Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2010-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-366-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-02-19
Bylos Nr.
1A-10-366-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Tomas Zdanavičius, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
V. B.
Advokatai
Algimantas Kolpertas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-10-366/2010Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.4.1. (S)
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2010 m. vasario 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Arnoldo Šukaičio, Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant prokurorui Audriui Leonavičiui,nuteistajai V. B.,gynėjui advokatui Algimantui Kolpertui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažinta kalta ir nubausta:

pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. (laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2005-12-31) 4 MGL (penkių šimtų litų) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį (laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2005-12-31) 8 MGL (vieno tūkstančio litų) bauda;

Žemesnės instancijos teismas

pagal BK 228 str. 2 d. (laikotarpiu nuo 2005-09-01 iki 2005-12-31) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams;

pagal BK 300 str. 1 d. (laikotarpiu nuo 2006-10-18 iki 2007-01-30) 6 MGL (septynių šimtų penkiasdešimtis litų) bauda;

pagal BK 183 str. 1 d. (laikotarpiu nuo 2006-10-18 iki 2007-01-30) 10 MGL (vieno tūkstančio šimto dvidešimt penkių litų) bauda;

pagal BK 228 str. 2 d. (laikotarpiu nuo 2006-10-18 iki 2007-01-30) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 300 str. 1 d. (laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2007-09-03) 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda;

pagal BK 183 str. 1 d. (laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2007-09-03) 12 MGL (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) bauda;

pagal BK 228 str. 2 d. (laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2007-09-03) teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimu dvejiems metams;

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 6 d., 65 str. 2 d. paskirtos bausmės pagal BK 228 str. 2 d. subendrintos apėmimo būdu su pagal BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d. paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes bei šios subendrintos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1 d, 2 d., 4 d., 65 str. 2 d. subendrintos iš dalies jas sudedant ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 20 MGL (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 67 str., 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., iš V. B. konfiskuota 1709,28 (vienas tūkstantis septyni šimtai devyni litai 28 centai).

Iš V. B. priteista 70 (septyniasdešimt) litų proceso išlaidų valstybei.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

V. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. iki 2005 m. rugsėjo 31 d., būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui piktnaudžiavo tarnybine padėtimi klastodama tikrus dokumentus bei juos panaudodama įstaigos buhalterinėje apskaitoje, siekdama turtinės naudos sau, neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą - pinigines lėšas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę, pažeisdama Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančius teisės aktų -Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005-07-07 sprendimu Nr. 1-34-3, VI skyriaus „Valdymas“ 54-58.3. punktų, Panevėžio darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginius nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003-08-28 sprendimu Nr. 1-6-11, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ reikalavimus, Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tyčia, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais t. y. įstaigos vadovo statusu, siekdama pasisavinti svetimas Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto žinodama, kad jos pavaldinė - priešmokyklinės grupės auklėtoja R. Š. paskirtą priedą jos išankstiniu nurodymu (reikalavimu) atiduos jai, tyčia, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydama žinomai melagingas žinias, o būtent: 2005-09-01 įsakymą Nr. 5k „Dėl priedo mokėjimo“, 2 punktu tariamai nustatydama Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinės grupės auklėtojai R. Š. 275 lt. priedą už papildomą darbą - priešmokyklinės grupės dokumentacijos parengimą ir pavesdama jį skaičiuoti nuo 2005-09-01 iki 2005-09-30 ir 2005-09-30 įsakymą Nr. 8k „Dėl priedo mokėjimo“, 2 punktu tariamai nustatydama Panevėžio miesto lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinės grupės auklėtojai R. Š. priedą 275,00 Lt už priešmokyklinės grupės bazės rengimą ir pavesdama jį skaičiuoti nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 ir šiuos tikrus suklastotus dokumentus panaudojo patalpindama teisinėn apyvarton - perdavė Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) buhalterijai, vykdymui ir taip šių neteisėtų veiksmų pasekmėje – R. Š. gavus ir perdavus minėtą priedą jai tarnybiniame kabinete: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, per keturis kartus, neteisėtai užvaldė svetimą - Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą - pinigines lėšas - 704 litų. Tokiu būdu, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Panevėžio miesto savivaldybės ir jos įstaigos - Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), teikiančios viešąsias paslaugas - prestižas.

