- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-09-11
- Bylos Nr.
- eI-2891-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01482-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Vaidai Matulionei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą pareiškėjai J. R. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-03-28 sprendimą Nr. 3R-136 (AG-97/02-2018) dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-02-21 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-31949 (toliau – ir Nurodymas) panaikinimo; 2) J. R. skundą dėl nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – Komisija) ginčijamu sprendimu iš dalies patenkino pareiškėjos skundą ir panaikino VMI 2018-02-21 nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-31949. Atsakovės teigimu, Komisijos išvados, kad iš prie Nurodymo pridėtos prievolių ataskaitos negalima nustatyti kada konkrečią mokestinę prievolę pareiškėja privalėjo įvykdyti, iki kokios konkrečios datos prievolės ir delspinigiai yra paskaičiuoti, kokie yra jų tarifai bei apskaičiavimo tvarka, yra nepagrįstos. Teigia, kad pareiškėjai pateiktoje Prievolių ataskaitoje aiškiai nurodytos išieškomos privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSDĮ) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) prievolės ir delspinigių sumos, nurodyta kokia delspinigių suma susidarė nesumokėjus konkrečioje deklaracijoje deklaruotų sumų. Prievolių ataskaitoje nurodyta tiek mokestinis laikotarpis, tiek deklaracijos pateikimo data. Be to, Nurodymu yra išieškomos pačios pareiškėjos deklaruotos PSDĮ ir GPM sumos, todėl pareiškėja, teikdama GPM deklaracijas už 2015-2016 metus ir jose deklaruodama mokėtinas PSDĮ ir GPM sumas, žinojo apie pareigą įvykdyti pačios deklaruotas mokestines prievoles. Atkreipė dėmesį, kad mokesčių administratorius 2018-01-15 Mano VMI portale papildomai informavo pareiškėją (pranešimas įteiktas 2018-01-29) apie neįvykdytas mokestines prievoles, šiame pranešime buvo nurodytos mokėtinos GPM ir PSDĮ sumos, prievolių mokestiniai laikotarpiai, iki kada turėjo būti sumokėtos mokestinės prievolės, prievolės (skolos) suma, delspinigių suma. Todėl, atsakovo teigimu, prievolių ataskaitoje pateikta informacija yra aiški ir pakankama.
Komisijos sprendime nepagrįstai nurodo, kad prievolių ataskaitoje nėra detalių paskaičiavimų, todėl pareiškėjai nesudarytos galimybės suprasti prievolių ir delspinigių apskaičiavimo teisinius ir faktinius pagrindus. Nurodo, jog mokesčių administratorius neturi pareigos pagrįsti paties mokesčių mokėtojo deklaruotų sumų teisėtumo bei deklaruotų prievolių apskaičiavimo teisinių ir faktinių pagrindų. Jeigu pareiškėja nesutinka su pačios deklaruotų sumų dydžiais ar pareiškėjai yra neaiškūs pačios deklaruotų prievolių apskaičiavimo teisiniai ir faktiniai pagrindai, ji turi teisę perskaičiuoti GPM ir PSDĮ sumas. Tuo tarpu delspinigių skaičiavimo pagrindai, pradžia, trukmė ir dydis yra detaliai numatyti Mokesčių administravimo įstatymo 96-99 straipsniuose. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, mokesčių mokėtojui pavėluotai pateikus mokesčio deklaraciją, delspinigiai yra pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas į biudžetą iki teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos ir skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dienos. Todėl pareiškėja, deklaruodama ir nemokėdama mokesčių deklaracijose pačios apskaičiuotų mokesčių sumų, žinojo, kad už nesumokėtus arba pavėluotai į biudžetą sumokėtus deklaruotus mokesčius bus MAĮ nustatyta tvarka skaičiuojami delspinigiai.
