- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-11
- Bylos Nr.
- AN2-447-1036/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01461-2025-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Pažeidėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 19.9Kliudymas įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ar atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų reikalavimų ar nurodymų ir kolegialių institucijų ar valstybės pareigūnų sprendimų nevykdymas (ANK 505 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutarties, kuria R. K. skundas netenkintas ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-646-2025 palikti nepakeistas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija, VDI) 2025 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-646-2025 (toliau – ir Institucijos nutarimas) R. K. (toliau – ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį 1 170 (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimties) eurų bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „P.“ direktoriumi, nuo 2025 m. birželio 6 d. 8 val. 00 min. iki 2025 m. liepos 14 d. 08 val. 00 min., savo neveikimu (nustatytu laiku nepateikiant nurodytų dokumentų, neatvykus nustatytu laiku be svarbios priežasties bei kitaip vengiant kontakto) kliudė VDI inspektoriams jų kompetencijai priskirtais klausimais atlikti įmonės patikrinimą, nevykdė teisėtų VDI inspektoriaus nurodymų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo (toliau – ir VDI įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 11 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos nuostatų (toliau – ir VDI nuostatai), numatytų 19, 20 punktuose.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartimi (toliau – ir Skundžiama nutartis) R. K. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Institucija UAB „P.“ (toliau – ir Bendrovė) net keturis kartus siuntė nurodymus pateikti prašomus duomenis, siųstos siuntos su prašymu pateikti informaciją buvo atsiimtos pašte, dėl ko laikytina, kad Bendrovės direktorius žinojo apie Institucijos prašymus pateikti informaciją, tačiau UAB „P.“ direktorius sąmoningai prašomų pateikti dokumentų bei duomenų Institucijai nepateikė, apie nepateikimo priežastis neinformavo, t. y. neveikimu trukdė Institucijos inspektoriams atlikti patikrinimą ir būdamas Bendrovės direktoriumi nevykdė teisėtų reikalavimų. Kartu Skundžiamoje nutartyje akcentuota, kad nuo 2025 m. birželio 3 d. kaip UAB „P.“ direktorius oficialiai įregistruotas R. K., kuris nevykdė Institucijos nurodymų pateikti duomenis ir dokumentus apie santykius su A. G. (A. G.), apie nevykdymo priežastis Institucijai nepranešė. Taip pat pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad jokio pagrindo vertinti, ar VDI turėjo pagrindą pradėti tyrimą, R. K. neturėjo ir jokie vertinimai bei išvados jo kaip direktoriaus neveikimo nepateisina. Nevykdydamas pareigūnų nurodymo ir neteikdamas teisėtai reikalaujamos informacijos R. K. savo neveikimu kliudė Institucijos inspektoriams atlikti jiems pavestas užduotis, dėl ko pagrįstai nubaustas už tokį įstatymu draudžiamą elgesį, ir jo veikoje yra visi ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniu skundu R. K. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį, tiek ir Institucijos nutarimą.
1.1. Skunde nurodoma, kad VDI spėjo, kad tarp UAB „P." ir skundą VDI pateikusio asmens A. G. buvo susiklostę darbo santykiai. Apelianto teigimu, vėliau paaiškėjo, jog tokį spėjimą patvirtina tik viena aplinkybė, t. y. kad iš Bendrovės sąskaitos A. G. buvo pervesta 510 eurų. Kaip nurodo R. K., kartu su skundu pateiktas Bendrovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad Bendrovė 6 (šešiais) mokėjimais A. G. sumokėjo 510 eurų, tačiau tai negali būti pagrindu spėti, kad buvo susiklostę kažkokie darbo santykiai, kadangi nėra jokių duomenų, jog pervestas pinigų sumas A. G. būtų galima prilyginti mokamam darbo užmokesčiui. Pažymima, jog sąskaitos išrašas patvirtina, kad mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad tai yra Bendrovės mokamas darbo užmokestis A. G.. Apelianto vertinimu, mokėjimo paskirtyje – įrašas, kuriame Bendrovė nurodė „atskaitingam asmeniui“, patvirtina, kad Bendrovę ir A. G. sieja ne darbo santykiai.
