Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-96-175/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2013-12-18
Bylos Nr.: 1-96-175/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Algerdas Urbšys
Kaltinamasis: V. T., R. S.
Nukentėjusysis: V. G.
Advokatai: Jelena Smirnova, Danius Svirinavičius

Kategorijos

2.3.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr.1-96-175/2013Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00690-2006-07Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.3.;2.3.6.4.;2.3.6.4.4.;2.3.6.4.4.1.;2.3.6.4.4.2. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Viktorijai Akelienei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorams Gintarui Eidukevičiui, Svetlanai Zabielinienei, kaltinamiesiems V. T., R. S., jų gynėjams advokatams Daniui Svirinavičiui, Vytautui Sirvydžiui, nukentėjusiajam V. G., jo atstovei advokatei Jelenai Smirnovai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) “ vairuotoju – ekspeditoriumi , gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 2005-09-30 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 24 str. 4 d., 181 str. 3 d. 5 m. laisvės atėmimo. 2007-05-17 Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 2005-09-30 Kauno apygardos teismo nuosprendį ir nusikalstamą veiką perkvalifikavo į BK 294 str. 1 d. bei paskyrė 70 MGL (8750 Lt) baudą, į paskirtą bausmę įskaičius sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką galutinė bausmė - 14 MGL dydžio bauda, kuri sumokėta; 2009-03-27 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 245 str. - 5 MGL (650 LT) bauda, įpareigojant baudą sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bauda sumokėta, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 24 str. 3, 4 d., 182 str. 2 d., 181 str. 3 d. 181 str. 3 d. ( 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija ).

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Raseiniuose, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.( 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija ).

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule savo ir R. S. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą –V. G. priklausančius 150 000 Lt., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis parengė V. G. pinigų įgijimo apgaule planą, pagal kurį jis, pasinaudodamas V. G. patiriamais nuostoliais broliui A. G. užrakinus sandėlį su jame laikomais pašarais, paveiks V. G. valią, kad šis suklydimo dėl jo (V. T.) ketinimų įtakoje pasirašys paskolos sutartį, jog tariamai pasiskolino iš R. S. 150 000 Lt, o R. S. šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtins savo įrašais ir parašu bei minėtą sutartį pateiks teismui, tikslu apgaule gauti teismo sprendimą, suteiksiantį jam turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą - V. G. priklausančius 150 000 lt., po ko tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku šį planą pasiūlė R. S.. Šiam sutikus ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavus jam (V. T.) savo asmens paso duomenis, jis, veikdamas bendrininkų grupėje su R. S. ir vykdydamas su juo sutartą planą, 2002 m. rugsėjo mėn. pabaigoje –spalio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „Undinė“ adresu Jonavos g. 40, Kaunas, tyrimo metu nenustatytame automobilyje, pasinaudodamas V. G. patiriamais nuostoliais broliui A. G. užrakinus sandėlį su jame laikomais V. G. pašarais, apgaule, t. y. žadėdamas V. G. išspręsti jo ir A. G. turtinį ginčą dėl sandėlio atrakinimo ir pašarų išvežimo bei nutylėdamas savo ketinimus pažadų nevykdyti, pasiūlė, taip pat viršydamas susitarimo su R. S. ribas prievartavo V. G. surašyti ir pasirašyti 150 000 lt. paskolos sutartį kaip garantą, kad V. G. jam (V. T.) įvykdžius pažadą sumokės 150 000 lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2002 m. pabaigoje-2003 m. pradžioje, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, apgaule, t. y. žinomai melagingai žadėdamas V. G. išspręsti jo ir A. G. turtinį ginčą dėl sandėlio atrakinimo ir pašarų išvežimo bei nutylėdamas savo ketinimus pažadų nevykdyti, vėl pasiūlė pasirašyti paskolos sutartį 150 000 lt. sumai, po ko V. G. 2003-01-15 jo (V. T.) namuose adresu (duomenys neskelbtini), suklydimo dėl jo ketinimų ir grasinimų įtakoje surašė ir pasirašė paskolos sutartį be numerio, pagal kurią jis(V. G.) 2003-01-15 tariamai pasiskolino iš R. S. 150 000 lt., kuriuos įsipareigojo grąžinti 2004-11-01.

Šią sutartį, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2003-01-20 iki 2006-05-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, perdavė R. S., o šiam laikotarpiu nuo 2003-01-20 iki 2006-05-02, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojus 2003-01-15 paskolos sutartį, t. y. ranka surašius ir patvirtinus savo parašu žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog jis (R. S.) 2003-01-15 paskolino V. G., a.k. (duomenys neskelbtini); LC793255, 150 000 Lt (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų), kuriuos V. G. įsipareigojo grąžinti iki 2004 lapkričio 1 d., ir, tikslu savo (R. S.) ir V. T. naudai apgaule gauti teismo sprendimą, suteikiantį jam( R. S. ) teisę į didelės vertės svetimą turtą - V. G. priklausančius 150 000 lt., 2006-05-02 Kauno apygardos teismui adresu Mickevičiaus g. 18, Kaunas, pateikus šį žinomai suklastotą netikrą dokumentą-2003-01-15 paskolos sutartį su 2006-04-28 ieškinio pareiškimu dėl paskolos priteisimo iš V. G., prašant teismo priteisti iš V. G. 150 000 Lt. paskolą, penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 2000 Lt. žyminį mokestį, po ko Kauno apygardos teismas 2006-05-03 iškėlė civilinę bylą Nr. 2-870-153/2006 (bylos numeris 2007 metais- 2-379-153/2007, 2010 metais- 2-64-153/2010, 2011 metais- 2-46-153/2011), nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2011-05-11 teismas civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-1918-413/2011 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. S. dėl 2003-01-15 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuri 2011-11-21 nutartimi sustabdyta iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu būdu jis savo ir R. S. naudai pasikėsino organizuoti ir įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą -V. G. priklausančius 150 000 lt., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 24 str. 3, 4 d. 182 str. 2 d.( 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija ).

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2002 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „Undinė“ adresu Jonavos g. 40, Kaunas, tyrimo metu nenustatytame automobilyje, viršydamas susitarimo su R. S. sukčiauti ribas, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir R. S. naudai, panaudodamas psichinę prievartą ir grasinimus, kad V. G. gali kilti visokių nemalonumų, nes jis turi šeimą ir turto, kad jis skolingas broliui A. G. 150 000 lt. ir nuo to niekur nedings, užsimindamas apie Kauno rajone netoli Karmėlavos esantį susprogdintą namą, vertė V. G. surašyti ir pasirašyti 150 000 Lt paskolos sutartį ir 2003-01-15 jo (V. T.) namuose adresu Tiškevičių g. 7, Kaunas, V. G. surašius ir pasirašius paskolos sutartį be numerio, pagal kurią jis( V. G. ) 2003-01-15 tariamai pasiskolino iš R. S. 150 000 lt., kuriuos įsipareigojo grąžinti 2004-11-01, taip privertė nukentėjusįjį V. G. suteikti jo ir R. S. naudai turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą -V. G. priklausančius 150 000 lt., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 181 str. 3 d. (2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija).

Be to, jis, buvo kaltinamas tuo, kad 2002 m. lapkričio – gruodžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, kieme prie „Giraitės kebabinės“ adresu Akacijų g. 2A, Giraitės kaimas, Kauno rajonas, panaudodamas psichinę prievartą ir grasinimus, kad visaip gyvenime būna ir kaip pavyzdį paminėdamas Kauno rajone netoli Karmėlavos esantį susprogdintą namą, pasinaudodamas V. G. įbauginimu 2002 m. rugsėjo mėn. pabaigoje –spalio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „Undinė“ adresu Jonavos g. 40, Kaunas, kuomet grasino, kad V. G. gali kilti visokių nemalonumų, nes jis turi šeimą ir turto, kad jis skolingas broliui A. G. 150 000 lt. ir nuo to niekur nedings, užsimindamas apie Kauno rajone netoli Karmėlavos esantį susprogdintą namą, taip, neturėdamas teisėto pagrindo, užmaskuotai kaip užmokestį už ramų gyvenimą ir už tarpininkavimo paslaugą sprendžiant V. G. ir A. G. turtinį ginčą dėl sandėlio atrakinimo ir jame laikomų pašarų išvežimo savo naudai vertė V. G. perduoti didelės vertės svetimą turtą –V. G. priklausančius 50000 Lt, bei to paties susitikimo prie „Giraitės kebabinės“ metu V. G. sutikus perduoti dalį reikalaujamo turto, paėmė iš V. G. 20 000 Lt. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2002 m. lapkričio mėn. – iki 2003-01-15, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, per du kartus tyrimo metu nenustatytame automobilyje VĮ „Regitra“ automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Raudondvario pl. 234, Kaunas ir degalinės „Statoil“ teritorijoje adresu Raudondvario pl. 107 A, Kaunas, paėmė iš V. G. po 10 000 Lt. kaip dalį reikalaujamo turto, taip privertė V. G. jam perduoti didelės vertės svetimą turtą – V. G. priklausančius 40 000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. G. didelę 40 000 lt. turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą 181 str. 3 d.( 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija).

R. S. buvo kaltinamas tuo, kad V. T. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis parengus V. G. pinigų įgijimo apgaule planą, pagal kurį V. T., pasinaudodamas V. G. patiriamais nuostoliais broliui A. G. užrakinus sandėlį su jame laikomais pašarais, paveiks V. G. valią, kad šis suklydimo dėl V. T. ketinimų įtakoje pasirašys paskolos sutartį, jog tariamai pasiskolino iš jo (R. S.) 150 000 Lt, o jis (R. S.) šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtins savo įrašais ir parašu bei minėtą sutartį pateiks teismui, tikslu apgaule gauti teismo sprendimą, suteiksiantį jam turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą - V. G. priklausančius 150 000 lt., ir šį planą tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pasiūlius, jis (R. S.) sutiko ir, veikdamas bendrininkų grupėje su V. T., siekdamas apgaule savo ir V. T. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – V. G. priklausančius 150 000 Lt., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje perdavė V. T. savo asmens paso duomenis. Po ko V. T. 2002 m. rugsėjo mėn. pabaigoje –spalio mėn. pradžioje, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, automobilių stovėjimo aikštelėje prie kavinės „Undinė“ adresu Jonavos g. 40, Kaunas, tyrimo metu nenustatytame automobilyje, vykdant su juo( R. S. )sutartą planą, pasinaudojus V. G. patiriamais nuostoliais broliui A. G. užrakinus sandėlį su jame laikomais V. G. pašarais, apgaule, t. y. žadant V. G. išspręsti jo ir A. G. turtinį ginčą dėl sandėlio atrakinimo ir pašarų išvežimo bei nutylint savo ketinimus pažadų nevykdyti, pasiūlius, taip pat viršijant susitarimo su juo( R. S. ) ribas ir prievartaujant V. G. surašyti ir pasirašyti 150 000 Lt paskolos sutartį kaip garantą, kad V. G. V. T. įvykdžius pažadą sumokės 150 000 lt., tęsiant nusikalstamą veiką, 2002 m. pabaigoje-2003 m. pradžioje, tikslesnis laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, apgaule, t. y. žinomai melagingai žadant V. G. išspręsti jo ir A. G. turtinį ginčą dėl sandėlio atrakinimo ir pašarų išvežimo bei nutylint savo ketinimus pažadų nevykdyti vėl pasiūlius pasirašyti paskolos sutartį 150 000 lt. sumai, V. G. 2003-01-15 V. T. namuose adresu Tiškevičių g. 7, Kaunas, suklydimo dėl V. T. ketinimų ir grasinimų įtakoje surašė ir pasirašė paskolos sutartį be numerio, pagal kurią jis (V. G.) 2003-01-15 tariamai pasiskolino iš jo (R. S.) 150 000 lt., kuriuos įsipareigojo grąžinti 2004-11-01.