V. B. nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2007 m. sausio 30 d., būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui piktnaudžiavo tarnybine padėtimi klastodama tikrus dokumentus bei juos panaudodama įstaigos buhalterinėje apskaitoje, siekdama turtinės naudos sau, neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą-pinigines lėšas, dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę, pažeisdama Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančius teisės aktų - Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005-07-07 sprendimu Nr. 1-34-3, VI skyriaus „Valdymas“ 54-58.3. punktų, Panevėžio darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginius nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003-08-28 sprendimu Nr. 1-6-11, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) etikos normas, patvirtintas Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006-09-26 d. įsakymu Nr. V-10, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 109, 127 straipsnių reikalavimus, Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tyčia, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais t. y. įstaigos vadovo statusu, siekdama pasisavinti svetimas Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto žinodama, kad L. P. jos vadovaujamoje įstaigoje jokio darbo nedirbs, L. P. gaunamą užmokestį už tariamai atliekamą darbą jos nurodymu (reikalavimu) D. O. perduos jai, tyčia, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydama žinomai melagingas žinias, o būtent: 2006-10-18 įsakymą Nr. 20k „Dėl darbo sutarties su L. P. sudarymo“, kuriuo nuo 2006-10-19 L. P. priėmė į kiemsargės (0,5et.) pareigas; 2007-01-17 įsakymą Nr. 41k „Dėl priedo mokėjimo“, kuriuo L. P. už papildomą darbą grupėje (auklėtojos padėjėjos I. R. ligos metu) paskirdama 300 lt. priemoką; 2007-01-30 įsakymą „Dėl darbo sutarties su L. P. nutraukimo“, kuriuo nuo 2007-01-31 nutraukė sutartį su dirbančia kiemsargio pareigose L. P., be to, pasitelkusi nekaltą asmenį - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ūkvedę V. J. suklastojo 2006 m. spalio - 2007-sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įrašydama tikrovės neatitinkančias žinias, kad tariamai L. P. minėtoje įstaigoje tikrai dirba ir šiuos tikrus suklastotus dokumentus panaudojo patalpindama teisinėn apyvarton - perdavė Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) buhalterijai, vykdymui ir taip šių neteisėtų veiksmų pasekmėje -D. O. gavus L. P. atlyginimą ir perdavus jai jos tarnybiniame kabinete: (duomenys neskelbtini), Panevėžys, neteisėtai užvaldė svetimą - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą - 1005, 28 litų sumą. Tokiu būdu, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Panevėžio miesto savivaldybės ir jos įstaigos - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), teikiančios viešąsias paslaugas - prestižas.

V. B. nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. spalio 3 d., būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui piktnaudžiavo tarnybine padėtimi klastodama tikrus dokumentus bei juos panaudodama įstaigos buhalterinėje apskaitoje, siekdama turtinės naudos sau, neteisėtai užvaldė svetimą - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą dėl ko didelės žalos patyrė valstybė, o būtent:

būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), būdama atsakinga už lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklos organizavimą ir kontrolę, pažeisdama Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) veiklą reglamentuojančius teisės aktų-Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2005-07-07 sprendimu Nr. 1-34-3, VI skyriaus „Valdymas“ 54-58.3. punktų, Panevėžio darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareiginius nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2003-08-28 sprendimu Nr. 1-6-11, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-08 nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) etikos normas, patvirtintas Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006-09-26 d. įsakymu Nr. V-10, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 109, 126, 194 straipsnių reikalavimus, Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., tyčia, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais t. y. įstaigos (duomenys neskelbtini) statusu, siekdama pasisavinti svetimas Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, iš anksto žinodama, kad S. R. jos vadovaujamoje įstaigoje jokio darbo nedirbs, tyčia, suklastojo tikrus dokumentus, įrašydama žinomai melagingas žinias, o būtent: 2007-06-11 įsakymą Nr. 70k „Dėl darbo sutarties su S. R. sudarymo“, kuriuo nuo 2007-06-11 kiemsargio (0,75 et.) pareigoms priėmė S. R. (kiemsargio L. D. atostogų metu); 2007-07-09 įsakymą Nr. 77k „Dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo“, kuriuo S. R. iš kiemsargio 0,75 et. perkėlė į sargo 1 et. pareigas nuo 2007-07-09 iki 2007-09-03 (sargų V.-J. K. ir E. G. atostogų metu) ir priedo skyrimo už papildomą aplinkos priežiūrą; 2007-08-16 įsakymą Nr. 79 k. „Dėl darbo apmokėjimo švenčių dienomis“, kuriuo S. R. už 2007-08-15 d. 19 val. iki 24 val. nustatė dvigubą apmokėjimą; 2007-09-03 įsakymą Nr. 83k „Dėl darbo sutarties su S. R. nutraukimo“, kuriuo nuo 2007-09-03 nutraukė sutartį, be to, pasitelkusi nekaltą asmenį - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) ūkvedę V. J. suklastojo 2007 m. birželio-rugpjūčio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, juose įrašydama tikrovės neatitinkančias žinias, kad tariamai S. R. minėtoje įstaigoje tikrai dirba ir šiuos tikrus suklastotus dokumentus panaudojo patalpindama teisinėn apyvarton - perdavė Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) buhalterijai, vykdymui ir taip šių neteisėtų veiksmų pasekmėje - S. R. gavus atlyginimą neteisėtai užvaldė svetimą - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą -2179,27 litų sumą. Tokiu būdu, veikdama priešingais tarnybai interesais, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, sumenkintas Panevėžio miesto savivaldybės ir jos įstaigos - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), teikiančios viešąsias paslaugas - prestižas.

