Kauno apylinkės teismo įsakymas

2023-07-20 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2565-1189/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2023-07-20Kauno apylinkės teismas
  2. T-240-1189/2024Nutartis · 2024-01-25Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-07-20
Bylos Nr.
e1-2565-1189/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01541-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gabrielė Kaktienė
Kaltinamasis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2565-1189/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01541-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.14.1.1; 2.12.1.1; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 20 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės A. C. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas - Trakų r. apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;

A. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apygardos teismo 2008 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį - 9 metams laisvės atėmimo;

2) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį -1 metams laisvės atėmimo, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 8 ir 10 punktus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal 140 straipsnio 1 dalį- terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje;

A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, profesinio išsilavinimo, Išsiskyręs, vykdo individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šalčininkų rajono apylinkės teismo 1995 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 1998 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 1998 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 241 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį, 43 straipsnį, laisvės atėmimo 2 metams 6 mėnesiams konfiskuojant 1/4 dalį turto;

4) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 64 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 8 mėnesiams įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms be bausmės priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe;

5) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar sveikatos priežiūra, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

6) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu;

7) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m,. birželio 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi 1 metų 2 mėnesių paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę. Bausmę atlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su A. P., turėdamas tyčią pagrobti medieną žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame I. B. ir D. B., neturėdamas leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto ir pagrobė 3 drebules, kurių tūris 4,032 m³, 2 baltalksnius, kurių tūris 0,490 m³ bei 1 ąžuolą, kurio tūris 0,553 m³, tuo nukentėjusiajam I. B. padarė 700 eurų turtinę žalą.

A. P. 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas bendrai su V. K., turėdamas tyčią pagrobti medieną žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame I. B. ir D. B., neturėdamas leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto ir pagrobė 3 drebules, kurių tūris 4,032 m³, 2 baltalksnius, kurių tūris 0,490 m³ bei 1 ąžuolą, kurio tūris 0,553 m³, tuo nukentėjusiajam I. B. padarė 700 eurų turtinę žalą.

A. L. 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), tyčia suklastojo tikrą dokumentą – Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: grafoje „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, arba prekių pardavėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė“ įrašė išgalvotą vardą ir pavardę „V. R.“, grafoje „Verslo liudijimo Nr.“ įrašė išgalvotus skaičius „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Asmens kodas“ įrašė išgalvotus skaičius (duomenys neskelbtini) imituodamas parašą, pasirašė R. V. vardu, tokiu būdu suklastojo Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šį suklastotą dokumentą 2022 m. gruodžio mėn. 30 d. panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini), J. K. ūkinei operacijai pagrįsti.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad A. P. jis pažįsta. 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai datų neatsimena, bet buvo prieš Šv. Kalėdas, apie 10-12 d. likus iki minėtų švenčių, jis kartu su A. L. nuvyko pas A. P. gyvenantį lygtai (duomenys neskelbtini). Jų nuvykimo pas A. P. tikslas buvo su šiuo pasikalbėti apie leidimą jiems išsikirsti medžius, augančius pastarojo sodyboje, kuriuos parduotų kaip malkas ir taip užsidirbtų pinigų artėjančioms šventėms. Visi sutarė, kad už parduotą medieną pinigus pasidalins. A. P. su tokiu pasiūlymu sutiko ir parodė mosteldamas ranka, kuriuos medžius galima pjauti. Sekančią dieną jis kartu su A. L. nuvyko pas A. P. pjauti medžių. Medžius pjovė pasikeisdami su A. L., naudojant benzopjūklą, kuris priklauso jam. Jiedu pjovė tuos medžius, kuriuos konkrečiai nurodė A. P.. Jis nežinojo, kad pjaunant medžius tam reikalingas atitinkamas leidimas. A. P. jį užtikrino, kad nieko čia nereikia ir viskas bus gerai. Jis pas A. P. sklype dirbo apie 4 dienas, o A. L. apie 8 dienas. Pas A. P. jie nupjovė 2 ąžuolus, apie 2-3 alksnius. Darbuose padėjo ir O. S., kaip jo samdomas darbininkas, kuris padėjo kaladėlėm pjaustytus medžius sukrauti į krūvas. Jis O. sakė, jog nupjauti medžiai yra A. P.. Taip pat, darbuose padėjo ir pats A. P., kuris tampė šakas, kaladėlės traukė iš griovio ir dėjo į krūvas, o vėliau medieną padėjo sukrauti į priekabą išvežimui. Dar A. P. buvo parodęs ir 3 drebules, kad už drebulių gali pjauti ir toliau, nes ten augantys medžiai irgi yra šio. Tai jis su A. L. dar nupjovė 2 baltalksnius, 1 ąžuolą. Kai A. P. pamatė, jog jie nupjovė baltalksnius ir ąžuolą tada pasakė, kad tie medžiai šiam nepriklauso. Tada jis A. P. pasakė, kad šis juos suklaidino ir kad dabar pastarasis gražiuoju susitartų su išpjautų medžių savininku. Tačiau jie medžių nepaliko, o juos susipjaustė kaladėlėmis ir su kitais medžiais išsivežė iš sklypų. Kaladėles jiems išvežė G. K. su traktoriumi, per vieną dieną, per du kartus. Kokia tai buvo konkrečiai diena pasakyti negali, nes neatsimena. Su G. K. tarėsi A. L., tačiau pinigus šiam sumokėjo jis 100 Eur už pagalbą. Iš pradžių su G. K. buvo tartasi kitaip, tai yra, kad už medienos išvežimą jie duos priekabą medienos supjautos kaladėlėmis, bet kadangi su tais medžiais taip gavosi, tai jie turėjo sumokėti G. K.. Į traktoriaus priekabą medieną padėjo krauti ir O. S. su A. P.. Vieną traktorinę priekabą su medžio kaladėlėm jis pardavė J. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Tai buvo ąžuolinė mediena ir tas medis nupjautas A. P. sklype. Už priekabą gavo 300 Eur. Pinigus lygiomis dalimis pasidalino su A. L., O. S. ir A. P.. Kitą priekabą medienos A. L. pardavė (duomenys neskelbtini) gyventojai J. K.. Tai buvo medžiai nupjauti ne A. P. sklype, o gretimame. Mediena buvo drebulės, baltalksnio ir ąžuolo. A. L. irgi medieną pardavė už 300 Eur, kuriuos taipogi visi 4 pasidalino lygiomis dalimis. Savo pinigus, gautus už medieną išleido savo reikmėm. Dar dalis supjautos medienos taip ir liko A. P. gretimame sklype. Mediena buvo susimaišiusi ir liko dalis drebulės, baltalksnio ir ąžuolo. Vėliau A. P. jam sakė, kad tą likusią medieną išsivežė pats sklypo savininkas I. B..

