- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- 1-1542-287/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Razumienė
- Nukentėjusysis
- K. S., R. Č., D. V.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Anatolij Šichovcov, Naina Lanzbergienė, Naina Lanzbergienėir Anatolijus
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.13Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės (BK 65 str.)
- 1.1.13Teistumas (BK XIII skyrius)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.4.10.2.1Būtinas įgalioto atstovo dalyvavimas (BPK 55 str. 4 d.)
- 2.1.4.10.1Atstovai pagal įstatymą (BPK 53, 54 str. ir kt. str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.5.1Baigiamosios kalbos (BPK 293 str.)
- 2.3.5.2Kaltinamojo paskutinis žodis (BPK 294 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
- 2.3.6.7Nuosprendžio nuorašų įteikimas (BPK 310 str.)
nepilnamečių nukentėjusiųjų R. Č. ir D. V. įgaliotam atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. V. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2019 m. vasario 22 d., 19.00 val., (duomenys neskelbtini), bute, tyčia sudavė kumščiu nenustatytą kiekį kartų posūniui K. S., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą, sudavė diržu ir laidu nenustatytą kiekį kartų posūniui K. S. į nenustatytas kūno vietas bei 2019 m. vasario 22 d., apie 19.00 val., paėmė už kairės mažamečio K. S. kojos čiurnos ir pasuko į išorę, taip nukentėjusiajam mažamečiui K. S. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis A. V. 2018 metais, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė posūniui R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), į pilvą, taip nukentėjusiajam mažamečiui posūniui R. Č. sukėlė fizinį skausmą.
Be to, kaltinamasis A. V. tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), bute, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą su diržu ir ranka sudavė mažamečiui sūnui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), į sėdmenis, taip nukentėjusiajam mažamečiui D. V. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis A. V. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. V. kartu gyveno 5 ar 6 metus. Kartu gyveno du V. vaikai ir vienas jų bendras vaikas D. Praėjo daug laiko, visko nebeprisimena, gal ir buvo, kad K. pasuko koją, yra uždavęs per užpakalį, su kumščiu į pilvą nėra davęs. Tokie dalykai būdavo dėl to, kad vaikai neklausydavo. Kartais taip elgdavosi, būdamas išgėręs alaus. Kartu su V. nebegyvena nuo šių metų birželio mėnesio, nes nutraukė santuoką. Dar iki nutraukiant santuoką kartu nebegyveno, nes buvo iškeldintas. Iš pradžių su V. gyveno nesusituokę, santuokoje pragyveno apie du metus. Visų įvykių aplinkybių neatsimena, neneigia, kad tokie dalykai buvo. Iš pradžių su K. sutardavo, būdavo, kad kartais ir susipykdavo. Pripažįsta, kad kartais vartodavo alkoholį. Gyvenant su V. legaliai nedirbo, kartais uždarbiaudavo pas ūkininkus, rinkdavo akmenis ir kitokius darbus. K. mokėsi (duomenys neskelbtini), mokėsi apie pusantrų metų, į namus grįždavo tik atostogoms. (duomenys neskelbtini) mokėsi dėl to, nes buvo labai pasiutęs ir buvo pasiųstas į specialią mokyklą. R. Č. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nes turi sveikatos problemų. D. visą laiką gyveno namuose. Pripažįsta, kad K. yra sudavęs per užpakalį, o su kumščiu į pilvą ne. Neatsimena, kad būtų su kumščiu sudavęs į pilvą. Jeigu vaikas taip sako, gal taip ir buvo, neatsimena. Gal neatsimena dėl to, kad buvo neblaivus. Būdamas blaivus irgi yra K. sudavęs per užpakalį. Yra sudavęs su diržu, o su laidu tikrai nėra sudavęs. Kojos čiurnos nesuko, o tik patempė už kojos. Tuo metu K. buvo savo kambaryje, sėdėjo ar gulėjo ant lovos, šūkavo, rėkavo, nuėjęs pasakė, kad baigtų ir paėmęs už kairės kojos patempė, patraukė. Vaikai dūko, triukšmavo kambaryje, nuėjo juos sudrausminti, buvo išgėręs, vaikų triukšmavimas erzino, nes žiūrėjo televizorių. Patempdamas koją, kad K. nebetriukšmautų, norėjo jį sudrausminti, nenorėjo, kad skaudėtų, nenorėjo jo nubausti, ne iš piktos valios patempė už kojos, buvo neblaivus ir savo jėgos neapskaičiavo. Yra K. klausinėjęs daugybos lentelės, šiam neatsakius daugybos lentelės, yra uždavęs su diržu. Su kumščiu nėra mušęs. Kai K. patempė už kojos, jis sakė, kad koją skaudėjo. Pripažįsta padaręs negerai, išvadas padarė. Sutinka su civiliniais ieškiniais, atlygins, reikia įsidarbinti. Dėl savo padarytų veiksmų gailisi, K. neatsiprašė, norėtų atsiprašyti.
Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis A. V. parodė, kad dabar K. yra (duomenys neskelbtini) metų. Kai pradėjo kartu gyventi su V., K. buvo pirmokas. Kai K. buvo apklausiamas Šiauliuose, kvietė ir jį, bet jis nenuvyko. Nežino, kodėl K. davė tokius parodymus, gal pyksta ant jo, buvo skyrybos. Kai K. patempė už kojos, jis sakė, kad skauda, nematė, kad būtų verkęs. Prie vaikų jis negražiai nekalbėdavo, nesikeikdavo, kartais ištrūkdavo tų žodžių, negražiais žodžiais vaikų nevadindavo. R. Č. su kumščiu į pilvą nėra sudavęs, nė vienam vaikui su kumščiu į pilvą nėra sudavęs. Nežino, kodėl R. taip sako, gal tiesiog visi susimokė taip sakyti, neatsimena, kad su kumščiu būtų davęs į pilvą. Su R. bendraudavo mažai, nes jis labiau su savo tėvu bendraudavo. Jis išgerdavo dažnai, jeigu daugiau išgerdavo, eidavo miegoti. Kartais jam vienam būdavo palikti vaikai ir jis būdavo su vaikais. Išgėręs jis atsimena viską, išgėręs nėra agresyvus, tik žodžiais gali užrėkti. D. su diržu, su ranka yra sudavęs per užpakalį už neklausymą. Mano, kad auklėti vaikus reikia kitaip, reikia šnekėtis su vaikais. Dėl D. mušimo kaltę pripažįsta pilnai, atsiprašė. Su R. norėtų taikytis. Pripažįsta, kad R. Č. su kumščiu vieną kartą sudavė į pilvą, buvo išgėręs, vaikas siuto, neklausė, todėl supykęs ir sudavė. Po sudavimo R. galėjo skaudėti. Gailisi dėl vaikui sukelto skausmo, norėtų atsiprašyti ir taikytis, žalą atlygins. Pripažįsta, kad K. S. sudavė su kumščiu ir laidu, detaliau kaip tai buvo, negali pasakyti, nes viskas vyko seniai. Gailisi dėl savo veiksmų. Sutinka, kad vaikams padaryta žala. Įsidarbins ir atlygins žalą, iš karto negalėtų atlyginti, atlygintų dalimis per metus, mokėdamas po 100 eurų kas mėnesį, tai yra, atlygintų per teismo nustatytą laiką, stengsis atlyginti. Pripažįsta viską, kas nurodyta kaltinime, pripažįsta sudavęs su kumščiu, diržu, laidu. Taip pasielgė dėl savo neblaivumo, konkrečių aplinkybių negali prisiminti, sutinka su vaikų parodymais, savo elgesiu vaikams sukėlė fizinį skausmą. Nori su vaikais susitaikyti. Sutinka su civiliniais ieškiniais. Tikisi, kad gruodžio mėnesį gaus darbą ir dalimis mokės ieškinius. Kaltę pripažįsta, gailisi, supranta, kad ne taip reikia auklėti vaikus.