V. B. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-07-13 nuosprendį, nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, prašo jį panaikinti ir ją išteisinti. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmes, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai.

Šalies argumentai

Skunde V. B. nurodo, jog teismo išvados nepagrįstos ir paremtos spėlionėmis bei prieš ją nusiteikusios liudytojos R. Š. parodymais. Nurodo, kad pripažinus, jog ji padarė nusikalstamas veikas, R. Š. turi būti laikoma nusikaltimo bendrininke, aktyviai dariusia nusikaltimą. Nurodo, kad R. Š. davė neteisingus parodymus, o teismas, vertindamas šios liudytojos parodymus, neįvertino apeliantės ir R. Š. santykių, pastarosios pastangų bet kokiomis priemonėmis ją nušalinti nuo pareigų, todėl pažeidė procesines teisės normas, reikalaujančias ištirti byloje esančių įrodymų visumą.

Apeliantė nurodo, kad byloje įrodymų, jog ji būtų gavusi pinigus iš R. Š., nėra. Byloje esantys įrodymai, taip pat ir pačios R. Š. parodymai, leidžia daryti išvadą, kad niekas nežinojo apie tariamai jos paimamus pinigus. Nurodo, kad R. Š. pinigus iš darželio gaudavo į savo banko sąskaitą, galėdavo laisvai jais disponuoti ir kaip nori su jais elgtis. Ji, apeliantė, galėjo gauti tik R. Š. pinigus, o ši nekaltinama veikusi kartu su apeliante. Nurodo, kad buvo teigiama, jog gauti pinigai buvo panaudoti darželio interesams, tai reikštų, kad nėra jokio lėšų užvaldymo. Apeliantė teigia, kad R. Š. neįvardijo konkrečių sumų, kurias perduodavo apeliantei, taip pat neįvardija konkrečių aplinkybių.

Nurodo, kad būdama lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), turėjo teisę skirti priedą R. Š.. R. Š. priedas skirtas remiantis LR Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 511, lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymais. Teigia, kad byloje yra duomenų, kad priedai buvo mokami ir kitiems asmenims, tačiau nei vienas iš gavusių priedus, nėra nurodęs, jog kaip priedą gautus pinigus būtų atidavęs jai, apeliantei. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog darbai, už kuriuos R. Š., kaip už papildomus darbus buvo mokamas atlyginimas, nebūtų realiai atlikti, o esant atliktam darbui, už jį turi būti sumokėta.

V. B. skunde nurodo, kad nesuklastojo įsakymo, nes priedas R. Š. buvo realiai mokamas, siekta realaus tikslo - sumokėti pinigus už atliekamą darbą, įsakymas buvo realiai vykdomas - darbas atliekamas, pinigai sumokami, o žala valstybei nepadaryta, nes darbai realiai atlikti. Apeliantė nurodo, kad LR Vyriausybės 1993 m. nutarime Nr.: 511 yra numatyta, kad priedas gali būti mokamas už papildomą darbą. Teismo teiginys, jog niekada ankščiau nebuvo mokamas priedas, negali būti įrodymu, kad R. Š. priedo negavo. Nurodo, kad R. Š. priedas buvo skirtas už papildomas funkcijas, kurios nebuvo įtrauktos į pareigines nuostatas.

Apeliantė nurodo, kad jos skirtų pinigų panaudojimo tikslingumą ne kartą tikrino Švietimo skyriaus bei pačios steigėjos atstovai. Jokių pažeidimų nenustatyta, todėl darytina išvada, kad ji galėjo skirti priedą ir jis buvo reikalingas švietimo ugdymo naujai keliamiems tikslams pasiekti.

Apeliantė skunde nurodo, kad sutinka, jog iš bylos duomenų galima padaryti išvadą, jog L. P. (O.) realiai nedirbo, tačiau jai, apeliantei, ši aplinkybė nebuvo žinoma. Nurodo, kad priimdama L. P. į darbą, ji nežinojo, kad L. P. nedirbs. Be to, nurodo, kad L. P. ir D. O. parodė, kad V. B. nebuvo žinoma, jog L. P. nedirbs. Prašymą dėl priėmimo į darbą parašė pati L. P.. Pripažįsta, kad L. P. į darbą priėmė paprašyta D. O., nes žinojo, kad L. P. yra nėščia ir jai reikalingas darbas. Priimdama į darbą, ji pati L. P. supažindino su darbo saugos instrukcijomis, nes tai turėjusi padaryti ūkvedė V. J. tik 2006-10-20 pristatė darbų saugos pažymėjimą, kuris suteikia teisę instruktuoti asmenis, priimamus į darbą.

