- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-31
- Bylos Nr.
- eI1-729-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02261-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S., atstovaujamo advokato L. Z., skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 6000 Eur, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN (toliau – ir Atsakovė), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde bei teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021-08-09 buvo patalpintas į Šiaulių TI, jam kasdien reikėjo vartoti kraujagysles praplečiančius vaistus nuo galvos skausmo ir svaigimo, skausmą kairės kojos klube mažinančius vaistus ir lašinti į akis drėkinančius vaistus, tačiau Šiaulių TI jis tokių vaistų nevartojo, nes neturėjo. Dėl tos priežasties jam paūmėjo patirtų traumų padariniai, svaigo galva, pablogėjo orientacija, stabilumas, skaudėjo kairės kojos klubą, džiovino dešinę akį, pablogėjo regėjimas, laikui bėgant šie simptomai tik stiprėjo. Kreipėsi į tardymo izoliatoriuje esantį medicinos punktą, paaiškėjo, kad gydytojo tardymo izoliatoriuje nėra, o ten dirbanti slaugytoja išrašyti vaistų negali. Motina jam į Šiaulių TI siuntė pinigus, prašė pareigūnų, kad jam nupirktų vaistus, bet nepirko, aiškino, kad vaistus turi išrašyti gydytojas, ir tik po paskyrimo galės juos nupirkti ir jam pristatyti. Prašė tardymo izoliatoriaus administracijos, kad jį nuvežtų į kokią nors gydymo įstaigą pas gydytoją vaistams išrašyti, bet jam aiškino, kad į bet kokią įstaigą vežti negali, suimtuosius gali vežti tik į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, esančią Pravieniškėse. Tada ne kartą prašė vežti į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, Tardymo izoliatoriaus pareigūnai jam aiškino, kad jau užregistravo į ligoninę ir nuveš, kai bus paskirta diena, tačiau per visą buvimo Šiaulių TI izoliatoriuje laiką į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuvežtas nebuvo. Dėl sveikatos pablogėjimo daugybę kartų kreipėsi į izoliatoriaus administracijos atstovus, taip pat parašė keturis prašymus, tris iš kurių atidavė tardymo izoliatoriaus pareigūnei, kurią visi vadino auklėtoja, o vieną, adresuotą direktoriui, atidavė direktoriaus sekretorei, raštiškų atsakymų nei į vieną prašymą negavo.
Pareiškėjas nurodo, kad 2022 m. vasario 10 d. buvo konvojuotas į Marijampolės PN, kur bausmę atliko nuo 2022-02-14 iki 2022-04-07 atvirosios kolonijos sąlygomis, galėjo išeiti į miestą, apsilankyti pas gydytojus, ką ir darė, tačiau neturėjo pinigų vaistams įsigyti. Nors iš Šiaulių TI į Marijampolės PN buvo pervestos jo asmeninės lėšos 53,19 Eur, Marijampolės PN administracija jam jų nedavė. Daug kartų žodžiu prašė duoti jam pinigų vaistams įsigyti, parašė du raštiškus prašymus, bet pinigų negavo, pinigai jam buvo grąžinti tik paleidimo iš Marijampolės PN dieną ir tik tada galėjo įsigyti reikalingų vaistų. Vaistų nevartojimas aštuonis mėnesius pakenkė sveikatai, 2022-06-02 Klaipėdos ligoninės neurologai jam nustatė naujas diagnozes, kurių prieš suėmimą nebuvo. Bausmių vykdymo kodeksas numato, kad nuteistieji turi teisę gauti medicininę pagalbą, tačiau nei Šiaulių TI, nei Marijampolės PN jis jos negavo. Akivaizdu, kad Šiaulių TI administracija ir Marijampolės PN administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ir žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Tuo tarpu jis buvo kalinamas žiauriomis sąlygomis, patirdamas kančias, dėl galvos svaigimo, nuolatinių skausmų, regėjimo pablogėjimo labai pablogėjo gyvenimo kokybė, patyrė didelių nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, negalėjo išsimiegoti ir pailsėti, negalėjo valgyti, padidėjo nervinė įtampa, sutriko visavertis gyvenimas. Padarytą neturtinę žalą vertina 8000 Eur suma, iš kurių 6000 Eur jam būnant Šiaulių TI ir 2000 Eur – Marijampolės PN.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas papildomai nurodė, kad konsultacijai pas šeimos gydytoją Šiaulių TI jis pateko tris kartus – 2021-09-27, 2021-10-04 ir 2021-12-29, pirmojo vizito metu išreiškė nusiskundimus dėl regėjimo, dėl klubo sąnario skausmo ir dėl galvos svaigimo, tačiau siuntimas buvo išrašytas tik pas oftalmologą. Trečiojo vizito metu gydytojas paskyrė tokius vaistus, kokių jis vartoti negalėjo dėl šalutinio vaistų poveikio. Į Laisvės atėmimo vietų ligoninę per visą buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuvežtas nebuvo.
Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo, neužtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo Šiaulių TI ir Marijampolės PN, priėmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1R-303 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių biudžetinių įstaigų reorganizavimo“, nuo 2023 m. sausio 1 d. reorganizuoti Alytaus pataisos namai, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centras, Kauno tardymo izoliatorius, Laisvės atėmimo vietų ligoninė, Marijampolės pataisos namai, Panevėžio pataisos namai, Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija, Šiaulių tardymo izoliatorius ir Vilniaus pataisos namai, juos prijungiant prie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kurio pavadinimas po reorganizavimo – Lietuvos kalėjimų tarnyba ir kuri perima visas reorganizuojamų įstaigų teises ir pareigas. Po reorganizavimo centrinė statutinė įstaiga tampa Lietuvos kalėjimų tarnyba, kurios buveinės adresas L. S. g. 1, LT-10312 Vilnius, o visos buvusios įstaigos tampa Lietuvos kalėjimų tarnybos administracijos padaliniais. Atsižvelgiant į tai, atsakove byloje laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizavimo – Šiaulių tardymo izoliatorius), apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Saugumo valdymo skyriaus 2022-11-25 pažymos Nr. 69-3649, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu buvo nuo 2021-08-23 iki 2022-02-10. Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, tuo tarpu ginčai dėl žalos, patirtos dėl galimai netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Šiuo atveju pareiškėjas reiškia argumentus dėl, jo nuomone, netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, t. y. dėl netinkamų veiksmų, o būtent - vaistų neskyrimo, tačiau šių aspektų vertinimas nepriklauso administracinio teismo kompetencijai. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad pacientas ar kitas šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas gauti žalos atlyginimą dėl, jo nuomone, netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir dėl to galimai pablogėjusios sveikatos, turėjo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, o nesutikdamas su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turėtų teisę kreiptis į teismą dėl ginčo, susijusio su žalos atlyginimu, išsprendimo. Papildomai pažymėjo, kad įgyvendinus įkalinimo įstaigų sveikatos priežiūros skyrių pertvarką, nuo 2019-10-01 Šiaulių tardymo izoliatoriuje neliko Sveikatos priežiūros tarnybos, tačiau įsteigtas naujas struktūrinis padalinys - pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius veiklos adresu Šiaulių tardymo izoliatorius), taigi, sveikatos priežiūros paslaugas teikia ne Šiaulių tardymo izoliatorius, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių tardymo izoliatorius negali būti atsakingas už kitą juridinį asmenį, todėl prašo patikslinti Lietuvos valstybės atstovą šioje byloje. Papildomai nurodė, kad pareiškėjas į Šiaulių tardymo izoliatorių su prašymais ar skundais dėl galimybės nusipirkti vaistus, dėl tariamai netinkamos sveikatos priežiūros nesikreipė (Resocializacijos skyriaus 2022-12-05 pažyma Nr. 61-2900). Tiek laisvėje, tiek kalinimo įstaigose laikomi asmenys receptinius vaistus gali įsigyti tik esant tam tikroms medicininėms indikacijoms, esant gydytojo išrašytam receptui. Todėl, jo nesant, receptinių vaistų įsigijimas negalimas.