V. T. šią sutartį laikotarpiu nuo 2003-01-20 iki 2006-05-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, perdavus jam (R. S.), jis, tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas su V. T. sutartą planą, laikotarpiu nuo 2003-01-20 iki 2006-05-02, tiksliau nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, suklastojo 2003-01-15 paskolos sutartį, ranka surašydamas ir patvirtindamas savo parašu žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog jis 2003-01-15 paskolino V. G., a.k. (duomenys neskelbtini); LC793255, 150 000 Lt (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų), kuriuos V. G. įsipareigojo grąžinti iki 2004 lapkričio 1 d., ir šį suklastotą dokumentą laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje iki 2006-05-02, kuomet tikslu savo ir V. T. naudai apgaule gauti teismo sprendimą, suteikiantį jam turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą - V. G. priklausančius 150 000 lt., pateikė šį žinomai suklastotą netikrą dokumentą-2003-01-15 paskolos sutartį Kauno apygardos teismui adresu Mickevičiaus g. 18, Kaunas, su 2006-04-28 ieškinio pareiškimu dėl paskolos priteisimo iš V. G., prašydamas teismo priteisti iš V. G. 150 000 Lt. paskolą, penkių procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 2000 Lt. žyminį mokestį, po ko Kauno apygardos teismas 2006-05-03 iškėlė civilinę bylą Nr. 2-870-153/2006 (bylos numeris 2007 metais- 2-379-153/2007, 2010 metais- 2-64-153/2010, 2011 metais- 2-46-153/2011), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi 2011-05-11 teismas civilinę bylą sustabdė iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. A2-1918-413/2011 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. S. dėl 2003-01-15 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia, kuri 2011-11-21 nutartimi sustabdyta iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas. Tokiu būdu pasikėsino apgaule savo ir V. T. naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą -V. G. priklausančius 150 000 lt., t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.( 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija ).

Kaltinamasis R. S. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad 2003 m. sausio pabaigoje, vasario pradžioje susitiko su pažįstamu V. T. Senamiesčio kavinėje. Pokalbio metu jis jam pasiūlė jo draugui, žinomam verslininkui, paskolinti 150 000 Lt, pasakė, kad bus mokamas atlygis. V. T. žinojo, kad kai turėdavo laisvų nuo verslo pinigų, juos skolindavo už tam tikrą atlygį. Tai buvo tarsi papildoma jo verslo dalis. T. paminėjo kažkokią tai sumą, kurią V. G. atsilygins už paskolintus pinigus. T. įvardino ūkininką V. G.. Jokio garanto jam nereikėjo, jam užteko T.pasakojimo apie V. G., apie jo verslą, apie ūkį. V. T. susitikimo kavinėje metu rodė kažkokį sąsiuvinį, kuriame buvo surašyta kokiu turtu disponuoja G. Tai buvo 2003 metų sausio mėnuo. Susitarė susitikti T. namuose, kad jis atsiveš sutartą sumą pinigų ir paskolins juos V. G.. Dalį pinigų turėjo namuose, dalį pinigų atvežė kitas skolininkas R. G.. Jam trūko kažkokios sumos pinigų, tai trūkstamą sumą jam atvežė G., kadangi jis buvo jam paskolinęs. Sutartą dieną jis su R. G. nuvažiavo pas V. T.. G. pas T. jau buvo, viską aptarė, surašė du sutarties egzempliorius. Atidavė pinigus, visas reikalas truko pusvalandį. G. tuo metu buvo likęs automobilyje. Vėliau jis su R. G. išvažiavo. V. G. prašė paskolinti metams, tačiau surašė sutartį 2 metams. Palūkanas buvo sutarę 20 000 Lt. už pirmus metus, po derliaus. Jis tai pats patvirtino. Kai perdavinėjo pinigus dalyvavo T., jo žmona, tačiau ji atnešė tik arbatos, pačio fakto nematė. Kada buvo pasirašyta sutartis tiksliai įvardinti negali. Tai galėjo būti sausio gale iki vasario mėnesio. Jų susitikimas buvo po kelionės. Kai pasirašinėjo paskolos sutartį nežino, kodėl įrašė tokią datą. Tačiau praėjus tam laikotarpiui, V. G. pinigų negrąžino, jokios iniciatyvos nerodė. Dar palaukė metus laiko ir kreipėsi į teismą dėl išieškojimo. Prasidėjo civilinė byla dėl skolos grąžinimo. V. G. iniciatyva buvo susitikę degalinėje dėl taikos sutarties, kad jis grąžintų pinigus. Iš kolonėlės skambino advokatui Jautakiui ir kitai dienai sutarė laiką dėl taikos sutarties pasirašymo. Tačiau kitą dieną V. G. nepasirodė, bandė jam skambinti, tačiau jis ragelio nekėlė. Vėliau su juo susitikinėjo tik teismuose. V. G. iškėlė kitą civilinę bylą pripažinti sutartį negaliojančia.

Kaltinamasis V. T. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad su V. G. susipažino per A. J.. 2003 m. V. G. buvo reikalinga 150 000 Lt paskola kombainui pirkti. Kadangi jis tuo metų grynųjų pinigų neturėjo, nes juos buvo įdėjęs į verslą, tai kreipėsi į R. S.. V. G. jis pasakė, kad pastarasis surašytų visą savo turtą. Su S. susisiekė telefonu. Pasakė R. S., kad reikia susitikti. Susitiko Senamiesčio kavinėje, pasakė, kad reikia paskolinti pinigų, parodė jam V. G. sąsiuvinį. Reikėjo paskolinti 150 000 Lt. Jis norėjo investuoti savo pinigus, tačiau tuo metu neturėjo. 2003 m. sausio mėn. pas jį į namus atvažiavo V. G., R. S.. V. G. atvažiavo vienas. Matė Gincą, kuris į namą nėjo. R. S. su V. G. tarėsi, tame pokalbyje dalyvavo ir jis. Kiek pamena pirmas sutartį pradėjo rašyti V. G., buvo surašyti du sutarties egzemplioriai, nes lyg vieno jų reikėjo V. G. buhalterijai. Vieną sutarties egzempliorių pasiėmė R. S., kitą V. G.. Kai V. G. rašė, jis turėjo S. pasą rankose. Namuose buvo žmona ir mažas vaikas. Pinigai buvo padėti ant stalo. Matė, kaip V. G. paėmė pinigus. Buvo 150 000 Lt. Ar juos perskaičiavo, nepamena. Viskas vyko gal pusvalandį. Po paskolos sutarties pasirašymo jam paskambino V. G. ir pakvietė į susitikimą, kadangi jis turėjo pakankamai įtakos ir galėjo padėti spręsti reikalus. Važiavo kaip žmogus suinteresuotas V. G. reikalais, kadangi jis norėjo investuoti į jo ūkį savo nelegalius pinigus. Apie V. G. nesutarimus su broliu sužinojo Giraitėje. Problema buvo sandėlio atrakinimas. Buvo susitikęs su A. G.. Tas susitikimas su A. G. dėl sandėlio buvo jo iniciatyva. Paprašė, kad būtų atrakintas sandėlis, buvo minima, kad jam reikia 40 000 Lt už sandėlio atrakinimą. Jis sutiko duoti išsivežti grūdus. Po pirmo išvežimo lygtai turėjo V. G. kažkiek sumokėti A. G., lygtai 40 000 Lt. Jų pokalbyje dėl sandėlio atrakinimo daugiau niekas nedalyvavo. Kas įvardijo 40 000 Lt sumą, negali pasakyti. A. G. sutiko, kad jam bus sumokėti pinigai už sandėlio atrakinimą. Tačiau V. G. po pirmo grūdų išvežimo, jokios sumos A. G. neatidavė. Tuomet A. G. vėl užrakino sandėlį. Jis tų pinigų neėmė. Apie paskolos grąžinimą su S. bendravo telefonu, jam aiškino apie blogą derlių. Jis sakė, kad laukiam kito derliaus. R. S. negavo pinigų, tai jis susitiko su A. G. ,,Statoilo“ kolonėlėje, sutarė susitikti pas advokatą, kad pasirašyti sutartis. R. S. su V. G. susitarė susitikti ir nueiti pas advokatą sudaryti sutartį, kad paskolą atiduos dalimis. Kiek jam yra žinoma, tas susitarimas neįvyko. Su V. G. santykiai pradėjo tolti. R. S. dėl paskolos padavė V. G. į teismą. Jokio įvykio bei susitikimo prie Undinės nebuvo.

Nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad jis susipyko su broliu A. G.. Jis buvo tolimųjų reisų vairuotojas. Jis brolio vardu nusipirko žemės ir grūdų sandėlį, kuriame įrengė mechanines dirbtuves. Jis atvažiuodavo pas jį mašiną pasiremontuoti. Pamatęs tokius dalykus, kaip cigarečių perkrovimą išvežimui į užsienį, žinojo kuo tai baigsis. Jam apie tai pasakė, kad to nedarytų, prasidėjo piktumai. Tai buvo 2002 m. vasarą, gal anksčiau. Kad pinigus skolinosi iš S. kombaino pirkimui, taip šeimos nariams aiškino, kadangi nenorėjo, kad šeimos nariai baimintųsi, o pareigūnams nurodė, kadangi bijojo T. Jam kombaino nereikėjo, o šią aplinkybę, pagal susiklosčiusią situaciją, bijodamas dėl šeimos, ir pasakė apie kombainą. Su T. juos siejo dar pasiūlymas gauti Europos sąjungos paramą, tačiau jis atsisakė. Iš T. ir iš S. 150 000 Lt nėra gavęs. Apie palūkanas rašant raštelį nebuvo kalbėta. Buvo pasakyta, kad jei jis nesumokės tos sumos, tai bus įjungtas skaitliukas ir turės mokėti 12 procentų palūkanų. Brolis iš jo tiesiogiai pinigų nereikalavo, sumos neįvardino. Jis jam tiksliai sumos neįvardino, buvo abstrakčios kalbos. Jis iš T. sužinojo apie 150 000 Lt. Suprato, kad tai brolio reikalaujama suma. Kiek supranta skolą, tai buvo žemės sklypai, jis broliui juos perrašė ir dar perrašė senelio sklypą. Kai perrašė sklypus, brolis vis tiek reikalavo pinigų. Prie kavinės ,,Undinė“ susitiko T. iniciatyva. Jis turėjo diktofoną prie ,,Undinės“. Pokalbį įrašinėjo savo iniciatyva. Prie ,,Undinės“ įrašė visą pokalbį, jame turi atsispindėti pokalbis, kad turės mokėti ir, kad jis ,,žiurkiauja“. Suma buvo kažkokia mistinė, buvo kalbama apie 150 000 Lt. Pokalbis buvo nelabai geranoriškas. Kai su juo susitiko, labai jo bijojo ir žinojo, kad iš jo galima visko tikėtis. Jis sakė, kad V. G. turi šeimą, vaikus, pasakė apie Garliavoje esantį namą. Konkrečiai jam grasino T. Jis minėjo, kad visko gyvenime atsitinka su šeimos nariais, turtu, paminėjo susprogdintus namus. Šiuos grasinimus suprato kaip realius, nes tai tuo laiku tai buvo paplitę. Būtent po šio pokalbio broliui perrašė žemės sklypus. Kai T. atvyko su Juozalėnu, jau žinojo, kad yra nesutarimai su broliu dėl skolų, žinojo apie užrakintus pašarus. T.viską papasakojo apie konfliktą su broliu, apie cigaretes. T. sakė, kad gali pakalbėti su broliu, kad atrakins sandėlį. Pagal esamą situaciją, nes tuo laiku buvo problema su grūdais, jis būtų tuos pinigus užsidirbęs. Jam būtų mažesnė suma 150 000 Lt nei užrakinta suma sandėlyje. Tuo metu su broliu išsiaiškinti nesikišant pašaliniams nepavyko. Giraitėje susitikimas įvyko T. iniciatyva, jis jam paskambino. Į Giraitę vyko vienas. Tai buvo 2002 m. lapkričio ar gruodžio mėnesį. Nuvykus rado brolį, T. ir Chramcovą, tuo metu nežinojo kas tas žmogus. Turėjo 20 000 Lt kaip kompensaciją broliui už žemes. Brolis reikalavo pinigų, jam padavė 20 000 Lt, jis buvo įsiaudrinęs, sakė, kad jam permažai tų pinigų. Buvo konfliktas. Brolis sakė, kad tiek neims, ir jis su Chramcovu išvažiavo. Konflikto metu su broliu T. nesikišo, visą konfliktą jis girdėjo. Tuos 20 000 Lt paėmė T. Kai T.paėmė tuos pinigus, brolis dar buvo. T. imdamas tuos pinigus pasakė, kad tai už ramų gyvenimą. Jis jam nieko nesakė, nes jo bijojo. Tą pasakymą suprato kaip grasinimą. T. Giraitėje reikalavo už ramų gyvenimą 50 000 Lt. Mokėjo tuos 20 000 Lt ir du kartus po 10 000 Lt. Mokėjimai vyko tarp susitikimo Giraitėje ir raštelio pasirašymo. Pinigų perdavime daugiau niekas nedalyvavo. Skolos sutartį 150 000 Lt S. vardu siūlė pasirašyti T. Tuo laikotarpiu kai visa tai vyko, 2004 m. buvo apiplėšti namai, buvo pavogtas ginklas, diktofonas, 70 Lt ir sąsiuvinis. Tame sąsiuvinyje buvo parašyta technika, kiek technikos, kiek kuro reikia. Sąsiuvinį civilinėje byloje pateikė T., jis jam jo nedavė. Nežino kokiomis aplinkybėmis tas sąsiuvinis atsidūrė pas T. Reiškia civilinį ieškinį 45000 Lt neturtinei ir 40 000 Lt turtinei žalai atlyginti priteisiant iš V. T. bei 40 000 Lt solidariai iš V. T. ir R. S. neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas R. P. paaiškino, jog kaltinamieji yra jo pacientai, jis yra odontologas. V. T. pažįsta nuo 2003 m., o S. nuo vėliau. Daug kartų yra su T. bendravęs, kaip su pacientu. Pernai jį pasikvietė tyrėja, tai jis pasitikrino savo knygose, kada pas jį lankėsi V. T.. 2007m. ikiteisminio tyrimo metu parodymus davė teisingus.