Nurodo, ar L. P. realiai atliko darbą, turėjo kontroliuoti ir daryti atitinkamus žymėjimus dokumentuose ūkvedė V. J., kadangi sargas, pagal patvirtintą lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. V-26 „Dėl lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) struktūros tvirtinimo“, yra pavaldus ūkvedei. Nurodo, kad tiesiogiai darbo laiko apskaitos žiniaraščius, įrašydama galimai neteisingus duomenis apie dirbtą laiką, užpildė ūkvedė V. J., kuri šioje byloje turi pakankamą motyvą apkalbėti ją, apeliantę, kadangi ji galimai siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už tikėtiną nusikaltimų organizavimą, prisidėjimą prie daromų nusikaltimų, taip pat dokumentų klastojimą.

Apeliantė nurodo, kad nėra nei vieno liudytojo, kuris matė, kaip D. O. perduoda pinigus jai, apeliantei. D. O. neįvardijo konkrečios atiduotos sumos, taip pat ir to, kada ir kur tai padarė. Nurodo, kad pinigus nuo L. P. sąskaitos nusiimdavo D. O., laisvai jais disponavo, ir realiai patikrinti D. O. teiginių apie pinigų perdavimą jai, apeliantei, neįmanoma. D. O. teigė, jog pinigų apeliantei į rankas neperdavė, o juos kažkur padėjusi apeliantės kabinete ant stalo apeliantei nesant, todėl apeliantė mano, kad bet kuriuo metu ji ir kiti asmenys galėjo įeiti įjos kabinetą ir paimti, padėti daiktus, taip pat ir pinigus, kas reiškia, kad ji pinigų objektyviai galėjo negauti. Pažymi, kad D. O. teigė, jog pinigai buvo skirti darželio reikmėms tenkinti. Nurodo, kad D. O., galimai siekdama baudžiamosios atsakomybės už lėšų pasisavinimą, apeliantę apkalba.

Dėl dokumentų suklastojimo, svetimo turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo laikotarpiu nuo 2007-06-11 iki 2007-09-03, apeliantė nurodo, kad šių nusikaltimų nepadarė. S. R. 2007 m. birželio mėnesį parašė prašymą dėl priėmimo į darbą. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007-06-18 iki 2007-08-14 apeliantei buvo suteiktos atostogos ir ją nuo 2007-06-18 iki 2007-07-06 vadavo L. B., nuo 2007-07-09 iki 07-08-14 ūkvedė - V. J..

Nurodo, kad kiemsargis ir sargas yra pavaldūs ūkvedei pagal lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006 m. kovo 15 d. įsakymą Nr. V-26 „Dėl lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) struktūros tvirtinimo“. Pagal lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. V-2 „Dėl vadybinių darbo funkcijų pasiskirstymo aprašo tvirtinimo“ ūkvedė V. J. vedė nepedagoginio personalo darbo laiko apskaitą, sudarė darbo grafikus, organizavo nepedagoginio personalo darbą, vykdė kontrolę ir vertinimą. Nurodo, kad už S. R. darbo apskaitą, apeliantės, atostogų metu buvo atsakingi kiti asmenys, todėl kaltinimai piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, tuo metu, kai ji nėjo šių pareigų, yra neteisingi ir prieštarauja teisminei praktikai.

Šalies argumentai

Apeliantė nurodo, kad pagal Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. A-982 „Dėl ikimokyklinių įstaigų darbo vasaros metu“ lopšelis ­darželis (duomenys neskelbtini) nuo 2007 m. liepos 2 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. buvo uždarytas. Auklėtojų padėjėjų V. B. ir A. G. pagal lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2007 m. gegužės 21 d. įsakymą Nr. V-50 „Dėl ūkinių darbų plano darbui vasaros metu patvirtinimo“ darbo laikas buvo nuo 8 val. iki 16 val. Sargės S. R. nuo 19 val., 20 val. iki 6 val.. Nurodo, kad iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2007 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A-6 „Dėl Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) darbuotojų atostogų grafiko už 2006-2007 m.“ matyti, liudytojai N. K., M. P., E. V., Z. Ž., B. R., R. Š. atostogavo, A. O. turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir į darbą sugrįžo 2007-10-10 d., taip pat nei vienas liudytojas nenurodė, kad vasaros metu vakare po 19 val. arba nakties metu būtų atėjęs į lopšelį-darželį. Teigia byloje nėra įrodymų, kad S. R. kaltinime nurodytu laiku lopšelyje-darželyje nedirbo ar buvo fiktyviai įdarbinta.

Teigia, kad liudytoja D. B. parodė, kad S. R. dirbo, jai kelis kartus yra padėjusi ir už tai iš S. R. yra gavusi kelis šimtus litų. S. R. mama G. R. patvirtino, kad dukra realiai dirbo, gavo atlyginimą jį naudojo savo reikmėms, o parodymai išjos išgauti naudojant prievartą grasinimus.