1.2. Institucijos nutarime pateikta situacijos interpretacija yra nepagrįsta. Būtent dėl to, kad Institucijos nutarime nėra jokių duomenų apie tai, kad VDI vadovavosi viešais prieinamai oficialiais duomenimis, t. y. VDI nesusipažino su „Sodra“ duomenimis apie Bendrovėje laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 17 d. iki 2024-18 (taip nurodoma apeliaciniame skunde) dirbusius darbuotojus. R. K. vertinimu, jeigu VDI būtų pasidomėjusi, būtų nustačiusi, kad pagrindo spėjimui apie UAB „P.“ ir A. G. susiklosčiusius darbo santykius nėra. Tokios aplinkybės patvirtinimui apeliantas pateikė 2024 m. lapkričio 18 d. „Sodra“ bazės duomenis (apdraustųjų sąrašas nurodytai datai), kad Bendrovėje dirbo šeši darbuotojai ir tarp jų nėra darbuotojo pavarde A. G.; 2024 m. gruodžio 17 d. (nenurodoma kas, kaip galima daryti išvadą – „Sodros“ duomenys) (apdraustųjų sąrašas nurodytai datai), kad Bendrovėje dirbo septyni darbuotojai ir tarp jų nėra darbuotojo pavarde A. G.; apdraustųjų asmenų įmokos, kad laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Bendrovė už A. G. įmokų „Sodrai“ nemokėjo.
1.3. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes ir R. K. argumentus, ir klaidingai sprendė, kad tarp Bendrovės ir A. G. buvo susiklostę darbo santykiai. Nustačius, kad darbo santykiai nebuvo susiklostę, VDI veiksmai dėl tyrimo pradėjimo ir reikalavimas pateikti dokumentus vertintini kaip pertekliniai veiksmai, o R. K. neturėtų būti baudžiamas administracine tvarka.
Atsiliepimas
2. Institucijos atstovas atsiliepimu prašo R. K. apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, ir palikti galioti Skundžiamą nutartį, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą, įvertino įrodymų visetą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsiliepime VDI atstovas pažymi, kad R. K. savo apeliaciniame skunde atkartoja pirminiame apylinkės teismui pateiktame skunde nurodytus teiginius, o Institucija jau buvo pateikusi atsiliepimą į apelianto skundą, todėl pakartotinai dėl to nepasisako.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo argumentus, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad tiek VDI priimtas nutarimas, tiek Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra jokio pagrindo. Apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė ANK 505 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagrįstai padarė išvadą, jog Institucijos nurodymai, įpareigojantys pateikti duomenis, buvo išsiųsti tinkamais būdais, tinkamam subjektui, ir kurie buvo įteikti, o apeliantas nevykdė įstatymo reikalavimų, kliudė VDI inspektoriams ir nepateikė reikalaujamų duomenų nustatytu laiku.
Žemesnės instancijos teismas
6. Visų pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas, siekdamas Skundžiamos nutarties panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nutraukimo, iš esmės kartoja bei nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių visumos apylinkės teismas motyvuotai pasisakė, todėl apygardos teismas, pritardamas apylinkės teismo procesiniame sprendime išdėstytiems argumentams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius skundo argumentus.
