Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R. (A. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas 1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007-07-09 nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 164 straipsnyje, vienerių metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pilnai išmokėti įsiskolinimą vaiko išlaikymui 8031,60 Lt, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-01-23 nutartimi nuteistajam A. R. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, jis nukreiptas atlikti 2007-07-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, 2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-12-11teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, vienerių metų devynių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant A. R. nekeisti gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, žinios, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 80 valandų per 3 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat teistas Didžiojoje Britanijoje,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis 2020-10-01 5.14 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai matavimo metu nustatytas 1.66 promilės girtumas, viešoje vietoje prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, be jokios priežasties išdaužė minėto namo (duomenys neskelbtini) buto, priklausančio A. P., lango stiklą, padarydamas 207,29 eurų turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. R. kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad 2020-09-30 apie 20 val. jis su buvusia žmona ir uošviene atėjo į prekybos centrą "BIG", visi nuėjo į kavinę, kur vartojo alkoholį. Po to jis susipyko su buvusia žmona ir jos motina, iš kavinės išėjo. Norėjo eiti pas savo draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) g. šalia "NORFA" parduotuvės. Buvo visai girtas, tad nenuėjo pas draugą, o išdaužė buto lango stiklą. Negali pasakyti, dėl kokių priežasčių ir kuo stiklą išdaužė. Dėl savo poelgio labai gailisi. Buto, kurio langą išdaužė, savininkui A. P. už sudaužytą stiklą atlygino žalą, atsiprašė jo ir jie susitaikė, nukentėjusysis jokių pretenzijų neturi. Sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta bauda. Jei bus paskirta bauda, jis registruosis užimtumo tarnyboje, gaus kiekvieną mėnesį išmoką ir iš jos mokės baudą. Jo mama gyvena Anglijoje ir jam padeda pinigais, ir iš jų galės mokėti baudą. Jis nelinkęs girtauti, bet kai užgeria, geria kokias trys savaites, po to vėl pusę metų nebegeria, nemano, kad jam reikėtų gydytis nuo alkoholizmo (48-50, 52-53 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo parodymai, UAB "Megrame" PVM sąskaita faktūra Nr. MGA-(duomenys neskelbtini).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2020-10-01 savo bute (duomenys neskelbtini), miegojo miegamajame kambaryje su žmona L. P.. Apie 5.14 val. išgirdo, kad darbo kambaryje kažkas išdaužė langą, kuris yra iš laiptinės pusės, atbėgo į darbo kambarį ir pamatė išdaužtą langą, prie laiptinės stovėjo girtas vyras, kuris buvo plikas, apsirengęs baltais marškinėliais, mėlynos spalvos liemene ir šortais. Kuo vyras išdaužė langą, nežino. Vyras keikėsi ir žiūrėjo į jo buto langą. Jis vyrą nufotografavo ir paskambino policijai. Vyro jis nepažįsta, gal kelis kartus yra matęs namo laiptinėje. Vyras nuėjo kažkur, bet policija labai greitai atvažiavo ir tą vyrą sulaikė. 2020-10-02 jis užsakė naują stiklą, kuris jam kainuos 207,29 euro. Butas draustas „Swedbank“, AB, banko draudimu. Jis draudimui pranešė, bet draudimo išmokos negavo, nes dar neturi sąskaitos faktūros. Kai vyras išdaužė stiklą, jokio pašalinio daikto viduje nebuvo, kuo išdaužė, neaišku, bet tikrai ne ranka, nes sulaikytojo rankos kruvinos nebuvo. Jis sutinka, kad įtariamasis ateitų ir jam atlygintų žalą. 2020-11-04 A. P. parašė pareiškimą, kuriame prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes įtariamasis A. R. materialinius nuostolius atlygino, jo atsiprašė, o jis jam atleido ir jokių pretenzijų neturi (2-6, 12-16, 71 b. l.)

Iš UAB "Megrame" PVM sąskaitos faktūros Nr. MGA-(duomenys neskelbtini) ir gaminių pasiūlymo matyti, kad nukentėjusiojo buto lango išdaužymu A. P. padaryta 207,29 euro žala (18, 19 b. l.).