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir papildomai parodė, kad patikslina, jog A. P. mostelėjo ranka, kuriuos medžius pjauti būdamas šio namo kieme. Nuo A. P. kiemo iki tos vietos kur buvo pjaunami medžiai B. sklype yra apie 50 m. atstumas. Tačiau nori akcentuoti, kad A. P. aiškiai nurodė, jog jie pjautų aukščiausias drebules ir iš vis sakė, kad jie gali pjauti visus medžius augančius tame griovyje iki drebulių, sakė, kad medžiai priklauso šiam. Dar A. P. sakė, kad už drebulių į dešinę pusę, link B. sklype esančio negyvenamo namo, jie nieko nepjautų, nes tai jau ne pastarojo ribos. Sakė, kad galima pjauti tik nuo drebulių griovio gilyn, kas priklauso šiam. Prie kiekvieno medžio A. P. nebuvo priėjęs parodyti kurį jie turėtų pjauti. Pasirodo, kad išpjauti medžiai augo ne A. P. sklype. Dar nori pasakyti, kad A. P. mosteldamas ranka į tą pusę kur augo drebulės buvo neblaivus. Medžius augančius kaip dabar žino B. sklype pjovė jis su A. L. pasikeisdami. Jis gal nupjovė tik vieną medį, nes daugiausiai genėjo šakas, o A. L. medžius pjovė. Jis nupjovė medį augantį toje vietoje kur rodė parodymų patikrinimo vietoje metu, foto Nr. 1 arba Nr. 2. Pjaunant medžius jis su A. L. nesitarė kuriuos konkrečiai medžius pjauti. Taip jau atsitiko, kad A. L. nupjovė ir kitus medžius už drebulių, link B. negyvenamo namo. Kad jie išpjovė ne A. P. medžius suprato tik kai A. P. pasakė, kad jis išpjovė ne tuos medžius. Tiksliau, šis akcentavo tik vieną medį, šis sakė, kad nupjovė vieną ne pastarojo medį. Kad A. P. teisiškai nepriklauso nei namas, nei žemės sklypas jis nežinojo (3 t. b. l. 20-23, 28-31, 42-45).

Įtariamojo V. K. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog jis parodė apklausos protokole nurodytas aplinkybes (3 t. b. l. 59-62).

Kaltinamasis A. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad 2022 m. gruodžio mėn., prieš Šv. Kalėdas, tikslios datos neatsimena, jam paskambino pažįstamas V. K. ir pasiūlė iškirsti keletą medžių augančių sklype kur jis gyvena. V. sakė, kad medieną jie parduos ir pasidalins pinigus. Jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ta nuosavybė jam nepriklauso, o priklauso V. Č., D. P. ir V. P., kurie yra jo giminaičiai. Jis savo giminaičiams nesakė apie V. K. sumanymą. Kadangi jį V. K. vis skubino tai taip viskas ir greitai įvyko, nespėjus net jam gerai visko apgalvoti. V. K. po skambučio praėjus 2-3 dienom, prieš 7 val. atvažiavo pas jį kartu su A. L.. Šie atsivežė ir du benzopjūklus. Kam tie įrankiai priklauso jam nėra žinoma. Jis pastariesiems parodė medžius pjovimui, tai yra drebulę augančią prie jo sodybos ūkinio pastato, taip pat du ąžuoliukus augusius nuo drebulės apie 10 m. atstumu. V. K. ir A. L. jis parodė medžius pjovimui ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini) probacijos skyrių. Tą dieną namo jis sugrįžo apie 14-15 val. Jo parodytą drebulę ir du ąžuoliukus jis rado jau nupjautus. Be šių medžių jis rado nupjautas ir dar 3-4 drebules, ąžuoliuką, kelis alksniu, kurie buvo išpjauti jau ne sklype kur jis gyvena, o gretimame, kuris priklauso B.. Jis minimų medžių V. K. nerodė pjauti. Jis V. K. pasakė ką šis čia padarė, o V. K. atsakė, kad taip jau išėjo ir dabar jau yra kaip yra. Viską girdėjo ir A. L., bet jis suprato, kad šis buvo tik kaip V. K. samdytas darbuotojas. Jam tą dieną sugrįžus namo jis rado besidarbuojančius dar du vyriškius, kurių jis nepažįsta, bet suprato, kad tie yra tėvas ir sūnus, kurie tampė šakas, kalades dėjo į krūvas. Su benzopjūklais dirbo tik V. K. ir A. L.. Viso V. K. ir A. L. dirbo apie 3-4 dienas, tai yra genėjo šakas nuo medžių kamienų, medžius pjaustė kaladėlėmis. Dirbti kiekvieną dieną padėjo ir jis, bet po truputį, išskyrus tą pirmą dieną. Jis taip pat tampė šakas, kalades krovė į krūvas. Viso buvo dvi kaladžių krūvos, tai yra viena pas B. sklype ir viena sklype kur gyvena jis. Medžių jie nerūšiavo ir viską krovė bendrai. Baigus pjovimo darbus medieną išvežti atvažiavo traktorius, kurio vairuotojas vardu G.. Kaip jis suprato G. pasamdė V. K.. Į priekabą medžio kalades, buvusias B. sklype, krovė jis, V. K., A. L.. Jam atrodo, kad tuo momentu kitų dviejų darbininkų, tėvo ir sūnaus nebuvo. Jis girdėjo kaip V. K. su A. L. kalbėjo, kad už tokią priekabą gaus 400 Eur. Prikrovus priekabą, lauke dar liko kaladžių, apie 1-2 m³. Iš karto, tą pačią dieną, šios medienos neišvežė, nes buvo šlapia ir traktorius klimpo. Mediena buvo išvežta kaip pašalo, po kelių dienų. G. klausė ar jie turės kelionės lapą. Tada jis prisiminė, kad turi iš senų laikų tokius lapus. Lapus jis parodė V., kuris pasakė, kad lapai tinka. Kas pildė tą kelionės lapą tiksliai jis neatsimena, bet V. K. arba A. L.. Jis tame lape tik parašė savo pavardę, vardą. Minėtas lapas buvo paduotas G.. Dar po keletos dienų priekabą kaladžių G. išvežė ir iš sklypo kur gyvena jis. Jam nėra žinoma kam buvo parduota mediena, bet pardavus tas dvi priekabas jis gavo 180 Eur, pinigus sumokėjo A. L.. Gautus pinigus išleido savo reikmėm. Praktiškai ir teoriškai jis žinojo, kad pjaunant medžius net ir savo sklype reikalingas tam leidimas, bet viskas gavosi paskubomis ir tokio leidimo jis neturėjo. Išvežus medieną, po kokios savaitės laiko atvažiavo du darbuotojai iš gamtos apsaugos, kurie apžiūrėjo nupjautus kelmus tiek jo gyvenamame sklype, tiek B.. Š. m. sausio mėn., tiksliai datos jis nežino, matė, kaip į savo valdą atvažiavo B. ir išsivežė ten likusias kalades, kurių galėjo būti iki 2 m³. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą kaltę pripažįsta pilnai ir dėl savo veiksmų labai gailisi (4 t. b. l. 1-4).