7. Taigi apeliantas savo nekaltumą apeliaciniame skunde, kaip jau minėta, grindžia tais pačiais teiginiais kaip ir pirmosios instancijos teismui, t. y. jog Institucija nepagrįstai nustatė, kad tarp jo vadovaujamos UAB „P.“ ir skundą VDI pateikusio asmens A. G. buvo susiklostę darbo santykiai, ir iš esmės savo skundą grindžia vien tik argumentais, jo vertinimu, pagrindžiančiais, jog darbo santykių šių subjektų nesiejo. Vis tik, pabrėžtina ir akcentuotina, kad nei VDI, nei pirmosios instancijos teismas netyrė, nevertino ir juo labiau nepadarė išvados, kad UAB „P.“ ir A. G. siejo darbinio pobūdžio teisiniai santykiai. Būtent tuo tikslu, t. y. išsiaiškinti A. G. skunde VDI nurodytas aplinkybes, nustatyti ar pastarasis asmuo dirbo UAB „P.“, R. K. ir buvo siunčiami Institucijos nurodymai pateikti duomenis, ir būtent toje proceso stadijoje apeliantas turėjo teikti apeliaciniame skunde nurodytus duomenis, t. y. iš esmės tuos duomenis, kurių ir prašė VDI, ir kurie tyrimo metu būtų patvirtinę ar nepatvirtinę susiklosčiusius darbinius teisinius santykius. O konkrečiai, Institucija keturis kartus siuntė nurodymus pateikti iki konkrečios nurodomos datos duomenis ar A. G. 2024 metų lapkričio– gruodžio mėnesiais dirbo UAB „P.“, jeigu taip kokiu pagrindu, laikotarpiu, kokiose pareigose. Pateikti darbo sutartį su A. G., jo darbo laiko apskaitos žiniaraščius; Kokiu pagrindu 2024 metų lapkričio mėnesį UAB „P.“ mokėjo į A. G. banko sąskaitą įvairias pinigų sumas. Tačiau nei nurodytu laiku, nei vėliau UAB „P.“ dokumentų bei duomenų nepateikė, apie nepateikimo priežastis neinformavo. Taip pat nustatyta, jog du kartus nurodymai buvo siunčiami registruotu laišku, abu kartus siuntos įteiktos gavėjui. Taigi apeliacinio skundo argumentas, kad nustačius, jog darbo santykiai nebuvo susiklostę VDI veiksmai dėl tyrimo pradėjimo ir reikalavimas pateikti dokumentus vertintini kaip pertekliniai veiksmai, yra visiškai klaidingas ir netgi nelogiškas, nes jau kaip minėta, tokiais Institucijos veiksmais ir buvo siekiama nustatyti susiklosčiusių santykių kilmę.
8. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą pabrėžia, jog R. K., kaip UAB „P.“ direktorius, nubaustas ne dėl nelegalaus darbo (ANK 95 straipsnis), o dėl ANK 505 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų veiksmų – dėl savo neveikimo, nustatytu laiku nepateikiant nurodytų dokumentų, neatvykus nustatytu laiku be svarbios priežasties bei kitaip vengiant kontakto, kliudant VDI inspektoriams jų kompetencijai priskirtais klausimais atlikti Bendrovės patikrinimą, nevykdymo teisėtų VDI inspektoriaus nurodymų, numatytų administraciniame kaltinime paminėtuose teisės aktuose. Šiame kontekste pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 505 straipsnį būtina nustatyti ne tik tai, kad asmuo nevykdė atsakingų institucijų nurodymuose nustatytų įpareigojimų, kas šiuo atveju įrodyta, bet ir tai, ar asmuo privalėjo juos vykdyti (t. y. nustatyti, ar teisės aktai nustato jam tokią pareigą), ir ar asmeniui pateikti įpareigojimai yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019). Iš Skundžiamos nutarties turinio matyti, jog pasirėmęs konkrečiuose įstatymuose išdėstytomis teisės normomis, apylinkės teismas konstatavo, kad Institucija turėjo teisėtą pagrindą kreiptis į juridinio asmens – „P.“ vadovą R. K., prašant pateikti duomenis, susijusius su A. G. skunde VDI nurodytomis aplinkybėmis, o R. K., kaip jos vadovas, turėjo prievolę tokią informaciją pateikti. Pabrėžtina, jog apeliaciniame skunde tokios žemesnės instancijos teismo padarytos išvados nėra kvestionuojamos, su jomis visiškai sutinka ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, todėl, įvertindamas apeliacinės instancijos teismo paskirtį bei tai, kad šių išvadų nubaustasis neginčija, apygardos teismas dėl šių asmens veikos pagal ANK 505 straipsnį kvalifikavimui reikšmingų aspektų pakartotinai nepasisako.