Papildo, kad Nurodymas atitinka individualiam aktui keliamus pagrįstumo, teisėtumo, aiškumo reikalavimus, nes jame nurodyta, kam jis adresuotas, kokiais įstatymais vadovaujamasi, kokios mokestinės prievolės yra išieškomos (PSDĮ ir GPM prievolės ir delspinigių sumos, delspinigių suma, sudariusi nesumokėjus konkrečioje deklaracijoje deklaruotų sumų, išskirtas tiek mokestinis laikotarpis, tiek deklaracijos pateikimo data), Nurodymo apskundimo tvarka, todėl naikinti Nurodymo nebuvo pagrindo.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje atsakovės VMI atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Pareiškėja J. R. atsiliepime į atsakovės skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad ginčijamas Komisijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, Komisija iš esmės konstatavo, kad iš atsakovės Nurodymo nėra aišku, kaip konkrečiai buvo apskaičiuota mokesčių mokėtojui tenkanti prievolė. Pareiškėja su šia Komisijos išvada sutinka, teigia, kad nei iš Nurodymo, nei iš VMI 2018-01-15 pranešimo turinio nėra galimybių įvertinti apskaičiuotų sumų ir jų pagrįstumo. Taip pat atsakovė Nurodyme nenurodė teisės normų, kurios pagrįstų išieškotinas sumas, nedetalizavo, kaip konkrečiai apskaičiuotini delspinigiai bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Pareiškėjos įsitikinimu, aiškių apskaičiavimo pagrindų, tvarkos ir tai pagrindžiančių teisės normų nebuvimas yra pagrindas naikinti Nurodymą, kaip neatitinkantį individualaus administracinio akto reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo, kuriuo pareiškėjos skundas dėl nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) panaikinimo tenkintas iš dalies, t. y. VMI nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką nuo pareiškėjos sąskaitų panaikintas, argumentuojant, jog prie nurodymo pridėta prievolių ataskaita yra neišsami, nepateikta detalių apskaičiavimų dėl susidariusių delspinigių.
Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad VMI, remdamasi Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2018-02-21 priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-31949 nurašyti mokestinę nepriemoką iš kredito, mokėjimo arba elektroninių pinigų įstaigose esančių J. R. sąskaitų, bendra suma – 708,14 Eur (Komisijos bylos medžiaga, b. l. 4). Prie Nurodymo pridėta prievolių ataskaita, kurioje nurodyti keturi prievolės tipai, mokestinis laikotarpis, deklaracijos pateikimo data, prievolė, delspinigių sumos: pagal 2015-07-27 pateiktą GPM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 priskaičiuota 0,72 Eur delspinigių, pagal 2017-11-20 GPM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 priskaičiuota 122 Eur prievolė ir 25,56 Eur delspinigių, pagal 2017-11-20 GPM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 priskaičiuota 149 Eur prievolė ir 10,96 Eur delspinigių, pagal 2017-11-20 PSD deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 priskaičiuota 336 Eur prievolė ir 63,9 Eur delspinigių (Komisijos bylos medžiaga, b. l. 5). Lietuvos administracinių ginčų komisija, pripažinusi, kad Nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, jį 2018-03-28 sprendimu panaikino ir įpareigojo atsakovę priimti naują sprendimą (Komisijos bylos medžiaga, b. l. 40–42). VMI su tokiu sprendimu nesutinka ir teigia, kad Nurodymas atitinka visus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Iš nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad mokesčių administratorius priėmė ginčijamą Nurodymą, kurio pagrindu nuo pareiškėjos atsiskaitomosios sąskaitos buvo nuskaityta mokestinės nepriemokos suma, nes pareiškėja, teikdama metines pajamų deklaracijas ir nurodydama jose atitinkamas gautas pajamas, pati teisės aktais nustatytais terminais neįvykdė mokestinės prievolės. Taigi mokestinė nepriemoka buvo apskaičiuota remiantis būtent pačios pareiškėjos metinėse pajamų deklaracijose nurodytais duomenimis ir remiantis tuo pačiu pagrindu priimtas ginčijamas nurodymas. Pažymėtina, kad pareiškėja suklydusi deklaruodama pajamas turėjo teisę patikslinti metines pajamų deklaracijas teisės aktuose numatytais terminais ir tvarka.
Teismas nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos teiginiais, kad ginčijamas Nurodymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta viešojo administravimo subjekto pareiga individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu. Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, jo pasirašymui ir patvirtinimui antspaudu prilyginamas patvirtinimas (autorizavimas) valstybės informacinėje sistemoje (VAĮ 8 straipsnio 3 dalis).
Teismas pažymi, kad nors ginčijamame Nurodyme ir prievolių ataskaitoje nėra tokios eilutės, kurioje būtų konkrečiai nurodyta nuo kurios dienos pradėti skaičiuoti pareiškėjos ginčyti delspinigiai ir iki kada jie skaičiuoti, tai nesudaro pagrindo konstatuoti VMI Nurodymo neteisėtumo ar nepagrįstumo. Akcentuotina, kad VMI 2018-01-15 pranešimu informavo pareiškėją apie neįvykdytas prievoles, t. y. už nesumokėtą gyventojų pajamų mokestį ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Šiame pranešime buvo detaliai nurodyti mokestiniai laikotarpiai, prievolės suma, terminas iki kada pareiškėja turėjo sumokėti mokestį, susidarę delspinigiai ir bendra prievolės ir delspinigių suma eurais. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos nurodytus argumentus, kad nebuvo aišku nuo kada pradedami skaičiuoti delspinigiai ir už kiek dienų delspinigiai buvo skaičiuoti, nes pranešime konkrečiai nurodyta iki kokios datos pareiškėja mokestinę prievolę turėjo įvykdyti, papildomai paaiškina, kad delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai mokestis turėjo būti sumokėtas, ir skaičiuojami iki mokesčio sumokėjimo dienos. Pagal VMI pateiktą pareiškėjai siųstų dokumentų išrašą matyti, kad VMI 2018-01-15 pranešimo pareiškėjai įteikimo data yra 2018-01-29, perskaitymo – 2018-02-26. Pažymėtina, kad pareiškėja vien iš siųsto pranešimo tipo „Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius“ galėjo suprasti, kad pranešimas detalizuoja nesumokėtas mokesčių sumas ir, būdama apdairi bei rūpestinga, perskaityti jau įteiktą pranešimą apie jai papildomai priskaičiuotas mokestines prievoles.
