, tai yra 1300 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus litų) (377 EUR- tris šimtus septyniasdešimt septynis eurus) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuriai sumokėti nustatyti trijų mėnesių terminą, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, mokėjimo paskirtis: „Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Civilinį ieškinį, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atžvilgiu, patenkinti ir priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiųjų V. K. ir R. K. naudai 17264 Lt (septyniolika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt keturis litus) (5000 EUR- penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį, kaltinamojo atžvilgiu, patenkinti ir priteisti iš kaltinamojo T. B. nukentėjusiųjų K. ir R. K. naudai 2000 Lt ( du tūkstančius litų) (579 EUR- penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) procesinėms advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Daiktinius įrodymus: automobilio Volkswagen Bora“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) variklio apsauginį gaubtą ir apsauginio gaubto detalės fragmentą, voką su augalais ir paketą su dirvožemio pavyzdžiais, J. K. rūbus : vyriškus sportinius batelius, marškinius, kelnes su diržu, glaudes, megztinį, saugomus Tauragės AVPK Šilalės rajono PK – sunaikinti kaip beverčius, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Edmundas Žukauskas