- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-05-28
- Bylos Nr.
- 1-432-771/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-01650-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kaltinamasis
- A. L., B. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. S., P. S., A. Š.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Aleksandras Prygunkovas, sekretoriaujant Jurgitai Juškuvienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui, kaltinamiesiems A. L. ir B. Ž., gynėjoms-advokatėms Lionei Musteikienei ir Sofijai Kručienei, nukentėjusiesiems R. S., P. S., A. Š., nukentėjusiojo P. S. atstovei pagal įstatymą D. S., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 9 kartus: 1) 1995-03-09 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 2) 1999-12-08 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 272 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 m. su ¼ turto konfiskavimu; vadovaujantis BK 43 str. prijungta neatlikta bausmė pagal 1995-03-09 nuosprendį, galutinė bausmė – 4 m. 2 mėn. laisvės atėmimo su ¼ turto konfiskavimu; 3) 2006-06-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., 178 str. 4 d., 259 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m.; 4) 2007-04-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 40 parų; 5) 2008-01-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 str. laisvės atėmimu 6 mėn.; 6) 2008-03-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 2 d. areštu 25 p.; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-05-08 nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., subendrintos bausmės, paskirtos 2008-03-04 ir 2008-01-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiais, galutinė bausmė – 6 mėn. laisvės atėmimo; 7) 2009-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn.; 8) 2010-08-25 Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 35 paroms; 9) 2010-09-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. areštu 40 parų; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d. (2 nusikalstamos veikos),
B. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, 6 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 180 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. ir B. Ž. 2011 m. spalio 6 d., apie 18.30 val., Šiaulių mieste, prie S. Daukanto gimnazijos stadiono, esančio S. Daukanto g. 71, bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą prieš R. S. ir P. S., tai yra A. L. suduodant vieną smūgį kumščiu ir įspiriant vieną kartą kojos keliu nukentėjusiajam R. S. į veido sritį, po to, R. S. nugriuvus ant žemės, spiriant koja R. S. ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, taip padarant R. S. apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose pereinant į nosies nugarėlę ir skruostą, kairėje smakro pusėje, kraujosruvą kairės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo metu B. Ž. suduodant du kartus rankos kumščiu nukentėjusiajam P. S. į veido sritį ir taip sukeliant P. S. fizinį skausmą, pagrobė R. S. priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia 6060“ 60 Lt vertės su „Bitės Labas“ SIM kortele 5 Lt vertės, iš viso pagrobė 65 Lt vertės svetimą turtą.
Be to, A. L. 2011 m. gruodžio 3 d. apie 21.00 val., Šiaulių mieste, prie V. Kudirkos g. 99 namo, bendrais tyčiniais veiksmais su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodami fizinį smurtą prieš A. Š., tai yra tyrimo metu nenustatytam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį ir taip padarant jam kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinės kairėje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, po to tyrimo metu nenustatytam asmeniui užlaužus A. Š. rankas už nugaros ir taip atėmus galimybę priešintis, ištraukė iš A. Š. striukės kišenės mobilųjį telefoną „Siemens A60“ 20 Lt vertės su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele, priklausančius A. Š., tokiu būdu pagrobė 20 Lt vertės svetimą turtą.
Kaltinamasis B. Ž. teisiamajame posėdyje dėl plėšimo iš R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) kieme stovėjo kartu su A. L. ir kalbėjosi. Pro šalį ėjo R. ir P. S.. R. ir P. S. išsakė kieme stovinčių B. Ž. ir A. L. atžvilgiu necenzūrinius žodžius. Pasitarė su A. L. ir nutarė paklausti, kodėl R. ir P. S. juos užgaulioja. Nuėjo paskui nukentėjusiuosius. Eidami nesitarė, kad sumuš nukentėjusiuosius ar juos apvogs. Norėjo tik išsiaiškinti. R. ir P. S. pasivijo prie S. Daukanto gimnazijos. A. L. priėjo prie R. S. ir su juo susistumdė. B. Ž. tuo metu priėjo prie P. S. ir paklausė, kodėl juos užgauliojo. Šis į tai kažką jam atsakė, todėl B. Ž. pastūmė P. S. abiem rankomis, jie susikibo, nugriuvo ant žemės ir ėmė ristis. Nepripažįsta, kad sudavė P. S. du kartus kumščiu į veido sritį. Su P. S. tik ritosi. Ką tuo metu darė A. L., nematė. Kai baigė ristis su P. S., atsistojo nuo žemės ir nuėjo namo. Po kelių minučių sugrįžo A. L. ir pasakė, kad susimušė su R. S.. Tada jie išsikvietė taksi automobilį ir nuvažiavo pirkti cigarečių bei alaus. Apie mobilųjį telefoną B. Ž. sužinojo tik tada, kai su A. L. sugrįžo iš parduotuvės namo. A. L., jiems grįžus iš parduotuvės, pasakė, jog tuo metu, kai mušėsi su R. S., iškrito R. S. mobilusis telefonas. Šį telefoną, kaip sakė A. L., jis pasiėmė. Vėliau telefoną A. L. atidavė D. S.. Jis (B. Ž.) pats matė, kaip A. L. atidavė telefoną. Įvykio metu buvo išgėręs, tačiau girtas nesijautė. Kadangi R. S. jokių sužalojimų nepadarė, todėl pripažįsta tik žalą, padarytą P. S..
Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje dėl plėšimo iš R. S. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011 m. spalio 6 d. stovėjo kieme su B. Ž.. Pro šalį ėjo R. ir P. S., su jais buvo dar vienas asmuo. Eidami pro šalį, nukentėjusieji pasakė jam ir B. Ž. necenzūrinius žodžius. Juos pasivijo, nes norėjo pasikalbėti. Tuo metu tas trečias su nukentėjusiaisiais buvęs asmuo iš karto nubėgo ligoninės pusėn. Paklausė nukentėjusiųjų, kodėl „kabinėjasi“. R. S. užsimojo, jis (A. L.) atsitraukė ir sudavė R. S. atgal į veido sritį ranka ir jau griūnančiam spyrė koja. R. S. nugriuvo ant žemės. Nugriuvusiam R. S. į veido sritį nespyrė, susižaloti nukentėjusysis galėjo griūdamas ant žemės. Kai R. S. nugriuvo, A. L. pamatė iškritusį mobilųjį telefoną. Pasakė R. S., kad šis pasiimtų telefoną, bet pastarasis nereagavo. Tada paėmė tą telefoną ir parsinešė namo, ketindamas vėliau atiduoti R. S. žmonai. Būtų jai paskambinęs pagal nukentėjusiojo telefone rastą numerį. Pats telefono į kišenę atgal R. S. nedėjo, kad nepagalvotų, jog vagia iš nukentėjusiojo. Kur tuo metu buvo B. Ž., nepastebėjo, kas vyko tarp B. Ž. ir P. S., nematė. Sumanymo sumušti ar atimti daiktus nebuvo. Telefono negrobė, tik paėmė, jog kas nors kitas nepavogtų. Tuo metu, kai sudavė R. S., neturėjo tikslo paimti telefono. Kai grįžo namo, iškvietė taksi automobilį, o B. Ž. nuėjo persirengti. Kol laukė kieme B. Ž., atėjo D. S., kuriai atidavė telefoną. Įvykio metu buvo šiek tiek išgėręs, tačiau apsvaigęs nebuvo. Pažada atlyginti visas R. S. gydymo išlaidas. Pripažįsta ir neturtinę žalą, tačiau mano, jog šios žalos dydis turėtų būti mažesnis.
Dėl plėšimo iš A. Š. kaltu A. L. neprisipažino, nurodė, jog apie 2011-12-03 įvykį nieko nežino. Teigė apie tai sužinojęs tik ikiteisminio tyrimo metu atliekamos akistatos metu. A. Š. nepažįsta. L. K. buvo palikęs kažkokį telefoną, bet ne tą, kuris buvo pagrobtas iš A. Š..
Nukentėjusysis R. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad su sūnumi P. S. ėjo namo iš parduotuvės. Priėjo abu kaltinamieji, vienas iš jų (A. L.) paprašė cigaretės. Jis atsakė, jog neturi, nes pats paskutinę rūko. Tada A. L. pasakė: „Neapsimesk, nes viską atimsiu“ ir trenkė jam į smilkinį. Nuo smūgio nugriuvo ant žemės, griūdamas jautė, kaip A. L. spyrė jam koja į veidą. Po to prarado sąmonę. Ką darė antras kaltinamasis, nematė. Prieš tai nieko įžeidžiančio kaltinamiesiems nesakė, net nėjo pro jų kiemą. Vėliau sūnus pasakė, kad tuo metu, kai jis gulėjo praradęs sąmonę, A. L. šokinėjo jam ant galvos. Atsigavo tik atvykus policijos pareigūnams. Kai pareigūnai pradėjo klausinėti, ar niekas nedingo, pasigedo striukės kišenėje buvusio telefono „Nokia“ su „Bitės Labas“ SIM kortele. Sūnus sakė, kad telefoną galėjo paimti A. L., kuris naršė po jo striukės kišenes. Sūnus matė, kaip A. L. landžiojo po striukės kišenės, bet nematė, kaip paėmė telefoną. Striukės kišenė gili, pats telefonas iš kišenės negalėjo iškristi. Telefoną iš kaltinamųjų atsiėmė žmona. Jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Turtinė žala sudaro 2000 litų. Kol gydėsi sužalojimus, buvo nedarbingas ir nors iš Sodros nedarbingumo pašalpą gavo, tačiau šios pašalpos dydis buvo mažesnis už jo gaunamą darbo užmokestį. Dokumentus, susijusius su Sodros išmokėta pašalpa, yra išsaugojęs, todėl galėtų juos pateikti. Pirko vaistus už savo lėšas, tačiau kvitų neišsaugojo. Neturtinė žala sudaro 5000 litų. Buvo sulaužytas žandikaulis, dėl to jautė skausmą, vartojo vaistus nuo skausmo, galėjo valgyti tik skystą maistą, negalėjo išsižioti. Buvo išrautas dantis, skaudėjo skruostikaulis, akis, kraujosruvos akyse buvo savaitę laiko. Keičiantis orams ir dabar dar jaučia skausmą skruostikaulyje. Dėl žandikaulio šiuo metu jokių liekamųjų reiškinių nėra. Ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko.