Teismas papildomai pažymi, kad bylos dėl mokesčių administratoriaus taikyto mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo pobūdis, kurį lemia mokestinės prievolės atsiradimo pagrindas – iš įstatymo, kai mokestinė prievolė atsiranda deklaravus mokestį, lemia ir tai, kad pareiškėjos motyvai dėl mokesčių administratoriaus veiksmų neteisėtumo negali būti grindžiami tuo, kad pareiškėjai pareiga mokėti mokestį galėjo būti nežinoma ar nesuprantama dėl tam tikrų mokesčių administratoriaus veiksmų ir dėl to galėjo būti pažeistos mokesčių mokėtojo teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-1296-13).
Taigi vis dėlto esantys individualaus administracinio akto turinio trūkumai (nedetalizuota delspinigių skaičiavimo pradžios ir pabaigos data) savaime neleidžia ginčijamo Nurodymo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiasi, pridėjo prievolių ataskaitą, iš kurios aišku, jog pareiškėjos nepriemoką sudaro GPM, PSD mokesčiai, tų mokesčių delspinigiai, be to, pareiškėja apie mokėtinas sumas jau žinojo – portale Mano VMI 2018-01-29 pareiškėjai įteiktas pranešimas apie nesumokėtus mokesčius. Teismas nesutinka su Lietuvos administracinių ginčų komisijos teiginiais, kad iš pridedamos prievolių ataskaitos neįmanoma aiškiai nustatyti, kaip nurodytos prievolės apskaičiuotos, t. y. nenurodyta iki kada konkrečią prievolę pareiškėja turėjo įvykdyti, iki kokios konkrečios datos prievolės ir delspinigiai yra apskaičiuoti, kokie yra jų tarifai bei apskaičiavimo tvarka. Vertinant pareiškėjai siųstų dokumentų visumą bei turinį, konstatuotina, kad Nurodyme ir prievolių ataskaitoje pateikiami duomenys pareiškėjai turėjo ir galėjo būti pakankamai aiškūs, iš kurių ji galėjo bei turėjo suprasti jai tenkančias prievoles. Išdėstytos faktinės aplinkybės bei formuojama administracinių teismų praktika leidžia teigti, kad pareiškėja iš esmės suprato skundžiamo sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, kas įgalina neatitikimus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą atsakovo sprendimą pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.
Taip pat teismas pastebi, kad Lietuvos administracinio teismo praktikoje, sprendžiant VMI nurodymo nurašyti mokestines nepriemokas teisėtumo klausimą, aplinkybė, jog asmuo pranešimu buvo supažindintas su mokėtinais mokesčiais ir prievolių ataskaitoje nurodytos prievolių rūšys su prievolių ir delspinigių sumomis yra pakankami duomenys, iš kurių asmuo gali suprasti apie jam tenkančius mokėti mokesčius ir dėl nepakankamų nurodymų motyvų jų nėra pagrindo naikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-284-438/2018 ; 2017-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-425-556/2017).
Be to, akcentuotina, kad atsakovės papildomai pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėja 2018-06-13 mokesčių administratoriui pateikė patikslintą metinę pajamų deklaraciją už 2015 metus, kurioje nurodė mažesnę PSDĮ sumą. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad pareiškėja suprato jai apskaičiuotų mokesčių sumas bei tipą, už ką šie mokesčiai yra apskaičiuoti ir, nustačiusi netikslumus, įgyvendino savo teisę patikslinti metinę pajamų deklaraciją.
Atsižvelgiat į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-03-28 sprendimas Nr. 3R-136 (AG-97/02-2018) dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-02-21 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-31949 priimtas nepakankamai išanalizavus faktinę bylos situaciją ir taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl teismas naikina jį kaip nepagrįstą aukščiau nurodytų motyvų pagrindu. Todėl atsakovės VMI skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2018-03-28 sprendimą Nr. 3R-136 (AG-97/02-2018) dalyje dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018-02-21 nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-31949 panaikinimo, o J. R. skundą dėl nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.