Liudytojas R. G. paaiškino, jog su R. S. užaugo nuo vaikystės, o T. pažįsta tik iš matymo. S. jam skolino pinigų, kadangi 2001-2002 m. atidarinėjo bariuką. Jo veikla buvo registruota UAB ,,Po vežimu“, o gal tuo metu vadinosi ir kitaip. Įmonė registruota jo vardu. Tuo metu paskolos nedeklaravo, nes tais laikais nereikėjo. Pradžioje įmonė buvo individuali. Pinigus iš S. skolinosi kaip fizinis asmuo. Galėjo būti, kad skolos dalį grąžino 2003 m. sausio mėnesį. S. jam pasakė, kad jam reikalingi pinigai, jis atsakė, kad pinigus surinks per kelias dienas. Tuo metu tokios sumos neturėjo, kadangi pinigai sukosi versle, vyko apyvarta. Negali tiksliai teigti kada atidavė likusią skolos dalį, gal po pusmečio, gal po metų. Skolinosi apie 70 000 Lt., metams ar dviems, tiksliai nepamena. Palūkanas sutarė draugiškai, tikrai nepamena. Pasirašė kažkokį lapuką, kadangi kartu užaugo, tai vienas kitu pasitikėjo. Paskolos lapuko neišsaugojo. Kai buvo pas jį pasiskolinęs pinigų, tai jis lyg prašė grąžinti apie 50 000 Lt, nes jam jų reikia kažkokiam sandoriui, jis tuos pinigus surinko ir jam atidavė. Turėjo savų pinigų, kažkiek pasiskolino iš mamos ir grąžino S. Mama davė apie 30 000 Lt. Tuos pinigus surinko per savaitę ar dvi. Likusią skolos dalį gražino gal per metus ar du. Gali būti, kad tuos 50 000 Lt su S. nuvežė pas T.į namus. Kokiu tikslu jis skolina pinigus, jam nesakė. Nuvažiavo link Romainių, ten buvo didelis namas su aukšta tvora. Įvažiavo į namo kiemą, jis liko sėdėti automobilyje. Tai buvo apie pietus. Jis name užtruko apie 30 minučių ar valandą. S. sakė, kad skolins 150 000 Lt, asmeniškai tų pinigų nematė. Kai S. grįžo į automobilį, matė, kad kažkokį popieriaus lapą laiko rankose.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad su T. kartu užaugę Senamiestyje. Žino taip pat, kad V. G. ir A. G. tarpusavyje kariauja, kad tarp jų blogi santykiai. T tuo momentu tikrai jokios įtakos nedarė. Mažai dalyvavo tame procese, kadangi jis gyveno ir dirbo tuo metu Ukrainoje. V. G. apie paskolos sutartį yra minėjęs, kad pasirašė skolos raštelį ir negavo pinigų. Jam minėjo, kad blogai padarė, kad gali nukentėti. Jis sakė, kad tą raštelį pasirašė su T., sakė, kad buvo nurodyta suma virš 100 000 Lt, nepamena aplinkybių dėl ko jis pasirašė. Mano, kad G. apie tą sutartį sakė tiesą. Jis daug technikos turėjo, traktorių, kombainų. Dėl raštelio aiškinimuose nedalyvavo. Kai gavo šaukimą į teismą, tai tada ir sužinojo, kad prasidėjo bylinėjimasis. V. G. sakė, kad skola virš 100 000 Lt. V. G. bylinėjosi su T. Smulkiai jam apie procesą V. G. nepasakojo.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad V. T. pažįsta gal nuo 1999 m.. Su juo susipažino per brolį V. G.. Buvo parduodama ferma Panevėžiukyje. Jo brolis V. G. savo vardu nepirko fermos, nes nenorėjo mokėti mokesčių, tada jis tą fermą nupirko. Toje fermoje buvo tuščias pastatas. Jam ją nupirkti pasiūlė brolis, o kaip tarpininkas buvo V. T.. Grūdų sandėlio nebuvo, ten buvo ferma, tiksliau bulidė, kol neatliko matavimų, pastatų rekonstrukcijos, tada performavo bulidę į grūdų sandėlį. Jis nupirko kuro 33 tonas, trąšas, salietros ir grūdų. Brolis sandėlyje tris metus laikė grūdus, juos džiovino, dirbo jo įranga, o jam iš to nulis. Po to brolis jam pasakė, kad jo ten nieko nėra. Nebuvo sutarę jokio mokesčio už grūdų laikymą jo sandėlyje. Dirbtuvės buvo nupirktos jo, jis ten dirbo, ten pasistatė angarą. Jei jis ten buvo palikęs grūdų, ir jam buvo didelis nuostolis, tai galima buvo grūdų reikalauti per policiją, per valdžios atstovus. Būtų atėję ir pažiūrėję kas yra tame sandėlyje. Kai išsiskyrė su broliu prasidėjo pinigų rodymas, buvo perkami automobiliai ir prasidėjo gyvenimas į kairę ir į dešinę. Nesutarimai prasidėjo nuo to momento, kai Valentinas pirko jo vardu vogtą automobilį. Buvo pirktas džipas, buvo labai geras neeilinis automobilis, kurio kaina apie 500 000 Lt. Su V. T. yra dar susitikęs 3 kartus, vieną kartą pas jį namuose, Giraitėje parke prie stalo. Giraitėje kalbėjo dėl skolos, prašė, kad jam grąžintų pinigus, kiek yra įdėjęs į jo ūkį. Giraitėje buvo V. T. ir jo pažįstamas Chramcovas. Buvo dar du vaikinai ir buvo jo brolis. Jis jam susitikimo metu buvo davęs 20 000 Lt, kuriuos juos numetė ant stalo. Jis tų pinigų neėmė, juos paėmė V. T.. Praėjo daug metų, negali prisiminti kieno iniciatyva buvo susitikę. Jis V. G. skolą nurodė 1 200 000 Lt., tą sumą jis pasakė Giraitėje prie stalo. Valentinas pripažino tik 850 000 Lt. T. neprašė atlikti neteisėtų veiksmų jo brolio V. G. atžvilgiu. Jam nėra žinoma, ar V. T. atliko V. G. atžvilgiu neteisėtus veiksmus. Jo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų V. T. neatliko. Pinigai Giraitėje nebuvo skaičiuojami, tik V. G. pasakė, kokia ta suma. Nežino, kiek buvo tame pundelyje pinigų. Tai buvo vienintelis ir pirmas bandymas susigrąžinti skolą.

Liudytojas A. J. paaiškino, kad V. G. pažįsta nuo kolūkio laikų. Su juo važinėjo į Rusiją, atsiveždavo žaliavos. V. G. buvo vairuotojas. Valentinas įkūrė ūkį, o Adolfas investavo į jį. Kai jie susipyko, tai Adolfas pradėjo reikalauti pinigų ir lyg ūkio. T. pažįsta nuo seniai, kai dar važinėjo į Jugoslaviją. Apie T. žinojo tik iš spaudos, kad jis Senamiesčio grupuotei priklauso, tai nusikalstama grupuotė. Valentinas yra minėjęs, kad jis su T. kalbėjęs ir apie ūkį ir, kad raštelį pasirašė. Praktiškai yra bendravęs tik su Valentinu. Valentinas minėjo, kad kreipėsi į T. dėl sandėlio atrakinimo. Su T. buvo nuvykę pas Valentiną dėl grūdų medžioklės reikalams, tai T. su Valentinu ir susipažino.Teko susipažinti ir su A. G.. Valentinas apie skolos raštelio pasirašymą paminėjo, kai sustabdė bankines operacijas ryšium su tuo, kad pagal tą skolos raštelį pradėjo reikalauti iš jo pinigų. Dar jis jam minėjo, kad kreipėsi į teisėsaugą. Su V. G. bendro verslo neturėjo. Šiuo metu žino, kad V. G. ūkiui yra blogai, tai žino iš Valentino.