Nukentėjusysis P. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ėjo su tėvu namo iš parduotuvės. Iš už nugaros priėjo A. L. ir B. Ž., paprašė tėčio cigaretės. Tėtis atsakė, kad neturi. P. S. ir A. L., ir B. Ž. pažinojo, nes jie gyvena tame pačiame name, kaip ir jo draugas. Kai tėtis pasakė A. L., jog neturi cigaretės, šis pasakė: „Kaip neturi, jeigu pats rūkai. Tada atimsiu viską, ką turi“. B. Ž. nieko nesakė. Kai A. L. ištarė, jog atims viską, ką tėtis turi, B. Ž. stovėjo 2 metrų atstumu nuo A. L. ir turėjo girdėti, ką pasakė A. L., nes pastarasis tuo žodžius ištarė ne tyliai. Po tų žodžių A. L. smogė tėčiui į smilkinį. B. Ž. tuo metu sudavė jam (P. S.) kumščiu į veidą du kartus, nes jis norėjo išskirti tėtį ir A. L.. Nugriuvo su B. Ž. abu ant žemės ir pradėjo grumtis. Kai B. Ž. nuo juo atsitraukė, jis atsistojo nuo žemės ir pamatė, jog A. L. „krausto“ tėčio striukės išorines kišenes. Tai pamatęs telefonu paskambino į policiją. Pamatę, kad jis kviečia policiją, kaltinamieji pabėgo. Pirmas pabėgo B. Ž., po to – A. L.. To, kaip iš tėčio buvo paimtas telefonas, jis nematė. Dar matė, kaip A. L. trypė ant galvos gulinčiam tėčiui. B. Ž. galėjo nematyti, kad A. L. „krausto“ tėčio kišenes. Kai atvažiavo policijos pareigūnai ir paklausė, ar nieko netrūksta, tėtis pastebėjo, kad nebėra jo mobiliojo telefono. Atėjusiai mamai P. S. pasakė, kad telefonas gali būti pas kaltinamuosius, nurodė, kur jie gyvena. Mama nuėjo ir parnešė telefoną, sakė, kad telefoną jai atidavė A. L.. Nuo B. Ž. suduotų smūgių jautė skausmą, prie akies buvo „mėlynė“, kai grūmėsi su B. Ž., užsigavo kairės rankos alkūnę, ją skaudėjo. Įvykis jį sukrėtė, išgyveno ir jaudinosi dėl tėčio. Prašo priteisti 300 Lt neturtinę žalą.
Nukentėjusiojo P. S. atstovė pagal įstatymą D. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nesulaukusi iš parduotuvės grįžtančių vyro ir sūnaus liepė dukrai nueiti pažiūrėti, ar jiems kas nors neatsitiko. Po kiek laiko parbėgo dukra ir liepė eiti jai. Nuėjusi pamatė prie vyro policijos pareigūnus. Jie klausinėjo, ar nedingo kas nors iš daiktų. Vyras apsižiūrėjo ir pasigedo telefono. Sūnus P. S. pasakė, kad ji nueitų pas kaltinamuosius. Ji nuėjo. Kai parvažiavo A. L. ir B. Ž., pasakė, kad atiduotų telefoną. A. L. telefoną atidavė. Vyras gydėsi ligoninėje, visą mėnesį beveik nieko negalėjo valgyti. Sūnui taip pat skaudėjo, su „mėlynėmis“ reikėjo eiti į mokyklą, buvo gėda nuo aplinkinių ir draugų.
Nukentėjusysis A. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad jam einant iš už nugaros prisiartino du vyrai su kapišonais ir liepė eiti į tamsesnę vietą. Vienas iš tų dviejų vyriškių buvo A. L.. Jį atpažino, nes buvo ir anksčiau su juo susidūręs ir ne pirmą kartą matė su kapišonu. Be to, nors ir buvo vakaras, tačiau šviesos pakako, kad pamatytų jo veidą. A. L. veidą matė iš arti. Vienas iš užpuolikų laikė jo rankas už nugaros, smogė į lūpą, o kitas tuo metu „kraustė“ kišenes. Kišenėse rado du litus, portsigarą, telefoną „Siemens“ su „Tele2 Pildyk“ SIM kortele. Kuris iš jį užpuolusių asmenų užlaužė rankas ir smogė, o kuris „kraustė“ kišenes ir paėmė telefoną, negali pasakyti. Civilinio ieškinio nereiškia, nes telefonas jam grąžintas.
Liudytoja L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 m. gruodžio mėnesį pas ją atėjo A. L. pasiskolinti 10 litų ir kaip užstatą paliko telefoną „Siemens“. A. L. sakė, kad tas telefonas priklauso jam. Vėliau šį telefoną ji kelioms dienoms paskolino M. B.. Jis į telefoną įdėjo savo SIM kortelę ir taip policija nustatė, kad telefonas vogtas. Po to šį telefoną ji nunešė į policiją.
Liudytojas M. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad pasiskolino iš savo kaimynės L. K. mobilųjį telefoną, nes savąjį pametė. Šiuo telefonu naudojosi gal 2-3 paras. Po to paskambino L. K. ir pasakė telefoną grąžinti. Tą jis ir padarė – telefoną grąžino. Vėliau jį iškvietė į policijos nuovadą. Ten paaiškino, kad telefoną buvo pasiskolinęs.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie S. Daukanto gimnazijos stadiono S. Daukanto g. 71, Šiauliuose, kur buvo įvykdytas plėšimas iš R. S. (1 t., 9-12 b.l.) ir įvykio vieta, esanti prie Kudirkos g. 99-ojo namo, Šiauliuose, kur buvo įvykdytas plėšimas iš A. Š. (1 t., 141-143 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1374/11(04) nurodyta, jog R. S. padaryti sužalojimai: apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose pereinant į nosies nugarėlę ir skruostą, kairėje smakro pusėje, kraujosruva kairės akies obuolio odenoje, odos nubrozdinimas kairės ausies kaušelyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėmis ir laiku, ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir veidą, nėra būdingi griuviminei traumai. R. S. dėl apatinio žandikaulio lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 20-21).
