- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-09
- Bylos Nr.
- e2A-241-163/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01907-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alona Romanovienė, Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. Š., J. Š.
- Atsakovas
- S. A.
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2A-241-163/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-01907-2014-5)
2015 m. kovo 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų V. Š. ir J. Š. bei atsakovo S. A. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. Š. ir J. Š. ieškinį atsakovui S. A. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 72 912,69 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2009-05-15 pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Turto vertė – 307 000 Lt. Įsigyjant statinius nuosavybes tiese, jiems buvo žinoma, kad name iki šiol gyvena ir buvęs savininkas atsakovas S. A., nors yra priimtas teismo sprendimas dėl S. A. iškeldinimo. Ieškovai ne kartą prašė ir ragino atsakovą išsikelti, tačiau į jis prašymus nereagavo. Ieškovai nurodo, jog nuo 2009 metų gegužės mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos negali naudotis savo nuosavybes teise į minėtą nekilnojamąjį turtą dėl atsakovo kaltės ir patiria žalą, nes negali naudotis savo lėšomis, investuotomis į nekilnojamąjį turtą. Piniginę žalą apskaičiavo tokia tvarka – turtą įsigijo už 307 000 Lt; dėl atsakovo kaltės negali naudotis nei įsigytu turtu, nei pinigais, kurie sumokėti už turtą; dėl prarastos galimybės pinigus investuoti ar kitaip panaudoti, taip pat dėl infliacijos patyrė nuostolių, kurių apskaičiavimas yra susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 str. 1 d. įtvirtinta 5 proc. dydžio metinių palūkanų norma. Nuo 307 000 Lt sumos skaičiuojant 5 proc. dydžio metines palūkanas susidaro 15 350 Lt palūkanų už metus, 1279,17 Lt už mėnesį. Nuo turto įsigijimo dienos (2009-05-19) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-02-17) yra praėję 57 mėnesiai, todėl už minėtą laikotarpį skaičiuotini 72 912,69 Lt minimalūs nuostoliai, kuriuos ieškovai ir prašo priteisti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame nurodo, kad nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Teigia, jog nežinojo, kad jam priklausantis turtas parduodamas iš varžytynių. Mano, kad turtą antstolė pardavė neteisėtai, todėl inicijavo ikiteisminio tyrimo pradėjimą, išnagrinėjus baudžiamąją bylą antstolės veiksmai bus pripažinti neteisėtais ir nusikalstamais, o tai sudarys pagrindą atnaujinti civilines bylas, kuriose buvo sprendžiami varžytynių teisėtumo ir iškeldinimo klausimai. Teigia, jog ieškovai įsigydami turtą turėjo numatyti savo lėšų investavimo riziką ir pasekmes, todėl nėra pagrindo pripažinti veiksmus neteisėtais, kaltais ir sieti su nuostolių ieškovams atsiradimu. Nurodo, jog jokios žalos ieškovams nepadarė, priešingai, pats patyrė žalą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-10 priėmė sprendimą ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. A. ieškovų V. Š. ir J. Š. naudai 9905 Eur (34 200 Lt) nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-02-19, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 204,18 Eur (705 Lt). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė valstybei iš atsakovo S. A. 297,73 Eur (1028 Lt) žyminio mokesčio. Priteisė valstybei solidariai iš ieškovų V. Š. ir J. Š. 335,67 Eur (1159 Lt) žyminio mokesčio. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos vykdant teismo 2014-02-26 nutartį, paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimo, juo prašo sprendimą pakeisti ir tenkinti ieškinį visiškai – priteisti 9905 Eur (34 200 Lt) bei sumažinti žyminį mokestį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai motyvuoja tuo, kad atsakovas nepasinaudojo ieškovų siūloma taikos sutartimi ir nenorėjo ginčo spręsti taikiai. Ieškovai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino nereikšmingas bylai aplinkybes ir pasigedo įrodymų, kurie nagrinėjamu atveju įtakos neturi. Taip pat ieškovai sutinka, kad teismas savo iniciatyva ir vidiniu įsitikinimu gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, tačiau tai darant turi būti remiamasi reikšmingomis bylai aplinkybėmis. Ieškovai tuo tarpu nereikalauja teismo priteisti daugiau, nei numato įstatymo imperatyvas, t. y. 5 proc. (CK 6.210 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas visą laiką gyvena jam nepriklausančiuose statiniuose, nemokėjo jokio nuomos mokesčio, savo dispozicijoje turėjo ir turi pinigines lėšas, mažinti priteistinos žalos atlyginimo dydį yra neteisinga ir nesąžininga.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinio skundo netenkinti, kadangi ieškovai, įsigydami turtą iš varžytynių, žinojo, kad atsakovas gyvena jų įsigytame nekilnojamajame turte, ir prisiėmė riziką, kad nusipirktu turtu disponuoti negalės, kol atsakovas nebus iškeldintas iš namų. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad neturtinė žala ieškovams kilo dėl to, kad atsakovas neišsikrausto iš varžytynėse pirkto nekilnojamojojo turto, ir teigia, kad atsakovas turės pareigą išsikelti tik tada, kai bus galutinai išspręstas klausimas dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės, varžiusios atsakovo turtą, galimai nusikalstamų veiksmų, kadangi atsakovas yra pateikęs skundą generaliniam prokurorui dėl pareigūnų veiksmų, nutraukusių ikiteisminį tyrimą, teisėtumo. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas praleido terminą prievolei įvykdyti, kadangi antstolis Z. Zenkevičius lėšas už parduotą turtą pervedė tik 2014-05-16, todėl jis neturėjo galimybės disponuoti lėšomis ir vykdyti turtines prievoles.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimo, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bet atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio pateikiant apeliacinį skundą. Atsakovas motyvuoja tuo, jog pareiga išsikelti iš ieškovų nuosavybe esančio nekilnojamojo turto atsiras, kai bus išspręstas klausimas dėl antstolės Viktorijos Vėliuvienės, varžiusios atsakovo nekilnojamąjį turtą, galimai nusikalstamų veiksmų. Šiuo metu atsakovas yra pateikęs skundą generaliniam prokurorui dėl pareigūnų veiksmų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisėtumo, kuriais buvo nutrauktas kaltinimas Viktorijai Vėliuvienei dėl galimai nuskalstamų veiksmų, varžant atsakovo nekilnojamąjį turtą, ir dėl to atsiradusios žalos atsakovui, jai diskredituojant antstolio vardą ir piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi. Taip pat atsakovas nesutinka, kad atsakovas yra praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę, kadangi antstolio Zeno Zenkevičiaus kontora lėšas už suvaržytą turtą pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą tik 2014-05-16, todėl pinigais neturėjo galimybės naudotis. Atsakovas teigia, kad nėra jokio pagrindo atsakovui mokėti palūkanas kaip kompensaciją už jų valia investuotas lėšas į turtą, dėl kurio ginčai nėra pasibaigę. Dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio atsakovas teigia, kad dėl sutrikusios sveikatos ir skiriamos socialinės paramos kaip nepasiturinčiam gyventojui apeliacinės instancijos teismas turėtų atleisti nuo žyminio mokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovų apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą anksčiau nurodytais pagrindais, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl nuostolių atlyginimo.
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydami priteisti iš atsakovo 72 912,69 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad jie 2009-05-15 pirkimo–pardavimo sutartimi (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą, gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Įsigyjant statinius nuosavybės teise jiems buvo žinoma, kad name iki šiol gyvena ir buvęs savininkas S. A., nors yra priimtas teismo sprendimas dėl S. A. iškeldinimo.
Dėl nuostolių atlyginimo dydžio
Ieškovai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu sumažinti priteistiną sumą, motyvuoja tuo, jog teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovai neprieštaravo taikos sutarties su atsakovu sudarymui 2011-02-07, tačiau ji vykdoma nebuvo. Todėl skaičiuojant nuostolius nuo galimos taikos sutarties sudarymo dienos iki ieškinio pateikimo ieškovai yra patyrę 46 050 Lt nuostolius, kadangi yra praėję 36 mėnesiai (1279,17 Lt x 36 mėn.). Tuo remiantis, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino nuostolių atlyginimo sumą iki 34 200 Lt.
Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti 34 200 Lt, kadangi teismas neteisingai nustatė priežastinį ryšį, dėl kurio ieškovai patyrė nuostolių. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pareiga išsikelti atsakovui neatsiras tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl antstolės Viktorijos Vėliūvienės galimai neteisėtų veiksmų, varžius atsakovo turtą. Teisminis procesas užsitęsė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nutraukusių ikiteisminį tyrimą kaip nepagrįstą, nagrinėjant galimai nuskalstamus antstolės V. Vėliūvienės veiksmus. Todėl reikalauja panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti.
Teisėjų kolegija sutinka tu pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog ieškovai negalėdami valdyti jiems priklausančio nekilnojamojo turto laikotarpiu nuo 2009-05-19 iki 2014-02-17 dėl neteisėtų atsakovo veiksmų neabejotinai patyrė nuostolių, kurie privalo būti jiems atlyginti (CK 6.249 ir 6.251 str.), tačiau kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nesutinka su priteista pirmosios instancijos teismo suma – 34 200 Lt, kuri motyvuojama kaip akivaizdžiai per didelė. Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Šioje byloje ieškovai įsigijo nekilnojamąjį turtą iš varžytynių 2009-05-19 pirkimo–pardavimo sutartimi, žinodami, kad name vis dar gyvena atsakovas. Tačiau teismas priėmė sprendimą dėl atsakovo S. A. iškeldinimo. Bylos duomenimis, atsakovas vis dar gyvena minėtame name iki šiol. Anot ieškovų, žala jiems yra tai, kad atsakovas, buvęs nekilnojamojo turto savininkas, vis dar gyvena ieškovams nuosavybės teise priklausančiame būste, jie negali naudotis savo turtu bei negali pasinaudoti sumokėtomis lėšomis, atsakovas, gyvendamas ieškovams priklausančiuose statiniuose, nemoka nuomos mokesčio, todėl jie negauna jokių pajamų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsisakė vykdyti taikos sutartį, kuria įsipareigojo taikiu būdu perleisti ieškovams priklausantį turtą. Atsižvelgtina į tai, jog ieškovai nuosekliai stengiasi tinkamai apginti savo pažeistas teises, kiekvienas procesinis dokumentas atsakovo yra skundžiamas ir taip vilkinamas procesas.
Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokių pagrindo savo iniciatyva sumažinti negautas pajamas iki 600 Lt per mėnesį, kadangi ieškovų prašomi priteisti nuostoliai neviršija įstatymo numatytos leistinos 5 proc. metinių palūkanų normos.
Dėl atsakovo pareigos išsikelti
Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia savo teisinę pareigą išsikelti iš ieškovams nuosavybės teise priklausančio turto, nurodydamas, kad tokia pareiga atsiras, kai generalinis prokuroras išnagrinės skundą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nutraukiant ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų antstolės V. Vėliuvienės, varžiusios atsakovui priklausiusį nekilnojamąjį turtą, veiksmų. Šiuo pagrindu atsakovas teigia, kad teisminis procesas užsitęsė ne dėl jo kaltės, o dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos, todėl teismas žalos atlyginimo datą turėjo sieti ne su nuosavybės teisės atsiradimu 2009-05-019, o su ikiteisminio tyrimo galutine nutraukimo data 2014-09-12, kadangi pirkdami būstą, ieškovai prisiėmė riziką dėl galimų trukdymų ateityje naudotis nusipirktu išvaržytu turtu.
Kolegija, įvertinusi visas bylos aplinkybes, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo, kuris nagrinėjo bylą apeliacine instancija pagal S. A. ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, 2012-11-18 sprendimą, nenustatė procedūrinių pažeidimų ir atmetė S. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012-02-21 sprendimo dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Todėl kolegija sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-07 sprendimu iškeldinti atsakovą S. A. visiškai patenkinus ieškovų V. Š. ir J. Š. ieškinį bei pagrįstai pripažinti atsakovo pareigą išsikelti remiantis Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-02-07 sprendimu.
Dėl apyvartinių lėšų
Atsakovas apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas yra praleidęs terminą piniginei prievolei įvykdyti, kadangi antstolio Zeno Zenkevičiaus kontora lėšas už išvaržytą turtą pervedė į atsiskaitomąją sąskaitą tik 2014-05-16. Iki to laiko atsakovas neturėjo galimybės pasinaudoti pinigais ir įvykdyti piniginę prievolę.
Kolegija, įvertinusi Lietuvos apeliacinio teismo 2012-11-08 sprendimą, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas sudarytas teisėtai, bei remdamasi tuo, kad nuosavybės įgijimo teisė atsirado nuo 2009-05-15, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-10-10 sprendimu dėl atsakovo S. A. iškeldinimo, konstatuoja, kad pareiga atlyginti susidariusius nuostolius ieškovams dėl negalėjimo naudotis savo turtu, investuotomis lėšomis kyla nuo dienos, kai atsirado teisė į nuosavybę – turto įsigijimo dienos 2009-05-19. Taip pat kolegija įvertinusi bylos aplinkybes, jog atsakovas nepagrįstai nuo 2009-05-19 iki šiol atsisako perleisti ieškovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą rodo, jog atsakovas neturi intencijos geranoriškai perleisti jiems priklausančio turto bei apmokėti ieškovams V. Š. ir J. Š. susidariusius nuostolius dėl negalėjimo naudotis nuosavybės teise, nepriklausomai nuo to, ar antstolis Z. Zenkevičiaus kontora būtų pervedusi lėšas už išvaržytą turtą į S. A. atsiskaitomąją sąskaitą nuo turto įsigijimo dienos.
Dėl žyminio mokesčio apeliacinėje instancijoje
Pirmosios instancijos teismas 2014-11-17 nutartimi priėmė ieškovų V. Š. ir J. Š. apeliacinį skundą ir atidėjo ieškovams V. Š. ir J. Š. žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą iki galutinio sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo. Kolegija, visiškai patenkindama ieškovų skundą, remdamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, priteisia iš atsakovo ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas – 223 EUR žyminio mokesčio (CPK 80 str.).
Pirmosios instancijos teismas 2014-11-13 nutartimi priėmė atsakovo S. A. apeliacinį skundą ir atidėjo atsakovui S. A. žyminio mokesčio sumokėjimą paduodant apeliacinį skundą iki galutinio sprendimo (nutarties) civilinėje byloje priėmimo, kolegija, atmesdama atsakovo apeliacinį skundą, įpareigoja atsakovą sumokėti žyminį mokestį, mokėtiną paduodant apeliacinį skundą. Žyminio mokesčio suma, remiantis CPK 80 straipsniu 1 dalies 1 p., yra 223 EUR.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,
nutaria:
pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą.
Padidinti iš atsakovo S. A. ieškovų V. Š. ir J. Š. naudai priteistą nuostolių atlyginimą iki 9 905 EUR.
Priteisti iš atsakovo S. A. 223 EUR žyminio mokesčio valstybei ir po 111,50 EUR žyminio mokesčio ieškovei J. Š. ir V. Š..