- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-473-194/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Badaugienė (pirm.), Danutė Matiukienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- UAB „ Litekso“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“
- Atsakovas
- G. A., E. S. T. A., A. Z.
- Trečiasis asmuo
- A. R., V. J., Telšių rajono savivaldybės administracijai, I. V., Vandai I
- Kategorijos
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A-473-194/2009 Teisėja V. Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorija 121.15.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. lapkričio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Badaugienės,
dalyvaujant ieškovo UAB „ Litekso“ įgaliotam asmeniui M. S., atsakovams, išvadas duodančioms institucijoms ir trečiam asmeniui – nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. A. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-126-339/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“, veikianti uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ vardu, ieškinį atsakovams E. S. T. A., G. A., A. Z., tretiesiems asmenims A. R., V. J., Telšių rajono savivaldybės administracijai, I. V., Vandai I. S., A. J., E. K., L. D., A. F. V., Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Nacionalinei dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lygai, Valstybinei energetikos inspekcijos prie LR ūkio ministerijos Klaipėdos teritoriniam skyriui dėl skolos už patiektą bendro naudojimo patalpų šilumos energiją, delspinigių bei palūkanų mokėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“, veikiantis UAB „Litesko“ vardu, pateikė ieškinį ir patikslintą ieškinį Telšių rajono apylinkės teismui ir prašė priteisti iš atsakovės T. A. 170,67 skolos, 9,44 delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės G. A. 173,49 Lt skolos, 9,99 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės E. S. 173,46 Lt skolos, 9,99 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės A. Z. 174,34 Lt skolos, 9,64 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis LR CK 1.71 str., kai abiejų šalių valia – tiekti ir vartoti šilumos energiją - realizuota konkliudentiniais veiksmais, nuo 2007-11-01 iki 2008-07-31 patiekė šilumos energijos, pastato, kuriame gyvena atsakovės, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo patalpų šildymui, už kurią atsakovės neatsiskaitė. Pagal 1995-01-25 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p., už patiektą šilumos energiją ir kt. atsakovės turėjo atsiskaityti už praėjusį mėnesį pagal pateiktą sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, tačiau prievolės neįvykdė. Kadangi nustatytu terminu atsakovės neatsiskaitė už patiektą šilumos energiją, joms paskaičiuoti delspinigiai, skaičiuojant po 0,04 % nuo priklausančios mokėti sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Šilumos ūkio įstatymo 25 str. nustato, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Šilumos ūkio įstatymo 29 str. 3 d. numato, jog butų, kurių yra pakeistas aprūpinimo šiluma būdas, savininkai privalo šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį apmokėti už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (ar) karšto vandens dalį. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai nėra priėmę sprendimo koks turi būti taikomas bendro naudojimo patalpose ir įrenginiuose suvartotos šilumos kiekio priskyrimo koeficientas. Ieškovas niekada nėra išdavęs šilumos įrenginių rekonstravimo techninių sąlygų daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkams, nėra gavęs jokių energetikos kontrolės inspekcijos pažymų ar pripažinimo tinkamais naudoti aktų, jog yra rekonstruoti kokių nors butų šilumos įrenginiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovai T. A., E. S., G. A., A. Z. prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Šilumos ūkio įstatymo 25 str., 29 str. nurodyta buto savininkų pareiga apmokėti tik už tenkančią suvartotos šilumos dalį. Ieškovo jiems paskaičiuota tenkanti bendrojo naudojimo šilumos dalis yra per didelė ir neatitinka faktinių šilumos energijos sunaudojimo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nes dvi namo laiptinės yra visiškai nešildomos, jose nėra