Įtariamojo A. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog jis parodė apklausos protokole nurodytas aplinkybes (4 t. b. l. 25-28, 37-39).

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad V. K. pažįsta iš matymo. 2022 m. gruodžio mėn., prieš Šv. Kalėdas, galėjo būti kokia 17 d., jis sutiko V. K. ir šio paklausė dėl galimybės gauti darbo. V. jam pasakė, kad šiuo metu nieko nežino, bet kai ką turės pasakys. Po jų pokalbio, sekančią dieną pas jį į namus atvyko V. K. ir pasakė, kad yra darbo, klausinėjo jo ar jis moka „nuleisti“ medį. Kadangi jis tai padaryti mokėjo, tuomet V. K. jam pasakė, kad už dieną mokė daugiau nei 50 Eur. Tą pačią dieną jis su V. K. nuvažiavo į kažkokį tai kaimą, nes važiavo autobusu ir išlipo (duomenys neskelbtini) sustojime. V. K. jam rodė kelią ir jiedu ėjo nuo sustojimo apie 1 km. iki kažkokios sodybos vienkiemyje. Šalia sodybos jis matė dar vieną namą, bet kaip suprato, namas buvo negyvenamas. Einant iki sodybos V. jam papasakojo, kad reikės pjauti medžius, kad šis parūpins darbo įrankius kaip benzopjūklą. Atvykus į minėtą sodybą jie ten rado vyriškį vardu A., kurį matė pirmą kartą. Iš V. ir A. elgesio jis suprato, kad šie jau buvo smulkiai aptarę apie medžių kirtimą, net žinojo kam parduos medieną. A. jiems parodė medžius, kuriuos reikės pjauti. Medžiai buvo keliose vietose, nes vieni buvo prie A. namų, kiti nuo A. namų apie 100 m. atstumu. Dar sekančią dieną jis su V. vėl nuvyko pas A.. Medžius pjovė V. benzopjūklu nuo kelmo jis, o V. genėjo šakas ir pjaustė kaladėm. A. kalades krovė į krūvas. Prie A. namų jis nupjovė ąžuolą ir alksnį. Kur medžiai augo toliau nuo A. namų nupjovė 3 drebules, ąžuolą ir 2 alksnius ar tai baltalksnius. Jis dirbo prie medžių apie savaitę laiko. Kartu su juo beveik visas dienas dirbo ir V. su A.. V. gal tik vieną dieną nedirbo. Dar maždaug į antrą dieną padėti atvyko ir O. S., su kuriuo jis susipažino pjaunant medžius. O. padėjo medžio kalades krauti į krūvas kaip ir A.. V. jam jokių pinigų kiekvieną dieną nemokėjo. Kai jie baigė pjovimo darbus, tada iškilo klausimas kuo tą medieną išsigabenti. Jis girdėjo kaip V. telefonu su kažkuo derino reikalus dėl medienos vežimo, bet vėliau tas žmogus V. nekėlė ragelio. Kadangi jam buvo reikalingi pinigai, todėl jis ėmėsi iniciatyvos ir pagalbos kreipėsi pas G. K., gyvenantį. (duomenys neskelbtini). V. buvo pažadėjęs už vieną reisą vairuotojui sumokėti 50 Eur, o jeigu ne, tai priekabą malkų. Jis taip ir tarėsi su G. K.. G. K. su tokiomis sąlygomis sutiko ir dar klausė ar čia viskas legalu, jis šiam tai patvirtino, nes matė kaip A. padedamas V. pildė medienos ruošos transportavimo lapą ar kažkaip panašiai tie dokumentai vadinasi. Jis buvo įsitikinęs, kad V. su A. viską daro legaliai, nesidomėjo ar šie turi leidimą pjauti medžius. Minėtą dokumentą A. ir padavė G. K. kai šis atvažiavo vežti medienos. Medieną G. K. išvežė vieną dieną, per du kartus. Kokia tai buvo diena jis pasakyti negali, bet iki Šv. Kalėdų. Vieną priekabą medienos kaladžių nuvežė J. K., su kuria tarėsi jis, nes V. turėjo kažkokį kitą pirkėją, kuris vėliau atsisakė pirkti. Mediena buvo vežama iš krūvos, kuri buvo toliau nuo A. namų. Tai buvo medienos „mixas“, nes papuolė ir drebulės, ir baltaksnio, ir ąžuolo. Į vieną traktorinę priekabą galėjo tilpti 4-5 ertmetriai. J. K. jam už malkas sumokėjo 350 Eur. Ši jo dar paprašė išrašyti kvitą, kad turėtų ką parodyti socialinei darbuotojai prižiūrinčiai jos šeimą. Taip pat, ši paprašė įrašyti kvite 450 Eur sumą. Jis J. K. išrašė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kurį turėjo namuose, nes turi įsigijęs kaip vykdantis individualią veiklą. Vėliau, tuos pinigus gautus iš J. K. pasiėmė V., jam už darbą palikdamas 100 Eur. Antrą priekabą malkų G. K. nuvežė taip pat (duomenys neskelbtini) gyventojai vardu J., priekaboje buvo mediena sukrauta iš krūvos buvusios prie A. namų. Tai buvo ąžuolo, alksnio mediena. Kiek konkrečiai J. V. sumokėjo pinigų už medieną jis nežino. Jam V. sumokėjo dar 100 Eur. Į priekaba kalades krovė visi, tai yra jis, V., A., O.. Pinigus gautus už medieną išleido savo reikmėm. Nori pasakyti, kad toje vietoje, kur buvo sukrauta mediena toliau nuo A. namų, dar medienos kažkiek liko, gal dar kokia priekaba, nors iš ten jau ir buvo išvežta viena traktorinė priekaba. Ten taip pat liko drebulės, ąžuolo, baltalksnio mediena. Jis buvo tik kaip V. K. pasamdytas darbuotojas ir jam nebuvo žinoma kam tie medžiai priklauso ir kam priklausančiame sklype auga. A. prieš medžius nupjaunant nurodė kaip šiam priklausančius. Jis nesidomėjo ar kas turi leidimą pjauti medžius, bet manė, kad turi kai pamatė A. su V. pildant kažkokius dokumentus G. K..

