Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-02-21 · Administracinė byla Nr. I-1559-602/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-02-21
Bylos Nr.
I-1559-602/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Veslava Ruskan
Pareiškėjas
G. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai
Kategorijos
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. 1-1559-602/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.7, 61
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU(S)Vilnius, 2008 m. vasario 21 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Veslava Ruskan, rašytinio proceso tvarka, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. T. skundu prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 52580 Lt darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp jai faktiškai išmokėto atlyginimo ir atlyginimo, kurį atsakovas, pareiškėjos teigimu, turėjo apskaičiuoti ir išmokėti nuo 2003-09-01.

Pareiškėja skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 "Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga, nustatyta 450 Lt minimali mėnesinė alga, o valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams buvo nustatyta 430 minimali mėnesinė alga. Vėlesniuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose minimalios mėnesinės algos dydžiai buvo didinami tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga. Valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams minimalios mėnesinės algos dydis nekito ir buvo paliktas 430 Lt. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymu pakeičiant MM A dydžio sąvoka į pareiginės algos bazinio dydžio sąvoką, nebuvo pakeista jos piniginė išraiška. Tokiu būdu, pareiškėjos manymu, minėtas įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai prieštarauja konstituciniam proporcingumo principui ir vertintini kaip konstitucinių visų asmenų lygybės ir teisėtų lūkesčių principų pažeidimas, nes valstybės tarnautojai, skirtingai nuo kitų darbuotojų, negali tikėtis darbo užmokesčio didėjimo keičiantis šalies ekonominei situacijai.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad apskaičiuodamas darbo užmokestį pareiškėjai, atsakovas vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad ginčijami teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėja G. T. nuo 1977-04-10 iki 2006-08-16 dirbo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Finansų departamento direktorės pareigose.

Pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimu Nr. 937 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" (Žin., 2003, Nr.73-3371), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimu Nr. 316 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" (Žin., 2004, Nr.46-1511), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimu Nr. 361 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" (Žin., 2005, Nr.45-1444) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-27 nutarimu Nr. 298 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo" (Žin., 2006, Nr.35-1251), nuo 2003-09-01 apskaičiuojant jai darbo užmokestį, buvo taikomas tas pats minimalios mėnesinės algos dydis - 430 litų, neatsižvelgiant į tai, kad minimali mėnesinė alga buvo nuolat didinama, bet tik darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma minimalioji mėnesinė alga.

Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio klausimus ginčijamu laikotarpiu reguliavo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.IX-855, priimto 2002-04-23, 23 straipsnis, kuris nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, bei šio įstatymo 24 straipsnis, kuris numatė, kad valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą, pagal šio įstatymo priedėlį. Koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš minimalios mėnesinės algos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-03-20 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-07-18 nutarimo Nr.937 1.2 punktas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-03-24 nutarimo Nr.316 1.2 punktas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-04 nutarimo Nr.361 1.2 punktas ta apimtimi, kuria valstybės politikams, teisėjams, valstybės pareigūnams, kariams ir valstybės tarnautojams patvirtinti mažesnis minimalusis valandinis atlygis ir mažesnė MMA negu darbuotojams, dirbantiems įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant nuosavybės formos, ir kitiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikoma MMA, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2007-03-20 nutarime taip pat pasisakė ir dėl 2006-07-19 Valstybės tarnybos įstatymo ir valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo trečiojo skirsnio 1 straipsnio 1 dalies nuostatų. Konstitucinis Teismas nurodė, jog tokiu teisiniu reguliavimu, kai sąvoka "minimaliosios mėnesinės algos dydis” buvo pakeista sąvoka “pareiginės algos dydis”, iki tol buvusio teisinio reguliavimo esmė nepakeista: valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų, prokurorų, valstybės pareigūnų pareiginės algos dydžiai ir toliau apskaičiuojami pagrindu imant tam tikrą nustatytą dydį, kuris dauginamas iš atitinkamo koeficiento. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimu pripažino, kad atsižvelgiant į visuminį teisinį reguliavimą, konstatuotina, kad minėtais Valstybės tarnybos įstatymo ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimais nebuvo sudaryta prielaidų mokėti pareiginę algą mažesnę už tą MMA, kurią atitinkamu laikotarpiu buvo nustačiusi Vyriausybė. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti minėto įstatymo konstitucingumu ir dė to prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šio įstatymo nuostatų atitikimo Konstitucijai įvertinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui pripažinus, kad teisės aktai, kurių pagrindu pareiškėjai buvo apskaičiuotas ir mokamas darbo užmokestis, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją mokėti pareiškėjai kitokio dydžio darbo užmokestį, nei buvo apskaičiuotas ir išmokėtas, bei išmokėti pareiškėjos nurodytą darbo užmokesčio nepriemoką.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 8 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

G. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Veslava Ruskan