Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Ledina Šinkūnienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. S. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės įmonė Turto bankas, S. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įstatyme nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dešimt metų, kaip per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis) 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis) 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado. 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas) 8) Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno iš jų valdymas atitiko šio kodekso 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymo laikas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 str. 2 d.).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad VĮ Registrų centras 2022 m. spalio 5 d. sprendimais netenkino pareiškėjos J. S. prašymo dėl jos nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prašymas buvo atmestas, nes pateiktas dokumentas nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimo į minėtą butą.

Pareiškėja nurodė ir iš pateiktų dokumentų – Kolūkiečio darbo knygelės ir Socialinio draudimo pažymėjimo nuorašų matyti, kad pareiškėja 1989 m. įsidarbino (duomenys neskelbtini) tarybiniame ūkyje, kuriame dirbo melžėja. Iširus (duomenys neskelbtini) tarybiniam ūkiui, pareiškėja toliau darbo įkurtoje (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovėje, kur su pertraukomis dirbo iki 2000 metų.

Iš pateikto santuokos liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja sudarė santuoką su S. S..

Pareiškėja nurodė, kad 1987 m. metais (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis pareiškėjos šeimai gyvenimui skyrė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., kuriame ji su sutuoktiniu S. S. gyvena iki šiol. Po (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio iširimo, teises į minimą butą perėmė (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė.

(duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės 2006 m. surašytu Važtaraščiu Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. perduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). už Važtaraštyje nurodytą 3842,78 Lt sumą. Pareiškėja nurodė, kad butas jai buvo perleistas už (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės pareiškėjai turėtą įsiskolinimą už darbą, t. y. nesumokėtą atlyginimą.

Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad 2007 m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė bankrutavo ir buvo likviduota.

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir jos sutuoktinis S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu šių asmenų gyvenamoji vieta deklaruota nuo (duomenys neskelbtini) Minimi asmenys šiuo butu naudojasi bei rūpinasi nuo 1987 metų iki šiol.

Iš pateiktų, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2023 m., komunalinių paslaugų teikimo butui, adresu (duomenys neskelbtini)., sutarčių, sudarytų su UAB „Ignitis“, AB „Rokiškio komunalininkas“, AB „Lietuvos energija“, matyti, kad visos sutartys sudarytos pareiškėjos vardu.

Pateiktame UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro“ rašte dėl atsiskaitymo už mišrių komunalinių atliekų išvežimą nurodyta, kad gyvenamojo buto adresu: (duomenys neskelbtini), savininkas S. S. vietinės dvinarės rinkliavos mokestį moka nuo 2018 m. sausio 1 d. ir nėra skolingas UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui už mišrių komunalinių atliekų išvežimą ir šalinimą iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Iš pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pareiškėjos J. S. užsakymu atlikti nekilnojamojo daikto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., kadastriniai matavimai.

Suinteresuotas asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija atsiliepime patvirtino, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., nėra įtrauktas į Rokiškio rajono savivaldybės ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos balansą, bešeimininkių statinių sąrašą, taip pat į priskirtinų grąžintinam turtui sąrašą.

Aukščiau nurodyti duomenys, teismo vertinimu, patvirtina, kad nuo 1987 metų J. S. teisėtai įgijo, bei sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, daugiau nei 10 metų (daugiau nei 35 metus) valdo kaip savo nekilnojamą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu.

Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo J. S. valdo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad minėtais bylos duomenimis nustatytos visos įstatyme numatytos sąlygos faktui, jog J. S. įgijo nuosavybės teisę (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) pagal įgyjamąją senatį į nurodytą turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., nustatyti, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą nustatyti faktą (CK 4.68 – 4.71 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjusio sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 dienas išsiųsti Valstybės įmonei Registrų centras.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.