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos (iki reorganizavimo - Marijampolės PN), apie teismo posėdį pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant ir atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-02-14 įsakymu Nr. V- 169/1R-48, 11 punktu, bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvirosiose kolonijose laikomiems nuteistiesiems, nėščioms moterims ir vaikų turinčioms motinoms, apgyvendintoms už laisvės atėmimo įstaigos ribų, taip pat specialiuose laisvės atėmimo įstaigų padaliniuose (pusiaukelės namuose) laikomiems nuteistiesiems, šiame punkte nurodytiems asmenims reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 91 straipsnio 1 dalies 3 papunkčiu, nuteistieji, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais, 6 papunktyje įvirtinta, jog atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus. Pats pareiškėjas skunde nurodo, atlikdamas bausmę atvirojoje kolonijoje vyko pas gydytojus. Marijampolės PN 2022-06-14 rašte Nr. 1S-4924 nurodoma informacija apie pareiškėjo laikotarpiu nuo 2022-02-11 iki 2022-04-07 turimas asmenines lėšas, rašte teigiama, jog pareiškėjas nėra kreipęsis į Marijampolės PN dėl pinigų išmokėjimo kasoje, taip pat nėra gauta prašymų pervesti asmenines pinigines lėšas į asmeninę banko sąskaitą. Duomenų, kad pareiškėjas būtų atsidaręs asmeninę banko sąskaitą, Marijampolės PN neturi. Pareiškėjas galėjo kreiptis į atvirosios kolonijos priskirtą Resocializacijos skyriaus specialistą dėl tarpininkavimo, kad būtų išduoti pinigai kasoje ir juos galėtų panaudoti vaistų įsigijimui, tačiau šia teise nepasinaudojo visą buvimo atvirojoje kolonijoje laikotarpį. Remiantis Marijampolės PN psichologės pažyma, pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-02-14 iki 2022-04-07 į psichologą dėl ginčo dalyko kreipęsis nebuvo, todėl vien ta priežastis, jog pareiškėjas yra pasipiktinęs ir turi neigiamą požiūrį į visą bausmių vykdymo sistemą, nėra pagrindas neturtinės žalos atlyginimui, nes neturtinė žala - tai ne bet koks pasipiktinimas ar paprasčiausias sukeltas nepatogumas, o asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasiniai sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Įvertinus visas aplinkybes, Marijampolės PN nuomone, bausmės atlikimo metu specialiai nebuvo siekiama pabloginti laikymo sąlygas ar kitaip pakenkti pareiškėjo interesams, juolab pakenkti pareiškėjo sveikatai, dėl tariamų asmeninių pinigų neišdavimo. Patikrinus Marijampolės PN per dokumentų valdymo sistemą pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022-02-14 iki 2022-04-07 dėl ginčo dalyko su skundais ar prašymais į Marijampolės PN administraciją nėra kreipęsis, visi nuteistųjų skundai yra registruojami, visada gauna atsakymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normomis. Pareiškėjas savo skunde prašo atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenurodo, kokių išgyvenimų jis asmeniškai patyrė, kokiais faktais ta žala pasireiškė ir kaip pasireiškė priežastinis ryšys tarp atsakovų priimtų sprendimų ir atsiradusios žalos.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas R. S. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad skundo laikotarpiu nei Šiaulių tardymo izoliatoriuje, nei Marijampolės PN jam nebuvo tinkamai užtikrintas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Iš byloje esančių dokumentų matosi, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2021-08-23 iki 2022-02-10, kaip suimtasis, o nuo 2022-02-14 iki 2022-04-07 atliko bausmę Marijampolės PN atvirojoje kolonijoje.
Suimtųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, sveikatos priežiūros organizavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2021-01-01 iki 2022-01-01 bei nuo 2022-01-01 iki 2023-01-01).
Žemesnės instancijos teismas
Suėmimo vykdymo įstatymo 45 straipsnyje sakoma, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pirminio lygio ambulatorinę suimtųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos tardymo izoliatorių patalpose. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems, šių paslaugų teikimą tardymo izoliatorių patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia tardymo izoliatorius, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos suimtiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnis, kuriame sakoma, kad nuteistųjų pirminio lygio asmens sveikatos priežiūrą užtikrina Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Pirminio lygio ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pataisos įstaigų patalpose. Kai Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios neteikiamos laisvės atėmimo vietų ligoninėje, ir tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems teikiamos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Žemesnės instancijos teismas
Sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu reglamentavo ir Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-169/1R-48 (redakcija, galiojusi nuo 2020-02-20 iki 2023-01-01). Šis Aprašas numatė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams teikiamos laisvės atėmimo įstaigų sveikatos priežiūros padaliniuose (jeigu tokie yra įsteigti), Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Aprašo nustatyta tvarka kitose teisę teikti reikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas turinčiose valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jeigu bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos neturi galimybių pacientams suteikti pirminio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugų (laikinai nėra reikiamų asmens sveikatos priežiūros specialistų ir nėra galimybių jų pakeisti), šias paslaugas pagal sutartis, sudarytas su Laisvės atėmimo vietų ligonine arba laisvės atėmimo įstaiga, ir jose numatytas sąlygas laisvės atėmimo įstaigos patalpose privalo teikti savivaldybės, kurios teritorijoje veikia laisvės atėmimo įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Pacientui reikalingos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurios Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nėra teikiamos (ligoninė neturi licencijos teikti šias paslaugas) arba kai tuo metu šioje ligoninėje nėra reikiamo specialisto, teikiamos kitose arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo įstaigose laikomiems pacientams teikiamos kitose arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Iš pareiškėjo į bylą pateiktų medicininių dokumentų matosi, kad pareiškėjui dar iki patalpinimo į Šiaulių TI dienos buvo diagnozuoti ir gydomi įvairūs sveikatos sutrikimai: 2018-06-21 - ragenos opa, 2018-08-22 - vienos akies aklumas ir hipermetropija, 2020-01-14 - būklė po sunkios kraniocerebralinės traumos su kaukolės pamato lūžiu, 2020-10-26 - antrinė glaukoma dėl akies traumos, 2021-02-10 - kairiojo klubo sąnario I-II stadijos deformuojanti artrozė, 2021-04-21 - senatvinė prasidedanti katarakta, kitos centrinės ragenos drumstys.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykęs į Šiaulių TI kreipėsi į medicinos punktą, tačiau paaiškėjo, kad gydytojo tardymo izoliatoriuje nėra, o ten dirbanti slaugytoja išrašyti vaistų negali, prašė tardymo izoliatoriaus administracijos, kad jį nuvežtų į kokią nors gydymo įstaigą pas gydytoją vaistams išrašyti ar į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, tačiau per visą buvimo Šiaulių TI izoliatoriuje laiką į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nuvežtas nebuvo.
Pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas laisvės atėmimo vietose esantiems suimtiesiems/nuteistiesiems reglamentuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos apraše Nr. KVS PA-21-2021 (toliau – Aprašas), patvirtintame 2021-03-10 Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu Nr. V-36, kurio 6-9 punktuose nurodyta, kad įkalinimo įstaigose suimtiesiems / nuteistiesiems asmenims teikiamos pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurias teikia Laisvės atėmimo vietų ligoninės (LAVL) Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyrius (PASPS) pagal veiklos adresus. Pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia šeimos gydytojas arba vidaus ligų gydytojas su specialistų komanda. Gydytojo konsultacijai į PASPS asmuo patenka išankstinės registracijos būdu rezervavus priėmimo pas gydytoją laiką, gydytojo konsultacija pagal išankstinę registraciją dėl lėtinės ligos ir kitais atvejais suteikiama ne vėliau kaip per 7 kalendorines arba 5 darbo dienas.