Žemesnės instancijos teismas
9. Atskirai pasisakant dėl Institucijos pareigų reikalauti pateikti duomenis, paminėtina, kad tiek VDI įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, 11 straipsnio 6 dalyje, tiek VDI nuostatų 20 punkte, įtvirtinta, jog Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai turi šias teises: gauti iš darbdavio duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus) ir kitus įrodymus, reikalingus Valstybinės darbo inspekcijos funkcijoms atlikti; gauti iš darbdaviams atstovaujančių asmenų, darbdavio įgaliotų asmenų, darbuotojų, savarankiškai dirbančių asmenų, kitų tikrinamoje darbo vietoje esančių asmenų paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymų, kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius, pažeidimų ar dėl Valstybinės darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo (jeigu nėra galimybės gauti šią informaciją vietoje, darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo arba savarankiškai dirbantis asmuo kviečiamas į Valstybinės darbo inspekcijos struktūrinį padalinį (į Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių arba Valstybinės darbo inspekcijos administraciją)). Kartu akcentuotina, kad VDI nuostatų 19 punkte įtvirtinta, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriaus reikalavimai ir nurodymai darbdaviui atstovaujančiam asmeniui ar darbdavio įgaliotam asmeniui, ar savarankiškai dirbančiam asmeniui yra privalomi. Apie jų vykdymą darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo, ar savarankiškai dirbantis asmuo praneša raštu reikalavime nurodytu terminu ir adresu. Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius gali kontroliuoti įteiktų reikalavimų vykdymą, atlikdamas neplaninį darbdavio ar savarankiškai dirbančio asmens patikrinimą.
10. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju Institucija, veikdama savo įgaliojimų ribose (šio procesinio sprendimo 9 punktas) išnaudojo visas galimybes, kad realiai įteiktų UAB „P.“ direktoriui R. K. nurodymus pateikti duomenis, tačiau prašomi dokumentai iki nurodytų datų taip ir nebuvo pateikti, privalomi (VDI nuostatų 19 punktas) reikalavimai ir nurodymai nebuvo įvykdyti. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, administracinei atsakomybei pagal šią teisės normą taikyti pakanka įrodyti faktą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesilaikė įstatyme nustatytų pareigų, vertinant neveikimo veikos variantą, tai suprantama kaip pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti, ir administracinis nusižengimas yra baigtas nuo ANK 505 straipsnyje nustatytų veiksmų padarymo momento. Gi šiuo atveju, kaip minėta, apeliantas net neginčija, kad prašomų duomenų nepateikė, nenurodo argumentų, kurie galėtų pateisinti tokį elgesį, nekelia klausimo dėl siųstų nurodymų įteikimo, taip pat nekvestionuoja ir savo atsakomybės dėl aktualaus administracinio nusižengimo. Juo labiau, kad Institucija visais įmanomais kontaktais – tiek Juridinių asmenų registre, tiek Bendrovės registracijos adresu, siuntė nurodymus pateikti duomenis, nurodymus siuntė ne vieną kartą, tai darė nuo 2025 m. birželio 6 d. iki 2025 m. liepos 14 d., todėl niekaip kitaip, nei kliudymu įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises, atlikti pavestas pareigas, jų teisėtų nurodymų nevykdymu, R. K. veiksmai ir negalėtų būti vertinami. Esminis šio ginčo aspektas buvo siekis įrodyti, kad UAB „P.“ ir A. G. nesiejo darbiniai teisiniai santykiai, kas gi, kaip jau nurodyta, vertintini ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties kontekste yra visiškai neaktualu.
11. Vertindamas tiek skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, tiek ir Institucijos nutarimo dėl administracinio nusižengimo pagrįstumą ir teisėtumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad analizuojamu atveju visos aplinkybės, turinčios reikšmės R. K. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos ir įvertintos tinkamai, pagrįstai konstatuojant jo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nesutikti su tokiomis pirmosios instancijos teismo bei Institucijos išvadomis ir panaikinti Skundžiamą nutartį, vadovaujantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais, teisinio pagrindo nėra.
12. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pažeidimų dėl administracinės nuobaudos skyrimo. ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda juridinių asmenų vadovams – nuo trijų šimtų devyniasdešimt iki vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt eurų. Apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl R. K. skirtos nuobaudos, todėl apeliacinės instancijos teismas tik pažymi, kad įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, R. K. asmenybę – administracine tvarka baustas ne vieną kartą, taip pat ir už pažeidimus, padarytus būnant įmonės vadovu bei nevykdant nustatytų pareigų, ne visas paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (b. l. 55–67), darytina išvada, kad jam už padarytą administracinį nusižengimą paskirta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta lygi sankcijos vidurkį atitinkanti bauda yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, paskirta vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis bei įvertinus visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.