Specialisto išvadoje Nr. G 1406/11 (04) nurodyta, jog P. S. kūne sužalojimo žymių nėra ( 1 t., 23 b.l.).
Specialisto išvadoje Nr. G 1689/11 (04) nurodyta, jog A. Š. padaryta kraujosruva viršutinės lūpos gleivinės kairėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių į burnos sritį pasekoje ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 149 b.l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis P. S. atpažino B. Ž., kaip 2011-10-06 jį sumušusį asmenį (1 t., 61-63 b.l.) ir atpažino A. L., kaip tą asmenį, kuris 2011-10-06 sumušė jo tėvą R. S. (1 t., 64-66 b.l.); liudytoja D. S. atpažino A. L. kaip asmenį, kuris 2011-10-06 (duomenys neskelbtini) namo kieme grąžino jos vyrui R. S. priklausantį mobilųjį telefoną „Nokia“ (1 t., 73-75 b.l.) ir atpažino B. Ž. kaip asmenį, kuris 2011-10-06 buvo namo kieme tuo metu, kai A. L. grąžino jai mobilųjį telefoną, priklausantį vyrui R. S. (1 t., 70-72 b.l.).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis A. Š. atpažino A. L., kaip 2011-12-03 jį apiplėšusį asmenį (1 t., 174-176); liudytoja L. K. atpažino A. L. kaip tą asmenį, kuris 2011 m. gruodžio mėnesį už pasiskolintus iš jos 10 Lt į namus atnešė ir paliko mobilųjį telefoną „Siemens“ (1 t., 188-191 b.l.).
Iš Šiaulių apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro 2011-12-16 raštu Nr. 40-S-23/92 pateiktos informacijos matyti, jog atlikus A. Š. priklausančio mobilaus telefono (IMEI Nr. (duomenys neskelbtini)) IMSI kontrolę buvo nustatyta, jog 2011-12-13 į šį telefoną buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti M. B. ( 1 t., 151-155 b.l.).
Daiktų, dokumentų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros protokoluose nurodyta, kad nukentėjusysis R. S. pateikė mobilųjį telefoną „Nokia 6060“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę „Bitės Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 36 b.l.), R. S. pateikti daiktai buvo apžiūrėti fiksuojant apžiūros eigą ir rezultatus apžiūros protokole (1 t., 37-42 b.l.); liudytoja L. K. pateikė mobilųjį telefoną „Siemens A60“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 157 b.l.), kuris buvo apžiūrėtas, o apžiūros eiga ir rezultatai buvo užfiksuoti daiktų apžiūros protokole (1 t., b.l. 158-160 b.l.).
Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. iš trijų jam atpažinimui pateiktų mobiliųjų telefonų atpažino jam priklausantį liudytojos L. K. pateiktą telefoną „Siemens A60“, kuris 2011-12-03 iš jo buvo pagrobtas (1 t., 161-163 b.l.)
A. L. ir B. Ž. teisiamajame posėdyje aiškindami plėšimo iš R. S. aplinkybes tvirtino, kad susitarimo užpulti nukentėjusiuosius ir pagrobti turtą nebuvo. Kaltinamasis A. L. nurodė esąs kaltas tik dėl to, jog sudavė du smūgius R. S. ir pasiėmė iškritusį ant žemės nukentėjusiojo telefoną, tačiau jis nevartojo prievartos tam, kad pagrobtų R. S. telefoną. B. Ž. aiškino esąs kaltas tik tuo, jog susistumdė su P. S. ir su juo ritosi, neigė sudavęs du smūgius jam į veidą. Abiejų kaltinamųjų tvirtinimu, smurtą prieš nukentėjusiuosius vartojo todėl, kad buvo jų prieš tai įžeisti. Tokie kaltinamųjų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Nukentėjusieji R. S. ir P. S. ikiteisminiame tyrime (1 t., 46-47, 53, 56, 58-59 b.l.) ir teisme teigė, kad iki užpuolimo jokių įžeidžiančių žodžių A. L. ir B. Ž. nesakė, jų neužgauliojo ir (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme stovinčių kaltinamųjų nematė, nes namo ėjo kitu keliu. Užpuolimo aplinkybes abu nukentėjusieji teisme irgi aiškino vienodai. Iš R. S. ir P. S. parodymų matyti, kad A. L. kartu su B. Ž. priėjo prie nukentėjusiųjų ir A. L. girdint B. Ž., po to, kai R. S. į A. L. prašymą duoti cigaretę atsakė neigiamai, pasakė atimsiąs iš R. S. viską, ką pastarasis turi. Ištaręs šiuos žodžius, A. L. panaudojo prieš R. S. fizinį smurtą – vieną kartą sudavė kumščiu ir vieną kartą įspyrė koja R. S. į veido sritį, o kai šis nuo smūgių prarado sąmonę ir nugriuvo ant žemės, spyrė gulinčiam ant žemės R. S. į galvos sritį ir apieškojo R. S. kišenes. Netikėti nukentėjusiųjų parodymais teismas neturi pagrindo, nes esminių prieštaravimų tarp jų nėra, parodymai nuoseklūs, logiški, sutampa tarpusavyje ir atitinka kitą bylos medžiagą, tame tarpe ir byloje esančius kitus įrodymus – nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą D. S. parodymus, įvykio vietos apžiūros ir asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus, teismo medicinos specialisto išvadas. Minėtų įrodymų visuma patvirtina, jog noras užvaldyti svetimą turtą A. L. kilo iki smurto panaudojimo