Iš byloje esančios pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2021-08-24 pareiškėjui Šiaulių TI atlikta pirminė gydytojų apžiūra, apžiūros metu pareiškėjas nusiskundimų neišsakė, nurodė, kad yra patyręs galvos traumą; pirminės gydytojų apžiūros metu pareiškėjas buvo supažindintas su sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarka Šiaulių TI, tą patvirtino savo parašu. 2022-01-06 pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje padarytas slaugytojos I. D. įrašas apie vaistų paskyrimą bei pareiškėjo parašas, kad vaistus gavo, daugiau įrašų apie pareiškėjo sveikatos būklę Šiaulių TI Asmens sveikatos istorijos kortelėje nėra, tik 2022-02-10 pažymėta, kad konvojuoti galima.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad pas šeimos gydytoją Šiaulių TI jis pateko tris kartus. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktų dokumentų matosi, kad 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu, pareiškėjas lankėsi pas gydytoją A. Č., kreipėsi dėl siuntimo oftalmologo konsultacijai dėl prasto regėjimo po buvusios traumos, skundėsi prastu regėjimu, koordinacijos sutrikimu, galvos svaigimu, gydytojas A. Č. pareiškėjui išrašė siuntimą į Laisvės atėmimo vietų ligoninę gydytojo oftalmologo konsultacijai.
Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo 2021 m. spalio 4 d. matosi, kad konsultacijos metu pareiškėjas pageidavo sužinoti, kada vyks pas oftalmologą, nurodė, jog naujų skundų neturi. Iš 2021 m. gruodžio 29 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matosi, kad pareiškėjas atvyko, nes baigėsi vaistai, naujų skundų neturi, jam buvo išrašytas kompensuojamų vaistų receptas.
Atsakovės atstovas į bylą papildomai pateikė 2023 m. sausio 23 d. pažymą „Dėl informacijos pateikimo“, kurioje nurodyta, kad įvertinus Pirminės sveikatos priežiūros skyriuje esančius įrašus „Ambulatorinių ligonių registracijos žurnale“, „Suimtųjų/nuteistųjų, konvojuotų į Laisvės atėmimo vietų ligoninę bei kitas sveikatos priežiūros įstaigas, apskaitos žurnale“ Šiaulių TI R. S. laikotarpiu nuo 2021-08-23 iki 2022-02-10 šeimos gydytojo konsultacijos suteiktos tris kartus, t. y. 2021-09-27 dėl prasto regėjimo ir buvusios akies traumos, 2021-10-04 dėl gydytojo oftalmologo konsultacijos (planine tvarka), 2021-12-29 dėl kompensuojamųjų receptinių vaistų išrašymo, nes vaistai baigėsi. Pažymėta, kad minimu laikotarpiu į Laisvės atėmimo vietų ligoninę R. S. konvojuotas nebuvo. Pateikta informacija, jog Pirminės sveikatos priežiūros skyriuje veiklos adresu Šiaulių Kalėjimas šeimos gydytojas aktualiu laikotarpiu dirbo 0,5 etato.