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir papildomai parodė, jog nori pasakyti, kad jis matė kaip A. P. rodė, kuriuos medžius pjauti. Tuo metu jis buvo su V. K.. A. P. parodė į medžius augančius nuo šio gyvenamos sodybos kairėje ir dešinėje. Kur medžius kirto kairėje namo pusėje, tai dalyvavo ir pats A. P., kuris konkrečiai nurodė, kurį medį pjauti. O į medžius, kuriuos pjauti namo dešinėje, parodė iš tolo, būdamas namo kieme, tiesiog mosteldamas ranka į tą pusę ir sakydamas, kad jie gali pjauti ten augančius didžiausius medžius-drebules ir tai galėjo būti nuo tos vietos kur A. P. parodė iki kirstinų medžių apie 100 m. atstumas. A. P. nebuvo priėjęs prie tų medžių ir konkrečiai nenurodė kuriuos reikia kirsti. A. P. sakė, kad tie medžiai yra šio. Apie besiribojančių sklypų ribas A. P. nieko nekalbėjo, o jis ir neklausinėjo. Manė, kad tie medžiai augantys namo dešinėje yra A. P. žemės sklype, nes tuo metu buvo žiema, prisnigta ir tikrai nesimatė jokių sklypo ribų. Tuo metu kai A. P. rodė į medžius augančius namo dešinėje šis buvo neblaivus. Neblaivus buvo ir V., matyt buvo gėręs iš vakaro. Jis buvo tik kaip samdomas darbuotojas ir jį pasamdė V. K.. Jo darbas buvo nuleisti medžius benzopjūklu. Viso dirbo gal kokias šešias dienas. V. dirbo mažiau dienų. Dar padėjo prie malkų ir pats A. P., kuris nešiojo kaladėles į krūvą, tampė šakas. A. P. dirbo praktiškai visas dienas, bet ne ištisai. Už atliktą darbą už abi parduotas priekabas jis gavo apie 200 Eur, 100 Eur pasiliko pardavęs malkas kaimynei J., o likusius pinigus jam padavė V.. Nei A. P., nei V. K. nekalbėjo kieno ta mediena, o jis ir nesidomėjo, bet iš A. P. kalbos suprato, kad visi medžiai augo sklype, kuriame šis gyvena. Jis nesidomėjo, ar pastarieji turi reikiamus dokumentus, leidimus šiems medžiams pjauti. Kai jis su V. K. pjovė medžius A. P. sodybos dešinėje, jie nesitarė kokius medžius ten pjauti, bet pasirinko pačius storiausius ir aukščiausius, nes nebuvo iš ko ten rinktis, augo jaunuolynas. Kam priklauso nupjauti medžiai, esantys A. P. gyvenamo namo dešinėje, jam nėra žinoma. Tačiau, kai jam dirbant pirmą dieną ir A. P. grįžus iš (duomenys neskelbtini) ir pamačius nupjautus medžius šio sodybos dešinėje, A. pasakė, kad vienas medis nupjautas ne pastarojo sklype, bet šis viską suderins. Apie kelionės lapą paduotą G. K. jis nelabai ką žino. Girdėjo kaip G. K. kalbėjosi su A. P. ir V. K. apie tai. Žino, kad kažkuris tai V. K. ar tai A. P. turėjo kelionės lapą, kurį pildė A. P.. Kadangi pildant kelionės lapą buvo reikalinga kokio nors girininko pavardė jis internete paieškojo ir šiems pasakė (duomenys neskelbtini) girininkijos darbuotojo pavardę – V.. J. K. jis surašė prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą. Šių kvitų jis turi, nes pats dirba pagal verslo liudijimą. Jo verslo liudijimas yra išduotas stogų dengimui, statybvietės paruošimui. Kvite parašė ne savo, o kito išgalvoto asmens pavardę, kadangi tuo metu nežinojo nei A. P., nei V. K. pavardės, o savo rašyti negalėjo, nes nebuvo pardavėjas, o buvau tiesiog paslaugų tiekėjas (3 t. b. l. 119-123, 128-131, 142-145).

Įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, jog jis parodė apklausos protokole nurodytas aplinkybes (3 t. b. l. 150-153).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai:

Nukentėjusiojo I. B. liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad jis parodė, jog jis su savo šeima gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat turi sodybą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu laikas nuo laiko nuvažiuoja. Paskutinį kartą jis ten buvo prieš mėnesį laiko, tikslios dienos neprisimena. Šiandien, t. y. 2023 m. sausio 2 d. jis nuvyko į sodybą, (duomenys neskelbtini) ir pastebėjo, kad jam priklausančioje teritorijoje, išpjauta apie 10 medžių. Kokia tiksli jam padaryta žala, šiuo metu pasakyti negali, tačiau šiandien susisiekė su aplinkos apsaugos tarnyba, kuri tiksliai nustatys padarytą žalą dėl išpjautų medžių. Nori pasakyti, jog šalia jam priklausančios sodybos gyvena kaimynas A. P., gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuris jam pasakė, jog 2022 m. gruodžio 23 d. pas šį buvo atvykęs K., kuris pjovė pastarojo kieme medžius. Kiek jis girdėjo, išpjautus medžius K. supjovė kaladėmis ir pardavė J. K. ir J. K..

Nukentėjusiojo I. B. papildomos liudytojo apklausos protokole nurodyta, kad jis parodė, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini) turi jam priklausančią sodybą, į kurią kartais nuvažiuoja. Sodyba nėra gyvenama, aplink sodybą yra jam priklausančio miško sklypas. Paskutinį kartą jis sodyboje buvo prieš mėnesį. 2023 m. sausio 2 d. jis nuvyko į sodybą, (duomenys neskelbtini), ir pastebėjo, kad jam priklausančioje teritorijoje, išpjauta maždaug apie 10 medžių, t. y. vienas ąžuolas, 5 berods drebulės ir keletas alksnių. Jis susisiekė su aplinkos apsaugos tarnyba, kad šie jam paskaičiuotų padarytą turtinę žalą, tačiau aplinkos apsaugos tarnybos darbuotojai nurodė, jog informaciją perduos urėdijai, kuri tiksliai ir paskaičiuos žalą. Nori pasakyti, jog šalia jam priklausančios sodybos gyvena kaimynas A. P., kuris jam pasakė, jog 2022 m. gruodžio 23 d. pas šį buvo atvykęs K., kuris pjovė pastarojo kieme medžius. Jam A. P. pasakius, kad čia jo miško sklypo priklausančius medžius išpjovė, P. pasakė, kad galbūt per klaidą šie išpjovė dalį ir jo miško sklypo (1 t. b. l. 65-68, 72-74, 79-82, 87-90).

Liudytojos D. B. apklausos protokole nurodyta, kad ji parodė, jog bendra jungtine nuosavybe su savo sutuoktiniu I. B. turi žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Į minėtą žemės sklypą užsuka tik pasižiūrėti retkarčiais. 2023 m. sausio mėn. pradžioje iš savo vyro ji sužinojo, kad minėtame jiems priklausančiame žemės sklype yra iškirsti ir išvežti apie 6 medžiai, tačiau medžių rūšies ji nežino. Žino, kad jos vyras dėl medžių vagystės su pareiškimu kreipėsi į teisėsaugą. Kadangi minėta valda, kurioje buvo nupjauti ir pagrobti medžiai, priklauso jai ir jos sutuoktiniui, todėl visus reikalus susijusius su šiuo reikalu tvarkys jos sutuoktinis I., kuris ir atstovaus civilinį ieškinį byloje (1 t. b. l. 118-120).

Liudytojo G. K. apklausos protokole nurodyta, kad jis parodė, jog A. L. jo prieš Šv. Kalėdas paprašė parvežti malkas. Jis nuvykęs pas A. P. kieme matė dvi krūvas malkų kaladėmis. Po dviejų dienų jis nuvyko pas A. P., kur jam malkas į traktorių sukrovė K., P. ir L., pastarieji davė ir kelionės lapą. Už malkų pervežimą buvo sutarta jam priekaba malkų.

Liudytojo G. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jis parodė, jog medžio kaladėles iš krūvos, buvusios prie namo jis nuvežė J. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), o medžio kaladėles iš krūvos, buvusios netoli ūkinio pastato jis nuvežė prie buvusios mokyklos pastato, (duomenys neskelbtini), kur dabar gyvena kelios šeimos. Jis vieną dieną vežė medžio kaladėles abiem nurodytais adresais. Už darbą jam žadėjo malkų priekabą paruošti, tačiau kai jis malkų negavo, tada vyriškis pravarde „(duomenys neskelbtini)“ jam sumokėjo, tai yra davė pinigų 50 arba 100 Eur, dabar tiksliai nurodyti negali, nes neatsimena. Kas, kada ir kieno medžius pjovė, jis nematė ir nežino (1 t. b. l. 148-149, 154-157).