ir smurtas buvo naudojamas ne kokiems nors kitiems tikslams, o kaip priemonė užvaldyti turtą. Nors A. L. neigė spyręs nugriuvusiam R. S. ir iš esmės pripažino tik dviejų smūgių sudavimą, tačiau šiuos jo teiginius paneigia P. S. parodymai apie tai, kad A. L. „trypė“ gulinčiam tėvui ant galvos, taip pat teismo medicinos specialisto konstatuotas R. S. sužalojimų mechanizmas – pagal specialisto išvadą R. S. sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais paveikus galvą ir veidą, jie nėra būdingi griuviminei traumai. Dėl to teismas laiko esant įrodyta, kad A. L., siekdamas pagrobti R. S. turtą, nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip tris smūgius, dėl kurių R. S. buvo nesunkiai sužalotas, t.y. sudavė jam vieną smūgį kumščiu ir įspyrė vieną kartą kojos keliu į veido sritį, po to, R. S. nugriuvus ant žemės, spyrė koja ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį. Nors byloje ir nėra neginčijamai nustatyta, kad mobilųjį telefoną A. L. ištraukė iš R. S. kišenės, tačiau šiuo atveju nėra svarbu, iš kur buvo paimtas telefonas – ar pakeltas nuo žemės, ar ištrauktas iš R. S. striukės kišenės. Esminę reikšmę turi aplinkybė, jog smūgių tikslas buvo įveikti, pašalinti R. S. kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Šis tikslas pavartojus fizinį smurtą ir buvo pasiektas, t.y. R. S. pasipriešinimas dėl prieš jį panaudoto fizinio smurto buvo palaužtas ir tuo pasinaudojus buvo užvaldytas R. S. turtas – mobilusis telefonas. A. L. suvokė, kad jis užvaldo telefoną pavartodamas fizinį smurtą ir kad šis smurtas yra priemonė užvaldyti svetimą turtą, numatė, kad nukentėjusiajam R. S. dėl tokių jo veiksmų bus padaryta žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. A. L. padaryta veika dėl R. S. telefono užvaldymo visiškai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo sudėties požymius.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog B. Ž. prie nukentėjusiųjų R. S. ir P. S. priėjo kartu su A. L. ir girdėjo, kaip A. L. pasakė atimsiąs iš R. S. viską, ką šis turi. Taigi, jis suprato, kad A. L. ketina pagrobti R. S. turtą. Tai suprasdamas, pasiliko įvykio vietoje ir prisidėjo prie A. L. pasirinkto smurtinio turto užvaldymo būdo: nors pats smūgių R. S. nesudavė ir jo telefono tiesiogiai neužvaldė, bet, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 56, 58-59 b.l.) ir teisme nukentėjusysis P. S., pamatęs, kad P. S. ketina padėti savo tėvui ir apginti jį nuo A. L., du kartus rankos kumščiu sudavė į veidą P. S., po ko jie abu nugriuvo ant žemės ir pradėjo grumtis. Tokiais veiksmais B. Ž. atėmė galimybę P. S. sutrukdyti neteisėtiems A. L. veiksmams ir tuo padėjo A. L. užvaldyti svetimą turtą – R. S. telefoną. B. Ž. suprato, jog prisideda prie smurtinio turto užvaldymo, suvokė, jog pats, siekdamas palengvinti A. L. veiksmus, naudoja fizinį smurtą, numatė, jog dėl to bus padaryta žala ir to norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. B. Ž. veiksmai atitinka BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto plėšimo nusikaltimo sudėties požymius.
Plėšimas iš R. S. buvo įvykdytas bendromis A. L. ir B. Ž. pastangomis, veikiant bendrininkų grupe. Nors nenustatyta, jog kaltinamieji iš anksto būtų detaliai aptarę R. S. apiplėšimą, pasiskirstę vaidmenis, tačiau A. L. ir B. Ž. veiksmai, kai vienas iš kaltinamųjų (A. L.), panaudodamas fizinį smurtą prieš turto savininką, pagrobia turtą, o tuo metu antrasis (B. Ž.) pasilieka įvykio vietoje ir naudoja smurtą prieš kitą turto buvimo vietoje esantį asmenį, kad šis nesutrukdytų to turto pagrobti, rodo abiejų kaltinamųjų veiksmų bendrumą, suderinamumą ir pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pavartojant smurtą užvaldyti svetimą turtą. Abiejų kaltinamųjų veiksmai buvo nukreipti bendram tikslui – svetimo turto užvaldymui, jie veikė sutartinai, kartu siekė bendro rezultato, todėl teismas pripažįsta A. L. ir B. Ž. plėšimo iš R. S. bendravykdytojais, kartu realizavusiais šio nusikaltimo sudėtį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K–605/2007, 2K-211/2008 ir kt.). Šioje byloje A. L. visiškai realizavo BK 180 str. 1 d. aprašyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, nes pavartojo fizinį smurtą prieš R. S. ir pagrobė jo turtą, o B. Ž. BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį realizavo iš dalies, nes fizinio smurto prieš R. S. nevartojo ir jo turto tiesiogiai neužvaldė, tačiau pavartojo fizinį smurtą prieš kitą įvykio vietoje buvusį asmenį (P. S.), kad šis nesutrukdytų A. L. užvaldyti R. S. turto.