Taigi iš pateiktų dokumentų matosi, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu pas šeimos gydytoją pateko ir turėjo galimybę išsakyti nusiskundimus dėl savo sveikatos būklės, todėl atmestinas jo skunde nurodytas teiginys, kad gydytojo Šiaulių TI nėra ir jis negalėjo gauti pirminių sveikatos priežiūros paslaugų. Tačiau pasitvirtino pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad per visą jo buvimo Šiaulių TI laikotarpį gydytojo oftalmologo konsultacijai į Laisvės atėmimo vietų ligoninę jis nebuvo nuvežtas, nors dar 2021-09-27 jam buvo išrašytas siuntimas tokiai konsultacijai gauti. Atsakovės atstovas nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų, kodėl pareiškėjas nebuvo konvojuotas į ligoninę, ar tai buvo susiję su eile pas gydytoją oftalmologą, ar buvo kitokių priežasčių, todėl teismas laiko, kad gydytojo oftalmologo paslaugų prieinamumas pareiškėjui nebuvo užtikrintas dėl netinkamų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų. Pareiškėjas net penkis mėnesius negalėjo gauti jam reikalingos gydytojo specialisto konsultacijos, jam nebuvo paskirti vaistai, reikalingi medicininiuose dokumentuose užfiksuotoms ligoms gydyti, ir dėl to patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, sveikatos pablogėjimą, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad pirmojo apsilankymo pas šeimos gydytoją metu jis išsakė ir kitus nusiskundimus dėl klubo sąnario skausmo ir dėl galvos svaigimo, tačiau jam nebuvo išrašyti siuntimai pas kitus gydytojus specialistus (traumatologą, neurologą), teismas pažymi, jog administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, susijusios su laisvės atėmimo bausmes vykdančių institucijų veikimu / neveikimu, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą jose laikomiems asmenims, atlyginimo, o ginčai dėl žalos atlyginimo, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų tinkamu suteikimu ar nesuteikimu laisvės atėmimo bausmes vykdančiose institucijose, atitinkamų medikų veiksmų vertinimu yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, todėl pareiškėjas dėl šeimos gydytojo galimai jam netinkamai suteiktų paslaugų (siuntimų neišrašymo, netinkamų vaistų skyrimo ir kt.) ir dėl to galimai atsiradusios žalos atlyginimo pirmiausia turėtų kreiptis į tam sudarytą Komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Pareiškėjas nurodo, kad Marijampolės PN administracija jam neišdavė pinigų, esančių jo sąskaitoje, ir dėl to jis negalėjo įsigyti vaistų.
Pagal Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir teikimo asmenims, laikomiems laisvės atėmimo įstaigose, tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-169/1R-48 (galiojo iki 2023-01-01) 11 punktą, bausmių vykdymo sistemos sveikatos priežiūros įstaigos neteikia asmens sveikatos priežiūros paslaugų atvirosiose kolonijose laikomiems nuteistiesiems, nėščioms moterims ir vaikų turinčioms motinoms, apgyvendintoms už laisvės atėmimo įstaigos ribų, taip pat specialiuose laisvės atėmimo įstaigų padaliniuose (pusiaukelės namuose) laikomiems nuteistiesiems. Šiame punkte nurodytiems asmenims reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos kitose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad atvirose kolonijose nuteistieji gali turėti su savimi pinigų ir vertingų daiktų, be apribojimų naudotis pinigais, o pagal 6 punktą, atviros kolonijos administracijos leidimu gali iki keturiolikos valandų išvykti už atviros kolonijos teritorijos ribų, bet tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu to reikia dėl jų dirbamo darbo pobūdžio ar darbo paieškos, gydymosi, mokymosi arba jeigu rengiantis nuteistąjį paleisti iš atviros kolonijos jam reikia spręsti socialinės paramos gavimo, būsto paieškos, gydymo nuo priklausomybės ligų tęstinumo užtikrinimo ar pasinaudojimo kitomis valstybės ar savivaldybių įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų teikiamomis paslaugomis klausimus.