Liudytoja A. G. paaiškino, kad vyras 2001-01-15 kartu su vaikais ir ja važiavo skolintis pinigų, jai taip sakė vyras. Važiavo Kaune į Romainių mikrorajoną. Vyras sakė, kad skolinsis kombaino pirkimui. Važiavo ji, jos vyras V. G. ir sūnūs Justinas ir P. G.. Pinigų važiavo skolintis iš fizinio asmens. Iš banko neėmė nes sakė, kad užtruks, o tuo metu buvo kalėdinės nuolaidos kombainams. Namuose grynųjų pinigų didelės sumos neturėjo. Ūkio pinigus skaičiuodavo kiekvieną mėnesį, visus pirkimus, pardavimus, sąskaitas tvarkydavo ji. Tą asmenį, iš kurio skolinosi pinigus jos vyras, matė tik vieną kartą (nurodo į kaltinamąjį V. T.). Tą dieną kai vyras skolinosi pinigus to asmens nematė, ji su vaikais buvo automobilyje. Vyras į automobilį grįžo be pinigų. Grįžęs pasakė, kad pinigų negavo, buvo labai susinervinęs. Vyras pasakė, kad parašė tik vieną raštelio egzempliorių. Vyras jai sakė, kadangi pinigų negavo, tai raštelis sunaikintas. Jis sakė, kad V. T. raštelį sunaikino. Pradedant ūkininkauti vyras su broliu bendravo gerai. Kai paaiškėjo, kad Adolfas verčiasi kontrabanda, jos vyras jam uždraudė naudotis mechaninėmis dirbtuvėmis, tai tada ir susipyko. Tvarkydama pinigus, sąskaitas pasigedo pinigų, vyras jai pasakė, kad juos yra panaudojęs tik nepaaiškino kokiam tikslui. Vyras pasakojo, kad tam tikras sumas yra sumokėjęs T. Jų pinigai yra bendri, todėl jis jai ir pasakė. Kada pasakė tiksliai negali pasakyti. 2009 m. vasarą vyras viską papasakojo apie tą raštelį, iki to laiko ji visos tiesos nežinojo. Po to laiko jai pablogėjo sveikata. Jis sakė, kad vežė du kartus mokėti pinigus ir kad, kažkokiam susitikime yra padavęs 20 000 Lt. Sakė, kad iš jo reikalavo pinigų už ramų gyvenimą. Jam buvo grasinama, sakoma, kad nutinka visokių dalykų, kodėl jam grasino, jai nėra žinoma.Vyras pasakojo, kad Trinskis buvo atvykęs pas juos į ūkį, tai buvo 2002 -2003 m., buvo keletą kartų. Vyras buvo davęs jam ir kiaulę ir paršelių, tačiau tame ji nedalyvavo. Iš vyro matėsi, kad jis įsitempęs ir iš jo jautėsi baimė. T. buvo kažkoks autoritetingas žmogus. Brolių konfliktas kilo dėl to, kad vyras neleido vykdyti kontrabandos, o brolis užrakino jam priklausantį sandėlį, o jame buvo jų 2002 m. derlius, žemės ūkio technika ir padargai, jie visu tuo negalėjo naudotis. Jiems reikėjo apdirbti 10 000 hektarų žemės, turėjo apie 800 kiaulių. Bandė šnekėtis su A. G., pati prašė jo, kad atrakintų sandėlį, jis nėjo į kalbas. Iš jo yra patyrę gąsdinimų. Jis yra viešai subadęs priekabos ratus. Skambinęs jai ir grasinęs, užstatė jai automobilį. Gavo grasinančius laiškus. Ant kombaino buvo užrašyta, kad jos vyras vagis. Juos tai žemino, kadangi tai netiesa. Vyro mama norėjo, kad vaikai bendrautų, kreiptis į policiją neskatino. Viso konflikto metu skolos minimos nebuvo, vyras ir neturėjo skolų Adolfui. Adolfas Valentino vardu buvo nupirkęs dirbamos žemės. Konflikto metu sakė, kad vyras skolingas jam už žemes. Valentinas suprato, kad jis skolingas už tas žemes, Adolfas reikalavo, kad tas žemes Valentinas perrašytų. Pagal Adolfo reikalavimą, Valentinas žemes perrašė ne tiesiogiai jam, o būtent mamai. Valentinas nenorėdamas jaustis jam skolingas, tai dar papildomai perrašė 3 ha žemės, kurią jam buvo dovanojusi mama, kad nebūtų pretenzijų ar piktumų dėl tos vadinamos skolos. Po žemės perrašymo sandėlys buvo užrakintas, trumpam buvo atrakintas, pasiėmė grūdų, vėliau tą sandėlį vėl užrakino. A. G. sandėlyje buvo palikti plūgai, purkštuvas, grūdų valomoji, grūdų transporteris, sunkvežimis, džiovykla. Sandėlyje jiems priklausančių įrenginių ir grūdų buvo 600 000 - 700 000 Lt sumai. Įrangos neatgavo, neatgavo ir grūdų. Vyras buvo priverstas viską pirkti iš naujo. Turėjo statytis priestatus, nes turėjo kažkur talpintis. Jų namai 2004 m. buvo apvogti. Iš namo buvo pavogtas šautuvas, išplėštas seifas, ginklo dokumentai. Vėliau vyras pasigedo sąsiuvinio, kuriame buvo užsirašęs techniką, dar kažką, vedėsi apskaitą sau. Niekada negavo jokių priminimų, kad jos vyras yra skolingas 150 000 Lt.

Liudytojas J. G. paaiškino, kad žino, jog iš tėčio reikalaujami pinigai, kurių jis nėra pasiskolinęs, jų reikalaujama iki šiol. Tėvas buvo šnekėjęs apie 150 000 Lt sumą. Apie konfliktus tėvo ir Adolfo jam yra žinoma. Pats turėjo su juo konfliktų. Tėvas vėliau sakė, kad tie pinigai buvo skolinami, kad išspręsti problemas su broliu. V. T. iki teismo nebuvo matęs. Yra girdėjęs, kad Adolfas skambino jo mamai ir jai grasino susidorojimu, skambino ir jam, grasino susidoroti su jo ūkiu. Jam yra žinoma, kad buvo tėvui grasinta, apie tai pasakojo tėvas. Sakė, kad Adolfas grasino. Jį tėtis vežėsi kartu skolintis tų pinigų, tačiau jų nepasiskolino. Tai buvo 2003-01-15. Skolintis važiavo tėtis, jie važiavo kartu, tai jis, tėtis, mama ir brolis. Viską žino iš tėčio pasakojimo. Važiavo į Romainius. Nuvyko iki to namo, tėtis nuėjo į namą vienas, jie liko automobilyje. Grįžo ,,išėjęs iš veido“, susinervavęs ir pasakė, kad pinigų negavo. Grįžęs namo pasakė, kad pasirašė raštelį, raštelio nerodė. Tėtis sakė, kad jo neturi. Jis neaiškino aplinkybių, kiek rašė raštelių. Jis tik vėliau pasakė, kad buvo vienas egzempliorius. Tuo metu jam buvo 14-15 metų. Dabar paklaustų kodėl taip pasielgė, tuo metu jam nerūpėjo. Tuo metu buvo moksleivis. Tėtis prieš tai kalbėjo, kad nori pirkti suomišką kombainą. 2010 m. tėvas papasakojo visas tas problemas. Tos problemos buvo ne tik dėl sandėlio atidarymo. Žino, kad sandėlyje buvo užrakinti grūdai, kurie skirti pašarams ir sėklai. Kodėl Adolfas užrakino sandėlį jam nežinoma. Tėvas yra pasakęs, kad būtų atsargus eidamas iš mokyklos. Jis taip suprato, kad tie grasinimai buvo iš tėvo brolio ar iš jo aplinkos. A. G. grasinimų neįvykdė. Tėvas šiuo metu yra bankrutavęs. Daugiau paskoliniuose santykiuose su tėvu dalyvauti nėra tekę. Kada prasidėjo bankrotas nežino. Kreditoriniai reikalavimai yra dideli, gali siekti 1 000 000 Lt. Į policiją kreiptis nenorėjo, nes tai yra tėvo brolis, jo dėdė. Norėjo savaime tas problemas išspręsti. Nežino ar tėvas turėjo planą, kaip tas problemas išspręsti.

Liudytojas P. G. paaiškino, kad jam yra žinoma, kad tėvas negavo jokių pinigų. Tuo metu buvo kartu su tėvu ūkyje, buvo šeimos verslas, todėl ir žinomos šios aplinkybės. Tėtis su A. G. sutardavo kaip broliai. Santykiai pablogėjo, kai įvyko konfliktas dėl interesų. T. pažįsta labai seniai, teko jį matyti su A. G.. Pažįsta maždaug 10 metų. Buvo akcentuota, kad paskola bus imama kombainui. Jo vykimas buvo susietas su tuo, kadangi jis mokėsi Kaune, tai tėtis atvyko jo pasiimti. Į Romainius važiavo 2003-01-15, prie T. namų. Žinojo, kad jis ten gyvena, nes tai akcentavo tėvas. Tėtis nuėjo į vidų, o jie liko automobilyje. Matėsi automobilis kuriuo važinėjo T., jis matėsi per atdarus vartelius. Automobilis buvo tamsus. Tėvas užtruko apie 30 min. Tuo metu jam buvo apie 20 metų. Žinojo, kad tėvas važiuoja į Romainius skolintis pinigų. Tėvas grįžęs į automobilį pasakė, kad pinigų negavo, kad gaus per kelias dienas, kad pasirašė paskolos raštelį. Tikrai neprašė tėvo parodyti paskolos raštelio, nes jam nerūpėjo. Jis padėjo tėvams prie ūkio. Tėvas niekada nebuvo užsiminęs, kad jam grasina, o tiesioginių grasinimų tikrai nėra girdėjęs. Tėvas kažką kalbėjo, kad mokėjo T., jis nesigilino, nes jam nerūpėjo. T. pas juos namuose nėra buvęs, jį yra matęs dirbtuvių teritorijoje. Konfliktai tarp tėvo ir jo brolio prasidėjo prieš važiuojant į Romainius. Namie buvo tėvo dokumentai, teko juos pasiskaitinėti. Kokiu tikslu pas tėvą atvažiuodavo T., nežino. Jam buvo žinoma, kad tėtis skolinsis 150 000 Lt. Kiek supranta dabar žemės ūkio technikai tų pinigų nepakaktų. Su tėvu pokalbio nebuvo, kad vyksta tokie dalykai. Šiuo metu jis žino, kodėl tėvas pasirašė tą sutartį. Jo buvo prašoma pinigų, dėl to, kad susitaikytu su broliu, gal buvo ir kitų priežasčių, nežino. Tvirtina tas aplinkybes, kad tėvui buvo grasinta, ir kad jis mokėjo T.. Jis būtų tikrai matęs, kad parsineša tokią sumą pinigų. Tais metais tėvas technikos neįsigijo. Paskolų klausimais su tėvu teko dalyvauti. Šiuo metu tėvo ūkio situacija bloga.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad su G. susipažino jo iniciatyva, tiksliai datos nepamena. Paskambino jo žmona ir pasakė, kad atvažiavo kažkoks ponas su džipu, jis buvo atėjęs iki buto durų, tačiau jo namuose nebuvo. Jis greitai atvažiavo namo, o pastarasis jo laukė su kažkokia moterimi. Jis sakė, kad nori pasikalbėti dėl reikalo Kaune. Jam pasakė, kad čia nekalbės, pasiūlė važiuoti iki kavinės. Jis sakė, kad jis turi Kaune problemų. Jam pasakė, kad Kaune problemų neturėjo. Nežino iš kur jis turėjo tokią informaciją. Jis sakė, kad kažkada perrašė žemę. Jis jam sakė, kad buvo pasiskolinęs iš vaikino pinigus ir kadangi laiku neatidavė skolos, todėl perrašė žemes. Kiek buvo skolingas, tai žeme atsiskaitė, žemės vertė atitiko skolą. Tačiau jis sako, kad galvoja, kad buvo ne taip, ir pradėjo pasakoti savo reikalus. Jis jam sakė, jei jis atvažiuos į Kauną ir duos parodymus, kad jie viską padarė per prievartą. Jis jam pasakė, kaip gali duoti tokius parodymus, jei taip nebuvo. Tai jis pasakė, kad pagalvočiau, ir jis neliks jam skolingas, jei taip padarys. Tas pokalbis tuo ir baigėsi. Gal po dviejų metų po susitikimo, tiksliai nepamena, buvo iškviestas į Kauno policiją, davė parodymus ir viskas. Su R. S. pažįstamas nuo 1991-1992 m., tais laikais dirbo su Rusija, atsivežinėjo nemažai neapdirbtos medienos. Ir dabar dirba firmoje su mediena. S. jam skolino pinigus du kartus. Vieną kartą 200 000 Lt, kitą 250 000 Lt, viso 450 000 Lt. Už šiuos pinigus ir atsiskaitė S. žemėmis ir pastatais Totoriškių kaime. S. jam pretenzijų nereiškė. Susitiko su S. ir kai padavė antrą sumą pinigų, sutartį pasirašė kavinėje. Jis tą sutartį atspausdintą turėjo kartu, o jis tik turėjo pasirašyti. Palūkanų nemokėjo.