Po pertraukos kaltinamasis A. V. papildomai atsakydamas į užduodamus klausimus, parodė, kad su vaikais nesusitaikė, su jais nekalbėjo, su vaikų advokatais irgi nekalbėjo. Nebuvo nuėjęs į vaiko teises, kad tarpininkautų taikantis su vaikais, nes nepagalvojo, kad taip galima taikytis. Nori taikytis su visais vaikais. Su sūnumi D. susitinka ir bendrauja, o su kitais vaikais ne, nes juos pakalbinus, jie net „labas“ nesako, nesišneka su juo. Po kokį 30 eurų galėtų pravesti vaikams. Užsidirba, dirbdamas nelegaliai. Šiai dienai pajamų neturi. Pusės metų laikotarpyje negalėtų atlyginti ieškinių, nes turi daug skolų. Sutinka, kad byla būtų baigta nagrinėti.
Po kaltinamojo A. V. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. V. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.
Iš 2019-05-15 V. V. pareiškimo matyti, jog 2019 m. vasario mėnesį sutuoktinis A. V. jos mažametį sūnų K. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tempė už kojos sukeldamas fizinį skausmą. (t. 1, b. l. 10-11)
Iš 2019-05-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Pakruojis, kurios metu buvo fotografuota. (t. 1, b. l. 19-24)
Iš mažamečio K. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, jog K. S. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Mokosi (duomenys neskelbtini), į namus grįždavo per atostogas. Namuose jį patėvis keikdavo, pravardžiuodavo, kad kažko nepadarydavo. Sakydavo „gaidžiai“, „pyderai“. Išsuko jam kairę koją. Viskas buvo per atostogas, 2018 metais, žiemą (tiksliai datos neprisimena). Dar jam trenkė į pilvą su kumščiu. Dažnai patėvis būna neblaivus. Geria su kaimynais. Kai jis buvo mažas su diržu ir laidu davė. Paskutinį kartą mušė, kai suko koją. Šalia buvo broliai D. ir R.. Jis gulėjo ant nugaros, lovoje, patėvis paėmė už riešo (čiurnos) ir suko į išorę. Jam skaudėjo patį riešą (čiurną). Skaudėjo dvi, tris dienas. Neliko žymių. Vaikščiojo truputį šlubuodamas. Tepėsi koją. Jo neatsiprašė. Skausmas buvo 9 iš 10 balų. Jis sakė, kad skauda, tai patėvis palaikė ir paleido. Niekam nepasakojo, kad patėvis jam suko koją. Mokykloje nesakė, kad jam skauda koją. Broliai, tuo metu, kai jam suko koją, nuėjo ir pasakė mamai, nes bijojo, kad jų nepradėtų mušti. Jis jautėsi blogai, neverkė. Patėvis muša ir kitus brolius su kumščiu į pilvą. Mažyliui muša per užpakalį, o 11 metų muša per pilvą, gal prieš metus mušė. Jei pasiliktų su patėviu viename kambaryje išeitų, nes šis aiškintų ir muštų, labai bijotų, kad muštų. (t. 1, b. l. 121-122)
Iš mažamečio R. Č. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, jog R. Č. parodė, kad čia atvyko (duoti parodymų) dėl patėvio A., kuris K. užlaužė koją. Viskas buvo žiemą 2019 metais. Jis su K. ir D. žaidė gražiai vaikų kambaryje, truputį triukšmavo. Atėjo A. iš miegamojo, liepė netriukšmauti, pasakė K. „nori, aš tau užlaušiu koją“. Užlaužė kairę koją, kažkaip suko. K. pradėjo verkti, nes jam skaudėjo, sakė, kad skauda. K. kažką A. sakė. Mama tuo metu žiūrėjo televizorių, vėliau atėjo. Kai laužė koją, K. buvo atsisėdęs ant