Apeliantė nurodo, kad abejoja, jog S. R. paaiškinimai buvo gauti teisėtais būdais ir ar jais galima vadovautis. S. R. buvo grasinama, kad būtų gauti parodymai, kurių pagrindu būtų galima apkaltinti apeliantę. Šias aplinkybes patvirtino ir S. R. tėvai, liudytojas Ž. Rutkauskas.

Nurodo, kad teismas, vertindamas liudytojų parodymus, vienus priimdamas kaip objektyvius, kitus atmesdamas - buvo tendencingas. Nėra jokių duomenų, kad G. R. ir jos buvęs sutuoktinis, būtų jos, apeliantės, draugai. Nurodo, kad nuosprendyje neaptarti ir darbuotojų atostogų grafikai, sargų ir darbuotojų, dirbusių 2007 m. vasaros metu darbo grafikai, ūkvedžio pareiginiai nuostatai, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, Lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) struktūrą jos atostogų grafikas, remtasi liudytojos V. J. parodymais, kuri, mano, kad siekia išvengti atsakomybės už savo, kaip ūkvedės, tiesioginių pareigų neatlikimą.

Apeliantė nurodo, kad liudytojai iš anksto susitarę, liudijo prieš ją siekė ją nušalinti nuo pareigų. Pinigų perdavimo faktas nėra užfiksuotas. Kalbos apie pinigų perdavimą paremtos tik prielaidomis. Banko pinigų judėjimo išklotinė nesutampa su S. R. parodymais, duotais STT pareigūnui. Teismo teiginys, kad pinigai atiduoti iš kitų šaltinių, yra tik prielaidą kuri prieštarauja objektyvioms aplinkybėms.

Apeliantė skunde teigia, kad teismas paskyrė per griežtas bausmes, netinkamai taikė BK 54 str. nuostatas, neteisingai paskirtas bausmes subendrino, skirdamas bausmes už atskirus nusikaltimus, nesivadovavo BK 61 str. nuostatomis, be to, teismas nenurodė, kurias bausmes subendrino apėmimo būdu, o kurioms taikė dalinį bausmių sudėjimą. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji turi nepilnametę dukrą, viena ją išlaiko, anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, neatsižvelgė į jos asmenybę, bei nepagrįstai nepripažino jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 3 p. Dar teigia, kad teismas į paskirtos bausmės – teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laiką neįskaitė jai taikyto nušalinimo nuo pareigų laiko. Teigia, kad nors to tiesiogiai LR BPK nenumato, tačiau yra taikytina BPK 66 str. analogija. Be to, teigia teismas buvo šališkas.

Teismo posėdyje apeliantė ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl dokumentų suklastojimo, svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo laikotarpiu

nuo 2005-09-11 iki 2005-12-31

Esminiai apeliantės argumentai, kuriais ji ginčija nuteisimą pagal BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., yra tai, kad ji 2005-09-01 ir 2005-09-30 įsakymų Nr. 5k ir Nr. 8k „Dėl priedo mokėjimo“ neklastojo, turėjo teisę priimti šiuos įsakymus, įsakymais pavesti atlikti papildomi darbai buvo realiai atlikti, todėl žala valstybei nepadaryta, papildomi darbai nebuvo įtraukti į darbuotojos R. Š. pareigines nuostatas. Taip pat apeliantė nurodo, kad liudytoja R. Š. ją apkalbėjo, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi tik šios liudytojos parodymais ir nevertino įrodymų visumos, byloje tiesioginių įrodymų, kad R. Š. perdavė jai pinigus, nėra, be to nurodo, kad gavusi pinigus už papildomą darbą R. Š. savo pinigais galėjo laisvai disponuoti ir juos naudoti savo nuožiūra.

Apeliantės teiginiai nepagrįsti ir paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – liudytojos R. Š. parodymais bei rašytiniais dokumentais.

Iš liudytojos R. Š. pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad liudytoja parodė, jog jai 2005 m. rugsėjo mėnesį direktorės įsakymu buvo paskirtas priedas už papildomą darbą – priešmokyklinės grupės dokumentacijos parengimą ir jai direktorė pasakė, jog šio priedo ji negaus, o turės jį atiduoti direktorei, be to, liudytoja parodė, kad paskirtas priedas neatskaičiavus mokesčių buvo 275 litai, ji direktorei atiduodavo apie 162 ar 165 litus (t.5., b.l. 139-145). Liudytoja R. Š. patvirtino teisme pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, iš jų matyti, jog liudytoja parodė, kad 2005 m. rugsėjo mėnesio pradžioje ją pasikvietusi direktorė V. B. davė jai susipažinti ir pasirašyti 2005-09-01 įsakymą Nr.: 5k dėl jai paskirto 275 litų priedo, tačiau direktorė liudytojai pasakė, kad ji negalvotų, jog šie pinigai jai, nes reikia ir į švietimo skyrių dovanų nunešti ir panašiai, taip pat liudytoja parodė, kad tokį priedą gaudavo visus 2005 metus, iki 2006-01-01, o kiek turi atiduoti pinigų direktorei, liudytojos prašymu jai paskaičiuodavo buhalterė (t.1., b.l. 121-123). Apklausiama apeliacinės instancijos teisme R. Š. patvirtino ankstesnius savo parodymus ir paaiškino, kad neprisimena kokią tiksliai sumą pinigų kas mėnesį ji perduodavo V. B.. Kiek reikia atiduoti pinigų jai būdavo užrašoma ant lapelio.