Liudytoja S. Ž. paaiškino, kad pažįsta R. S. tik pagal darbo sritį. Dirba gyventojų patikrinimo skyriuje ir atlieka fizinių asmenų mokestinius tyrimus. Atliko 2008-08-29 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitą Nr. GA13-50. Buvo atliktas mokesčių mokėtojo R. S. mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31. 2002 m. buvo nustatyta, kad R. S. galėjo 2002-12-31 dienai turėti ne daugiau 301 000 Lt. Kiek pamena, tai atliekant mokestinį tyrimą R. S. pateikė duomenis apie paskolą fiziniam asmeniui R. G.. Kiek pamena jų užduoties tikslas buvo nustatyti ar mokėtojas turėjo finansines galimybes 2003-2006 m. skolinti pinigines lėšas bei įgyti nekilnojamą turtą. Tyrimo metu tai nebuvo nustatyta, kad mokėtojas neturėjo tokių finansinių galimybių, nes buvo pateikti ir kiti pajamų šaltiniai, iš kurių jis gavo pinigines lėšas. Po 2002-12-31 ataskaitos paaiškėjus naujoms aplinkybėms reikėtų daryti naują mokėtojo pajamų - išlaidų analizę, kad būtų galima taip teigti. Mokesčių inspektoriai pradžioje analizuoja finansines galimybes asmens, kuris skolina ar dovanoja, yra nustatinėjamos jo finansinės galimybes, jei nenustatoma, kad jis negalėjo tai daryti, tai priimama, kad jis gali dovanoti. Finansinė analizė atliekama už metus. Jei žmogus turėjo tais metais finansinę galimybę perleisti pinigines lėšas, tai konstatuojama, kad jis tokią galimybę turėjo, o asmuo tais metais lėšas gavo. Nustatinėjant finansines galimybes remiamasi mokesčių įstatymu, straipsnio nepamena. Pačios sutarties sudarymo realumo ir tikrumo jie negali patikrinti. Darydama išvadas mokestiniuose patikrinimuose, jei jai tuo metu būtų žinoma, kad pateiktoje sutartyje data neatitinka tikrovės, mano, kad užskaityta nebūtų. Kokiu būdu nustatyti datas nežino, nebent analizuojant banko išrašus. Jei 2002 m. suteikta paskola asmeniui ir jis tą paskolą grąžino po dviejų mėnesių, tai deklaracijai likutis įtakos neturi, tai sutartis baigtinė. Jei sužinotų faktą, kad 2003 m. sausio pirmomis dienomis jam tėvai padovanojo pinigus, tačiau tomis datomis jo nebuvo Lietuvoje, ir būtų pateikti paaiškinimai, tai dovanojimo fakto suklysta data deklaracijos nepakeistų. Buvo pateikta sutartis, buvo įvertinta, kad galėjo dovanoti ir buvo įvertinta, kad jis tas pajamas gavo. Dokumentams reikalavimų nėra. Jie privalo priimti visus dokumentus. Buvo nustatyta, kad tėvai turėjo finansines galimybes, tai dovanojimo faktas buvo užskaitytas.

Kaltinamųjų kaltė buvo grindžiama šiais duomenimis:

Akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad suvedus akistaton R. S. ir V. G., R. S. atsisakė dalyvauti šiame procesiniame veiksme( 8 T. bl. 198-199 ).

2003-01-23 vekselio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V-35/2003 ir 2003-01-23 Paprastojo vekselio kopijomis, kurias 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurių matyti, kad jis 2003-01-23 už 29475,83 Lt. Medicinos banko Kauno filialui pardavė Paprastąjį vekselį, kuriuo 2003-04-07 įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt( 2 t. b. l. 62-63 ).

2003-01-23 vekselio pirkimo–pardavimo sutarties Nr. V-34/2003 ir 2003-01-23 Paprastojo vekselio kopijomis, kurias 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurių matyti, kad jis 2003-01-23 už 29362,50 Lt. Medicinos banko Kauno filialui pardavė Paprastąjį vekselį, kuriuo 2003-04-23 įsipareigojo sumokėti 30 000 Lt( 2 t. b. l. 64-65 ).

2003-04-07 kredito sutarties Nr. 23/2003 kopija, kurią 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurios matyti, kad jis ūkio apyvartinėms lėšoms 2003-04-07 iš Medicinos banko Kauno filialo iki 2005-04-03 pasiskolino 70 000 Lt( 2 t. b. l. 66-70 ).

2003-06-26 įkeitimo lakšto be numerio kopija, kurią 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurios matyti kad 2003-06-26 jis ir A. G. įkeitė UAB „Linas ir viza“ esamas ir būsimas prekių atsargas, būsimą derlių pagal 2003-06-23 ūkininko V. G. pažymą. Bendras įkeitimo objektų įkainojimas 703 152,30 Lt, prievolės dydis - 625 100,94 Lt, prievolės įvykdymo terminas – 2003-10-01( 2 t. b. l. 71-79 ).

2003-07-30 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. LT000285PPS kopija, kurią 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurios matyti, kad 2003-07-30 Lizingo gavėjas V. G. ūkis iš UAB „Hanza lizingas“ gavo naudotis 94 400 Lt vertės naują balninį vilkiką MAZ 543208-020 (400AG) ir įsipareigojo sumokėti už jį 100 665,36 Lt iki 2006-07-30( 2 t. b. l. 80-83 ).

2004-06-02 vekselio pirkimo –pardavimo sutarties Nr. V-95/2004 kopija, kurią 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurios matyti, kad jis 2004-06-02 už 49 052,08 Lt Medicinos banko Kauno filialui pardavė Paprastąjį vekselį, kuriuo 2004-09-01 įsipareigojo sumokėti 50 000 Lt.

2004-08-12 kredito sutarties Nr. 39/2004 kopija, kurią 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurios matyti, kad jis javų kombainui SR 3085 TS pirkti 2004-08-12 iš Medicinos banko Kauno filialo iki 2008-11-03 pasiskolino 440 000 Lt. Pagal sutarties 5.1 p., 6.3 p., kreditas išduodamas tada, kai kredito gavėjas sumoka 1320 lt. administravimo mokestį( T. 2 b. l. 85-91 ).

2004-08-26 finansinės nuomos sutarties Nr. 20040378 kopija, kurią 2008-08-29 pateikė V. G., iš kurios matyti, kad jis 2004-08-12 sudarė 396 mėnesių trukmės finansinės nuomos sutartį su UAB „Nordea finance Lithuania“ dėl grūdų džiovyklos MEPU RCW -500( 2 t. b. l. 92-106 ).

2011-05-04 Kauno a. VPK Kauno r. PK raštu Nr. 20-65-S-1749 ir priedais iš kurių matyti, kad Kauno a. VPK Kauno r. PK užregistruotas įvykis pagal V. G. pareiškimą dėl 2004-02-10 Kauno r., Babtų sen., Panevėžiuko k., Naujakurių g. 8, vagystės iš namų, kurios metu pavogtas legaliai savigynai laikytas lygiavamzdis šautuvas „GERMANICA K-1“, 6 vnt.šovinių, diktofonas „Panasonic“, dokumentai ir 700 Lt. Kalti asmenys nerasti(T.5, b.l. 176, 180, 182-198 ).

2006-09-27 akistatos protokolu iš kurio matyti, kad suvedus akistaton V. T. ir V. G. prieštaravimai pašalinti nebuvo( 8 t. b. l. 104-105 ).

2011-02-01 daiktų, dokumentų protokolu V. G. pateikta ŽŪB „Grūduva“ 2002-09-12 PVM sąskaita faktūra GCC Nr. 4280755, pagal kurią V. G. pirko 20,265 t. žieminių miežių už 10999,84 Lt (T.2, b.l. 141 ).

2011-02-01 daiktų, dokumentų protokolu V. G. pateikta UAB „Linas ir vizai“ 2002-10-31 PVM sąskaita faktūra LEA Nr. 0159908, pagal kurią V. G. pirko 50 t. žieminių kviečių už 46610 Lt (T.2, b.l. 140).

AB „Kretingos grūdai“ 2010-10-29 raštu Nr. 150-07-472 iš kurio matyti, kad 2002 m.rudenį ūkininkas V. G. pirko iš AB „Kretingos grūdai“ kombinuotuosius pašarus už 14605,34 Lt, atliko grūdų malimo paslaugas už 2779,66 Lt, viso suteikė paslaugų V. G. už 17385 lt. bei pateikė pirkimą –pardavimą ir paslaugų teikimą patvirtinančių dokumentų kopijas:

-2002-09-16 PVM sąskaita-faktūra LBH Nr. 8379406, pagal kurią V. G. įgijo 1380 kg. pašarų kiaulėms už 3140,03 Lt;

-2002-09-17 PVM sąskaita-faktūra LBH Nr. 8379454, pagal kurią V. G. įgijo 80 kg. pašarų kalakutams už 92,63 Lt;

-2002-10-07 PVM sąskaita-faktūra LBI Nr. 2028702, pagal kurią V. G. įgijo 1380 kg. pašarų kiaulėms už 3094,03 Lt;

-2002-10-21 PVM sąskaita-faktūra LBI Nr. 2029117, pagal kurią V. G. įgijo 1380 kg. pašarų kiaulėms, kalakutams už 3094,03 Lt;

-2002-11-04 PVM sąskaita-faktūra LEA Nr. 0181137, pagal kurią V. G. įgijo 1320 kg. pašarų kiaulėms už 3043,69 Lt;

- 2002-11-19 PVM sąskaita-faktūra LEA Nr. 0181609, pagal kurią V. G. įgijo 1000 kg. pašarų kiaulėms, vištoms už 2140,93 Lt(T.6, b.l. 83-100).

Kauno r. Babtų gimnazijos 2006-12-22 raštu iš kurio matyti, kad 2003-01-15 9 klasės mokinys J. G. mokykloje buvo nuo 8 val. iki 10.40 val.( 3 pamokas), dėl nepaaiškinamų priežasčių likusiose pamokose nedalyvavo( T.5, b.l. 120 ).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais iš kurių matyti, kad penkis žemės sklypus V. G. 2002-11-15 padovanojo motinai E. G., o ši 2003-01-23-A. G.( 8 T. b. l. 1-3, 7-12 ), vieną žemės sklypą V. G. padovanojo E. G. 2002-11-15, o ši padovanojo A. G. 2003-02-18( 8 T. b. l. 4-6 ). Tris sklypus E. G. padovanojo A. G. 2002-12-11, 2003-01-23( 8 T. b. l. 13-22, 25-26 ).

2011-01-18 Kauno a. VPK ONTV rašte Nr. 20-6-S-168 iš kurio matyti, kad Kauno AVPK ONTV duomenimis asmuo, pravarde „Arklys“ gali būti pil. M. K., gim. 1965-10-21. Šis asmuo 2002-2003 m. galėjo palaikyti ryšius su tuo metu veikusios „Daškinių“ nusikalstamos grupuotės nariais. Asmuo pravarde „Mažylis“ gali būti pil. G. Č., gim. 1958-08-22, kuris 2002-2003 m. galėjo palaikyti ryšius su „Daktarų“ nusikalstamos grupuotės nariais(T. 3, b. l. 46 ).

Lietuvos policijos duomenų bazės duomenimis, G. Č. mirė 2008-06-21 ( T. 3, b. l. 47).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu iš kurio matyti, kad liudytojas A. G. neatpažino M. K. kaip asmens, dalyvavusio susitikime Giraitėje( 6 T. b. l. 20-22).