lovos. Nepamena ar tuo metu A. buvo blaivus. K. jam nieko nesakė, kaip jaučiasi jo koja po sukimo. Jis blogai sutaria su A.. Šis rėkia, grasina išmesti planšetę. Vieną kartą be priežasties jam sudavė į pilvą ir K. sudavė. Kai sudavė kumščiu, jam buvo 11 metų. Viskas buvo bute (duomenys neskelbtini). Jam skaudėjo, blogai jautėsi. Nebuvo mėlynių, žymių. K. trenkė į nugarą, bet nepamena už ką. K. yra mušęs su diržu, nes neatsakė daugybos lentelės, tada vieną kartą trenkė diržu. Nežino, ar mama matė. K. jautėsi blogai, nežino ar buvo mėlynių, žymių. Kai K. mušė juodu diržu, nepamena kieno tai buvo diržas. Nežino iš kur paimdavo. Jis verkė ir sakė, kad skauda. Vėliau praėjo. Kai K. mušė diržu, viskas buvo vaikų kambaryje. Jį (R.) mušė kumščiu, taip pat vaikų kambaryje. Nepamena ar mamai apie tai pasakojo. (t. 1, b. l. 145-146)
Iš mažamečio D. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, jog D. V. parodė, kad atvyko (į teismą) dėl A., kuris yra jų tėvas. A. paėmė ir suko koją K.. K. verkė, kai jam suko koją. Tuo metu jis buvo tame pačiame kambaryje vaikų kambaryje. Dar buvo K., R., mama ir jis. Jis išsigando. Jie žaidė ir A. suko koja, nes buvo girtas. Buvo, kad A. ir jį skriaudė. Jam davė per užpakalį diržu ir ranka, kai neklausydavo. Jo užpakalis jausdavosi negerai. Kai A. jam trenkė, niekas nematė, tada jautėsi blogai, skaudėjo. Mama, žinojo, bet nieko nesakydavo. Yra mušęs daugiau nei vieną kartą. K. suko koją vieną kartą. Nežino ar mušė R.. Nežino iš kur A. pasiimdavo diržą, kai jį mušdavo. Diržas būdavo juodos spalvos. Kai A. suko K. koją, mama buvo kitame kambaryje, o paskui atėjo. Mama A. nieko nesakė. K.s eidamas į parduotuvę dejavo, kad jam skauda koją. Nežino kokią K. kojos vietą skaudėjo. Prieš A. sukant K. koją, K. gulėjo savo kambaryje. (t. 1, b. l. 160-161)
Iš liudytojos V. V. apklausos protokolo matyti, kad V. V. parodė, jog su sutuoktiniu A. V. gyveno šešis metus, turi vieną bendrą vaiką D. V.. Ji dar turi du mažamečius vaikus: R. Č. ir K. S., kurie yra ne A. V.. Ji su vaikais ir sutuoktiniu gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus K. S. mokosi ir gyvena (duomenys neskelbtini) ugdymosi centre, o į namus grįždavo per mokymosi atostogos. 2019 m. vasario mėn. galimai 22 d. (per vaikų atostogas), vakare apie 19.00 val., jos sūnus K. S. buvo grįžęs į namus ir namuose, savo kambaryje žaidė su broliais D. V. ir R. Č.. A. V. buvo buto kitame kambaryje ir atėjęs iš kito kambario pasakė, kad vaikai ramintųsi, nebešūkautų. Ji iš kito kambario pasakė, kad jie tik žaidžia. Netrukus į kambarį, kur žaidė vaikai, atėjusi pamatė, kad atsigulęs K. verkia ir pasakė, kad A. griebė jam už kojos ir ją išsuko, skauda koją. Kurią koja A. išsuko K. ji pasakyti negali. Kai A. pasakė, ko išgėręs lenda prie vaikų, šis atsakė, kad per garsiai jie žaidė. Daugiau tą vakarą A. prieš K. nesmurtavo. Tą patį vakarą su K. ėjo į parduotuvę, jis šlubavo, sakė, kad skauda koją, kurią sužalojo A.. K. į gydymo įstaigą dėl kojos sužalojimo nevedė, skaudamus kojos pirštus ir pėdą tepė namie