Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-30 · Byla Nr. ATP-406-498/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
ATP-406-498/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-08811-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Olegas Šibkovas
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. ATP-406-498/2015
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-08811-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.3.; 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarties S. R. S. administracinių teisės pažeidimų byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. S. 2014 m. lapkričio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014 m. lapkričio 20 d., apie 14.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), S. R. S. vairuodama automobilį Toyota Sienna, v. n. (duomenys neskelbtini), neblaivi, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdama važiavimo kryptį, nedavė kelio ir susidūrė su greta, ta pačia kryptimi važiuojančiu automobiliu V. P., v. n. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Po eismo įvykio nesustojo, nepažymėjo įvykio vietos kelių eismo taisyklių numatyta tvarka, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 14; 16; 101; 219.1 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas nutarimu S. R. S. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija 2010 m. gruodžio 14 d. Nr. XI-1223), 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, paskirta 7 Eur (septynių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, paskirta 1310 Eur (tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1020 Eur (tūkstančio dvidešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Pritaikyta LR ATPK 33 straipsnio 2 dalis ir paskirta nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinė nuobauda paskirta 1310 Eur (tūkstančio trijų šimtų dešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde S. R. S. prašo padarytą veiką dėl eismo įvykio perkvalifikuoti iš ATPK 127 straipsnio 3 dalį į ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o administracinę teiseną pradėta pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant pažeidimo sudėties, t.y. kaltės tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

S.R. S. skunde neneigia, kad persirikiuodama galėjo kliudyti automobilį, važiavusi kitoje eismo juostoje savo automobilio galu, tačiau to nepajautė ir nuvažiavo toliau. Apie tai sužinojo tik atvažiavusi į vietą tai yra onkologinės ligoninės aikštelę, kai priėjo nepažįstamas vyriškis ir apie tai pasakė. Vyriškis pasakė, kad iškvietė policiją ir lauks policijos. Nurodo, kad tuo metu labai skubėjo, todėl nuėjo pas pacientus. Buvo labai įsitempusi, susijaudinusi, atėjusi į darbo vietą ir pajutusi širdies permušimus išgėrė raminamu ir širdies darbą gerinančius vaistus Rameval. Tik išgėrus vaistus atėjo įkabinėtą policijos pareigūnas ir nusivedė į tarnybinį automobilį. Buvo patikrintas blaivumas, kuris parodė girtumą. Skunde teigiama, kad alkoholio vartojusi nebuvo, kas buvo neįmanoma ir visiškai nesuprantama, nes važiavo iš vienos darbo vietos į kitą.

Šalies argumentai

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo skunde teigiama, kad apie tai, kad kliudžiusi automobilį galėjo nepajausti patvirtino ir kliudyto automobilio vairuotojas K. Ž.. Skunde nurodo, kad pasišalinimas iš įvykio vietos gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai.

Skunde nurodo, kad jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o nepajautęs, kad padarė eismo įvykį, tai yra kliudė kitą automobilį. Skunde teigia, kad sužinojusi apie tai, kad kliudė kitą automobilį nevengė atsakomybės ar pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, žinodama, kad automobilis draustas kito nukentėjusio automobilio vairuotojui K. Ž. siūlė pildyti deklaraciją, tačiau tai daryti jis pats nesutiko. Nurodo, kad visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog mano veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nekyla atsakomybė ir teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalies taikymo skunde rašoma, kad nepavykus susikalbėti su kliudyto automobilio vairuotoju pasimetusi, susijaudinusi nuėjo pas pacientus. Buvo labai susijaudinusi, jautė įtampą, nuo netikėtos situacijos ir susidariusios padėties pajuto stiprius širdies permušimus. Nurodo, kad turi problemų su sveikata dėl patirtos didelės traumos 2014 metai liepos mėnesį, todėl išgėrė Rameval. Pripūtus į alkotesterį ir susipažinus su alkotesterio instrukciją matyti, kad matuojant blaivumą praėjus mažiau nei 15 min, matavimai gali būti netikri. Kadangi buvo tik išgėrusi vaistus, kurių sudėtyje susipažinus su šito vaisto informacinių lapeliu matyti, kad yra 63 tūrio etilo alkoholio, todėl jos burnoje galėjo likti alkoholio likučiai ir matavimo rezultatai buvo netikri. Skunde nurodo, kad niekas neinformavo ir neaiškino, kad galima pasidaryti kraujo tyrimą. S.R. S. skunde teigia, kad aš iš karto po įvykio buvo neblaivi nepatvirtino ir kito automobilio vairuotojas su kuriuo kalbėjo. Kad jautėsi alkoholio kvapas nurodė pareigūnas R. B., kuris atėjo į kabinetą ir kartu ėjome prie automobilių. Tačiau ji teigia, kad ką tik buvo išgėrusi vaistų, nuo kurių kaip patvirtino ir ekspertas, gali būti jaučiamas alkoholio kvapas.