Liudytojos J. K. apklausos protokole nurodyta, kad ji parodė, jog 2022 m. gruodžio 23 d. dienos metu, tikslaus laiko pasakyti negali, pas ją į darbą, „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo K., kuris jai pasiūlė pirkti traktoriaus priekabą malkų, kaina 450 Eur. Iš kur malkos, ji neklausė, o šis jai nieko ir nepasakojo. Tą pačią dieną, minėtas asmuo atvežė jai į namus, adresu (duomenys neskelbtini), traktoriaus priekabą malkų. Su K. malkas į jos kiemą atvežė K.. Nori pasakyti jog iš minėtų asmenų ji pirko tik 1 priekabą malkų. Pinigus grynais už malkas ji padavė K. (1 t. b. l. 124-126).

Liudytojos J. K. apklausos protokole nurodyta, kad ji parodė, jog 2022 m. gruodžio 30 d. apie 11.00 val. jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino kaimynas A. L. ir pasiūlė pirkti malkų. Jai sutikus, tą pačią dieną apie 15.00 val. malkas atvežė. Malkas atvežė su traktoriumi G. K., kuris malkas išmėtė ant jos kiemo. Po kurio laiko atvažiavo A. L., kuriam ji sumokėjo grynais pinigais 450 Eur. Iš kur tas malkas sutartas su A. L. šie atvežė ji nežino, tik A. minėjo, kad malkos tikrai nevogtos ir jai padavė pinigų paėmimo kvitą.

Liudytojos J. K. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad ji parodė, kad nori pasakyti, jog jai 2022 m. gruodžio 30 d. G. K. atvežė medžio kaladėles, kurios nebuvo skaldytos. Kaladėles išvertė jos namo kieme. Kiek kubais buvo tų kaladėlių tiksliai pasakyti negali, bet A. L. pateiktame kvite buvo parašyti 7 kubai. Kokia mediena ten buvo irgi nežino, nes nelabai skiria, bet A. L. sakė, kad tai drebulės ir uosio medis (1 t. 130-132, 138-141).

Liudytojo O. S. apklausos protokole nurodyta, jog jis parodė, kad jis V. K. ir A. L. pažįsta. 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai datų nežino, bet buvo prieš Šv. Kalėdas, susitikus su draugu V. K., šis jam pasiūlė padirbėti prie medienos, sakė, kad reikės panešioti šakas, krauti kalades į krūvas. V. K. sakė, kad jam už darbą sumokės ir suma priklausys nuo to, kiek medienos parduos ir už kiek. Kadangi artėjo šventės, jis pagalvojo, jog būtų gerai užsidirbti pinigų. V. K. jam sakė, jog mediena bus už (duomenys neskelbtini), kaip tiksliai vadinasi tas kaimas jis nežino. V. K. jam paaiškino kur reikia vykti. Po kelių dienų jam nuvykus V. K. nurodytu adresu, ten jau buvo V. K. ir A. L., kurie jau dirbo su benzopjūklais. Ta vieta yra kažkoks vienkiemis. V. su A. dirbo toliau nuo sodybos, maždaug apie 100 m. atstumu. Ten jis matė jau nupjautus du medžius, kiti medžiai jau buvo nugenėti ir supjaustyti kaladėlėmis. Kiek viso toje vietoje buvo nupjauta medžių jis nežino, kelmų neskaičiavo, taip pat negali pasakyti ir kokia medienos rūšis buvo. Jis V. ir A. padėjo darbuose, tai yra tampė šakas, kalades krovė į krūvą. Toje vietoje buvo viena krūva, tačiau koks krūvos buvo tūris jis nežino. Tą pačią dieną prie jų buvo priėjęs, kaip jis suprato, tos sodybos šeimininkas. Jis šio vyriškio nepažįsta, matė šį pirmą kartą. Vyriškis sakė, jog buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) ir pamatęs nupjautus medžius nebuvo nustebęs, elgėsi normaliai, atrodė kad taip ir turėjo būti. Vėliau vyriškis persirengė ir atėjo jiems padėti, tai yra šis kaip ir jis tampė šakas, kalades krovė į krūvas. V. vyriškį vadino A. vardu. Jis toje vietovėje dirbo tris dienas, pirmą dieną, kai pirmą kartą pamatė sodybos šeimininką, o kitas dvi dienas dirbo prie sodybos, kur gyveno tas šeimininkas, kur buvo jau nupjauti 3-4 medžiai. Kas medžius nupjovė jis nematė. Ten jis taip pat nešiojo šakas ir kalades krovė į krūvą. Visas šias dienas dirbo ir sodybos šeimininkas A.. Viso nupjovus medžius buvo dvi medienos krūvos, viena prie sodybos, kita - toliau nuo sodybos. Baigus tvarkyti medieną A. L. suderino, kad medieną traktoriumi išveš G. K. iš (duomenys neskelbtini). Žino, kad G. K. už išvežimą buvo pažadėta priekaba malkų. Pirmą priekabą jie prikrovė iš krūvos, kuri buvo toliau nuo A. sodybos. Pakrauti į priekabą padėjo V. K., A. L., A. ir jis. Tačiau iš karto išvežti nepavyko, nes buvo per šlapia ir traktorius klimpo. Mediena buvo išvežta po kokios savaitės laiko, kai pašalo. Ši mediena buvo parduota J. K.. Tiksliai nežino kiek buvo sumokėta už tą medieną, bet jis gavo apie 70 Eur, tikslios sumos neatsimena. Tą pačią dieną buvo išvežta ir mediena, buvusi sukrauta prie A. sodybos. Medieną į priekabą krovė jis, V. K., A. L., A. ir dar padėjo jo sūnus A. S.. Mediena buvo nuvežta pardavėjai į (duomenys neskelbtini). Tuomet ir jis buvo ten nuvykęs. V. buvo sumokėta apie 400 Eur, nors tiksliai ir nežino. V. vėl davė apie 70 Eur, tiksliai sumos neatsimena, bet per abu kartus susidarė 150 Eur suma. Pinigus jis išleido savo reikmėms. Iš V. kalbos jis suprato, kad šis pjovė medžius tuos, kuriuos A. nurodė pjauti. Jam nėra žinoma kam priklauso sklypas, kuriame buvo pjaunami medžiai, bet iš A. suprato, kad tai šio, be to A. ir pats sakė, kad tai pastarojo žemė. Jis suprato, jog A., V. ir A. veikė išvien, nes šie tarėsi kas tą medieną išveš, kad parduos vieną priekabą (duomenys neskelbtini) parduotuvės darbuotojai, kitą J. K., gyvenančiai (duomenys neskelbtini). Su J. K. dėl malkų tarėsi A. L., o su pardavėja – V.. Jis matė, jog A. G. K. padavė kažkokį tai dokumentą, kaip jis suprato leidžiantį vežti medieną. Kas šį dokumentą pildė jis nematė. Jis jokios medienos nevogė, buvo tik V. pasamdytas kaip darbuotojas. Jis nesidomėjo ar kas nors turi kokį nors leidimą leidžiantį pjauti tuos medžius. Jei jau šie pjovė tuos medžius tai jis manė, kad ir turi tam reikiamus dokumentus.

