Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Julitos Dabulskytės-Raizgienės,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. Č. gynėjo advokato Bogdano Chranovskij skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. Č. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2026 m. sausio 24 d. iki 2026 m. kovo 24 d., panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. E. Č. kaltinamas tuo, kad jis neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis ir jas platino, t. y.: jis, turėdamas du tikslus – parduoti ar kitaip platinti bei dalį narkotinių medžiagų suvartoti pats, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, tačiau ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 24 d. neteisėtai įsigijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 5F-ADB, kurio dalį – 0,0464 g, apie 14.20 val. (duomenys neskelbtini), automobilyje „Toyota Corolla“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) už 20 Eur pardavė A. V. (A. V.), po ko, kitą dalį – 0,0506 g, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2025 m. gegužės 24 d. apie 16.20 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), pardavė M. J. (M. J.), o likusią dalį – 0,1026 g minėtos psichotropinės medžiagos laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip 2025 m. gegužės 24 d., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, kurio masė yra 0,2208 g ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2025 m. gegužės 24 d. apie 18.55 val. kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tokiu būdu E. Č. yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka E. Č. sulaikytas 2025 m. gegužės 24 d. 18.55 val.

3.3. Net ir esant tokiam ginamojo neva padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, būtina atsižvelgti į teismų praktiką, jog vien aplinkybė, kad asmuo kaltinamas sunkaus nusikaltimo padarymu, nėra pakankama spręsti, kad jis gali bėgti ar slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis linkęs pasislėpti. Nors kaltinamasis anksčiau teistas 7 kartus, tačiau nei bylose dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, nei nagrinėjamos bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis anksčiau būtų pasislėpęs, arba turėjo tokius ketinimus. Teismas nepagrįstai suabsoliutino BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamą sąvoką „kitų aplinkybių“ sąvoką.

3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 straipsnio reikalavimus, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Skundžiamoje nutartyje teismas nepakankamai vertino aplinkybes, į kurias privalo atsižvelgti pratęsiant suėmimą, t. y., kad jo ginamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi šeimą, t. y. motiną, su kuria gyvena kartu, dėl sunkios ligos motinai būtina pagalba ir priežiūra buityje; turi mažametę dukrą, kuriai nuolat teikia išlaikymą, aktyviai dalyvauja jos auklėjime ir auginime, net ir būdamas suėmime, organizavo ir teikė dukrai išlaikymą per savo motiną; iki sulaikymo ir suėmimo sąžiningai ir dorai dirbo, darbovietėje charakterizuojamas vien teigiamai, paleista iš suėmimo įsidarbintų buvusioje darbovietėje.

3.5. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu kitoje byloje 2025 m. lapkričio 13 d. yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kurioje jis kaltinamas analogiškos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau minėtas nuosprendis yra apskųstas, skundo nagrinėjamas paskirtas 2026 m. vasario 20 d., taigi nuosprendis nėra įsiteisėjęs, ginamasis minėtoje byloje savo kaltę neigia. Be kita ko, minėtoje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nėra jokių duomenų, kad ginamasis būtų pažeidęs kardomąją priemonę, kas parodo jo požiūrį ir griežtą kardomosios priemonės sąlygų laikymąsi, o tai paneigia tikimybę bėgti ir slėptis nuo teismo. Skundžiamoje nutartyje teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, nes nurodytos aplinkybės aiškiai parodo, kad E. Č. yra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, rūpinasi mažamete dukra, gyvena su neįgalia motina, kuriai teikia pagalbą, prižiūri ir rūpinasi.

3.6. Teismo išvada, dėl neva BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto pagrindo egzistavimo, taip pat nepagrįsta. Teismas nurodė, kad E. Č. anksčiau teistas 7 kartus, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, ir neva dėl to gali daryti naujus nusikaltimus, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuo 2022 m. liepos 18 d., t. y. daugiau nei 3 metus jis nebuvo nuteistas.

3.7. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei iš pat pradžių pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas buvo pateisinamas, tai praėjus jau daugiau nei 8 mėnesių terminui, kai asmuo laikomas suėmime, kardomoji priemonė tampa nebereikalinga, jei BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones. Į Generalinės prokuratūros sąskaitą yra įmokėtas 10 000 Eur užstatas, kas neabejotinai gali užtikrinti E. Č. dalyvavimą teisme bei eliminuoja tikimybę bėgti/slėptis ir naujų nusikaltimų padarymą. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti E. Č. paskyrus 10 000 Eur užstatą, namų areštą, ar intensyvią priežiūrą, ar kelias kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės atėmimu.

4. Teismo posėdžio metu kaltinamojo E. Č. gynėjas advokatas Bogdanas Chranovskij prašė skundą tenkinti ir paskirti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones. Prokuroras prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

5. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų.

6. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. Č. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojos D. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kito kaltinamojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu, 2025 m. gegužės 25 d. ir 2025 m. spalio 1 d., duoti parodymai, 2025 m. gegužės 25 d. slapto sekimo protokolas, 2025 m. gegužės 25 d. tarnybinis pranešimas dėl slapto sekimo metu gautų duomenų, kratos protokolo duomenys, 2025 m. birželio 13 d. ir 2025 m. birželio 19 d. specialisto išvados ir kiti baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuoti duomenys. Nagrinėdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, teismas, nevertina byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei įtariamojo (kaltinamojo) kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui ar pratęsimui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

7. Kardomoji priemonė – suėmimas E. Č. skundžiama nutartimi paskirta nustačius pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose.

8. BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

9. E. Č. kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 iki 8 metų ir vieno nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą, kaip alternatyvi bausmė, numatyta ir laisvės atėmimo iki 2 metų bausmė. Taigi kaltinamajam, tuo atveju, jeigu kaltinimai pasitvirtintų, gresia griežta laisvės atėmimo bausmė. Gynėjas teigia, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, turi šeimą, t. y. motiną, su kuria gyvena ir kuriai būtina pagalba kasdieninėje veikloje, mažametę dukrą, kuriai teikia išlaikymą, aktyviai dalyvauja jos auklėjime ir auginime, tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos jas vertinti kaip eliminuojančias pabėgimo ar pasislėpimo riziką visų bylos duomenų kontekste.

10. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad kaltinamajam kitoje jo atžvilgiu nagrinėtoje byloje buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis E. Č. būtų kaip nors pažeidęs šią kardomąją priemonę. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenimis, neturi pagrindo nesutikti su šiuo skundo argumentu, tačiau Liteko duomenų matyti, kad baudžiamoji byla Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose gauta 2024 m. lapkričio 28 d., nuosprendis priimtas 2025 m. lapkričio 13 d., o kaltinamajam E. Č. kardomoji priemonė – suėmimas taikomas nuo 2025 m. gegužės 24 d., taigi nuo kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo E. Č. kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir nepažeidė. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog egzistuoja suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

11. Priešingai, nei nurodoma gynėjo skunde, teisėjų kolegijos vertinimu, suėmimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, taip pat egzistuoja. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas (kaltinamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti.

12. Kaip minėta, E. Č. yra kaltinamas vieno sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Be kita ko, egzistuoja ir kitos aplinkybės, kurių pagrindu galima manyti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas. E. Č. buvo teistas už nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, žmogaus sveikatai bei susijusias su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nevertino, kad kaltinamasis neteistas daugiau nei 3 metus, visgi, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis kaltinamasis E. Č. paskutinį kartą teistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nusprendžiu (įsiteisėjo 2021 m. sausio 5 d.) už nusikalstamų veikų, numatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę kaltinamasis atliko 2022 m. spalio 10 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktį, asmenys padarę tyčinius sunkius nusikaltimus laikomi teistais bausmės atlikimo metu ir 5 metus po bausmės atlikimo. Taigi, galimo veikos padarymo metu E. Č. turėjo neišnykusį teistumą už nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu draudžiamomis medžiagomis, vėl yra kaltinamas padaręs nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, todėl apylinkės teismas, spręsdamas dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto suėmimo pagrindo padarė pagrįstą išvadą, kad nepratęsus kardomosios priemonės – suėmimo termino, kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas.

13. Skunde kaltinamojo gynėjas nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymas gali būti pateisinamas, tai praėjus daugiau nei 8 mėnesių terminui, kai asmuo laikomas suėmime, kardomoji priemonė tampa nebereikalinga, jei BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnes kardomąsias priemones. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo skundo argumentu. BPK 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Šiuo atveju nustačius, kad kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo pagrindai tebeegzistuoja, nėra pagrindo teigti, kad kardomoji priemonė – suėmimas tapo nebereikalinga.

14. Nesutiktina su įtariamojo gynėjos skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju BPK 119 straipsnyje nurodyti tikslai galėtų būti pasiekti kaltinamajam E. Č. taikant švelnesnes kardomąsias priemones. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Kaltinamojo gynėjo teigimu, yra visos galimybės kaltinamajam skirti kelias tarpusavyje suderintas švelnesnes kardomąsias priemones – 10 000 Eur užstatą (kuris yra įmokėtas į Generalinės prokuratūros sąskaitą), namų areštą, intensyvią priežiūrą ar kelias kardomąsias priemones. Vis tik, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apylinkės teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, kaltinamojo asmenybę, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. Č. taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Nors nutartyje detaliai neaptartos kiekvienos iš procesiniame įstatyme numatytų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės, tačiau pagrindų skirti švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, nebuvo nustatyta. Jų nenustatė ir aukštesnysis teismas. Nagrinėjamu atveju 10 000 Eur užstatas, intensyvi priežiūra, dokumento paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis BPK numatytų reikalavimų, esant reikšmingam ir pakankamam suėmimo taikymo pagrindui, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms.

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti skundžiamą nutartį gynėjo skunde nurodytais motyvas nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsniu, 127 straipsniu, 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo E. Č. gynėjo advokato Bogdano Chranovskij skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.