Liudytojos R. Š. nurodytas jai priskaičiuotas, išmokėtinas bei atiduotas V. B. sumas, patvirtina ne tik byloje esantys 2005-09-01 ir 2005-09-30 V. B. priimti įsakymai „Dėl priedo mokėjimo“, bet ir darbuotojos R. Š. asmens sąskaitos išrašo kopija. Iš jos matyti, kad R. Š. 2005 m. rugsėjo – gruodžio mėnesiais buvo skirta 275 litų priemoka, o atskaitytina mokesčių suma nuo viso R. Š. priskaičiuoto atlyginimo, tame tarpe ir minėto priedo, tuo metu sudarė 36 procentus. Todėl R. Š. realiai gaudavo 176 Lt (t. 2, b.l. 38). Tai, kad ji tiksliai neprisimena gaunamos ir V. B. perduodamos sumos nesudaro teismui pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais.

Iš byloje esančių Panevėžio darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareiginių nuostatų, patvirtintų darželio direktorės V. B. 2004-09-16 įsakymu Nr.: V-6, su kuriais pasirašytinai buvo supažindinta R. Š. ir kuriais vadovaudamasi ji dirbo, bendrųjų nuostatų matyti, kad priešmokyklinio ugdymo pedagogas yra asmuo, priešmokyklinėje grupėje ugdantis vaikus, o priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareigos yra sistemingai stebėti ir vertinti vaiko gebėjimus, socialinę kultūrinę kompetenciją, brandumo mokyklai lygmenį, įvairiais būdais fiksuoti vaiko pasiekimus; daryti išvadas apie kiekvieno vaiko patirties kaupimo ypatumus, prireikus inicijuoti individualių ugdymo(-si) programų rengimą, dalyvauti jas rengiant; organizuoti pedagoginį procesą, orientuotą į individualius vaiko ugdymo(-si) poreikius, priešmokyklinio ugdymo tikslus, uždavinius, standartus (nuostatų 4.1., 4.2., 4.3. p.) (t.3., b.l. 58 – 60). Minėtos priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareiginės nuostatos patvirtina liudytojos R. Š. parodymus, kad ji V. B. 2005-09-01 ir 2005-09-30 įsakymuose nurodytą darbą kaip jos papildomą darbą ir taip atlikdavo pagal savo pareigas, nes ji buvo būtent priešmokyklinės grupės pedagogė (t.1., b.l. 121-123). Netikėti liudytojos parodymais, jog 2005-09-01 ir 2005-09-30 įsakymais nustatytas papildomas darbas liudytojos buvo ir taip atliekamas, t.y. įėjo į jos pareigas, nėra pagrindo, nes jau iš pačių minėtų įsakymų turinio matyti, kad V. B. priešmokyklinės grupės auklėtojai R. Š. 275 lt priedą nustatė už tokius darbus kaip priešmokyklinės grupės dokumentacijos bei priešmokyklinės grupės bazės parengimą, kas patenka į priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbą ir šį darbą sąlygoja. Be to, būtų nelogiška manyti, kad priešmokyklinės grupės dokumentacijos bei bazės rengimas neįeina į priešmokyklinio ugdymo pedagogo funkcijas ir yra ne nuolatinis, o atskirai apmokėtinas papildomas priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbas.

Pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad netikėti liudytojos R. Š. parodymais nėra pagrindo, nes liudytojos parodymai sutampa su byloje nustatytomis minėtomis faktinėmis aplinkybėmis, be to, liudytojos parodymai yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Nors apeliantė skunde teigia, jog R. Š. ją apkalba, tačiau byloje, duomenų, dėl ko liudytoja galėtų apkalbėti apeliantę nėra nustatyta. Tai, kad V. B. nurodo, kad ji su R. Š. nėra geruose santykiuose, vertintina, kaip apeliantės pasirinkta gynybos taktika, kadangi ir dėl visų kitų jos apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų, kurie yra jos vadovaujamos įstaigos darbuotojai, ji analogiškai nurodo, kad su jais ji taip pat yra bloguose santykiuose (D. O., V. J.).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad V. B., būdama asmeniu, prilygintu valstybės tarnautojui – Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktore, pasinaudodama tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, pasisavino jos žinioje buvusį jai svetimą turtą – lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) lėšas, o būtent: suklastojo tikrus dokumentus - 2005-09-01 ir 2005-09-30 direktoriaus įsakymus Nr. 5k ir Nr. 8k „Dėl priedo mokėjimo“, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo – pateikė lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) buhalterijai vykdyti, ko pasekoje, R. Š. pagal paminėtus įsakymus išmokėtus pinigus gavo ir perdavė nuteistajai.