A. L. kaltę dėl plėšimo būdu užvaldyto nukentėjusiojo A. Š. telefono neigė, tvirtino apie 2011-12-03 įvykį nieko nežinantis, A. Š. nepažįstantis. Šią kaltinamojo pasirinktą visiško neigimo poziciją teismas vertina kaip gynybinę versiją, kurią paneigia visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų – visų pirma, nukentėjusiojo A. Š., liudytojų L. K. ir M. B. parodymai, taip pat kiti rašytiniai įrodymai: asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, Šiaulių apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro pateikta informacija apie A. Š. mobilaus telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolę, daiktų pateikimo ir pateiktų daiktų apžiūros, daikto parodymo atpažinti protokolai, įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada apie A. Š. padarytų sužalojimų pobūdį. Nukentėjusysis A. Š. ir vykstant ikiteisminiam tyrimui (1 t., 177-178, 181-182 b.l.), ir nagrinėjant bylą teisme nurodė, kad 2011-12-03 jį užpuolė du asmenys, vienas iš jų sudavė smūgį jam į veido sritį, po to užlaužė rankas už nugaros, o kitas tuo metu apieškojo kišenes ir radęs mobilųjį telefoną jį pasiėmė. A. Š. teisiamajame posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus vykstant ikiteisminiam tyrimui, ir nurodė, jog vienas iš jį užpuolusių asmenų buvo A. L.. Kaltinamąjį A. L. nukentėjusysis A. Š. ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš jam pateiktų nuotraukų, teisme nurodė, jog su A. L. buvo susidūręs ir anksčiau, užpuolimo metu jo veidą matė iš arti, todėl neabejodamas atpažino A. L. kaip vieną iš jį užpuolusių ir apiplėšusių asmenų. Netikėti A. Š. parodymais nėra pagrindo, nes jie iš esmės buvo nuoseklūs viso proceso metu, be to, A. Š. parodymus iš dalies patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Iš teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų L. K. ir M. B. parodymų matyti, kad 2011 m. gruodžio mėnesį A. L. kaip užstatą už pasiskolintus iš L. K. pinigus paliko jai mobilųjį telefoną „Siemens“, kuriuo vėliau L. K. laikinai leido naudotis M. B.. Buvo nustatyta, jog telefono, kuriuo naudojosi M. B., IMEI Nr. yra (duomenys neskelbtini) ir jis priklauso A. Š., ką patvirtina Šiaulių apskrities VPK Operatyvinės veiklos biuro pateikta informacija. Minėtą telefoną liudytoja L. K. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir šį telefoną ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Š. atpažino kaip jam priklausantį telefoną, kuris 2011-12-03 iš jo buvo pagrobtas plėšimo metu. Teisiamajame posėdyje A. Š. negalėjo įvardyti, kokius būtent veiksmus užpuolimo metu atliko A. L., kas paaiškinama gana ilgu laiko tarpu, praėjusiu nuo nusikaltimo padarymo, nurodė, jog ikiteisminiame tyrime įvykio aplinkybes prisiminė tiksliau ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams jas nurodė teisingai, dėl to teismas, remdamasis visuma teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, pripažįsta, jog telefono plėšimą iš A. Š. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, panaudojant fizinį smurtą, t.y. nenustatytam asmeniui sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį, po to nenustatytam asmeniui užlaužus A. Š. rankas už nugaros ir taip atėmus galimybę priešintis, įvykdė A. L. ir dar vienas asmuo, kuris tyrimo metu nebuvo nustatytas. A. L. veika šioje dalyje pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nes telefonas iš A. Š. buvo pagrobtas bendrais A. L. ir kito asmens veiksmais prieš tai pavartojus fizinį smurtą – sudavus vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam A. Š. į veido sritį, o po to užlaužus rankas jam už nugaros ir taip atėmus galimybę priešintis. Subjektyvioji A. L. veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia, nes jis neabejotinai suprato visas savo daromos veikos aplinkybes, numatė pavojingus padarinius ir jų norėjo.
Skirdamas A. L. ir B. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamųjų asmenybes, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du apysunkius savanaudiškus smurtinio pobūdžio nusikaltimus, abi veikos padarytos bendrininkaujant. Kaltinamasis anksčiau teistas 9 kartus (2 t., 41-47 b.l.), du naujus tyčinius nusikaltimus padarė teistumui neišnykus, todėl yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. Kaltinamasis neprisipažino įvykdęs telefono plėšimą iš A. Š., o dėl plėšimo iš R. S. savo kaltę pripažino tik iš dalies – neginčijo fizinio smurto panaudojimo fakto, tačiau neigė fizinį smurtą naudojęs kaip priemonę svetimo turto užvaldymui, neigė bendrą susitarimą su B. Ž. plėšimo būdu užvaldyti R. S. priklausantį turtą. A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe dalyje dėl R. S. turto užvaldymo plėšimo būdu teismas pripažįsta tai, kad šį nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šio nusikaltimo vykdytojas, visiškai realizavęs BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors plėšimas iš A. Š. taip pat įvykdytas ne vieno A. L., o bendromis kaltinamojo ir dar vieno asmens pastangomis, tačiau antrasis su A. L. veikęs asmuo ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas. Dėl to nagrinėdamas bylą teismas neturi galimybės patikrinti, ar tas antrasis asmuo yra pakaltinamas, ar jis sulaukė amžiaus, nuo kurio atsako pagal BK 180 str. 1 d. Todėl teismas nepripažįsta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl plėšimo iš A. Š. to, jog ši nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. A. L. 46 kartus baustas administracine tvarka už smulkiąsias turto vagystes pagal ATPK 50 str. (2 t., 58-79 b.l.), policijos pareigūnų pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (2 t., 57 b.l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 81 b.l.). Įvertinęs visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į BK 56 str. 1 d. nuostatas, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrus A. L. kaip recidyvistui griežčiausią BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, savo dydžiu artimą straipsnio sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui (LR BK 61 str.), tačiau nežymiai mažesnį, nei vidurkis. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos taikant BK 63 straipsnyje numatytą dalinio bausmių sudėjimo principą dėl realiosios nusikalstamų veikų sutapties.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. L. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2011-12-05 iki 2012-05-28 laikas. Kardomoji priemonė – suėmimas – A. L. taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Spręsdamas B. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė apysunkį savanaudišką smurtinio pobūdžio nusikaltimą, veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje, kurioje B. Ž. atliko nusikaltimo vykdytojo vaidmenį ir iš dalies realizavo BK 180 str. 1 d. numatyto plėšimo nusikaltimo objektyviuosius požymius: nors pats tiesiogiai R. S. priklausančio turto neužvaldė ir prieš R. S. fizinio smurto nenaudojo, tačiau savo veiksmais (smūgių sudavimu P. S.) padėjo kitam bendrininkui A. L. užvaldyti R. S. telefoną. B. Ž. savo parodymus stengėsi derinti prie esamų jo kaltės įrodymų, neigė susitarimą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, todėl teismas laiko, kad B. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą nenustatyta. B. Ž. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nors B. Ž. nusikalto būdamas neteistas (2 t., 91-92 b.l.), tačiau iki nagrinėjamos veikos padarymo jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 138 str. 1 d. ir byla buvo perduota į teismą (2 t., b.l. 93), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), be to, B. Ž. atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl BK numatytų veikų, tarp jų – ir dėl analogiško pobūdžio nusikaltimo (plėšimo) ( 2 t., 156 b.l.). B. Ž. daug kartų baustas administracine tvarka, daugiausia – už viešosios tvarkos pažeidimus: girto pasirodymą viešoje vietoje pagal ATPK 178 str., nedidelį chuliganizmą pagal ATPK 174 str. (2 t., 98-104 b.l.), smulkią vagystę pagal ATPK 50 str. (2 t., 98-104 b.l.), policijos pareigūnų pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai (2 t., 97 b.l.), nedirba, neturi jokio legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje neregistruotas (2 t., 105, 106 b.l.), nusikalstamą veiką padarė ypatingai įžūliai - panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį, dienos metu, viešoje vietoje, matant aplinkiniams. Šios aplinkybės rodo B. Ž. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl teismas mano, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į kaltinamojo B. Ž. jauną amžių, antraeilišką vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kuri yra mažesnė už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį.
Į bausmę įskaitytinas B. Ž. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2011-12-05 iki 2012-05-28 laikas.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 litų turtinės ir 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., 54 b.l.), nukentėjusiojo P. S. atstovė pagal įstatymą D. S. nepilnamečio sūnaus P. S. interesais pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 litų neturtinės žalos atlyginimo ( 1 t., 78 b.l.).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad nukentėjusiajam R. S. dėl neteisėtų kaltinamojo A. L. veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – apatinio žandikaulio lūžis. Dėl šio sužalojimo R. S. buvo operuotas, jautė skausmą, jam buvo išrautas dantis iš lūžio linijos, mėnesį laiko galėjo valgyti tik skysto pavidalo maistą. Be žandikaulio lūžio R. S. buvo padaryti ir kiti sužalojimai, konstatuoti teismo mediko, dėl kurių nukentėjusysis taip pat jautė skausmą, nepatogumus ir neigiamus dvasinius išgyvenimus – dėl padarytos kraujosruvos nematė viena akimi, skaudėjo akį, skruostą. Šios aplinkybės patvirtina, jog nukentėjusysis dėl tyčinių kaltinamojo A. L. veiksmų tikrai patyrė skausmą, pažeminimą, nepatogumus bei neigiamus dvasinius išgyvenimus, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Kita vertus, byloje nėra duomenų apie sunkių ar ilgai besitęsiančių liekamųjų reiškinių nukentėjusiojo fizinei sveikatai buvimą, todėl teismas, siekdamas nukentėjusiojo R. S. ir kaltinamojo A. L. interesų pusiausvyros, atsižvelgdamas į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, mažina nukentėjusiojo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir A. L. nusikalstama veika nukentėjusiajam R. S. padarytą neturtinę žalą įvertina 2000 litų (LR CK 6.279 str. 4 d.).
Byloje nustatyta, jog plėšimo iš R. S. metu buvo sumuštas nepilnametis P. S., kuriam B. Ž. sudavė du kartus rankos kumščiu į veido sritį. Dėl tokių B. Ž. veiksmų P. S. patyrė fizinį skausmą, neigiamų išgyvenimų ir emocijų, todėl teisę į neturtinės žalos atlyginimą jis įgijo. Žala jam buvo padaryta B. Ž., sudavusio smūgius, veiksmais, todėl teismas tenkina P. S. interesais D. S. pareikštą ieškinį visiškai ir priteisia P. S. naudai 300 litų neturtinės žalos atlyginimą iš B. Ž. (LR CK 6.279 str. 4 d.).