šildymo įrenginių bei pro jas praeinančių šilumos vamzdynų ir name yra likęs tik mažas izoliuotų šilumos vamzdynų kiekis, kadangi nuo namo centrinio šildymo sistemos atsijungus didžiausius plotus turintiems 5 butams, didžioji šilumą tiekiančių vamzdynų dalis buvo pašalinta pagal būstų atsijungimo projektus, suderintus su ieškovu. Izoliuotų šilumos tiekimo vamzdynų dalis yra namo palėpėje, dalis namo rūsyje. Ieškovas reikalauja apmokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą remdamasis Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 kaip už normalų bendrojo naudojimo patalpų šildymą, t.y. kaip už patalpų šildymą neizoliuotais ir tam skirtais šilumos tiekimo įrenginiais. Ieškovo teiginys, kad bendrojo naudojimo patalpų šildymą reikia suprasti plačiai, pvz. šilumos gavimas per sienas, už kurių yra šilumos įrenginiai, yra juokingas, nes autonominio šildymo sistemas įsirengę butų savininkai šildo butus, o iš jų šiluma taip pat sklinda į bendrojo naudojimo patalpas. Atsakovės sutinka, kad izoliuoti šilumos vamzdynai skleidžia tam tikrą kiekį šilumos į bendrojo naudojimo patalpas, tačiau šį kiekį reikia nustatyti tam skirtais skaičiavimais (energetiniu auditu), o ne remiantis metodu Nr. 5, 3.1. p. numatyta skaičiavimo metodika. Ieškovas nesinaudojo metodo Nr. 5 3.2. p. numatytu šilumos kiekio apskaičiavimo būdu pagal pastato energetinio audito duomenis arba 3.3 p. numatytu bendrojo naudojimo patalpoms tenkančio šilumos kiekio nustatymo būdu šalių sutarimu. Ieškovas metodą Nr. 5 taiko vadovaudamasis 2007-11-22 (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkų susirinkime priimtu sprendimu dėl metodo pasirinkimo. Šis sprendimas yra galiojantis, nors atsakovės apie tokį namo bendrasavininkų sprendimą nežinojo ir susirinkime nedalyvavo. Atsakovės negalėjo apskųsti šio sprendimo, kadangi sužinojo apie jį tik prasidėjus teisminiam procesui. Ieškovo reikalaujama priteisti suma už šildymo išlaidas bendrojo naudojimo patalpoms yra paskaičiuota neteisingai, ne pagal faktinį šilumos kiekio sunaudojimą, o pagal teorinį skaičiavimo modelį. Bendrojo naudojimo patalpoms tenkantį šilumos kiekį gali nustatyti tik energetinis auditas arba šalys. Ieškovas neįvardino kokiu būdu ir kokiais įrenginiais pastato projektiniuose dokumentuose numatyta šildyti namo laiptines, rūsį bei pastogę, bei ar šie šilumos tiekimo įrenginiai šiuo metu faktiškai egzistuoja ir teikia šilumos energiją.
Atsiliepimu į ieškinį išvadą teikianti institucija Valstybinė energetikos inspekcija prie ūkio ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius prašo ieškovo ieškinį patenkinti. Nurodo, kad šilumos ūkio įstatymo 25 str. nustato, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 29 str. 3 d. numato, kad butų, kurių pakeistas aprūpinimo šiluma būdas, savininkai privalo šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį apmokėti už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir karšto vandens dalį. Pagal statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ pastato šildymo sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad atitiktų saugos ir higienos reikalavimus.Pagal projektą įrengta laiptinės šildymo sistema negali būti demontuota. Atsakovų namo laiptinių šildymo sistemos atjungimas reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ nėra pripažinti tinkamais naudoti. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. nustato, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavimus, įvertinus kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Atsakovai pasirinko 2004-11-11 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-121 patvirtintą „Šilumos paskirstymo vartotojams metodą Nr. 4 ir 2005-07-22 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą „Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą. Nurodė, jog tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai, kuriems taikytinos Civilinio kodekso ir Šilumos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šilumos energijos tiekimo ypatumus. Įvertinus, jog ieškovas teisingai paskirsto gyventojams į daugiabutį namą patiektą šilumos energiją ir apskaičiuoja mokesčius už patiektą šilumos energiją, ieškovas turi teisę reikalauti , kad atsakovai sumokėtų susidariusias skolas.