Alkoholio matuoklio duomenimis 2020-10-01 6.32 val. A. R. nustatytas 1,66 promilės neblaivumas (29 b. l.).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. R. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

A. R. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, neneigė, tačiau paaiškino, jog faktinių jam inkriminuotų aplinkybių neprisimena, tvirtina buvęs labai girtas ir veikos padarymo aplinkybių nežino. Be A. R. paaiškinimo, jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymo faktą patvirtina nukentėjusiojo A. P. parodymai, bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys. Byloje yra visiškai įrodyta, kad A. R. 2020-10-01 5.14 val. viešoje vietoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, be jokios priežasties išdaužė minėto namo (duomenys neskelbtini) buto, priklausančio A. P., lango stiklą, padarydamas 207,29 euro turtinę žalą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad nustatyti A. R. veiksmai viešoje vietoje yra vertintini kaip įžūlūs, neatitinkantys bendrųjų viešo elgesio taisyklių, egzistuojančių visuomenėje, rodantys nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Pažymėtina, kad ir kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Taip pat yra visiškai akivaizdu, jog dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, kadangi kiti asmenys sureagavo į A. R. elgesį. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmeniui, esančiam viešoje vietoje, keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Iš visumos įrodymų teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog išdauždamas langą, veikė tiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam A. P. padarytos turtinės žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo teiginiai, jog jis neprisimena savo nusikalstamo elgesio aplinkybių, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, nes jis savo noru suvartojo tokį kiekį alkoholio, kuris ir įtakojo jo elgesį. A. R. privalėjo prieš girtaudamas apsvarstyti galimas girtavimo pasekmes. Aiškinant viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Tačiau padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas. Iš A. R. ir nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, jog kaltinamasis suvokė nakties metu esąs prie svetimo gyvenamojo namo, todėl privalėjo elgtis nepažeisdamas viešosios tvarkos ir rimties, tačiau jis ėmėsi neteisėtų veiksmų, pastebėtas nukentėjusiojo vartojo necenzūrinius žodžius.

Prokuroro pareiškime aukščiau aptarti A. R. veiksmai buvo kvalifikuoti ne tik kaip įžūlūs, tačiau ir kaip vandališki. Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-513/2010). Nors išoriniu turiniu vandalizmas ir įžūlus elgesys pagal BK 284 straipsnį gali sutapti, tačiau skiriasi, kaip buvo paminėta, materialių objektų, į kuriuos kėsinamasi, teisinis statusas. Šioje byloje kaltinamasis svetimą turtą (buto langą), neturintį kultūrinės, istorinės ar kitokios viešosios socialinės vertės, sugadino (sudaužė) privataus asmens gyvenamajame name, todėl toks veikimo būdas negali būti pripažintas vandališkais veiksmais. Teismas iš kaltinimo šalina nuorodą, kad A. R. viešąją tvarką pažeidė vandališkais veiksmais, ir sprendžia, kad viešoji tvarka buvo pažeista įžūliu elgesiu.

Taip pat prokuroro pareiškimo rezoliucinėje dalyje prašoma pripažinti A. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą „BK 284 straipsnio 1 dalyje“, tačiau šis straipsnis dalių neturi, tad konstatuotina, kad tai rašymo apsirikimas, kuris ištaisytinas į „BK 284 straipsnyje“.

Kaltinamajam pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. sutiko su bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau nurodė, kad baudą sutinka sumokėti dalimis per vienerius metus (72-73, 74 b. l.).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis nusikaltimas). A. R. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, neneigė, ir, nors jis teigia, jog nė vienos iš faktinių jam inkriminuotų aplinkybių neprisimena dėl girtumo, teismas sprendžia, jog jo paaiškinimą galima vertinti kaip kaltės pripažinimą, juolab, jis nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą nukentėjusiajam, su pastaruoju susitaikė. Taip pat atsižvelgiama į nustatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. R. – nedirba, anksčiau teistas, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nesumokėjęs, jam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo; priklausomybės sindromas; mišrūs ir kiti asmenybės sutrikimai. BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties įgyvendinimo teismas siekia kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirdamas įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį, kurios dydis nustatytinas artimas minimumui. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 22 straipsnyje nustatyta, kad bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į A. R. prašymą bei jam diagnozuotus psichikos ir elgesio sutrikimus, aplinkybę, kad jis nedirba, teismas nustato ilgesnį – vienerių metų, – baudos sumokėjimo laikotarpį.

Esant BK 64¹ straipsnyje numatytiems pagrindams paskirtosios bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu.

A. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020-10-01 5.25 val. iki 2020-10-01 15.17 val. (43, 44 b. l.), todėl, vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, laikino sulaikymo laikas turi būti įskaitytas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžių baudai.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Nukentėjusiajam A. P. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (75 b. l.), duomenų apie prokuroro sprendimo apskundimą nėra.

Proceso išlaidų nėra, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. R. (A. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. skirti galutinę bausmę 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti A. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020-10-01 5.25 val. iki 2020-10-01 15.17 val. (vieną dieną), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad mokėtina bauda yra 38 MGL (1900 eurų) dydžio.

A. R. išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą – vienerius metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS „Citadele banka“ banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB „SEB“ banke, LT327180000000141038 AB „Šiaulių banke“, LT744010051001324763 „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT247300010112394300 banke „Swedbank“, AB, LT427230000000120025 UAB „Medicinos“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biuro tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio vykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

A. R. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas BPK nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.