- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1663-656/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25563-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kreditorius
- UAB „Eigesa“
- Skolininkas
- UAB ,,Trucksline“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės (apeliantės) UAB „Eigesa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Eigesa“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos, palūkanų priteisimo iš skolininkės UAB ,,Trucksline“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal kreditorės UAB „Eigesa“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo dėl 152 036,86 Eur skolos, 7 495,56 Eur palūkanų priteisimo iš skolininkės UAB ,,Trucksline“. Kreditorė teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - skolininkės turto areštą reikalavimo sumoje. Prašymą grindė tuo, kad skolininko skola yra didelė, skolininkas vengia atsiskaityti, valstybės biudžetui turi įsiskolinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas nurodė, kad pareiškimas tikėtinai pagrįstas. Tačiau sprendė, kad nėra antrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorė nepateikė įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti, jog skolininkė gali imtis veiksmų paslėpti, perleisti ar sunaikinti turtą, dėl ko teismo įsakymo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomu, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į skolininkę dėl susidariusio įsiskolinimo. Teismas nurodė, kad deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo įsakymo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Pažymėjo, kad net darant prielaidą, jog skolininkė šiuo metu turi tam tikrų mokumo problemų, vien dėl šių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepasiektų šio instituto tikslo – apsaugoti teismo įsakymo įvykdymą, nes turto arešto (ypač piniginių lėšų) paskyrimas savaime nepadidintų skolininko turto masės ar vertės, netgi priešingai, sudarytų prielaidas kilti dar didesnėms mokumo problemoms, sutrikdant įmonės ūkinę veiklą, tokiu būdu sudarant prielaidas apsunkinti teismo įsakymo įvykdymą. Faktinės aplinkybės, kad skolininkė neatsiskaito su kreditore yra pagrindas kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, tačiau nėra pakankamas pagrindas spręsti apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
3. Kreditorė padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:
3.1. Teismas neanalizavo ir nevertino kartu su kreditoriaus prašymu pateiktų www.rekvizitai.lt duomenų, iš kurių matyti, kad skolininkė nuo 2019-08-13 iki 2019-08-29 turėjo 3251.12 Eur įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, o nuo 2019-08-02 - net 3282,97 Eur. Minėtų aplinkybių teismas nepagrįstai nepripažino reikšmingomis nagrinėjama klausimui.
3.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis skolininkės atžvilgiu yra iškelta ir kitų civilinių bylų dėl skolos priteisimo.
3.3. Teismas nepagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodo, jog kreditorius nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į skolininkę dėl susidariusio įsiskolinimo ir ji nereaguoja į reikalavimus atsiskaityti. Priešingai, kreditorius kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė minėtus įrodymus - DPD Lietuva pašto siuntų išrašą, kuris patvirtina 2019-08-09 pretenzijos siuntimo faktą bei įrodymus, jog 2019-08-12 skolininkei siunta buvo įteikta.
3.4. Teismų praktikoje arešto taikymo prašančiam asmeniui suteikta teisė remtis ir didelės ieškinio sumos kriterijumi.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
5. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones (areštą) skolininkės turtui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nustatomos dvi sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos abi sąlygos, tiek ieškinio pagrįstumas, tiek teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
8. Apeliantė remiasi aplinkybe, kad ieškinio suma atsakovei yra didelė, skolininkė turi daugiau skolinių įsipareigojimų, jai yra iškelta daugiau civilinių bylų dėl skolos išieškojimo.
9. Nagrinėjamu atveju prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikštas su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, t.y. siekiant skolą prisiteisti supaprastinta proceso tvarka. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus (CPK 435 straipsnio 3 dalis).
10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo (skolininko) nesąžiningumo, todėl vien pareiškimo padavimas teismui nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. Pastarųjų metų Lietuvos apeliacinio teismo praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu plėtojama taip, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo iki ginčo išsprendimo iš esmės paskirtis yra konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla bent labiau tikėtina grėsmė, kad jis gali būti perleistas turint siekį išvengti atsiskaitymų su savo kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-06-01 nutartis byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018-02-08 nutartis byloje Nr. e2-195-943/2018). Teisės aktai nepreziumuoja asmens nesąžiningumo, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-18 nutartis byloje Nr. e2-76-464/2018).
12. Šiuo atveju kreditorė nepateikė duomenų, kad skolininkė imtųsi ar būtų ėmusis veiksmų turtą paslėpti, perleisti ar kitaip suvaržyti, taigi nepagrindė skolininkės nesąžiningumo.
13. Kreditorės nurodyta aplinkybė, kad skolininkė galimai turi finansinių problemų, jai yra iškeltų bylų, bet nesant duomenų apie jos nesąžiningumą, nesudaro pagrindo taikyti jos turtui areštą, tuo tik pabloginant skolininkės kaip ūkio subjekto galimybes vystyti veiklą bei atsiskaityti su kreditoriais.
14. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
15. Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ginčijama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, atitinka teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo.