Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2016-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-531/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-06
Bylos Nr.
1-37-531/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Pranas Šimkus, Jolanta Raščiuvienė
Nukentėjusysis
R. Š., D. J., G. K.
Kaltinamasis
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1–37-531/2016;Teisminio proceso numeris 1-01-1-38259-2015-8;Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; (S) 1.1.8.7.9.; 1.2.3.2.6.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.3.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Prano Šimkaus ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,kaltinamojo gynėjai adv. Dovilei Baniulei,nukentėjusiesiems R. Š., D. J. ir G. K.,nukentėjusiosios R. Š. atstovui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 1) 2012-02-10 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 180 str. 1 d. areštu 50 parų; 2) 2013-07-19 pagal LR BK 180 str. 1 d. – areštu 70 parų; 3) 2015-03-24 pagal LR BK 180 str. 1 d. areštu 90 parų. Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė areštas 60 parų; paleistas atlikęs bausmę 2015-06-19, teistumas neišnykęs, kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., numatyto nusikaltimo padarymu.

Išnagrinėjęs baudžiamąją bylą teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. itin žiauriai tyčia nužudė žmogų sekančiomis aplinkybėmis:

jis 2015 m. liepos 8 d. apie 22 val. 30 min. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, rankomis, kojomis, su plyta, su koja trypdamas nukentėjusiosios galvą bei šokinėdamas ant jos, sudavė ne mažiau kaip 51 smūgį nukentėjusiajai B. J., padarydamas jai krūtinkaulio, dešinės pusės 7, 8, 9-o šonkaulių lūžius, paviršinį kepenų įplyšimą, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos srityje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, pilve, juosmens srityje abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, nugaros srityje, odos nubrozdinimus kakle, krūtinės ląstos srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, abiejų kelių srityse, abiejose blauzdose, muštines žaizdas dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, muštinę - traiškytą žaizdą kairės plaštakos 3-io piršto srityje, kraujosruvas krūtinės ląstos, pilvo, nugaros minkštuosiuose audiniuose, galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, kairiame skruoste, odos nubrozdinimus pakaušinėje srityje, dešinėje momeninėje srityje, kairio užausio srityje, abiejų ausų srityse, kaktoje, nosies srityje, abiejų skruostų srityse, smakre, muštinėmis žaizdomis kaktoje, abiejų lūpų srityse, kraujosruvomis abipus kaktinių ir smilkininių sričių minkštuosiuose audiniuose, dėl ko kraujui išsiliejus po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui B. J. mirė nuo galvos sumušimo, tokiu būdu tyčia, suvokdamas, kad ilgalaikiu intensyviu mušimu ir daugybės sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajai dideles fizines kančias, itin žiauriai nužudė B. J..

ĮRODYMAI

Kaltinamasis T. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino ir paaiškino, kad 2015-07-08 apie 16 val. parduotuvėje nupirko 2 litrus alaus ir jį gėrė dviese su mama O. K., nes buvo jos gimtadienis. Begeriant paskambino M. P. ir pakvietė ateiti išgerti alaus. Prieš išeinant pas M., policijos pareigūnai į namus parvežė B., kuri buvo neblaivi. Ji iš karto nuėjo į ūkinį, kur gyvena su jo broliu G.. Su M. ėjo į parduotuvę, o nusipirkę alaus, grįžo į savo namus. Jie ir mama nuėjo į ūkinį pastatą pasiaiškinti su B. dėl išspirtų durų ir pavogtų pinigų, apie ką pasakojo M.. Jiems atėjus, B. miegojo ant šono veidu į sieną. Išgėręs kelias stiklines alaus nuėjo į kambarį, kur miegojo B.. M. ir mama liko virtuvėje. Priėjęs prie miegančios B. ranka atsuko ją veidu į save ir paklausė, kaip buvo su M. durimis ir pinigais. B. atsakė, kad pinigų neėmė ir durų nespardė. Po to nuėjo į virtuvę, išgėrė dar dvi stiklines alaus, parūkė, ir dar kartą nuėjo prie B.. Ji gulėjo ant nugaros, buvo prabudusi. Antrą kartą priėjęs prie B. kumščiais pradėjo ją mušti, t.y. smūgiavo į veidą, galvą, kitas kūno vietas. Smūgių kumščiais buvo apie 5. Ji vis kartojo, kad pinigų neėmė ir durų nespyrė. Tada jis užlipo ant lovos ir gulinčiai pradėjo kojomis spardyti į šonus. Spyrė kokius 5 kartus. Vėl nuėjo į virtuvę išgerti alaus, parūkė. Eidamas į garažą parūkyti, pastebėjo sudėtas plytas. Tada kilo mintis paimti plytą ir ja mušti B.. Ant B. pyko, kad ji taip padarė M.. M. jam neliepė ir nesakė smurtauti prieš B.. Taip daryti sugalvojo pats. Parūkęs pasiėmė plytą, ir ją laikydamas rankoje, nuėjo į B. kambarį. Jai gulint ant nugaros lovoje, plyta pradėjo daužyti B. į kojas, suduodamas per blauzdas, šlaunis, viso kokius 5 kartus. Į kitas kūno vietas plyta nemušė. Po to nuėjo į virtuvę, kurioje gėrė M. ir mama. Kur padėjo plytą, nepamena. Išgėrė kokias tris stiklines alaus, parūkė ir dar kartą nuėjo prie B.. Paėmęs B. už plaukų, o jai rankomis ir kojomis bandant priešintis, ištempė iš lovos ir tempė už plaukų ir pečių grindimis link virtuvės. B. kojos buvo kambaryje, galva virtuvėje. Kai tempė B., ji liepė ramintis, buvo žiauriai įpykęs ir jos neklausė ir iš karto pradėjo rankomis ir kojomis B. mušti per galvą. B. galvą trypė ir rankomis sudavė kokius 10-15 kartų. B. po kiekvieno suduoto smūgio suaimanuodavo. Kraujo nepastebėjo. Viską matė mama ir M., kuris bandė sulaikyti, tačiau jam nepavyko. Baigęs trypti B. galvą, išgėrė dar alaus, parūkė, priėjo prie B. ir abiem kojomis pradėjo šokinėti ant B. krūtinės. Užšoko gal 5 kartus. B. dar aimanavo. Buvo nesuvaldomas ir jokie žodžiai ar raminimai jo veiksmams įtakos nebeturėjo. Baigęs šokinėti ant B. krūtinės, išgėrė alaus, parūkė. Mano, kad visa tai truko 1-2 valandas. Kas toliau buvo, dėl girtumo nebeprisimena. Prieš tris savaites iki įvykio grįžo iš Marijampolės pataisos namų ir visą tą laiką vartojo alkoholį. B. J. daužydamas plyta, šokinėdamas ant jos ir kumščiais smūgiuodamas, suprato, kad jai skauda ir ji patiria kančias. Tačiau tuo metu apie B. J. sukeltą skausmą negalvojo, nes buvo stipriai susinervinęs ir apgirtęs. Mušdamas B. J. tikslo nužudyti neturėjo, norėjo padaužyti, kad būtų pamokyta ir nevogtų pinigų. Prieš pusantrų metų B. J. buvo pavogusi iš jo apie 100 litų. Skausmo sukelti nenorėjo, atrodė, kad B. J. neskauda. Prisimena, kad M. P. kelis kartus jį bandė sulaikyti, apkabindamas iš priekio per pečius, rankas, bet jis M. P. nustumdavo į šoną ir jo neklausė. Kada išėjo iš namų, su kuo išėjo, ir kaip nuėjo pas M. P., nebeprisimena. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Pripažįsta, kad B. J. atžvilgiu yra smurtavęs ir anksčiau, nes ji dažnai gerdavo, nedirbo ir buvo neprognozuojamo elgesio. Žalą sutinka atlyginti, nurodydamas, kad prašomos priteisti sumos yra per didelės.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis T. K. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 102-104, 105), parodydamas bylai reikšmingas vietas ir objektus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikaltimą patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, taip pat įrodymai, užfiksuoti bylos dokumentuose.

Nepilnametis nukentėjusysis D. J. parodė, kad B. J. buvo jo mama, tačiau nuo mažų dienų jis gyvena su močiute R. Š., kurį ji ir užaugino. Mama gyveno Biržuose, bet jo nelankydavo. Susitikdavo labai retai. Per 10 metų bendravęs gal 1 kartą. Jis visada žinojo, kad B. J. yra jo mama, bet dėl jos gyvenimo būdo su ja nenorėdavo susitikti. Apie mamos mirtį sužinojo iš močiutės. Dėl mamos netekties jam padaryta neturtinė žala, nes ji buvo žiauriai nužudyta. Ieškinį pareikš močiutė, kuri yra jo globėja.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad B. J. buvo jos dukra, kuri būdama nepilnametė pagimdė sūnų D., kurio niekada pati neaugino ir labai mažai su juo bendravo. Dukra gyveno Biržuose, A. gatvėje. Su ja susitikdavo retai, dažniausiai bendraudavo telefonu. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu ji buvo paskirta D. globėja. Apie įvykį ji sužinojo iš policijos. Dukros mirtis ją labai sukrėtė, pablogėjo sveikata, nes tokios mirties dukra nenusipelnė. Ji rūpinosi B. laidotuvėmis, kurios jai kainavo 1417 eurų. Kadangi ji gavo 302 eurų laidojimo pašalpą – 302 eurus, ji patyrė 1124,99 eurų dydžio žalą, kurią prašo priteisti. Neturtinę žalą įvertina po 25000 eurų jai ir anūkui D., kurią prašo priteisti taip pat.

Nukentėjusysis G. K. parodė, kad B. J. pažinojo apie 10 metų. Ji buvo jo sugyventinė. Iki pažinties ji buvo išvykusi į Ispaniją ir iš ten grįžo prieš 11 metų. Nuo tada gyveno kartu jo motinos O. K. namuose, kur turėjo kambariuką. B. pas savo motiną nueidavo retai. Per visą jų bendravimo laikotarpį, gal 3 kartus buvo susitikusi. Žinojo, kad B. turi sūnų, bet jokių santykių su juo nepalaikė. T. K. yra jo brolis, kuris išgėręs būdavo agresyvus, smurtaudavo prieš jį, B., mamą. Gerdavo visada, kai tik turėdavo iš ko. Policijos pareigūnai ne kartą lankėsi jų namuose dėl Tomo smurtavimo. Įvykio dieną jo namuose nebuvo, nes jis dirbo. B. nebuvo matęs jau kokias 2 savaites, nes būdavo, kad ji kažkur išeina ir keletą dienų ar savaičių negrįžta. Po to vėl atsirasdavo. B. su jo mama taip pat nesutardavo. B. laidotuvėmis rūpinosi jos mama. Dėl B. mirties jis žalos nepatyrė ir ieškinio nereiškia.

Liudytojas M. P. parodė, kad T. K. pažįsta kokius 4 metus. 2015-07-08 apie 17 val. pas jį atėjo T.. Parduotuvėje pirko alaus, kurį išgėrus, apie 21.30 val. T. išėjo. Tada jis dar nusipirkęs alaus nuėjo pas T., kurį rado geriantį su mama ūkinio pastato virtuvėje. Kambaryje miegojo B.. T. priekaištavo, kad policija ją atvežė. Sakė, kad ji puolė motiną dėl to, kad nepataisė valgyti. T. sakė, kad ji jam sugadino gyvenimą, kad mamą skriaudžia. Ji dieną prieš tai buvo pas jį namuose, kur kartu gėrė. Ji nebuvo nei pinigų pavogusi, nei durų išspyrusi. T. pradėjo pykti ir priėjęs prie miegančios B. kumščiais pradėjo smūgiuoti į veidą, kitas kūno vietas, užlipo ant lovos ir ją spardė. B. nieko nesakė, tik aimanavo. T. nusiramino, atėjo į virtuvę ir gėrė toliau. Po to išėjo, ir už kelių minučių grįžo laikydamas rankoje baltos spalvos plytą. Nuėjo keikdamasis į kambarį, kur miegojo B., plyta daužė B. per šonus, sėdmenis ir per kojas. Tomo jis prašė trauktis, o jis liepė nesikišti. Padėjo plytą virtuvėje, atsisėdo ant fotelio, išgėrė, parūkė. Staiga pašoko nuo fotelio, priėjęs prie B. paėmė jai už plaukų, ištempė iš lovos ir traukė link virtuvės. Atitempęs viena koja daužė B. galvą, po to abiem kojomis užšoko jai ant krūtinės. B. gulėdama tik tyliai aimanavo, nieko nekalbėjo, nerėkė, nesigynė. Ji buvo mušama apie valandą, nors laiko tiksliai pasakyti negali. Toliau vėl visi gėrė. Vienu metu jis pamatė, kad ji nebekvėpuoja, veidas buvo kruvinas, pradėjęs mėlynuoti. Suprato, kad B. nebegyva, nes pulso nebuvo. Pasakė apie tai T., kad kvies policiją. T. išėjo iš ūkinio pastato, sakė, kad reikia organizuoti automobilį ir išvežti B. kūną. Pasiūlė T. eiti pas save, dar išgerti alaus. Apie tai, kad T. nužudė žmogų pranešė policijai.

Liudytoja J. B. K. parodė, kad K. yra jos kaimynai jau apie 40 metų. Taip pat pažįsta T. ir G.. Šis gyveno su B. J.. Jie visi dažnai gerdavo, gerdami susipykdavo. B. išgėrusi konfliktuodavo su O. K., nes jų santykiai buvo ne kokie. Apie T. K. gali pasakyti tiek, kad išgėręs triukšmaudavo, bet jiems nieko bloga nedarydavo. Įvykio dieną iš savo sutuoktinio sužinojo, kad policijos pareigūnai parveržė B.. Apie patį įvykį sužinojo tik ryte. Matė, kad naktį pas kaimynus buvo policija, bet dėl ko, nesidomėjo. Pagalbos šauksmų, riksmų negirdėjo. Su B. yra kalbėjusi apie savo sūnų. Ji sakė, kad ketina išeiti gyventi kitur, nes nusibodo toks gyvenimas.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2015-09-14 rašte Nr. 41D(V)-1584 (t. 1 b.l. 132) nurodyta, kad 2015-07-09 01 val. 11 min. 20 s. centro informacinėje sistemoje užregistruotas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini). Pranešimas gautas iš telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikta skambučio įrašo kopija (t. 1 b.l. 133). Apžiūros protokole užfiksuota, kad padarius įrašo išklotinę matyti, jog pranešama, kad (duomenys neskelbtini) nužudė merginą ūkiniame pastate. Nurodoma, kad skambina M. P., nužudė T. K., jis randasi pas M. P. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b.l. 134-136).

2015-07-09 apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate. Kambaryje ant grindų tarp pečiaus ir fotelio, ant fotelio, ant pečiaus yra dėmių, panašių į kraują. Miegamajame ant sofos - lovos esančioje patalynėje yra dėmių, panašių į kraują. Ant sofos – lovos yra balta plyta su rausvos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Miegamajame ant grindų guli moteriškos lyties lavonas (t. 1 b.l. 3-5, 6, 7-21).

2015-09-04 apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuota, kad buvo apžiūrėti iš įvykio vietos paimti daiktai – medvilninė paklodė, kuri sutepta kraują primenančia medžiaga; baltos spalvos medvilninė paklodė, kuri sutepta kraują primenančia medžiaga ir matosi kraujo krešuliai; pagalvės užvalkalas, kuris suteptas kraują primenančia medžiaga; žiebtuvėlis; piršto nagas; plaukų kuokštai, kurie vietomis sulipę ir matosi rausvos spalvos dėmės; raktas (t. 1 b.l. 22-28).

Apžiūros protokole ir jo priede užfiksuota, kad apžiūrėta plyta, kuri yra baltos spalvos, stačiakampio formos, kiek aptrupėjusiais, nelygiais kraštais. Jos matmenys 24x11x7cm. Viename iš plačiųjų paviršių matyti įvairių formų ir didumo šviesiai rusvos spalvos sutepimų, vienos briaunos kraštai sutepti šviesiai rusvos spalvos turiniu, kitos briaunos srityje matyti tamsiai rusvos spalvos sutepimas (t. 1 b.l. 35 - 39).

Liudytoja O. K. teismo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus, nes kaltinamasis yra jos sūnus, tačiau patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime yra teisingi. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad 2015 m. liepos 8 d. apie 17.30 val. T. pasakė, kad reikia pradėti švęsti jos gimtadienį, kuris yra liepos 9 d. T. nuėjo į parduotuvę, nupirko 2 litrus alaus „Biržų stiprusis“, 7,5 laipsnių stiprumo. Dviese su T. išgėrė 1 litrą alaus. Tada jam paskambino M. P., kuris pakvietė T. ateiti. Prieš išeidamas T. pasakė, kad eina padėti sutvarkyti M. namo durų, kurias išspyrė B. J.. Maždaug po valandos į namus grįžo T. su M.. Jie turėjo nusipirkę dar 2 litrus alaus, kurį gėrė visi trys. Panašiai apie 20 val. į namus grįžo B. J., kuri yra kito jos sūnaus - G. K. draugė. B. į namus grįžo neblaivi, griuvinėjo. B. paklausė, kodėl ji nepadarė valgyti. Jai atsakė, kad eitų pati pasidaryti. Tada B. pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. T. gindamas ją, B. pasakė eiti į ūkinį pastatą. M. paklausė B., kur yra jo pinigai ir telefonas. B. atsakė, kad nematė jokių pinigų ir jokio telefono. M. B. priekaištavo dėl išspirtų durų. B. išgėrė su jais vieną stilinę alaus ir išėjo į ūkinį pastatą. B. išėjus į ūkinį pastatą, M. pasakė paimti alų ir eiti pas B. pasiaiškinti dėl durų ir pinigų. Ji, T. ir M. nuėjo į ūkinį pastatą, į B. kambarį. M. paklausė B., kada atiduos pinigus. B. pakartojo, kad ji pinigų nematė. T. norėdamas padėti M. išreikalauti pinigų iš B., priėjo prie jos ir vieną kartą delnu sudavė į veido sritį. Nuo smūgio B. nugriuvo ant lovos. B. atsikėlė nuo lovos ir žodžiais su T. pradėjo pyktis dėl M. pinigų ir išspirtų durų. Ji ir M. alų gėrė virtuvėje. Žodinio konflikto metu matė, kaip T., paėmęs B. rankas, ištempė ją iš lovos ant grindų ir kelis žingsnius nutempė B. link virtuvės. Kai T. ją ištempė ant grindų, B. susimušė nosį ir pradėjo bėgti kraujas. B. gulint veidu į grindis prie lovos, T. kojomis spyrė ne mažiau nei tris kartus į dešinės pusės šoną. Kuriuo metu T. pasiėmė plytą, nematė. Matė, kaip T. tris kartus sudavė plyta B. per kojas. M. P. liepė T. „nebedurniuoti“, atimdamas iš T. rankų plytą. Ar prieš suduodamas plyta B. per kojas, ar po to T. šokinėjo ant gulinčios B.. Ar B. gulėjo ant nugaros ar ant pilvo, kai T. ant jos šokinėjo, dėl girtumo neprisimena ir negali pasakyti. Pamačiusi, kaip T. šokinėja ant B., išsigando ir jį bandė raminti, pasakydama baigti. Jis liepė nesikišti. T. išgėręs tampa agresyvus, grasina užmušti. Ne kartą T. smurtavo prieš ją ir vyresnį brolį G.. Po to ji išėjo iš ūkio pastato į gyvenamąjį namą ir paliko B. gulinčią ant grindų veidu į grindis. T. nuolatos prie B. nebuvo, ateidavo į virtuvę, išgerdavo alaus, parūkydavo ir vėl nueidavo smurtauti prieš B.. Vienu metu T. pasakė, kad reikia duoti taip, kad nebeatsikeltų. Ji pati T. liepė duoti daugiau, bet taip sakydama negalvojo nei apie smūgius plyta, nei apie šokinėjimą ant B. (t. 1, b.l. 102, 105-107).

Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad T. K. 2015-07-09 01:47:30 val. nustatyta 2,43 promilės girtumas (t. 2 b.l. 64).

2015-07-09 T. K. asmens apžiūros metu nustatyta, kad jis buvo apsirengęs juodomis treninginėmis kelnėmis, ant kurių matyti galimai kraujo dėmės; pilkos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis; apsiavęs juodos spalvos guminėmis šlepetėmis. T. K. rankos galimai suteptos krauju. Ant jo kojų padų ir guminių šlepečių yra dėmių, panašių į kraujo (t. 2 b.l. 106-112).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad T. K. pateikė nusikaltimo metu dėvėtus rūbus ir gumines šlepetes (t. 2 b.l. 113-115), kurie buvo apžiūrėti. Apžiūros protokole nurodyta, kad ant juodos spalvos kelnių priekinio paviršiaus matyti trys rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Nugariniame kelnių paviršiuje matosi penkios rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Ant kairės kojos šlepetės kelties vidinėje pusėje matosi dėmės, panašios į kraują, ant dešinės kojos šlepetės kelties ir pado vidinėje pusėje matosi rusvos spalvos dėmės panašios į kraują (t. 2 b.l. 116-122).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 268/15(05) nurodyta, kad:

1. B. J. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui.

2. B. J. mirtis galėjo įvykti prieš 24-28 val. iki lavono tyrimo pradžios - 2015-07-10 9.00 val.

3. B. J. lavono tyrimo metu nustatyti šie sužalojimai:

a) galvos sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, abiejų akių vokuose, kairiame skruoste; odos nubrozdinimas pakaušinėje srityje, dešinėje momeninėje srityje, kairio užausio srityje, abiejų ausų srityse, kaktoje, nosies srityje, abiejų skruostų srityse, smakre; muštinėmis žaizdomis kaktoje, abiejų lūpų srityse; kraujosruvomis abipus kaktinių ir smilkininių sričių minkštuosiuose audiniuose; kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu abipus, po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiais, plyta, spardant kojomis, ar panašiai, į galvos sritį suduodant ne mažiau 14 trauminių poveikių. Sužalojimai galėjo būti padaryti keliolikos - keliasdešimt minučių iki mirties. Šių sužalojimų galvos srityje visuma sukėlė B. J. mirtį. Gyviems asmenims dėl tokių sužalojimų sveikata sutrikdoma sunkiai.

b) krūtinkaulio, dešinės pusės 7, 8, 9-o šonkaulių lūžiai; paviršinis kepenų įplyšimas.

c) poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos srityje, abiejuose žastuose, abiejuose dilbiuose, dešinės alkūnės srityje, abiejose plaštakose, pilve, juosmens srityje abiejose šlaunyse, abiejose blauzdose, nugaros srityje; odos nubrozdinimai kakle, krūtinės ląstos srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinėje plaštakoje, abiejose šlaunyse, abiejų kelių srityse, abiejose blauzdose; muštinės žaizdos dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje; muštinė-traiškyta žaizda kairės plaštakos 3-io piršto srityje; kraujosruvos krūtinės ląstos, pilvo, nugaros minkštuosiuose audiniuose.

Sužalojimai (nurodyti „b“ ir „c“ punktuose) padaryti kietais bukais daiktais, galimai suduodant kumščiu, plyta, spardant kojomis ar panašiai, ne mažiau 37 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti trumpame (keliolikos – keliasdešimt minučių) laikotarpyje iki mirties.

4. B. J. mirtis įvyko dėl galvos sužalojimų visumos, nesant galimybės išskirti kurio nors atskiro sužalojimo.

8. Galimybė B. J. susižaloti pačiai griūnant yra atmestina, tam prieštarauja sužalojimų pobūdis bei jų lokalizacija visumoje.

10. Po sužalojimų padarymo B. J. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus iki tol, kol prarado sąmonę.

11. B. J. lavono kraujyje rasta 3,51 promilės, šlapime 4,72 promilės etilo alkoholio (t. 1 b.l. 49-52, 53-55).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad VTMT Panevėžio sk. teismo medicinos laborantė E. Š. pateikė B. J. mėlynas džinsines kelnes, juodas kelnaites, raudonus marškinėlius be rankovių (t. 2 b.l. 57-59), kurie buvo apžiūrėti (t. 1 b.l. 60-64). Ant raudonos spalvos marškinėlių matyti kraują primenančios dėmės. Jos apykaklėje matyti mechaniniai pažeidimai. Ant džinsinių kelnių užpakalinės pusės matosi rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Mechaninio poveikio pažeidimų nerasta.

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

Byloje neginčijamai nustatyta ir specialisto išvada patvirtinama, kad B. J. mirė nuo galvos sumušimo, išsiliejus kraujui po kietuoju, minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, bei išsivysčius galvos smegenų suspaudimui, t.y. jos atžvilgiu pavartoto smurto mušant į galvą bei padarant ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių.

Kaltinamasis T. K. nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė savo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme ir patvirtino, kad nukentėjusiąją B. J. sumušė jis, padarydamas jai teismo medicinos specialisto nustatytus sužalojimus, tame tarpe – ir tiesiogiai jos mirtį sukėlusius galvos sumušimus. Kaltinamasis pripažino smurtavęs prieš B. J. iš pykčio – mušęs ją rankomis, spardęs, trypęs koja, užlipdamas ant gulinčio kūno, daužęs galūnes kieme rasta plyta. Šiuos jo veiksmus patvirtina liudytojo M. P. parodymai apie tai, kaip T. K. mušė nukentėjusiąją, taip pat juos atitinka ir specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiosios sužalojimai, įvykio vietoje rasti ir užfiksuoti į kraują panašūs pėdsakai, įvykio vietoje rasta plyta, liudytojos O. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Visų šių įrodymų, kurie tarpusavyje sutampa ir papildo vienas kitą, visuma patvirtina, kad būtent kaltinamasis nužudė B. J., kuri mirė dėl galvos sumušimo, kas ir buvo jos mirties priežastimi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tuo abejoti, nes bylos įrodymai rodo, kad būtent T. K. įvykio metu vienintelis tą darė. Teisėjų kolegija įvertinusi nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų lokalizaciją - galvą, krūtinės ląstą, kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai, tuo pačiu, atsižvelgiant į teismo medicinos specialisto nustatytą B. J. mirties priežastį ir laiką – kad jos mirtis įvyko tą pačią dieną nuo trauminių poveikių į galvą visumos, kurie buvo padaryti kelių valandų laikotarpyje iki jos mirties, neabejotinai įrodyta, kad tarp kaltinamojo veiksmų ir B. J. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys, t.y. įrodyta, kad T. K., suduodamas smūgius B. J. į galvą, ją nužudė.

Pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 str. 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Tai, kiek laiko nukentėjusysis po panaudoto smurto iki mirties jautė kūno sužalojimų sukeltą skausmą, neturi reikšmės. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 str. 2 d. 6 p., būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014).

T. K. inkriminuotas nužudymas kvalifikuojamas padarytu itin žiauriai ir teismas mano, kad ši kvalifikacija yra teisinga, nes nukentėjusioji buvo mušama ilgą laiką – ne mažiau 2 valandas su pertraukomis. Ji buvo mušama rankomis, spardoma kojomis į galvą ir krūtinę, trypiama. Sužalojimai galvoje padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių, kurių visuma sukėlė nukentėjusiosios mirtį. Nukentėjusiajai buvo padaryti dar 37 trauminiai poveikiai kitose kūno vietose, galimai suduodant kumščiu, plyta, spardant kojomis ar panašiai, t. y. smurtas buvo intensyvus; nukentėjusiajai nesipriešinant ir reaguojant dejavimu ir aimanavimu, jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas ir kančios, kurias galimai sumažino sunkus girtumas. Taigi, teismo nuomone, pagal byloje nustatytas aplinkybes toks gyvybės atėmimas nukentėjusiajai vertintinas kaip žmogaus nužudymas itin žiauriai.

Pažymėtina, kad BK 129 str. 1 ir 2 dalyse nurodytas nusikaltimas gali būti padaromas ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-109/2009). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog galva yra gyvybei svarbi ir labiausiai pažeidžiama žmogaus kūno dalis ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui į galvą, daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Tai suvokdamas kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti (kasacinės nutartys Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007, Nr. 2K-237/2005).

Teisėjų kolegijos vertinimu, T. K. B. J. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. smūgiuodamas rankomis ir kojomis ne mažiau, kaip 14 smūgių (trauminių poveikių) nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, ir 37 į kitas kūno vietas, jis, nors ir būdamas girtas, neabejotinai suprato savo veiksmų pavojingumą ir numatė, kad dėl to B. J. gali mirti ir tokių pasekmių jis galimai nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti. Įrodymų, kad kaltinamasis, veikdamas kryptingai ir sąmoningai siekė nužudytosios mirties, t.y. veikė tiesiogine tyčia, byloje nėra. Tačiau aplinkybė, kad T. K. netgi įkalbinėjamas liudytojo M. P. liautis mušti nukentėjusiąją nesustojo, o po to suvokęs, kad ji jau nekvėpuoja ir yra galimai mirusi, mąstė, kad kūną reikia išvežti, po to išbėgo iš namų ir nesiėmė priemonių pagalbai suteikti, įrodo, kad kaltinamasis buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams – B. J. mirčiai įvykti ir sąmoningai leido tokiems padariniams kilti.

Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad kaltinamojo veika yra pilnai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 6 p.

CIVILINIAI IEŠKINIAI

Byloje civilinius ieškinius pareiškė nužudytosios motina R. Š. – 1124,99 € turtinei ir 25000 € neturtinei žalai atlyginti, o sūnus D. J. – 25000 € neturtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis, neneigdamas kaltės, pripažįsta pareikštus ieškinius iš dalies.

R. Š. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas teismui pateiktais laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais. Tačiau jis priteistinas iš dalies, nes išlaidos, susijusios su alkoholinių gėrimų laidotuvėms įsigijimu, nelaikytinos būtinomis. Dėl to R. Š. priteistina turtinė žala sudarytų – 1053,49 € sumą.

Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai jų patirtai neturtinei žalai atlyginti tenkinami iš dalies. R. Š. įvykio metu neteko savo dukros, o nepilnametis D. J. – motinos. Artimiausio giminaičio netektis, ypač jei su juo sieja labai tamprus artimas ryšys, sukelia neigiamas emocijas, stresą, sunkius dvasinius išgyvenimus. Visa tai CK 6.250 str. prasme yra neturtinė žala, kuri turėtų būti teisingai atlyginta. Minėtą neturtinę žalą nukentėjusieji patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, todėl jis privalo ją atlyginti. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad nužudytoji gyveno asocialiai, piktnaudžiavo alkoholiu, neaugino, neprižiūrėjo sūnaus ir nesirūpino juo, kas rodo, kad motinos ir jos vaiko santykiai nebuvo itin artimi (per 10 metų bendravo 1 ar 2 kartus). Sūnus nuo mažens gyveno su močiute R. Š., motinos gyvenimo būdas ir piktnaudžiavimas alkoholiu jam buvo nepriimtinas, todėl su ja vengė bendrauti. Motina R. Š. su nužudytąja dukterimi taip pat mažai bendravo. Įvertinus tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, atsižvelgus į paties kaltinamojo turtinę padėtį (darbo, teisėtų pajamų neturi), nukentėjusiųjų ieškiniai mažintini iki 1000 € - R. Š. ir iki 2000 € - D. J..

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skiriant bausmę T. K. atsižvelgiama į jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kilusias pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis B. J. nužudė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

T. K. pilnametis, pakaltinamas, padarė tyčinį, labai sunkų, baigtą nusikaltimą, keliantį didžiulį pavojų visuomenei. Šis nusikaltimas sukėlė nepataisomas pasekmes – nukentėjusiosios mirtį, be to, padarytas esant šį nusikaltimą kvalifikuojančiam požymiui, numatytam BK 129 str. 2 d. 6 p.

T. K. anksčiau teistas 3 kartus už plėšimus (BK 180 str. 1 d.), teistumai už šiuos nusikaltimus nėra išnykę. Pagal BK 27 str. 2 d. 2 p. formaliai yra pagrindas jį pripažinti pavojingu recidyvistu, tačiau pagal BK 27 str. 3 d., sprendžiant klausimą dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, turi būti atsižvelgiama ir į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad kaltinamasis iš tiesų yra labiau neigiama, linkusi į smurtą asmenybė. Visi nusikaltimai, už kuriuos jis buvo anksčiau teistas, buvo baigti (t. 2 b.l. 154-163), jis buvo aktyvus vykdytojas, nevengiantis smurto vartojimo nukentėjusiųjų atžvilgiu. Tačiau už labai sunkų nusikaltimą jis vis tik teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas net už sunkų nusikaltimą, ir jo atžvilgiu iki šiol buvo taikytos tik arešto bausmės. Todėl jis nelaikytinas visuomenei pavojingu tiek, kad būtų besąlygiškai pripažintas pavojingu recidyvistu.

Kaltinamasis nors ir būdamas pakankamai jaunas bei darbingas, niekur oficialiai nedirbo, darbo neieškojo, nėra duomenų, kad būtų turėjęs kokias nors legalias bei teisėtas pajamas. Priklausomybės ar psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (t. 2 b.l. 167). Šį nusikaltimą padarė praėjus 19 dienų po to, kai baigė atlikti ankstesniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę. Administracine tvarka baustas ir inkriminuojamo nusikaltimo padarymo metu turėjo 3 galiojančias administracines nuobaudas už smulkią vagystę, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje ir melagingą spec. tarnybų iškvietimą (t. 2 b.l. 139-148). Šį nusikaltimą padarė spontaniškai, jo iš anksto neplanavo, tačiau dėl alkoholio vartojimo šio nusikaltimo padarymas buvo tik loginis gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija pripažįsta, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pagal BK 129 str. 2 d. 6 p. skyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią sankcijos vidurkį.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis neturi savarankiško turto ir pajamų, jam reikės atlyginti santykinai didelius civilinius ieškinius, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš T. K. nepriteistinos.

Daiktų, turinčių reikšmės bylai, tolesnio likimo klausimai, spręstini laikantis BPK 94 str. nuostatų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teisėjų kolegija,

nusprendžia:

T. K. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 6 p., ir skirti jam laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo T. K. sulaikymo – 2015 m. liepos 9 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius ir iš T. K. priteisti: D. J. 2000 € (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, R. Š. – 1053,49 € (vieną tūkstantį penkiasdešimt tris eurus 49 ct) turtinei ir 1000 € (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikšmingus daiktus nuosprendžiui įsiteisėjus :

Dėžėje supakuotus 2015-07-09 įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu paimtus: stiklinę, dvi paklodes, vieną pagalvės užvalkalą, žiebtuvėlį, nagą, du plaukų kuokštus, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 29, 30), sunaikinti.2015-07-09 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastus ir paimtus objektus – cigaretės nuorūką, nuoplovą Nr. 1, nuoplovą Nr. 2, nuoplovą Nr. 3, kurie saugomi Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 31, 32), sunaikinti.2015-07-09 įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros metu rastą ir paimtą plytą, saugomą Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 40,41), sunaikinti.Dėžėje supakuotus B. J. drabužius – raudonos spalvos marškinėlius, džinsines kelnes, apatines kelnaites, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 65, 66), grąžinti jos motinai R. Š., o jai nepareiškus noro atsiimti, sunaikinti.Voke supakuotus B. J. kairės ir dešinės rankų nagus su panagių turiniu, plaukus iš penkių tipinių vietų, kraują marlėje, kuris saugomas Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 67, 68), sunaikinti.Liudytojos O. K. lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 1, b.l. 121, 122), sunaikinti.Vokas su M. P. lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomą Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 2, b.l. 28, 29), sunaikinti.Maišelyje su užrašu KUBAS supakuotus T. K. kelnes, marškinėlius, vasarines šlepetes, saugomus Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (t. 2, b.l. 123, 124), sunaikinti, jam nepareiškus noro juos atsiimti.Vokas su T. K. lyginamaisiais pavyzdžiais, saugomas Panevėžio AVPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui saugojimo patalpoje (2 t. b.l. 133, 134).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Kolegijos pirmininkas Valdas CiesiūnasTeisėjai Pranas ŠimkusJolanta Raščiuvienė