Liudytojo O. S. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jis parodė, jog jo nebuvo tuo metu kai buvo rodoma kur kirstini medžius. Jis nežino, nei kas ir kam rodė kokius medžius kirsti. Jis buvo tik kaip samdomas darbuotojas, kurį pasamdė V. K., kuris jam sakė, kad reikalinga pagalba prie malkų, o kai jis atvyko į tą vietą, medžiai jau buvo nuleisti, nugenėtos šakos bei supjaustyta kaladėlėmis. Jo darbas buvo tas kaladėlės sunešti į vieną krūvą. Taip pat, nugenėtas šakas traukė į šalį, į atskirą krūvą, kad šios netrukdytų darbui. Jis dirbo gal kokias tris dienas. Jam kaladėles ir šakas padėjo nešioti ir A. P. bei jo sūnus, kuris dar negrįžęs į (duomenys neskelbtini) ir to padaryti artimiausiu metu nežada. Sūnus su juo dirbo tik vieną dieną. Už atliktą darbą jis iš V. K. gavo apie 170 ar tai 200 Eur, tiksliai neatsimena sumos. V. K. nekalbėjo kieno ta mediena, o jis ir nesidomėjo. Tik V. K. sakė, kad čia viskas gerai ir, kad jie dirba pagal nustatytą tvarką, kad yra kirtimui reikalingi dokumentai, leidimai. Tokių dokumentų jam V. K. nerodė, o jis ir neprašė. Kam priklausė nukirsti medžiai, esantys A. P. gyvenamo namo dešinėje, jam nėra žinoma. Tačiau, kai jam dirbant pirmą dieną ir A. P. grįžus iš (duomenys neskelbtini) ir šiam pamačius nupjautą medį ar tai medžius šioje vietoje, šis pasakė, kad buvo iškisti medžiai augantys ne pastarojo sklype, bet tikrai A. P. dėl to susirūpinęs nebuvo. Tuomet V. K. A. P. pasakė, kad gi šis tuos medžius kirsti parodęs. A. P. su V. K. kažką apie tai kalbėjosi, bet jis šių pokalbio negirdėjo, tiedu kalbėjosi gražiai, be jokių pykčių (1 t. b. l. 200-203).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje matyti ratų pėdsakai, galimai traktoriaus bei 8 medžių kelmai (1 t. b. l. 50-52).

Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad grafoje „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, arba prekių pardavėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė“ įrašytas vardas ir pavardė „V. R.“, grafoje „Verslo liudijimo Nr.“ įrašyti skaičiai „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Asmens kodas“ įrašyti skaičiai (duomenys neskelbtini) grafoje „parašas“ matyti asmens parašas (1 t. b. l. 133).

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos miškų kontrolės departamento gautame rašte nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint tam reikalingo leidimo buvo nukirsta: 3 drebulės, kurių tūris 4,032 m³, 2 baltalksniai, kurių tūris 0,490 m³, 1 ąžuolas, kurio tūris 0,553 m³ (2 t. b. l. 117-118).

Nukentėjusysis I. B. pareiškė 700 Eur civilinį ieškinį dėl kurio atlyginimo susitarta 2023 m. liepos 12 d. surašant paprastąjį vekselį iš kurio matyti, kad V. K. iki 2023 m. spalio 12 d. įsipareigoja nukentėjusiajam I. B. sumokėti 350 Eur (1 t. b. l. 112) ir 2023 m. liepos 13 d. surašant paprastąjį vekselį iš kurio matyti, kad A. P. iki 2023 m. spalio 13 d. įsipareigoja nukentėjusiajam I. B. sumokėti 350 Eur (1 t. b. l. 113).