Kauno apskrities VMI pateiktais duomenimis iš kurių nustatyta, kad R. G. privalėjo deklaruoti turtą ir pajamas už 2003 metus, tačiau Metinės turto deklaracijos už 2003 metus nepateikė( 6 T. b. l. 146, 149 ).

Akistatos tarp liudytojų A. G. ir A. J. metu liudytojas A. J. pripažino, kad A. G. prašė pakalbėti su V. G. dėl vykstančio konflikto. Tačiau neigia, kad suvedė A. G. su V. T. (T.3, b. l. 26-28 ).

R. P. įmonės 2007-03-21 pareiškimu nustatyta, kad R. P. individualioje įmonėje 2003-01-15 10.45 val. V. T. atliktos stomatologinės procedūros( T. 5, b. l. 121 ).

2008-08-29 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kauno skyriaus mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. GA13-50 iš kurios matyti, kad atliktas mokesčių mokėtojo R. S. mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2006-12-31 pagal 2007-03-19 Kauno a. VMI Analizės, atrankos, patikrinimams ir PVM kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą. Nurodoma, kad mokėtojas paskolino 630 000 Lt fiziniams asmenims bei 2005 ir 2007 metais įsigijo 2 410 500 Lt vertės turto.(...). Už tikrinamąjį laikotarpį, t.y. 2003-2006 metus mokėtojas R. S. Kauno a. VMI yra pateikęs:

-brangų turtą įsigijusio arba įsigysiančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaracijas Nr. 3837 ir Nr. 3934;

-metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2003, 2004 ir 2005 metus bei Laikinąją Metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2006 metus;

-vienkartinę gyventojo 2003-12-31 turėto turto deklaraciją.

Mokestinio tyrimo metu mokėtojas pateikė 2003-01-15 paskolos sutartį (36 priedas), pagal kurią R. S. paskolino V. G. 150 000 Lt. Paskola beprocentinė, paskolos grąžinimo terminas – 2004-11-01 (paskola R. S. negrąžinta). Suteikiant paskolą V. G. mokėtojui R. S. buvo prievolė pateikti Brangų turtą įsigijusio arba įsigyjančio Lietuvos Respublikos gyventojo pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti šią paskolą. R. S. šias deklaracijas yra pateikęs 2003-10-10, 2003-10-17, tačiau suteiktos paskolos nedeklaravo, nors deklaravo paskolą UAB „Sunworld“. Paskola V. G. deklaruota 2005-04-22 pateiktoje Vienkartinėje gyventojo(šeimos) 2003-12-31 turėto turto deklaracijoje, kurias pagal 2003-12-18 įstatymą reikėjo pateikti iki 2005-05-01. Taip pat jis nedeklaravo paskolos R. G.. Apie šią paskolą nenurodė ir paaiškinimuose. Mokestinio tyrimo metu nustatyti neatitikimai tarp VMI apskaičiuotų ir R. S. pateiktų duomenų apie turimas pinigines lėšas ne banke, t. y. mokėtojas R. S. negalėjo 2002-12-31 dienai turėti deklaruotų 317 000 lt. ne banke, nes galėjo turėti ne daugiau 301 101 lt., taip pat 2003-12-31 negalėjo turėti daugiau nei 63 533 Lt., nors deklaravo 77142 Lt. piniginių lėšų likučio ne banke( T.3, b. l. 105-116 ).

2010-11-12 raštu Nr. (22.5-32.2)-K-16520 Kauno a. VMI pateikė R. S. 2008-08-29 atlikto mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Nr. GA13-50 minimų priedų kopijas, tarp kurių yra:

-2003-01-14 sutartis, pagal kurią L. S. padovanojo sūnui R. S. 30 000 Lt. Sutartyje yra R. S. vardu išpildytas tekstas, kad šią sumą jis gavo 2003-01-14( T. 3, b. l. 175 );

-2003-01-11 sutartis, pagal kurią A. R. S. padovanojo sūnui R. S. 39 000 Lt. Sutartyje yra R. S. vardu išpildytas tekstas, kad šią sumą jis gavo 2003-01-11( T. 3, b. l. 178 );

-2003-01-14 sutartis, pagal kurią A. R. S. padovanojo sūnui R. S. 38 000 Lt. Sutartyje yra R. S. vardu išpildytas tekstas, kad šią sumą jis gavo 2003-01-14 ( T. 3, b. l. 179 ).

Vienkartine gyventojo( šeimos ) 2003-12-31 turėto turto deklaracija iš kurios matyti, kad ji užpildyta 2005-04-12 ir joje deklaruota paskola V. G.( 8 T. b. l. 160-164 ).

2010-12-02 daiktų apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad apžiūrėta 2003-01-15 sutartis, paimta iš R. S.. Nustatyta, kad 2003-01-15 sutartis surašyta A4 formato baltame popieriaus lape, rankraštiniu tekstu, mėlynos spalvos rašymo priemone. Dokumentas surašytas dviem braižais. Antraštė „Sutartis“ ir data „2003-01-15“ bei antroji sutarties teksto dalis surašyta vienu, o pirmoji (skolininko)-kitu braižu. Pirmosios dalies tekstas: “ Aš V. G. pasas LC793255 a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Naujakurių g. 8, Panevėžiuko k., Kauno raj., 2003 sausio 15 d. pasiskolinau iš S. Rimanto pasas LK688583 a.k(duomenys neskelbtini) gyv. Karaliaus Mindaugo 33-54, Kaunas 150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) įsipareigoju grąžinti paskolą iki 2004 lapkričio 1 d,“. Po tekstu „2003.01.15“, „V. G.“ ir neįskaitomas parašas. Antroje dalyje: „Aš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) LK 688583, paskolinau V. G. a.k. (duomenys neskelbtini) LC793255, 2003.01.15 150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių litų) V. G. įsipareigoja grąžinti skolą iki 2004 lapkričio 1 d.“ Teksto apatiniame dešiniajame kampe data: „2003.01.15“ ir po ja , vienoje eilutėje įrašas: „R. S.“ ir neįskaitomas parašas( 2 t. b. l. 2-3 ).

Asmenų, kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, duomenimis iš kurio matyti, kad 2003.01.10 6 val. 12 min. R. S. 28 asmenų grupėje per Lazdijų tarptautinį PKP išvyko autobusu (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos, o 2003-01-20 3 val. 24 min. per Lazdijų tarptautinį PKP ta pačia transporto priemone tų pačių asmenų grupėje grįžo į Lietuvos Respubliką( 2 T. b. l. 5-9 ).

LR URM Konsulinio departamento Šengeno skyriaus 2011-03-07 raštu Nr. (25.6.2)-22-2053 iš kurio matyti, kad 2003 m. sausį LR piliečiai neturėjo gauti Austrijos ir Italijos Respublikų vizų( 6 T., b. l. 26 ).

Kelių transporto priemonių duomenimis iš kurių matyti, kad nuo 2001-11-30 autobuso (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) naudotojas buvo UAB „Excursus“( 2 T. b. l. 12-13 ).

2002-12-16 Keleivių vežimo sutartimi (kopija), kurią 2011-01-17 raštu pateikė UAB „Excursus“, nustatyta, kad ji sudaryta tarp vežėjo UAB „Excursus“ ir užsakovo IĮ „Tik gėlės“, atstovaujamos savininko M. S.. Pagal sutartį UAB „Excursus“ įsipareigojo 10 parų suteikti užsakovui autobusą (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo nuvežti užsakovo keleivius maršrutu Kaunas-Mikulovas-Livigno-Kaunas. Kelionės pradžia 2003-01-09 9 val. ( T. 2, b. l. 43 ).

Autobuso (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) knygelės Nr. 002764 kelionės lapu Nr.04 (kopija), kurį 2011-01-17 raštu pateikė UAB „Excursus“, iš kurių matyti, kad autobusas uždarų durų maršrutu Kaunas-Varšuva-Brno-Viena-Zalzburgas-Livigno-Viena-Brno-Kaunas, vairuojamas dviejų vairuotojų V. N. ir V. R., vežė kelionės lape išvardintus 26 asmenis, tame tarpe R. S., nuo 2003-01-10 iki 2003-01-20 ( T. 2, b. l. 46-47 ).

2011-04-26 Kauno apgardos teismo raštu Nr. 2-46-153-2011 iš kurio matyti, kad Kauno apygardos teisme ieškovo R. S. ieškinys atsakovui V. G. dėl 150000 Lt priteisimo priimtas 2006-05-03( T. 4, b. l. 190 ).

2006-04-28 ieškovo R. S. ieškinio atsakovui V. G. dėl 150 000 Lt priteisimo kopija ir šio dokumento apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad ieškovas R. S. nurodo, kad „2003 m. sausio mėn. 15 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jam paskolino 150 000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti 2004 m. lapkričio mėn. 1 d. LR CK 6.873 str. 1 d. numato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pasibaigus paskolos sutartyje numatytam paskolos grąžinimo terminui, atsakovas paskolos negrąžino. LR CK 6.38 str. numato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas pažeidė sutartį, o kartu ir prievolių vykdymo principus, žemiau nurodytos sumos iš jo priteistinos. LR CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Jo reikalavimas grindžiamas paskolos sutartimi. Kadangi atsakovas piktybiškai ilgą laiką vengia grąžinti paskolą, nors ne vieną kartą tai padaryti buvo prašytas, paskolos suma yra didelė, dėl to atsakovas gali bandyti išvengti prievolės įvykdymo perleisdamas savo turtą tretiesiems asmenims, prašo teismo imtis laikinųjų apsaugos priemonių ieškiniui (150000 Lt sumai) užtikrinti areštuojant atsakovo nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises, pinigines lėšas priklausančias atsakovui, nes nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (LR CK 144 str., 145 str. 1 d. 3 p.). Kadangi išsamūs turto duomenys jam nežinomi, todėl prašo pavesti antstoliui surasti ir aprašyti atsakovo turtą (LR CPK 148 str. 4 d.). Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, gali būti priimtas sprendimas už akių. Byla nebus vedama per advokatą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.138 str. 2 p., 6.36 str., 6.38 str., 6.870 str., 6.873 str. ir Civilinio proceso kodekso 93 str., 144 str.,145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 424-430 str. teismo prašo: priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 150000 Lt paskolą; priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt žyminį mokestį, imtis laikinųjų apsaugos priemonių 150000Lt ieškiniui užtikrinti areštuojant atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamuosius bei kilnojamuosius daiktus, turtines teises, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui, pavedant antstoliui surasti ir aprašyti areštuotiną turtą, bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Priedai: ieškinys atsakovui, paskolos sutartis, žyminio mokesčio kvitas. 2006 m. balandžio 28 d. R. S.“. Ieškinys teisme užregistruotas 2006-05-02( T. 4., b. l. 191-196 ).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2006-05-11 preliminariu sprendimu iš kurio matyti, kad teismas patenkino ieškovo R. S. ieškinį ir priteisė ieškovui R. S. iš atsakovo V. G. 150 000 Lt paskolos, 2000 Lt žyminio mokesčio, 5 proc.metinių palūkanų ir pareikalavo iš atsakovo per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateiktų motyvuotus prieštaravimus, nurodant, kad per nustatytą terminą nepateikus prieštaravimų, preliminarus sprendimas įsiteisės( T.5, b. l. 10-11 ).

Kauno apygardos teismo 2006-09-18 nutartimi iš kurios matyti, kad teismas civilinę bylą dėl paskolos priteisimo pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. sustabdė iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas priimtas civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį dėl 2003-01-15 sutarties pripažinimo negaliojančia ( T.5, b. l. 12-13 ).