Tai, kad V. B. piktnaudžiaudama tarnyba siekė pasisavinti svetimą Panevėžio miesto lopšelis-darželis (duomenys neskelbtini) turtą, rodo sekančios aplinkybės. Į 2005-09-01 ir 2005-09-30 direktoriaus įsakymus Nr. 5k ir Nr. 8k „Dėl priedo mokėjimo“ įrašė melagingą informaciją, apie tai, kad Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinės grupės auklėtojai R. Š. nustatomas 275 litų priedas už papildomą darbą – priešmokyklinės grupės dokumentacijos parengimą, kuris skaičiuojamas nuo 2005-09-01 iki 2005-09-30 bei tai, kad R. Š. nustatomas 275 litų priedas už priešmokyklinės grupės bazės rengimą, kuris skaičiuojamas nuo 2005-10-01 iki 2005-12-31. Tai, kad V. B. žinojo, kad tokių darbo teisinių santykių realiai nesukuria ir to nesiekia, įsakymuose nurodytas priedas darbuotojai R. Š. nepriklausys, o nurodytas įsakymuose papildomas darbas R. Š. ir taip buvo atliekamas pagal V. B. patvirtintas priešmokyklinio ugdymo pedagogo pareigines nuostatas, neabejotinai nustatyta nuosekliais R. Š. parodymais. Liudytoja nurodė, kad V. B. duodama pasirašyti 2005-09-01 įsakymą Nr.: 5k nurodė, kad ji turi su šiuo įsakymu susipažinti bei pasirašyti, tačiau numatyto priedo negaus, nes turės atiduoti jai, liudytoja manė, kad šis priedas bus tik vieną mėnesį, kaip nurodyta įsakyme, tačiau tokį priedą gaudavo visus 2005 metus t. y. iki 2006-01-01, kai gaudavo minėtą priedą į banko asmeninę sąskaitą, išėmusi pinigus iš sąskaitos, minėtą priedą nunešdavo direktorei V. B. ir atiduodavo. Šios liudytojos nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina ir tai, kad V. B. siekdama turtinės naudos, sugalvojo ir realizavo būdą kaip užvaldyti lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) lėšas: įsakymai išmokėti R. Š. priedą už papildomą darbą buvo priimami ne tam, kad darbuotojai būtų atlyginta už naujai atsiradusias ar papildomas jos darbo funkcijas, bet siekiant kito, savanaudiško tikslo – tam, kad pagrįsti pinigų išmokėjimą iš jos vadovaujamos įstaigos lėšų, kad vėliau juos būtų galima paversti savo nuosavybe. Kitaip tariant, įsakymų priėmimas tariamai paskiriant darbuotojai priedus už papildomą darbą, šių įsakymų pateikimas įstaigos buhalterijai vykdyti išmokant priedus pagal šiuos suklastotus įsakymus ir vėliau šių pinigų paėmimas iš darbuotojos, buvo nuteistosios sukurtas ir realizuotas nusikaltimo padarymo būdas (mechanizmas), įgalinantis ją iš lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) lėšų išimti pinigus ir juos pasisavinti. Dėl šios aplinkybės teismas laiko, kad nuteistoji savinosi darželio-lopšelio (duomenys neskelbtini) turtą, o apeliantės nurodyti argumentai, kad R. Š. pinigai buvo jos nuosavybė, atmestini. Beje, sprendžiant iš jų pačios liudytojos parodymų, ji net nelaikė tų pinigų būtent savo asmenine nuosavybe.

Dar apeliantė savo skunde teigia, kad ją pripažinus kalta dėl nusikalstamų veikų padarymo, kuriomis ji buvo kaltinama, R. Š. turėtų būti laikoma nusikaltimo bendrininke. Tačiau kolegija pažymi, kad pagal BPK 255 str. 1 d. nuostatas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, taigi dėl tos pačios priežasties liudytojos R. Š. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir jos kaltės klausimų kolegija taip pat nesprendžia.