(duomenys neskelbtini) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte nurodyta, kad A. L. laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. yra registravęs individualias veiklas susijusias su stogų dengimu, statybos veikla, statybvietės paruošimu (2 t. b. l. 164-165).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad svetimo turto užvaldymas padarytas pasisavinimo tikslu. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 178 straipsnį kilti būtina nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, tai yra kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Kaltinamieji V. K. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu kaltais prisipažino ir parodė, kad V. K. pasiūlius A. P. leisti išpjauti medžius, juos parduoti ir pasidalinti pinigus, A. P. sutiko. A. P. nurodė ranka kuriuos medžius kirsti. Nei vienas iš kaltinamųjų nurodo, nežinoję, kad reikalingas leidimas medžių kirtimui. Iškirtę medžius, kaltinamieji pardavė medieną ir gautus pinigus pasidalino. Byloje esantys surinkti rašytiniai įrodymai bei nukentėjusiojo I. B., liudytojų D. B., G. K., J. K., J. K., O. S. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. P. kaltinamajam V. K. parodė medžius, kurie priklausė A. P. giminaičiams, nurodydamas, jog tai jam priklausantys medžiai, ko pasekoje kaltinamieji neturėdami leidimo išpjovė jiems nepriklausančius medžius su tikslu gautą medieną parduoti ir pinigus pasidalinti tarpusavyje. Byloje esantis Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos miškų kontrolės departamento gautas raštas patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai, neturint tam reikalingo leidimo buvo nukirsta: 3 drebulės, kurių tūris 4,032 m³, 2 baltalksniai, kurių tūris 0,490 m³, 1 ąžuolas, kurio tūris 0,553 m³ (2 t. b. l. 117-118).

Kaltinamųjų V. K. ir A. P. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, nes V. K. ir A. P. veikdami bendrai 2022 m. gruodžio mėn., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdami tyčią pagrobti medieną žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame I. B. ir D. B., neturėdami leidimo kirsti mišką, neteisėtai iškirto ir pagrobė 3 drebules, kurių tūris 4,032 m³, 2 baltalksnius, kurių tūris 0,490 m³ bei 1 ąžuolą, kurio tūris 0,553 m³, tuo nukentėjusiajam I. B. padarė 700 eurų turtinę žalą,

Byloje neginčijamai nustatyta, kad V. K. ir A. P., suvokdami savo veiksmų tyčią, siekė užvaldyti svetimą turtą ir savo sumanymą pilnai įgyvendino jį pagrobdami. Kadangi pagrobto turto vertė yra 700 Eur, tai yra viršija 5 MGL (250 Eur), kaltinamųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

BK 300 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Vadovaujantis teismų praktika, dokumentu laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje.

Nagrinėjamoje byloje paties kaltinamojo parodymais, kad J. K. paprašius gauti prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą, jis kvite parašė ne savo, o kito išgalvoto asmens pavardę, kadangi tuo metu nežinojo nei A. P., nei V. K. pavardės, o savo rašyti negalėjo, nes nebuvo pardavėjas, o buvo tiesiog paslaugų tiekėjas, bei kitais aukščiau ištirtais bylos duomenimis neginčijamai įrodyta, kad kaltinamojo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius, t. y. A. L. tyčia suklastojo tikrą dokumentą – Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis: grafoje „Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, arba prekių pardavėjo vardas arba vardo pirmoji raidė, pavardė “ įrašė išgalvotą vardą ir pavardę „V. R.“, grafoje „Verslo liudijimo Nr.“ įrašė išgalvotus skaičius „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Asmens kodas“ įrašė išgalvotus skaičius (duomenys neskelbtini) imituodamas parašą, pasirašė R. V. vardu, tokiu būdu suklastojo Prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko šį suklastotą dokumentą 2022 m. gruodžio mėn. 30 d. panaudojo pateikdamas (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), J. K. ūkinei operacijai pagrįsti. Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinimas A. L. pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalis): už kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme be laisvės atėmimo yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, kad V. K., A. P., A. L. inkriminuotos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamieji neprieštarauja (4 t. b. l. 115-118, 125-126, 145-148); susitarta dėl žalos atlyginimo (1 t. b. l. 112, 113).

Kaltinamųjų V. K. ir A. P. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. L. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant V. K. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 78-81), psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (3 t. b. l. 86), vykdo individualią veiklą.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad ja bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam V. K. skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda ir parenkamas prokurorės pasiūlytas jos dydis.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vertinant A. P. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (4 t. b. l. 68-72), psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas (4 t. b. l. 90), gydytas Respublikiniame priklausomybių ligų centre kur nustatyta (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo (4 t. b. l. 94), specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad A. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (4 t. b. l. 101-102), nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei (4 t. b. l. 90), nedirbantis, neregistruotas užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena švelnesnių bausmės rūšis – viešieji darbai, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad ja bus pasiekti bausmės tikslai.

Pagal BK 46 straipsnio 3 dalį viešųjų darbų laikas negali būti ilgesnis nei 480 valandų, kai bausmė skiriama už nusikaltimą, ir 240 valandų, kai bausmė skiriama už baudžiamąjį nusižengimą. Pažymėtina, kad prokurorės prašomos kaltinamajam skirti 270 viešųjų darbų valandos neviršija sankcijoje numatytos bausmės maksimumo – 480 viešųjų darbų valandų.

Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vertinant A. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka (3 t. b. l. 179-180), psichiatrinių ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas (3 t. b. l. 186), vykdo individualią veiklą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 300 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viena švelnesnių bausmės rūšis – bauda, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus, bei manytina, kad ja bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokurorės siūlomos baudos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvatus, todėl kaltinamajam A. L. skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – bauda ir parenkamas prokurorės pasiūlytas jos dydis.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė– rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinas galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsitesėjus panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti V. K., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

A. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų per mėnesį neatlygintinai išdirbant 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų per mėnesį neatlygintinai išdirbant 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui.

Išaiškinti A. P., kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 51 MGL, t. y. 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. L., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjus baudą, privaloma mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87, kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsitesėjus panaikinti.

Kaltinamiesiems išaiškinti, kad:

1. Nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jiems įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamiesiems dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Gabrielė Kaktienė