- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-14
- Bylos Nr.
- e2-11909-1119/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05550-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Žulpė
- Ieškovas
- VĮ „Turto bankas“
- Atsakovas
- J. A.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VĮ „Turto bankas“ patikslintą ieškinį atsakovei J. A. dėl palikėjo paveldimo turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nustatyti, kad A. A. ir J. A. nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , o A. A. dalis minėtame bute sudarė ½; A. A. ir J. A. nuosavybės teise priklausė piniginės lėšos, esančios AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o A. A. lėšų dalis sudarė ½ minėtoje sąskaitoje esančių lėšų, ir A. A. ir J. A. nuosavybės teise priklausė transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) , o A. A. priklausė ½ dalis minėtos transporto priemonės. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ 2018-10-05 raštu kreipėsi į Šiaulių rajono Kuršėnų seniūnijos notaro biurą dėl po A. A. (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusio palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo. Notaras atsisakė išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes mirusiajam priklausęs turtas buvo įgytas santuokos su J. A. metu, o mirusiojo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nenustatyta (el. b. medž. 23-24 l.).
2. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavimo, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
3. Atsakovė J. A. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jai pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. A. (el. b. medž. 8 l.), po kurio mirties atsirado palikimas, kurį sudaro butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 10-11 l.), piniginės lėšos, esančios AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 12 l.), transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. medž. 13 l.). A. A. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. A. (el. b. medž. 8-9 l.), ir mirė būdamas santuokoje, taigi minėti daiktai ir piniginės lėšos įgytos A. A. ir J. A. santuokos metu. J. A. bei kiti pirmos eilės paveldėtojai – sūnūs A. A., D. A., R. A. - dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, duomenų, kad jie būtų faktiškai priėmę mirusiojo palikimą nėra. A. A. palikimą priėmė valstybė, atstovaujama ieškovės (el. b. medž. 4-5, 7 l.). Notarė atsisakė ieškovei išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nes nėra nustatyta kiekvienam sutuoktiniui priklausanti turto dalis (el. b. medž. 6 l.).
5. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsnį nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras.
6. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas ieškovei neišduotas, kadangi atsakovė, mirusįjį pergyvenusi sutuoktinė J. A., nesikreipė į notarą, prašydama išduoti nuosavybės teisės liudijimą, o nenustačius palikėjo, t. y. mirusiojo A. A. dalies bendrame turte, negalima spręsti klausimo dėl ieškovės paveldėjimo teisių į konkretaus turto konkrečią dalį.
7. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai.
8. CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnis numato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo.
9. Banko sąskaitoje esančios piniginės lėšos ir daiktai įgyti mirusiojo A. A. ir atsakovės J. A. santuokos metu. Taigi mirus A. A., baigėsi bendroji jungtinė A. A. ir atsakovės J. A., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline.
10. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei atsakovei nepaneigus galiojančios prezumpcijos, kad mirusiajam priklauso lygi, t. y., ½ kartu su sutuoktine J. A. piniginių lėšų ir daiktų dalis, teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimas nustatyti, kad mirusiojo A. A. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su J. A. sudaro ½ dalį, kuri yra mirusiojo dalis, esanti bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 270 str.).
11. Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal įstatymą, todėl iš atsakovės kaip bylą pralaimėjusios šalies valstybei priteistinas 75,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 6 p., 7 d., 83 str. 1 d. 11 p., 93 str. 1 d.).
12. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsniu, 3.117 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 290-292 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
1) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) , o A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) dalis minėtame bute sudarė ½;
2) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė piniginės lėšos, esančios AB DNB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), o A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų dalis sudarė ½ minėtoje sąskaitoje esančių lėšų;
3) A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė transporto priemonė VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), o A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis minėtos transporto priemonės.
Priteisti iš atsakovės J. A., gim. (duomenys neskelbtini), 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas – 5660, gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų minsiterijos).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.