Kauno apygardos teismo 2010-10-04 nutartimi iš kurios matyti, kad teismas civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. dėl paskolos priteisimo atnaujino( T. 5, b. l. 21).

Kauno apygardos teismo 2011-05-11 nutartimi iš kurios matyti, kad teismas civilinę bylą dėl paskolos priteisimo pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui V. G. sustabdė iki įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas priimtas civilinėje byloje pagal V. G. ieškinį dėl 2003-01-15 sutarties pripažinimo negaliojančia( T.5, b. l. 24-25 ).

2006-06-22 ieškovo V. G. ieškiniu atsakovui R. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia iš kurio matyti, kad V. G. nurodo, kad V. T. pažadėjo jam gauti pinigų kombainui pirkti. 2003-01-15 jis pasirašė sutartį, jog pasiskolina iš R. S. 150000 Lt., tačiau pinigų iš R. S. negavo. Prašo pripažinti negaliojančia ir nesudaryta 2003-01-15 skolos sutartį tarp jo ir R. S.(T.5, b.l. 112-113).

Kauno apygardos teismo 2007-04-26 nutartimi iš kurios matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo V. G. ieškinį sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 20-1-690-06 ( T.5, b. l. 55).

Kauno apygardos teismo 2008-11-05 nutartimi iš kurios matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo V. G. ieškinį atnaujinta(T.5, b.l. 54).

Kauno apygardos teismo 2009-04-28 sprendimu iš kurios matyti, kad ieškovo V. G. ieškinys dėl 2003-01-15 paskolos pripažinimo negaliojančia atmestas( 5 T. b. l. 36-38 ).

Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-21 nutartimi nustatyta, kad 2009-04-28 sprendimas paliktas nepakeistas( 5 T. b. l. 76-81 ).

V. G. 2011-02-07 prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 286-555/2009 Kauno apygardos teismui iš kurios matyti, kad prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2009-04-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti, motyvuojant tuo, kad paaiškėjo nauja bylos faktinė aplinkybė, jog R. S. nuo 2003-01-10 iki 2003-01-20 buvo išvykęs iš Lietuvos į Italijos miestą Livingo( T.5, b.l. 3-5 ).

Kauno apygardos teismo 2011-05-05 nutartimi iš kurios matyti, kad procesas civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl 2003-01-15 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia atnaujintas (T.5, b.l. 96-97 ).

Kauno apygardos teismo 2011-11-21 nutartimi iš kurios matyti, kad civilinė byla pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl 2003-01-15 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia sustabdyta iki bus pabaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00690-06( 11 T. b. l. 23 ).

2009-04-14, 2009-04-28, 2006-12-05 teismo posėdžio protokolais iš kurių matyti, kad ieškovas V. G. parodė, kad norėjo pasiskolinti pinigus pas V. T. kombainui pirkti, tačiau, pasirašęs paskolos sutartį, pinigų negavo. Sutartį pasirašė 2003-01-15. Atsakovas R. S. parodė, kad V. T. prieš sausio 15 jam pasiūlė verslą, nes jo geram pažįstamam reikia paskolinti pinigų. Kadangi tuo metu turėjo pinigų, nutarė paskolinti. Su V. G. susitiko sausio 15. V. T. matant jis perdavė pinigus Valentinui, kuris juos suskaičiavo. Liudytojas A. S. nurodė, kad V. T. jam pasakė, kad sutartį su V. G. sunaikino. ( T.5, b.l. 40-42, 63-68 ).

2011-01-03 Kauno a. VPK ONTV raštu Nr. 20-6-S-5 iš kurio matyti, kad Kauno a. VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyba turi duomenų apie tai, kad 2002-2003 m. V. T. ir R. S. galėjo palaikyti ryšius su organizuotų nusikalstamų grupuočių nariais (T. 6, b. l. 24 ).

2008-11-18 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu iš kurio matyti, kad V. T. palaiko ryšius su nusikalstamais susivienijimais ir organizuotomis grupėmis, todėl jam pritaikyti teismo įpareigojimai( 9 t. b. l. 56 ).

Sodros duomenimis iš kurių matyti, kad V. T. ir V. G. nėra dirbę toje pačioje darbovietėje( 5 T. b. l. 163-164, 167-168, 171-172 ).

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMŲ VERTINIMAS

LR BPK 20 str. 5d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais byloje darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Vertinant įrodymus turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamųjų neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką.

Šiuo konkrečiu atveju, būtina atkeipti ypatingą dėmesį į nukentėjusiojo V. G. proziciją bei parodymus duotus ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu V. G. apklaustas dvylika kartų. Pirmą kartą 2006-06-20. Teismas pažymi, jog kaltinimas kaltinamiesiems buvo formuluojamas atsižvelgiant tik į nukentėjusiojo V. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, paskolos sutartis tarp kaltinamojo R. S. ir nukentėjusiosjo V. G. buvo pasirašyta 2003-01-15. 2006-05-02 R. S., nesulaukdamas kol V. G. jam grąžins pagal paskolos sutartį paskolintus 150 000 Lt ieškiniu kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas iškelti civilinę bylą bei priteisti minėtą pinigų sumą iš V. G.. Taigi, nukentėjusysis gavęs pranešimą dėl civilinės bylos iškėlimo, t.y. tik praėjus trims metams kreipiasi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, kuriomis buvo kaltinami kaltinamieji. Teismo nuomone, nelogiška ir nesuprantama nukentėjusiojo V. G. pozicija, nes jei tikėti jo parodymais, jis nuo pat 2003 m. pradžios, kai vyko konfliktas su broliu bei intensyvus bendravimas su kaltinamuoju V. T., pastoviai jautė psichologinį spaudimą ir grąsinimus, iš jo buvo reikalaujama pinigų “už ramų gyvenimą”, o į policiją jis nesikreipė, nes neva tai bijojo V. T.. Kaip jau minėta, nukentėjusysis į policiją kreipėsi praėjus tik trims metams po įvykių ir būtent tada, kai buvo iškelta civilinė byla dėl skolos priteisimo iš nukentėjusiojo V. G. kaltinamajam R. S..

Nukentėjusysis V. G. 2006-06-20 pirmoje apklausoje nurodo, jog V. T. pažįsta seniai, maždaug nuo 1993 m. Vėlesnėse apklausose nurodo, t.y. 2009-06-16, jog apie 2002 m. rugsėjo-spalio mėnesį pas jį į dirbtuves atvyko A. J. su jam iki to laiko nepažįstamu V. T. paimti šernams pašarų. Tuo tarpu ankstesnėje apklausoje nurodo, jog V. T. pažįsta, su juo yra bendravęs, jam jis yra minėjęs, kad jei reikės paskolinti pinigų, jis gali į jį kreiptis. 2009-06-16 apklausos metu bei papildomai apklaustas nukentėjusysis V. G. paaiškino, kad paskolos sutartį pasirašė, nes jam reikėjo, kad brolis atrakintų sandėlį ir leistų pasiimti grūdus, kurių buvo apie 400 tonų, o jų vertė apie 350000 litų, nes pirkdamas pašarus būtų patyręs kur kas didesnes išlaidas. Analogiškai aplinkybes nukentėjusysis nurodo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi teismui kyla pagrįstų abejonių, kokiais nukentėjusiojo parodymais vadovautis, nes jie nėra nuoseklūs ir prieštarauja tarpusavyje esminėse faktinėse aplinkybėse. Teismo nuomone, jei tikėti nukentėjusiojo V. G. parodymais, būtų nelogiška ir neprotinga, jog V. T. sutiktų tarpininkauti, t.y. pasiūlyti R. S. skolinti pinigus ankščiau nematytam ir nežinomam, nepažįstamam asmeniui ir tuo labiau skolinti gan nemažą sumą pinigų.

Aplinkybė, jog V. G. važiavo pas V. T. dėl paskolos sutarties pasirašymo kartu su savo žmona ir vaikais atsirado tik 2008-06-18 apklausoje. Ankstesnėse apklausose šios aplinkybės nebuvo. Kaip teigia pats nukentėjusysis, jie visi atvažiavę prie V. T. namų automobilį paliko prie vartų, į kiemą įvažiavę nebuvo. Į namo vidų įėjo tik pats nukentėjusysis, o jo žmona A. G. ir sūnūs liko laukti automobilyje. Tačiau visiškai kitas aplinkybes patvirtina liudytojas R. G., kuris teigia, jog jam su R. S. atvykus pas V. T. automobilio prie vartų nebuvo. Teismui nelogiški atrodo liudytojos A. G. aiškinimai. Vienur ji nurodo, jog kartu su V. G. paskolos pasirašyti važiavo kartu dėl to, kad galvojo jog reikės vykti pas notarą, kitu atveju ji nurodo, jog V. G. vienas bijojo važiuoti, todėl kartu važiavo ji ir jų nepilnamečiai vaikai.

Kaip žinoma pagal teisės teoriją, įrodymų šaltiniai baudžiamojoje byloje yra kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, rašytiniai ir kiti įrodymai.

Vertinant kaltinamųjų V. T. ir R. S. parodymus duotus tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog jie nuoseklūs, tarpusavyje sutampantys, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu jie nesikeitė. Teismas jais netikėti neturi pagrindo. Aplinkybės, jog paskolos sutarties pasirašymo metu tarp V. G. ir R. S. pastarajam buvo pateiktas sąsiuvinis su V. G. užrašais apie jo turimą turtą, nepaneigia jokie įrodymai esantys byloje. Nukentėjusiojo iškelta versija, jog sąsiuvinis buvo pavogtas kai 2004 m. vasario mėn. buvo apvogti jo namai ir, kad prie šios vagystės yra prisidėjęs V. T., kuri galimai įvykdyta tikslu jį įbauginti, tai yra tik jo samprotavimai, įrodymų patvirtinančių šias prielaidas bei samprotavimus byloje nėra. Tokiu būdu, tai niekaip nepatvirtina kaltinamojo R. S. kaltės, o atvirkščiai, patvirtina, kad paskolos pasirašymo metu R. S. buvo pateikti V. G. užrašai apie jam priklausantį turtą, kuriuos pateikė pats nukentėjusysis V. G., ką ir patvirtina kaltinamojo V. T. parodymai.

Liudytojas R. G. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog iš R. S. buvo pasiskolinęs 70 000 Lt. 2003 m. sausio mėn, jam paskambino R. S. ir paprašė grąžinti dalį skolos, nurodydamas, jog jis pelningai nori paskolinti pinigų vienam asmeniui ir jam trūksta 50 000 Lt. Jis pinigus atidavė R. S. ir kartu su juo važiavo į Romainius pas V. T., kur R. S. turėjo paskolinti pinigus kitam asmeniui. Jis į namus nėjo, liko sėdėti automobilyje. R. S. užtruko apie pusvalandį ir jam grįžus R. S. rankose matė kažkokį popieriaus lapą. Šiais liudytojo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad sutarties pasirašymo metu kaltinamojo R. S. nebuvo Lietuvos Respublikoje, dar niekaip nepatvirtina, jog sutarties data negalėjo būti parašyta ir kita, kuri sutarties šalims abejonių nekėlė, ir šios sutarties laikyti fiktyvia nėra pagrindo. Teismo nuomone sutarties pasirašymo data turėtų ypatingą reikšmę tada, kai dėl datos tikrumo pasirašant sutartį kiltų su sutarties vykdymu iškilsiančios problemos, t.y. palūkanų mokėjimas, skolos atidavimas ir pan. Kaltinamasis R. S. net neneigia, jog tuo metu buvo išvykęs slidinėti į Italiją ir sutartis pasirašyta buvo jam grįžus. Kilus ginčui dėl paskolos priteisimo civiline tvarka, šis klausimas net nebuvo keliamas. Taip pat nebuvo keliamas ir klausimas, jog paskolos sutartis buvo pasirašyta apgaulės ar suklydimo įtakoje.