Šalies argumentai

S.R. S. skunde teigia, kad vienareikšmiškai vertinti, kad alkotesteris buvo panaudotas pagal instrukcijas teisingai ir matavimo rezultatai teisingi negalima, nes visos išdėstytos aplinkybės kelia dideles abejones, o teismo priimtas nutarimas negali būti paremtas abejonėmis. Taip pat skunde nurodoma, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimą galėjo padaryti, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Todėl teismas priimdamas sprendimą turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu. Taip pat skunde teigiama, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracines nuobaudos. Skunde nurodo, kad jai ši teisė yra objektyviai būtina, nes dirba dvejuose įstaigose ir per darbo dieną reikia iš vienos važiuoti į kitą, priešingu atveju ji negalėtų tenkinti būtinųjų poreikių, tokia situacija iš esmės prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams bei iš esmės pažeistų mano ir taip jau pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus ( pvz. 2013 m. balandžio 12 d. Nr. 2AT-7-4-2013).

S.R. S. mano, kad atsakomybę lengvina aplinkybė tai, kad pripažįsta pažeidimo padarymą, nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, dėl nuoširdžiai gailisi, bandė iš karto su kito automobilio vairuotoju išsiaiškinti aplinkybes, surašyti reikiamus dokumentus. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

S. R. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta S.R. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl S.R. S. kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija 2010 m. gruodžio 14 d. Nr. XI-1223), 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pripažindamas S.R. S. padariusią administracinius teisės pažeidimus, nepažeidė ATPK 257 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo principų, įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įvertino betarpiškai teismo posėdyje ištirtus įrodymus, o išvadas padarė remdamasis išsamia bylos duomenų analize. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto nutarimo motyvams dėl S.R. S. kaltės, todėl jų nekartoja.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Sprendžiant ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčia, taip pat būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui, kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Šalies argumentai

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, aukštesnysis teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubausta S.R. S., daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad S.R. S. padarė jai inkriminuotą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Nors S.R. S. skunde teigia, kad ji kontakto su VW Passat automobiliu nepajautė, o po įvykio elgėsi geranoriškai, tačiau byloje surinkti įrodymai visiškai paneigia tokią, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinėn atsakomybės traukiamo asmens gynybinę versiją. Tokią jos versiją paneigia nukentėjusiojo posėdžio metu duoti paaiškinimai (b.l. 37), pačios S.R. S. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji patvirtino, jog 2014 m. lapkričio 20 d., 13.00 val., pajuto nežymų stuktelėjimą į mašinos bamperį (b.l.9), nurodė, kad įvyko nežymus eismo įvykis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad iš karto po įvykio (automobilių kontakto) liudytojas K. Ž., kurio automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, signalizuodamas tiek garsiniu signalu, tiek šviesomis vijosi S.R. S. automobilį iki pat jos darbovietės. Tačiau akivaizdu, kad S.R. S. ignoravo T. Ž. iniciatyvą, taip tikėdamasi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Taip pat įvertinus S.R. S. elgesį kai ji buvo informuota apie jos sukeltą įvykį, darytina išvada, kad jis nebuvo geranoriškas. Priešingai nelaukdama prie automobilio iškviestos policijos, ji elgėsi nerūpestingai ir buvo abejinga pasekmėms. Be to apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad savo paaiškinimuose S.R. S. buvo itin nenuosekli, keitė įvairias versijas, kurias patikrinus apylinkės teisme S.R. S. kaltė padarius pažeidimą numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje pilnai įrodyta. Įvertinus bylos medžiagą, aptartas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, kad S.R. S. veiksmuose nustatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Žemesnės instancijos teismas