Pareiškėjas pats nurodo, kad Marijampolės PN jis bausmę atliko atvirosios kolonijos sąlygomis, galėjo išeiti į miestą, apsilankyti pas gydytojus, ką ir darė, taigi asmens sveikatos priežiūros paslaugas galėjo gauti toje vietovėje esančioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Į bylą pateiktas Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraštis, iš kurio matosi, kad R. S. sąskaitoje buvo 53,19 Eur, kuriuos jis galėjo panaudoti vaistams įsigyti, tačiau Marijampolės PN rašte nurodyta, kad pataisos namų turto valdymo skyrius neturi duomenų, jog R. S. kreipėsi dėl pinigų išmokėjimo kasoje, taip pat neturi prašymo pervesti asmenines pinigines lėšas į asmeninę banko sąskaitą. Paleidimo iš pataisos įstaigos pažymėjime nurodyta, kad pareiškėjui išvykstant iš Marijampolės PN asmeniniai pinigai jam buvo išmokėti.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas neturi pagrindo laikyti, kad Marijampolės PN pareigūnai veikė netinkamai, nesilaikydami teisės aktų reikalavimų.
LR Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Nors šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau ABTĮ 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008), ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., LVAT 2018-10-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2087-602/2018).
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis buvo pažeista, nes laikotarpiu nuo 2021-08-23 iki 2022-02-10 jam būnant Šiaulių TI nebuvo užtikrintas gydytojo oftalmologo paslaugų prieinamumas, dėl ko jis negalėjo gauti tinkamo gydymo. Nors pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą vertina 8000 Eur suma, nurodo, kad išėjus į laisvę gydytojai jam nustatė naujas diagnozes, kurių iki patalpinimo į laisvės atėmimo įstaigą nebuvo, tačiau iš pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų matosi, kad 2022-06-23 gydytojo oftalmologo konsultacijos metu nustatytos tokios pat diagnozės, kurios buvo ir iki pareiškėjo suėmimo: vienos akies aklumas ir hipermetropija pareiškėjui buvo diagnozuoti dar 2018-08-22, astigmatizmas – 2019-03-15, kitos centrinės ragenos drumstys – 2021-04-21. Taigi byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir pats pareiškėjas, kad dėl neužtikrintos gydytojo oftalmologo konsultacijos jo sveikatos būklė dėl regėjimo būtų ženkliai pablogėjusi. Teismas nevertina gydytojo neurologo ir gydytojo traumatologo 2022-06 01 ir 2022-06-02 konsultacijų metu pateiktų išvadų, nes pas šios srities gydytojus šeimos gydytojas A. Č. siuntimų nebuvo išrašęs ir įkalinimo įstaigos administracijai pareigos užtikrinti pareiškėjo patekimą pas šiuos gydytojus nekilo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kalinimo laikotarpiu nei Šiaulių TI, nei Marijampolės PN administracijai, nei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl skunde nurodomų aplinkybių nesiskundė. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kodėl patirtą neturtinę žalą vertina būtent tokia suma. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, laiko, kad šioje byloje nustatytas pažeidimas nelaikytinas intensyviu ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui, todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
Pareiškėjas į bylą pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-521-4216 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo R. S. administracinėje byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos dėl netinkamų kalinimo sąlygų, kuriame nurodyta, kad atstovauti pareiškėją paskirtas advokatas L. Z.. Advokatas pateikė 2023 m. sausio 24 d. pažymą Nr. (12.34Mr) PT-795 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą R. S. pagal 2022 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. (8.3Mr)TP-22-T-521-4216 teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 515,00 Eur. Nors pažymoje nurodyta ne tokia sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta antrinė teisinė pagalba, data, tačiau sprendimo numeris atitinka byloje esančio sprendimo numerį, o teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis kituose Regionų apygardos administracinio teismo rūkuose nėra nagrinėjama bylų pagal R. S. skundus dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl laikytina, kad pažymoje nurodyta kita sprendimo data yra rašymo apsirikimas.
ABTĮ 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.
Kadangi pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, valstybei turėtų būti priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, patirtos atstovaujant pareiškėją, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš ginčą pralaimėjusios šalies. Tačiau šiuo konkrečiu atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Skolininkas ir kreditorius šiuo atveju yra tas pats – Lietuvos valstybė, valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas turėtų padengti pati valstybė, todėl tokių išlaidų priteisimas yra beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015-04-07 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo R. S. teisė gauti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.