Teismas atkreipia dėmesį, jog pagal teismų praktiką nukentėjusiuoju, o kartu ir asmeniu, turinčiu teisę reikalauti žalos atlyginimo, laikomas asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju. Jei žmogaus amžius, socialinė branda ar psichinės sveikatos būklė neužtikrina reikiamo baudžiamo proceso eigos supratimo ir procesinių teisių panaudojimo savo interesams apginti, toks asmuo prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo sprendimu savo teises įgyvendina per atstovą pagal įstatymą (BPK 53 straipsnio 2-4 dalys). Visais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo (nepilnamečio, neveiksnaus asmens ar asmens dėl senatvės, neįgalumo, ligos, kitos priežasties negalinčio pasinaudoti įstatymo suteiktomis teisėmis) naudai (kasacinė byla Nr. 2K-453/2011). Iš bylos duomenų matyti, kad nuo A. L. ir B. Ž. padarytos nusikalstamos veikos (plėšimo iš R. S.) D. S. nenukentėjo, tačiau byloje ji pripažinta nukentėjusiąja ir nepilnamečio nukentėjusiojo P. S. atstove pagal įstatymą (1 t., 69, 76 b.l.). Teismas pažymi, kad D. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja, procese ji galėjo dalyvauti tik kaip sūnaus atstovė pagal įstatymą, bet ne kaip nukentėjusioji.
Spręsdamas dėl nukentėjusiojo R. S. reikalavimo atlyginti 2000 litų turtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, jog vaistų įsigijimo kvitų nukentėjusysis neišsaugojo, o jo nurodytų aplinkybių dėl nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų (darbo užmokesčio) bylos duomenys nepatvirtina. Priešingai, iš bylos dokumentų matyti, kad R. S. dėl 2011-10-06 įvykio nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas ir ligos pašalpa jam nebuvo paskirta (1 t., 35 b.l.). Kadangi byloje nepateikta turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, teismas nukentėjusiojo R. S. reikalavimo dėl 2000 litų turtinės žalos atlyginimo netenkina.
Valstybinė ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė 2043,36 Lt civilinį ieškinį dėl R. S. asmens sveikatos priežiūros išlaidų atlyginimo. Kaip matyti iš bylos duomenų (1 t., 26-27, 28 b.l.), R. S. dėl žandikaulio lūžimo buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir Šiaulių centro poliklinikoje. Valstybinė ligonių kasa už R. S. gydymą šioms įstaigoms sumokėjo 2043,36 Lt iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši suma turi būti priteista iš atsakingo už R. S. sveikatos sutrikdymą asmens, t.y. A. L.. Dėl to civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant ieškovui reikalaujamą sumą iš kaltinamojo A. L..
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis A. Š. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 20 litų turtinės žalos, padarytos plėšimo būdu užvaldžius jam priklausantį mobilųjį telefoną „Siemens A60“, atlyginimo ( 1 t., 179 b.l.) ir buvo pripažintas civiliniu ieškovu ( 1 t., 180 b.l.). Kadangi mobilusis telefonas ikiteisminio tyrimo metu buvo surastas ir A. Š. grąžintas ( 1 t., b.l. 166) ir nukentėjusysis teisme nurodė, jog pretenzijų nebeturi, todėl pradėtas civilinio ieškinio procesas nutraukiamas.
Nuosprendžiui įsiteisėjus mobilieji telefonai paliktini teisėtiems savininkams: telefonas „Nokia 6060“ – R. S., telefonas „Siemens A60“ – A. Š..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
(dėl turto plėšimo iš R. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;(dėl turto plėšimo iš A. Š.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos pagal BK 180 str. 1 d. dėl turto plėšimo iš R. S., pridėjus dalį bausmės, skiriamos pagal BK 180 str. 1 d. dėl turto plėšimo iš A. Š., ir galutinę bausmę A. L. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmę A. L. paskirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti A. L. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2011-12-05 iki 2012-05-28 laiką.
Kardomąją priemonę – suėmimą – A. L. taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2012 m. gegužės 28 d.
B. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams ir 23 (dvidešimt trims) dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti B. Ž. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2011-12-05 iki 2012-05-28 laiką ir laikyti, kad B. Ž. jam paskirtą bausmę yra atlikęs.
Kardomąją priemonę – suėmimą – B. Ž. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos pakeisti kita kardomąja priemone – įpareigojimu periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nustatant tokią registracijos policijos įstaigoje tvarką: registruotis Šiaulių apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje, esančiame Tilžės g. 54, Šiauliuose, vieną kartą per savaitę, kiekvienos savaitės antradienį nuo 14.00 iki 15.00 val. Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – B. Ž. taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
B. Ž. iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.
Priteisti R. S. iš A. L. 2000 (du tūkstančius) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti P. S. iš B. Ž. 300 (tris šimtus) litų neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš A. L. Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos 2043,36 Lt (du tūkstančius keturiasdešimt tris litus 36 ct) R. S. asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms atlyginti.
R. S. reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Civilinio ieškinio procesą, pradėtą pagal A. Š. ieškinį, nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus telefoną „Nokia 6060“ palikti R. S., telefoną „Siemens A60“ palikti A. Š..
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.