tepalu „Diclac“. Skausmas praėjo per kelias dienas. Į policiją, vaiko teises nesikreipė, niekam daugiau nepasakojo, nes jai netrukus reikėjo išvykti į ligoninę, kur gydėsi ilgai. Sutuoktinis A. V. yra mušęs sūnų K. diržu. Tai įvyko 2017 m. sausio 1 d., apie 00.30 val., kai ji su vaikais D., R. ir K. grįžo iš lauko po fejerverkų. Vaikai pirmi suėjo į butą, po to į butą grįžo jos sutuoktinis A.. Ji grįžo paskutinė. Jai grįžus į butą, rado labai verkiantį K., kuris pats pasisakė, kad jį su diržu mušė patėvis A. V.. Negali nurodyti, ar jai K. tuo metu sakėsi kiek kartų ir kur jam sudavė A. bei kokiu diržu buvo mušamas. Tuo metu A.buvo neblaivus. Ji barė vyrą dėl tokio jo poelgio, tačiau apie tai niekam nepranešė, nepasakojo. Daugiau prie jos nėra A. smurtavęs prieš sūnų K.. K. nėra sakęs, kad prieš jį smurtautų A. V.. Ji tik per sūnaus K. apklausą sužinojo, kad A. V. yra smurtavęs prieš jį. K. klausė, po apklausos, kada tai buvo, tai sūnus jai paaiškino, kad jį yra A. mušęs, kai ji būdavo darbe, tačiau negalėjo nurodyti tikslesnio laiko, kada tai buvo, kiek kartų jis yra gavęs mušti nuo patėvio A.. Sūnus R. Č. jai nėra sakęs, kad jį muštų patėvis A. V.. Per R. atliekamą apklausą teisme sužinojo, kad prieš jį buvo smurtaujama. Prie jos nėra A. V. smurtavęs prieš sūnų R.. Taip pat nėra mačiusi, kad A. V. prie jos būtų mušęs sūnų D., kuris apie tai nėra niekada pasisakęs. Ji nuolat dirbdavo, su vaikais visą laiką būdavo sutuoktinis A. V.. Būdavo, kad vaikai eidavo į darželį, būdavo, kad ir namuose pasilikdavo. Grįžusi iš darbo matydavo, kad vaikai nėra patenkinti būdami su A., nes šis pastoviai gerdavo, tačiau vaikai niekada nėra sakę, kad prieš juos A. V. smurtautų ar juos kaip nors muštų. Vaikai yra minėję, kad A. vartoja necenzūrinius žodžius, keikiasi, įžeidinėja K.. Jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimą, lankosi socialinė darbuotoja O. O., kuriai, kad A. smurtauja prieš vaikus nesakė, pasakė tik atvejį, kai K. buvo išsukta koja. Ji pati niekada nėra smurtavusi prieš vaikus, su jais sutaria gerai. A. yra smurtavęs prieš ją, yra pastūmęs, tačiau kada tai buvo ji nepamena ir apie tai kalbėti nenori, pareiškimo nerašys. (t. 1, b. l. 92-95, 97-101)
Iš liudytojos O. O. apklausos protokolo matyti, kad O. O. parodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) socialine darbuotoja. Jai yra priskirta V. šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini). Ji lankosi šeimoje ne mažiau kaip tris kartus per savaitę. Su V. V. susisiekia telefonu. 2019 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, pas ją į darbą atėjo V. V. ir pasakė, kad nebenori gyventi su A. V.. Minėjo, kad jos vyras dažnai vartoja alkoholį, neblaivų tėvą mato kiekvieną dieną ir sūnus D. V.. V. V. skundėsi ir dėl netinkamo A. V. elgesio. Paklausus kaip A. V. elgiasi su vaikais, atsakė, kad jos sūnui K. S. vasario mėnesį grįžus į namus per atostogas, priėjo A. ir patempė K. už kojos. Ar V. V. minėjo, kad K.buvo sukeltas fizinis skausmas nepamena. Ji V. V. patarė kreiptis į vaikų teisių tarnybą, kad būtų ištirtas šis įvykis, dėl netinkamo elgesio šeimoje. (t. 1, b. l. 169-172)