R.S. S. skunde neneigia vartojusi vaistus, kuriuose yra etilo alkoholio (63 proc.), tačiau teigia, kad tai dariusi po įvykio, savo kabinete, prieš pareigūnams ją pakviečiant ateiti prie automobilių. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą dėl ATPK 127 straipsnio 1 dalies sutinka su apylinkės teismo išvada, kad įvertinus įrodymus, daroma išvada, kad S. R. S. versija, kad ji iki liepimo pūsti į alkotesterį vartojo vaistus, kurių sudėtyje yra alkoholio, kas galėjo turėti įtakos jos girtumo nustatymo rezultatams, neįtikinanti ir vertinama tik kaip pasirinkta gynybinė versija.

Šalies argumentai

S.R. S. skunde teigia, kad niekas jos alkotesteriu antrą kartą netikrino ir neinformavo, kad ji gali pasidaryti kraujo tyrimą bei abejoja alkotesterio rezultatais. Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės), 27 punktą jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą. Nustačius S.R. S. 1,5 promilių girtumą, ji pasirašė asmens blaivumo testo nustatymo šaknelėje, kas rodo, jog S. R. S. nekilo abejonių nei dėl alkotesterio rezultatų nei dėl pareigūnės, tikrinusios jos blaivumą, kompetencijos atliekant procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vairuotojų neblaivumo nustatymo tvarkos teisinį reglamentavimą, policijos pareigūnai neturėjo pareigos S.R. S. atlikti pakartotinį neblaivumo patikrinimą ar pasiūlyti atlikti kraujo tyrimus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad neblaivumo patikra atlikta naudojant tinkamą alkotesterį Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204, kurio atlikta metrologinė patikra galioja iki 2014-12-31 (b.l.27).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti apklaustų liudytojais policijos pareigūnų parodymais, kurie patvirtino, kad S.R. S. nuo pat pradžių buvo neblaivi, nors ir pati S.R. S. pripažino iš vakaro vartojusi alkoholį (b.l. 46-49). Versija apie suvartotą 50 ml. Rameval vaistų atsirado bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Siekiant patikrinti tokią S.R. S. versiją į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas ekspertas, kuris motyvuotai patvirtino, kad prieš vartojant nurodytus vaistus kažkuriuo metu buvo vartotas ir alkoholis (b.l.70).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad jokių abejonių nekyla, kad S.R. S. padarė pažeidimą numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje. Be to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.

Apeliacinio skundo motyvuose S.R. S. teigia, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracines nuobaudos. Šiuo atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo laikomasi nuomonės, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (nutartys bylose Nr. N146-503/2009, N62-3200/2009, N62-3213/2009), kaip ir traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens gyvenamoji vieta, materialinė ar šeiminė padėtis, kurios taip pat nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis.

ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą, tinkamai individualizavo nuobaudą, atsižvelgė į tai, kad S.R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors apeliaciniame skunde S.R. S. ir nurodo, jog pripažįsta padarytą pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai nelaiko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, pagalba išsiaiškinant pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl S. R. S. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų sudėties buvimo asmens veikoje bei jos kaltės padarius šiuos pažeidimus, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutarimą nepakeistą ir S. R. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Olegas Šibkovas