- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-685-56/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Višinskienė
- Atsakovas
- UAB ,,Verkių ūkis“
- Ieškovas
- S. Š.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio.,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,Verkių ūkis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsakovui UAB ,,Verkių ūkis“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo S. Š. ieškinį atsakovui UAB ,,Verkių ūkis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas S. Š. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Verkių ūkis“ 10600 Lt skolos, 805,90 Lt delspinigių, 8,01% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nurodė, kad su atsakovu 2009 m. spalio 1 d buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 2009/10/01, pagal kurią ieškovas atliko elektroninių valdiklių ir su jais susijusios įrangos, išskyrus duomenų perdavimo ir ryšio įrangą, derinimo ir techninės priežiūros darbus pastatuose, kurių sąrašas buvo suderintas su atsakovu. Pagal priedą „sąmata“ prie rangos sutarties 2009 m. spalio 1 d. Nr. 1, buvo sutarta 2120 Lt elektroninių valdiklių ir su jais susijusios įrangos derinimo ir priežiūros darbų vieno mėnesio kaina. Šiuo pagrindu atsakovui buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir darbų aktai: 2010 m. sausio 29 d. sąskaita – faktūra IV Nr. 080 ir aktas Nr. 080, 2010 m. kovo 1 d. sąskaita – faktūra IV Nr.081 ir aktas Nr. 081, 2010 m. balandžio 1 d. sąskaita – faktūra IV Nr. 082 ir aktas Nr. 082, 2010 m. balandžio 30 d. sąskaita – faktūra IV Nr.083 ir aktas Nr.083. Tačiau atsakovas tinkamai neįvykdė atsiskaitymo pareigos, t.y. neapmokėjo jam išrašytų ieškovo PVM sąskaitų – faktūrų. Atsakovas pagal pateiktas PVM sąskaitas – faktūras liko skolingas 8480 Lt. 2010-04-30 atsakovas nutraukė su ieškovu rangos sutartį Nr. 2009/10/01, todėl atsakovui papildomai paskaičiuotinas įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010 m. balandžio 30 d. iki 2010 m. gegužės 30 d., kas sudarė 2120 Lt sumą. Atsakovo įsiskolinimo suma ieškovui sudarė 10 600 Lt. Pretenzijų dėl atliktų darbų nekokybiškumo, ieškovas iš atsakovo nėra gavęs. Ieškovas suformulavo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovas piktybiškai vengia atsiskaityti, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas, areštuojant atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant atsakovo pinigines lėšas ieškinio reikalavimų užtikrinimui, leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, darbuotojais bei atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui bei SORDAI.
Teismas pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones bus efektyviau užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas bei ieškovo materialinių teisių gynybos būdas. Įvertinęs bylos medžiagą teismas padarė išvadą, jog ieškinio suma (11 405,90 Lt) atsakovui yra reikšminga, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nepakankant pinigines lėšas esančias atsakovo banko sąskaitose, leidžiant iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui, atsiskaityti su Sodra, darbuotojais bei ieškovu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas UAB ,,Verkių ūkis“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatsižvelgė į tai, kad vien didelė ieškinio suma nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, nes ieškovas neįrodė, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebus užtikrintas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi vertinti konkrečias aplinkybes bei atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovas pelningai dirbanti įmonė, todėl jos įstatinis kapitalas (289 700,00 Lt), lyginant su reikalavimo suma (11 405,90 Lt) yra didelis ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas nurodydamas galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo nepagrįstas ir skundžiamoji teismo nutartis naikintina.
Atsiliepimas
Ieškovas S. Š. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Nurodo, kad vien didelė ieškinio suma suponuoja teismui galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tai padidina galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo tikimybę. Atsakovas neatsiskaito ilgą laiką, įsiskolinimo suma didėja, pretenzijos dėl ieškovo suteiktų paslaugų reiškiamos nebuvo, todėl ieškovo nurodytos aplinkybės pagrindžia įsitikinimą, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus konstatuoja, jog pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir jos naikinti atskirajame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio proceso kodekso 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Teismo sprendimas, kuriuo būtų tik patvirtinamas ieškovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrintų tinkamos pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynybos teismine tvarka. Tikimybė, jog sprendimą ateityje įvykdyti bus sunkiau, gali atsirasti tiek dėl objektyvių, tiek dėl subjektyvių priežasčių, kurias teismui būtina įvertinti taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kaip įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nevertina ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o į bylą pateiktus įrodymus vertina tik ta apimtimi, kurį yra būtina sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo klausimą.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo ginčas dėl 10600 Lt skolos, 805,90 Lt delspinigių, 8,01% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Pirmos instancijos teismas įvertinęs ginčo pobūdį sprendė, jog ieškinio reikalavimai bus geriau užtiktrinti taikant laikinąsias apsaugos priemones byloje.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad vien didelė ieškinio suma, savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovas yra veikianti įmonė, kurios įstatinis kapitalas 289 700,00 Lt, todėl ieškinio reikalavimas 11 405,90 Lt sumai negali apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Pagrįsdamas savo argumentus atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui 2007 m. liepos 18 d. turto vertės nustatymo pažymas Nr. 07-07-18-Z63 ir 07-07-18-Z64, remiantis kuriomis atsakovo nekilnajamojo turto, esančio adresu Jeruzalės g. 27 Vilniuje, likvidacinė vertė 1 725 000 Lt (b.l. 48-49). Teisėjų kolegija su atsakovo argumentais nesutinka. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybė, kad pradedant procesą skolininko padėtis yra gera, negarantuoja, jog proceso pabaigoje jo turtinė padėtis nepasikeis ir teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ar taps neįmanomu. Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 178 straipsniu šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Skolininkas yra ūkinę-komercinę veiklą vykdantis asmuo, jis siekia pelno (CK 2.34 str. 3 d.; ABĮ 2 str. 2 dalis), todėl paduodamas atskirąjį skundą turėjo pateikti apeliacinės instancijos teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį, areštuotą ir/ ar įkeistą kilnojamąjį/nekilnojamąjį turtą, pradėtus teismo procesus, tuo tarpu atsakovas pateikė tik 2007 m. turto vertės nustatymo pažymas iš kurių aiški tik turto vertė buvusi 2007 metais, tačiau nėra aišku ar turtas nėra apsunkintas papildomais areštais kitų kreditorių naudai, kas be abejo gali apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Tuo tarpu iš teismų sistemos ,,Liteko“ duomenų matyti, kad UAB ,,Verkių ūkis“ dalyvauja kituose teisminiuose procesuose, kaip atsakovas, kas teisėjų kolegijos vertinimu sudaro pagrindą netenkinti atskirojo skundo ir palikti pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra finansinę-ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo ir leido iš pradžių areštuoti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį atsakovo turtą, o tik jo nepakankant – likvidžiausią apyvartos priemonę – pinigines lėšas ieškinio reikalavimo užtikrinimui, iš areštuotų lėšų leista atsiskaityti su ieškovu bei atlikti būtinus mokėjimus valstybės biudžetui, Sodrai, atsiskaityti su darbuotojais, todėl pagrindo teigti, kad teismas pažeidė proporcingumo ir ekonomiškumo principus nėra (CPK 145 str. 2 d.). Be to, Civilinio proceso kodekso 146 straipsnio nuostatos įgalina atsakovą įmokėti į teismo depozitinęs sąskaitą reikalaujamą sumą, tokiu būdu būtų sukurtos prielaidos teismui svarstyti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. AS2-20496-727/2010 palikti nepakeistą, o atsakovo UAB ,,Verkių ūkis“ atskirąjį skundą atmesti.