Valstybinė energetikos inspekcija prie ūkio ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog tarp ginčo šalių susiklostė sutartiniai šilumos tiekimo-vartojimo santykiai, kuriems taikytinos Civilinio kodekso ir Šilumos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios šilumos energijos tiekimo ypatumus. Įvertinus, jog ieškovas teisingai paskirsto gyventojams į daugiabutį namą patiektą šilumos energiją ir apskaičiuoja mokesčius už patiektą šilumos energiją, ieškovas turi teisę reikalauti , kad atsakovai sumokėtų susidariusias skolas.
Nacionalinė dujų, elektros ir šilumos vartotojų gynimo lyga pateikė išvadą, kad ginčo šalys privalo vadovautis sutartiniais santykiais, o teismas išnagrinėti šalių, administratoriaus (bendrijos) pasirašytas sutartis, kad teismo sprendimas be pagrindo neįtakotų, nekeistų jau esamų civilinių santykių. Ginčas kildintinas iš daugiabučio namo bendrijos sprendimų, jis privalo būti išreikalautas, nagrinėjamas ir esant vienos šalies reikalavimui, naikintinas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas metodas Nr. 4 yra netinkamai pasirinktas, negali būti taikomas. Tuo tikslu teismas galėtų kreiptis į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją dėl išvados pateikimo. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas metodas Nr. 5 (atskiros jo normos) yra naikintinas kaip norminis teisės aktas prieštaraujantis aukštesniems teisės aktams, todėl teismo iniciatyva ar šalių iniciatyva reiktų kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartyje turi būti apspręsta visų šalių prievolės ir įsipareigojimai dėl šildymo sistemų administravimo, priežiūros. Lyga mano, kad visi lygos išvadoje išvardinti teisės aktai gali būti taikomi civilinės bylos ginče ir turėti įtakos sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
Telšių rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, iš T. A., priteisė uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui “Telšių šiluma”, skolą 170 litų 67 centus, delspinigius 9 litus 44 centus, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį 63 litus.
Iš G. A., priteisė uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui “Telšių šiluma”, skolą 173 litus 49 centus, delspinigius 9 litus 99 centus, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį 63 litus.
Iš E. S., priteisė Uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui “Telšių šiluma”, skolą 173 litus 46 centus, delspinigius 9 litus 99 centus, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį 63 litus.
Iš A. Z., priteisė uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialui “Telšių šiluma, skolą 174 litus 34 centus, delspinigius 9 litus 64 centus, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008-11-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir žyminį mokestį 63 litus.
I instancijos teismas nurodė, kad pagal šilumos ūkio įstatymo 25 str. įtvirtinta, kad daugiabučio namo buto savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Minėto įstatymo 29 str. 3 d. nustatyta, kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai energetikos ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudoto šilumos dalį. Sutinkamai su LR CK 4.76 str., 4.82 str. 3 d. butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. A. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pilnai neišsiaiškino, dėl ko kilo ginčas tarp ieškovo ir atsakovų, o tik remdamasis ieškovo motyvais tenkino ieškinį. (duomenys neskelbtini), negali būti taikomos kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 patvirtintas šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodo Nr. 5 punktas 3.1., kuris nurodo bendrojo naudojimo patalpoms tenkančio šildymo išlaidų dalies paskaičiavimo tarp namo bendrasavininkių formulę bei koeficientą, kadangi namo bendrojo naudojimo patalpų šildymo sistema yra pakeista, tai yra, namo laiptinėse nėra šildymo įrenginių bei vamzdynų, tiekiančių šilumos energiją, o likę šilumos tiekimo vamzdynai, esantys bendro naudojimo patalpose, yra izoliuoti nustatyta tvarka ir skirti ne šildymui, o likusios šildymo sistemos funkcionavimui palaikyti. Atsakovai sutinka su teisės aktuose numatytomis prievolėmis apmokėti tenkančią bendrojo naudojimo patalpų šildymo dalį, tačiau nori mokėti tik už realiai tenkančią suvartotos šilumos dalį, o ne už teoriškai priskaičiuotą, neatsižvelgiant į esamą situaciją jų daugiabučiame name. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo ir ieškovo teiginiu, kad „Šiluma, suvartota bendro naudojimo patalpoms šildyti, yra suprantama plačiai...“. Šis teiginys nėra niekuo pagrįstas ir nemotyvuotas, nes šilumos tiekimą negalima suprasti per plačiai. Sutinka su prielaida, kad likę izoliuoti šilumos vamzdynai skleidžia tam tikrą kiekį šilumos į bendro naudojimo patalpas(rūsį, palėpę), tačiau šį kiekį būtina nustatyti tam skirtais skaičiavimais (energetiniu auditu), o ne remiantis metodu Nr. 5 3.1 punkte nustatyta skaičiavimo metodika. Pirmosios instancijos teismas proceso metu turėjo atsižvelgti į tai, kad po 2007-11-22 bendrasavininkų susirinkime priimto sprendimo dėl šilumos paskirstymo (išdalinimo) metodų pasirinkimo nėra atsakovų parašų, kad šis sprendimas priimtas vienasmeniškai (tik centralizuotai besišildančių bendraatsakovių).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovo teiginiais, kad jis normaliai šildo bendrojo naudojimo patalpas. Ieškovas teismui nepateikė ir nesirėmė pastato projektavimo dokumentuose techniniais sprendimais nustatytu būdu pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.
Atsakovės E. S., T. A., A. Z. prisidėjimu prie apeliacinio skundo prisideda prie G. A. apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Telšių šiluma“, veikianti uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ vardu, prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, ir palikti galioti Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. sprendimą. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir apeliacinio skundo motyvais naikinti jo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bendro naudojimo patalpų daugiabučiame name šildymo ir daugiabučio namo savininkų pareigos apmokėti už jam tenkančią bendro naudojimo patalpoms palaikyti kiekio dalį.
Šilumos ūkio įstatymo 25 str. numato, jog daugiabučio namo patalpų savininkas apmoka jam tenkančią šilumos kiekio dalį, suvartoto daugiabučio namo patalpoms šildyti, nesvarbu , kokiu būdu šildomos jo patalpos. O to paties įstatymo 29 str. 3 dalis numato, kad butų, kurių yra pakeistas aprūpinimo šiluma būdas, savininkai privalo šilumos tiekėjams kiekvieną mėnesį apmokėti už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotą šilumos ir karšto vandens dalį. Šios dvi įstatymo normos numato daugiabučio namo savininkų pareigą, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu yra šildomos jiems priklausančios nuosavybės teise patalpos, mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nors jo nuosavas butas ir yra atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos.
Šias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas detalizuoja LR Civilinio kodekso normos, t.y. LR CK 4.76 str., 4.82 str., kurios numato, kad kiekvienas bendraturtis proporcingai savo turto daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu, taip pat proporcingai savo turto daliai privalo apmokėti išlaidas, skirtas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Kad ir daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo laiptinėje nuimti radiatoriai, nereiškia, kad tiekiama centralizuotai šiluma į šį namą, nėra suvartojama to namo kitoms bendro pobūdžio patalpoms išlaikyti rūsyje, palėpėse, sandėliuose, pusrūsyje ir kt., kai tą šilumą atiduoda bendroms patalpoms šildomų patalpų sienose įmontuoti ir praeinantys šildymo vamzdynai. Tai rodo, apeliantės pareigą apmokėti už šilumą, tiekiamą į šį daugiabutį proporcingai savo turimo turto daliai. Kadangi apeliantės buvo įsiskolinimas už šį energijos tiekimą į viso daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), patalpas, ir atskirai išskaičiuota proporcija jos nuosavybės dalies ir bendro naudojimo patalpų, tai pagrįstai tas įsiskolinimas ir priteistas.