Be to, teismas pažymi, jog byloje nukentėjusiojo V. G. pateiktos įvairios sąskaitos-faktūros, vekselių pirkimo-pardavimo sutartys, niekaip neįrodo turto prievartavimo ar sukčiavimo fakto, jog jis pagal paskolos sutartį, pasirašytą su R. S. pinigų 150 000 Lt negavo.

Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad labai svarbus yra baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas, kad ne bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-262/2011). Tuo tarpu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pats nukentėjusysis V. G. iš esmės pripažįsta neišnaudojęs visų galimybių savo pažeistus interesus apginti civilinio proceso priemonėmis ir 2011-01-07 apklausos metu tvirtina, jog teismo keliu spręsti sandėlio atidarymo klausimą būtų užėmę labai daug laiko, be to, nenorėjo bylinėtis su broliu. Tokia nukentėjusiojo pozicija aiškiai prieštarauja tiek baudžiamosios teisės paskirčiai, tiek demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams, kurie, kaip minėta anksčiau, suponuoja tokios teisinės praktikos formavimo negalimumą, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Iš nukentėjusiojo teiginių galima daryti išvadą, kad jam yra tiesiog patogiau, kaip jis pats teigia kreiptis į kaltinamąjį V. T. tarpininkavimo sprendžiant ginčus su broliu, o ne susiklosčiusius santykius su broliu spręsti civilinio proceso tvarka, tokiu būdu išvengiant būtinumo kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu, kas, kaip pripažįsta pats nukentėjusysis būtų užėmę daug laiko. Tokia pozicija yra aiškiai pavojinga, ji sudaro pagrindą dirbtinai kriminalizuoti ginčus tarp kelių konfliktuojančių šalių, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo nuomone nukentėjusysis bandydamas išvengti prievolės grąžinti skolą R. S., bando dirbtinai kriminalizuoti ginčą tarp šalių, taip bando išvengti teisinių pasekmių už negrąžintą paskolą.

Teismas pažymi ir tai, jog iš 2009-04-28 Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui R. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia matyti, kad ieškovas net ir šioje byloje neteigė ir neįrodinėjo, kad paskolos sutartis sudaryta grąsinimo, apgaulės įtakoje ar yra suklastota ar fiktyvi.

Analizuojant nukentėjusiojo V. G. parodymus, matyti, jog jie yra tarpusavyje prieštaringi, nenuoseklūs, o dažnai ir logiškai nepaaiškinami, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Pastebėtina, kad kuo didesnis laiko tarpas buvo praėjęs nuo įvykių dienos, tuo nukentėjusysis smulkiau ir detaliau prisimena įvykių seką, papildydamas savo apklausas detalesnėmis, konkretesnėmis aplinkybėmis.

Nukentėjusiojo V. G. parodymams negalima suteikti išskirtinės reikšmės, jie turi būti vertinami neatsiejamai nuo kitų byloje esančių įrodymų-liudytojų, kaltinamųjų parodymų, kitų byloje esančių rašytinių dokumentų.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal šio straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Baudžiamajai apgaulei konstatuoti būtini 3 požymiai: 1) objektyviosios tiesos iškreipimas, 2) tikslas suklaidinti nukentėjusįjį (sąlygoti nukentėjusiojo klaidą), 3) tyčia, t. y. kaltininko suvokimas jog jis sąmoningai pateikia objektyviosios tikrovės neatitinkančią informaciją.

Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu yra viena iš apgaulės formų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimas Nr. 8 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 str.)“, TP Nr. 10, 3 p.).

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis patį turto užvaldymą neteisėtu yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu.

Teismas pažymi, jog šioje baudžiamoje byloje nenustatyti nei objektyvieji nei subjektyvieji požymiai būtini sukčiavimui ir turto prievartavimui.

Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmą ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo pinigų perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas. Šis faktas įgauna juridinę reikšmę kvalifikuojant turto prievartavimą jeigu atitinka didelės žalos ar didelės vertės kvalifikuojančius požymius ( BK 181 str. 2 ir 3 d.).

Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia kad verčia kitą asmenį įvykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją ir nori taip veikti.

Baudžiamoje byloje turto prievartavimo faktai kaltinamajam V. T. grindžiami vien tik nukentėjusiojo V. G. parodymais. Kaip jau minėta, pačioje pirminėje apklausoje, 2006-06-20, nukentėjusysis nė žodžiu neužsimena, jog iš jo V. T. prievartauja turtą, reikalauja pinigų. Apie turto prievartavimą jis nurodo tik 2009-09-16 apklausos metu, kai iš esmės pakeičia savo pirminius parodymus. Kad iš V. G. prievartaujamas turtas, šį faktą patvirtina tik liudytojai A. G., P. G., J. G., kurie yra nukentėjusiojo šeimos nariai ir apie šį faktą neva tai žino iš paties nukentėjusiojo. Tačiau jų parodymais teismas tikėti neturi pagrindo, kadangi kaip minėta jie yra nukentėjusiojo šeimos nariai, yra suinteresuoti bylos baigtimi. Atžymėtina ir tai, jog kaip nurodo nukentėjusysis 2004 m. vagystės metu buvo pagrobtas diktofonas, kuriame jis buvo įrašęs savo ir V. T. pokalbius, kuriuose jis neteisėtai reikalavo iš jo pinigų, tačiau teismui kyla abejonės, kodėl šis diktofonas nebuvo pateiktas policijos pareigūnams kaip svarus įrodymas dėl kaltinamojo V. T. vykdomos neteisėtos nusikalstamos veikos, t.y. turto prievartavimo, nors nuo įvykių pradžios jau buvo praėję dveji metai.

Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis vėlesniuose parodymuose pateikė versiją, jog paskolos sutarties pasirašymą su R. S., kaip mokėjimo atidėjimą jam pasiūlė V. T.. Jei tikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, teismui kyla pagrįstas klausimas, kodėl paskolos sutartį V. G. reikėjo pasirašyti su R. S., o ne su pačiu V. T., nes kaip nurodo pats nukentėjusysis ši paskolos sutartis buvo fiktyvi, kaip jo įsipareigojimas kaltinamajam V. T. už ramybę, konflikto su broliu išsprendimą ir jokių pinigų nurodytų paskolos sutartyje jis negavo. Remiantis nukentėjusiojo parodymais, išplaukia aiški išvada, jei jau sutartis fiktyvi, pasirašyta grąsinimų, įtakos ir baimės pasekoje, tai ji turi būti pasirašyta su pačiu V. T., kurio, kaip teigia nukentėjusysis bijojo, nenorėjo gąsdinti šeimos, o ne su R. S., kuris remiantis byloje esančiais įrodymais buvo finansiškai pajėgus paskolinti 150000 Lt nukentėjusiajam V. G.. Šiame kontekste teismas pažymi R. S. parodymus, kuriuose jis nurodo, jog jo tikslas buvo tik paskolinti pinigus V. G. ir iš to uždirbti, nes tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Todėl teismo nuomone ir šiuo atveju nukentėjusiojo parodymai yra nelogiški, nenuoseklūs, prieštaringi ir logiškai nepaaiškinami.

Liudytojai A. J., A. G., R. B., taip pat A. S., pagal parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir kurio parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo perskaityti, apie raštelio pasirašymo aplinkybes žino tik iš nukentėjusiojo V. G.. Aplinkybes apie susitikimą Giraitėje bei pinigų paėmimą iš V. G. nurodo tik nukentėjusysis V. G., liudytojas A. G. bei tai užfiksuota liudytojo E. C. parodymuose duotuose ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo perskaityti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir kuris dalyvavo susitikime. Šią aplinkybes kaltinamasis V. T. kategoriškai neigia. Įvykio aplinkybes prie ,,Undinės” ir ,,Statoil’’ degalinės nurodo tik nukentėjusysis V. G.. Aplinkybes dėl turto prievartavimo pasirašant paskolos sutartį, išsakytus grąsinimus, psichinės prievartos panaudojimą kaltinimas grindžia tik nukentėjusiojo V. G. paaiškinimais, kurių patikimumas teismui, kaip jau ne kartą minėta, kelia abejones.

Teismas kaltinamojo V. T. parodymais netikėti neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs, sutampantys esminėse bylos aplinktybėse. Remiantis vien tik nukentėjusiosjo V. G. parodymais, kurie kaip jau ne kartą minėta yra prieštaringi, nenuoseklūs, pripažinti kaltinamąjį V. T. kaltu dėl turto prievartavimo iš nukentėjusiojo teismas neturi pagrindo. Taip pat teismui nerealūs ir prasilenkiantys su tikrove atrodo V. G. aiškinimai, jog jis 11 metų gyvena strese ir pergyvenimuose, vien todėl, kad bijo V. T., nes pastarasis su susijęs su kriminaliniu pasauliu. Tokie nukentėjusiojo aiškinimai šioje konkrečioje baudžiamojoje byloje niekaip nepatvirtina kaltinamojo V. T. kaltės. Nukentėjusysis V. G. turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko tam, kad kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, dėl įrodymų rinkimo BPK nustatyta tvarka iš karto po to kai pasirašė neva tai fiktyvią paskolos sutartį ir iš jo neva tai prievartaujamą turtą. Atžymėtina ir tai, jog valstybinis kaltintojas analizavo byloje esančius įrodymus, tačiau ši analizė buvo kryptinga, o pasirinktoji kryptis buvo perdėm palanki nukentėjusiajam. Taigi, teismas nukentėjusiojo V. G. prieštaringus parodymus atmeta kaip neteisingus ir jais nesivadovauja.

Atsižvelgiant į tai, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę, padarius nusikalstamas veikas bei kitas svarbias bylos aplinkybes, taip pat į tai, kad baudžiamojoje teisėje ypatingą svarbą turi principas in dubio pro reo, reiškiantis tai, kad jeigu jau egzistuoja abejonės, jas reikia aiškinti kaltinamojo naudai, todėl teismas vadovaudamasis vien tik prieštaringais, besikeičiančiais, nenuosekliais, o dažnai ir logiškai nepaaiškinamais nukentėjusiosjo V. G. parodymais, negali pripažinti kaltinamųjų V. T. ir R. S. kaltais, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Taigi, teismas daro išvadą, jog išdėstytų ir teisme ištirtų įrodymų visuma kategoriškai patvirtina, kad kaltinamieji V. T. ir R. S. nepadarė veikų turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.), todėl jie išteisintini.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. tvarka.

V. G. pareikštas civilinis ieškinys priteisiant iš V. T. 45000 Lt neturtinei ir 40 000 Lt turtinei žalai atlyginti bei 40 000 Lt solidariai iš V. T. ir R. S. neturtinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtu.

V. G. pareikštas civilinis ieškinys 13100 Lt dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš V. T. ir R. S. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendė:

V. T. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d. 24 str. 3, 4 d., 182 str. 2 d., 181 str. 3 d. 181 str. 3 d. ( 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija ) išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. S. dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 2 d.( 2000-09-26 įstatymu Nr. VIII-1968 patvirtinta redakcija ) išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti.

V. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 45 000 Lt neturtinei ir 40 000 Lt turtinei žalai atlyginti priteisimo iš V. T. bei 40 000 Lt solidariai iš V. T. ir R. S. neturtinei žalai atlyginti priteisimo palikti nenagrinėtu.

V. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 13 100 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš V. T. ir R. S. atmesti.

Daiktinį įrodymą - voką su diktofonu, esančiu prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. T..

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pritaikytą 2012-02-29 Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria laikinai apribotos R. S. nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį butą, adresu Kaunas, Laisvės al. 83-3, unikalus Nr. 4400-0609-5320:1150, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algerdas Urbšys