Iš liudytojos L. M. apklausos protokolo matyti, kad L. M. parodė, jog dirba Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriuje Pakruojo rajone vyriausiąja specialiste. V. V. šeima iki 2018 m. liepos 1 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ir po tos dienos nebuvo išnykusios įrašymo priežastys. Tokiose šeimose lankydavosi, kai gaudavo pranešimą. Be jų šeimose lankydavosi socialiniai darbuotojai. V. šeimai teikiamos socialinio darbuotojo paslaugos. Iki 2018 m. liepos 1 d. šioje šeimoje teko lankytis ne kartą dėl alkoholio vartojimo. Apsilankymo metu, kiek pamena, V. V. nėra niekada sakiusi, kad A. V. būtų naudojęs fizinį smurtą prieš mažamečius vaikus ar ją. Vaikai patys nėra minėję, kad prieš juos būtų naudojamas fizinis smurtas. Vaikai iš V. V. yra buvę paimti ir apgyvendinti vaikų globos namuose, kai abu sutuoktiniai vartojo alkoholį. Po to buvo grąžinti, nes įvykdė įsipareigojimus. Po 2018 m. liepos 1 d. skyrius yra gavęs pranešimą apie galimus vaikų teisių pažeidimus dėl A. V. piktnaudžiavimo alkoholiu. Bendraujant su V. V. vaikais, jie sakė, kad nenori, kad A. V. gyventų, nes prisigėręs rėkauja, triukšmauja. Vaikai pokalbio metu neminėjo, kad būtų mušami ar kaip nors kitaip skriaudžiami. V. V. nėra kreipusi ir pranešusi apie smurto atvejus prieš ją ir vaikus. (t. 1, b. l. 175-178)
Iš liudytojos E. K. apklausos protokolo matyti, kad E. K. parodė, jog apie smurto atvejį V. V. šeimoje sužinojo iš policijos pranešimo. Prieš tai duomenų apie galimą smurtą vaikų atžvilgių, skyrius nebuvo gavęs. Nuvykus į šeimą, namuose kartu su mama buvo R. Č.. D. ir K. namuose nebuvo. R. Č. papasakojo, kad gyvena su mama ir broliais K. bei D.. Patėvis A. V. iš namų išsikraustė ir kartu nebegyvena. Dėl ko jis labai džiaugiasi. Vaikas nurodė, kad A. gerdavo kiekvieną dieną, todėl dažnai tarp jo ir mamos kildavo konfliktai. Žiemą jis, broliai K. ir D. žaidė kambaryje. Į kambarį atėjo girtas A. ir patempė broliui K. už kojos. Brolis pradėjo verkti, o D. išbėgo pakviesti mamos, kuri nebeleido A. tempti K. už kojos ir pradėjo šaukti. R. pasisakė, kad su mama sutaria gerai, tik paminėjo vieną šį atvejį, apie kitus nepasakojo. Apie tai, kad jį yra mušęs A. V. R. nepasakojo. V. V. apie smurto atvejus prieš mažamečius vaikus A. V. taip pat nieko nesakė, nepasakojo. (t. 1, b. l. 180-183)
Kaltinamojo A. V. veikos jo prisipažinimu teisiamajame posėdyje ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodytos ir teisingai kvalifikuotos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį (trijuose epizoduose), kadangi jis suduodamas kumščiu, diržu ir laidu posūniui K. S. į įvairias kūno vietas bei sukdamas koją, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui, suduodamas kumščiu mažamečiui posūniui R. Č. į pilvą, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui bei suduodamas diržu ir ranka mažamečiui sūnui D. V. į sėdmenis, sukėlė fizinį skausmą mažamečiui šeimos nariui.
Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
Kaltinamojo A. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta (jo paties pripažinimu), kad nusikalstamas veikas padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)
Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Kaltinamasis A. V. neteistas (t. 2, b. l. 5), padarė tris nesunkias nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 6-10), nedirba (t. 2, b. l. 11), iš jo žodžių nuo 2019-10-22 registruotas Užimtumo tarnyboje (t. 2, b. l. 12, 85), išsituokęs, su nepilnamečiais vaikais nebegyvena, gyvenamosios vietos seniūnija jo elgesiu nusiskundimų neturi (t. 2, b. l. 15, LITEKO duomenys), su mažamečiais vaikais nesusitaikė ir neturtinės žalos jiems neatlygino, nes neturėjo pakankamai pajamų, nors civilinius ieškinius pripažįsta pilnai ir sutinka atlyginti (t. 2, b. l. 88-89, 103-104). Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis yra baustinas arešto bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. (BK 41, 49, 63, 64¹ straipsniai)
Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (t. 2, b. l. 37-39)
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.
Mažamečio nukentėjusiojo K. S. įgaliotas atstovas advokatas Vilmantas Poškus pateikė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nukentėjusiajam K. S. iš kaltinamojo A. V. 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 1, b. l. 126-127, 128, 129-130) Šį ieškinį toliau bylos nagrinėjimo eigoje palaikė ir prašė priteisti mažamečio nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė Naina Lanzbergienė. (t. 2, b. l. 79, 80)
Mažamečių nukentėjusiųjų R. Č. ir D. V. įgaliotas atstovas advokatas Anatolijus Šichovcovas pateikė šioje byloje civilinį ieškinį, prašydamas priteisti nukentėjusiesiems R. Č. ir D. V. iš kaltinamojo A. V. po 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. (t. 2, b. l. 79, 81, 83-84)
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nukentėjusieji K. S., R. Č. ir D. V., būdami mažamečiai, dėl kaltinamojo A. V. nusikalstamų veiksmų – jų mušimo kumščiu, diržu, laidu ir ranka bei kitų veiksmų, sukėlusių jiems fizinį skausmą, patyrė neturtinę žalą. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, kartu atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamojo A. V. veiksmai būdavo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę spontaniškai, jam esant neblaiviam ir tuo metu dėl kažkokių priežasčių supykus ant vaikų. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros. Nustatyta, kad kaltinamasis A. V. yra jauno amžiaus, darbingas, neturi sveikatos problemų, tačiau šiuo metu darbo neturi, registruotas Užimtumo tarnyboje, todėl jo galimybės atlyginti nukentėjusiesiems žalą yra realios. Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam yra padaryti matomi sužalojimai, suduodami daugybiniai smūgiai. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Įvertinęs visus šiuos duomenis, teismas sprendžia, kad nepilnamečio nukentėjusiojo K. S. vardu prašomas priteisti 300,00 eurų neturtinės žalos dydis yra ne per didelis ir pagrįstas bei priteistinas iš kaltinamojo A. V., nepilnamečių nukentėjusiųjų R. Č. ir D. V. vardu prašomas priteisti neturtinės žalos dydis – kiekvienam po 500,00 eurų yra per didelis, ir nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už jiems sukeltus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų po 300,00 eurų, kuri ir priteistina jiems iš kaltinamojo A. V..
Likusi nukentėjusiųjų R. Č. ir D. V. civilinių ieškinių dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam po 200,00 eurų atmestina.
Vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, skiriant baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartimi nutarta nepilnamečiams nukentėjusiesiems paskirti įgaliotąjį atstovą advokatą, kad būtų reikiamai ginamos jų teisės ir teisėti interesai, ir dėl kurio paskyrimo buvo pranešta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (t. 2, b. l. 69-70, 71, 72). Nukentėjusiųjų įgaliotaisiais atstovais buvo paskirti advokatai Naina Lanzbergienė ir Anatolijus Šichovcovas (t. 2, b. l. 106). 2019 m. spalio 24 d., lapkričio 11 d., lapkričio 27 d., gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodoma, kad už nukentėjusiajam K. S. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai yra priteistina suma – 183,08 eurų išlaidų, susidariusių dėl advokatės suteiktų paslaugų (t. 2, b. l. 82, 100), už nukentėjusiesiems R. Č. ir D. V. teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai yra priteistina suma – 400,98 eurų išlaidų, susidariusių dėl advokato suteiktų paslaugų (t. 2, b. l. 101, 102). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalies norma nustato, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kadangi dėl kaltinamojo A. V. padarytų nusikalstamų veikų nepilnamečių nukentėjusiųjų K. S., R. Č. ir D. V. interesus atstovavo advokatai ir dėl to valstybė patyrė išlaidų, kurių nepriteisti ar jas sumažinti teismas neturi pagrindo, todėl šios išlaidos – 584,06 eurų priteistinos iš nuteistojo A. V. valstybės naudai.
Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Šioje byloje Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 14,96 eurų išlaidas už psichologo paslaugas ikiteisminiame tyrime, kadangi psichologė A. B. dalyvavo nukentėjusiojo K. S. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 1, b. l. 121-122; t. 2, b. l. 46-47), todėl šios išlaidos priteistinos iš nuteistojo A. V.. (BPK 103, 104, 105 straipsniai)
2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės nutarimu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. vasario 26 d. A. V. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į dalį – 300,00 eurų (tris šimtus eurų) priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „L. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 58-59), paliktinas galioti ir pratęstinas iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių nukentėjusiesiems atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- trys kompaktiniai diskai su mažamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, paliktini prie bylos per visą jos saugojimo laiką.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, ir jį nubausti:
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo K. S.) 30 (trisdešimties) parų areštu;
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo R. Č.) 20 (dvidešimties) parų areštu;
- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl fizinio skausmo sukėlimo D. V.) 20 (dvidešimties) parų areštu.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 48 (keturiasdešimt aštuonių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą.
Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Išaiškinti nuteistajam A. V., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis A. V. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. V. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Priteisti iš nuteistojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. S. – 300,00 (tris šimtus) eurų, nukentėjusiajam R. Č. – 300,00 (tris šimtus) eurų ir nukentėjusiajam D. V. – 300,00 (tris šimtus) eurų.
Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių dalis R. Č. – 200,00 (du šimtus) eurų ir D. V. – 200,00 (du šimtus) eurų atmesti.
Priteisti iš nuteistojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), antrinės teisinės pagalbos išlaidų 584,06 eurų (penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 6 centus) į valstybės pajamas, sumokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 5630.
Priteisti iš nuteistojo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), proceso išlaidų 14,96 eurų (keturiolika eurų 96 centus) Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, įmonės kodas 190521648, buveinė Aušros al. 19, Šiauliai.
2019 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės nutarimu nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. iki 2020 m. vasario 26 d. A. V. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į dalį – 300,00 eurų (tris šimtus eurų) priklausančių piniginių lėšų, esančių AB „L. B.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti ir pratęsti iki nuosprendžio dėl civilinių ieškinių nukentėjusiesiems atlyginimo (išieškojimo) įvykdymo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- tris kompaktinius diskus su mažamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo ir garso įrašais, saugomus voke prie baudžiamosios bylos 1 tomo viršelio, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.