(duomenys neskelbtini) daugiabučiame name yra įmontuotas šilumos apskaitos prietaisas, pagal kurio rodmenis, yra išskirstomas apmokėjimas šio namo savininkams. Apmokėjimo metodo pasirinkimas priklauso namo bendrasavininkams. (duomenys neskelbtini) bendrasavininkai 2007-11-22 visuotinio susirinkimo metu priėmė sprendimą pasirinkti Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 patvirtintą Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. ( toliau Metodas Nr. 5.). Apeliantė ir prisidėję prie apeliacinio skundo asmenys yra šio namo bendraturčiai. Jie nepasinaudojo teise nuginčyti šį visuotinio narių susirinkimo nutarimą, todėl, šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą, kol šis pasirinktas bendraturčių šilumos skaičiavimo būdas nėra nuginčytas, nėra pripažintas neteisėtu, privalo šiuo sprendimu vadovautis.
Minėtas bendraturčių visuotinio susirinkimo nutarimas yra galiojantis ir yra privalomas tiek šilumos tiekėjui, tiek visiems šio namo savininkams, nepriklausomai ar apeliantė po juo pasirašė, ar ne. Apeliantės argumentai, jog ji nepasirašė po tokiu visuotinio daugiabučio namo savininkų sprendimu, nereiškia, jog jai bendro naudojimo šilumos skaičiuotė ir būdas neprivalo būti taikomas. Paskirstyti ir skaičiuoti šilumą pagal kitokią tvarką, negu pasirinko patys to namo savininkai, nėra teisinio pagrindo. Nepasirinkus konkretaus varianto, šilumos tiekėjas taiko metodo rengėjo, t.y. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, rekomenduojamą taikyti šilumos kiekio dalies koeficientą. Apeliantės name esant dviems laiptinėms, yra pasirinktas Metode Nr. 5, rekomenduojamas koeficientas – 0,18. Tokia yra bendro naudojimo patalpų šilumos energijos apmokestinimo skaičiuotės metodika.
Ieškovo taikomos metodikos pagrįstumą ir reikalavimo teisėtumą pripažino ir institucija, duodanti išvadą- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Valstybinė energetikos inspekcija prie LR Ūkio ministerijos.
Klausimas, ar demontuoti laiptinėse radiatoriai atitinka šio namo projektinei dokumentacijai, nėra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su nagrinėjamu teisme ginču. Ne šilumos tiekėjo yra pareiga tinkinti, ar yra visa šio namo projektinė dokumentacija. Šio namo visų bendaturčių pareiga yra užtikrinti, kad visi name esantys šilumos tiekimo įrenginiai būtų tinkamai naudojami, kad atitiktų teisės aktus ir projektinei dokumentacijai. Paties namo savininkų pareiga yra rūpintis, kad bendro naudojimo patalpos ir laiptinės būtų tinkamai izoliuotos, sutvarkytos. Nuo pačių savininkų priklauso, kaip efektyviai yra paskirstoma bendro naudojimo patalpų šildymui tam namui skirta energija. Šios pareigos priklauso benrdaturčiams ir negali būti perkeliamos šilumos tiekėjui.
Pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus naikinti I instancijos teismo sprendimą ir perduoti ginčą nagrinėti iš naujo, kolegija mano nesant teisinio pagrindo.
Kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų buvę netirtos, neišaiškintos ir jas būtų reikalas aiškintis papildomai arba iš naujo. Procesinės teisės normų pažeidimų, nagrinėjant bylą I instancijos teisme, nenustatyta, todėl nėra teisinio pagrindo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo į I instancijos teismą. ( LT CPK 327 str. 1d.,1p.). Bylos esmė yra išaiškinta.( LR CPK 327 str. 1d.2p.). Dėl išvardintų argumentų, kolegija daro išvadą, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas, atmestinas, o I instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
n u tarė:
Telšių rajono apylinkės teismo 2009 metų gegužės 22dienos sprendimą palikti nepakeistą.