V. B. apeliaciniame skunde kaip argumentą, jos manymu paneigiantį jos kaltę, nurodo tai, kad lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) pinigų panaudojimas buvo tikrintas įvairių institucijų, tačiau jokių pažeidimų nustatyta nebuvo. Kolegija pažymi, kad kaltinimai V. B. nėra siejami su audito ar kitokių patikrinimų metu nustatytais nuteistosios žinioje buvusio turto trūkumais ar su įstatymais bei poįstatyminiais aktais nustatytų priedų mokėjimo ir skyrimo tvarkos procedūriniais pažeidimais. Kaltinimų V. B. esmė yra ta, kad siekiant pasisavinti jos žinioje buvusį turtą, suklastojant įsakymus, darbuotojai R. Š. buvo tariamai paskirtas priedas už papildomą darbą, ir šiuos, jau išmokėtus darbuotojai pinigus nuteistoji pasisavindavo. Šiuo atveju įrodinėjimo dalyku buvo būtent šios aplinkybės, tarp jų ir kaltinamosios tikslas ir jos tyčia pasisavinti svetimą turtą, o taip pat svetimo turto užvaldymas. Be to, tuo ir paaiškinama, kad šios aplinkybės buvo įrodinėjamos pirmiausia liudytojos, grąžindavusios išmokėtus pinigus V. B., parodymais.

Apeliantė, skunde nurodo, kad žala valstybei nepadaryta, nes darbai R. Š. buvo realiai atlikti, tačiau prieš tai aptartomis ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis yra įrodyta, kad V. B. suklastojo 2005-09-01 ir 2005-09-30 direktoriaus įsakymus Nr. 5k ir Nr. 8k „Dėl priedo mokėjimo“ tam, kad galėtų pasisavinti jos žinioje buvusi svetimą turtą. Priimdama šiuos įsakymus ji neturėjo tikslo jais skirti R. Š. priedą už jos atliekamą darbą. Remiantis, tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad V. B. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., pilnai įrodyta.

Dėl dokumentų suklastojimo, svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo laikotarpiu

nuo 2006-10-18 iki 2007-01-31

Apeliantė, dėl jos nuteisimo skundžiamu nuosprendžiu už dokumentų klastojimą, svetimo turto pasisavinimą ir piktnaudžiavimą laikotarpiu nuo 2006-10-18 iki 2007-01-31, nurodo, kad ji nežinojo, jog L. P. neketina dirbti, nežinojo ir kad ji nedirba, L. P. darbą kontroliavo ūkvedė V. J., kuri ir pildė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, be to, liudytoja V. J. ją apklaba, o įrodymų, kad pinigai buvo jai perduoti, byloje nėra.

Apeliantės teiginiai paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – rašytiniais dokumentais, liudytojų D. O., L. P., L. P. D., Z. B., R. Š., V. J., E. V., M. P., Z. Ž., A. T. parodymais.

Tai, kad V. B. nežinojo, jog L. P. realiai lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) nedirbs, paneigia liudytojų L. P., D. O. ir V. J. parodymai. Pirmos instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu L. P. pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino. Iš jų matyti, kad liudytoja parodė, jog ji D. O., savo anytai, pasakė, kad jai, liudytojai, privatus gydymas brangiai kainuos, o D. O., kitą dieną, grįžusi iš darbo pranešė, kad darželio direktorė V. B. siūlo jai įsidarbinti darželyje kiemsarge, D. O. sakė, kad dirbti nereikės, be to, D. O. žinojo, kad ji ir negalės dirbti, nes 2006-10-31 vėl grįžta į Airiją. Ji, po kelių dienų, nuėjo pas D. O. į darbą ir ten pasirašė dokumentus, kokius, nepamena, darželyje nedirbo nė vienos dienos (t.1, b.l. 135-137). Liudytojos L. P. parodymai sutampa su liudytojos D. O. parodymais, jog L. P. lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinta tik formaliai. Teisiamojo posėdžio metu D. O. parodė, kad kai būsima marti L. P. tapo nėščia, šiai reikėjo socialinio draudimo pažymėjimo, ji, liudytoja, pakalbėjo su direktore ir šioji marčią įdarbino laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 19 d. iki 2007 m. sausio 31 d. kiemsargės pareigose, parodė, kad V. B. iškart sutiko fiktyviai įdarbinti jos marčią, kuri to darbo nedirbo, su direktore tarėsi, kad L. būtų įdarbinta tik dėl socialinio draudimo pažymėjimo, o kai L. įvyko persileidimas, to darbo nebereikėjo ir ji direktorei pasakė, kad darbo nebereikia (t. 1., b.l. 131-134, t.7., b.l. 37-44). Liudytoja V. J. parodė, kad lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) dirbo ūkvede, į jos pareigas įėjo ir darželio techninio personalo darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, ji 2006 m. spalio mėnesio pabaigoje nunešė direktorei pasirašyti užpildytą 2006 m. spalio mėnesį darbo laiko apskaitos žiniaraštį, tačiau direktorė jai liepė jį perrašyti – į žiniaraštį įtraukti L. P. nuo 2006-10-19 iki to laiko, kol pasakys, kad jos nebeįrašyti. Liudytoja parodė, kad L. P. realiai nedirbo nei vienos dienos, jai buvo žinoma, kad L. P. tuo metu buvo išvykusi į Airiją (t.1., 98-102, t.5., b.l. 150-159). Liudytojos V. J. parodymus, jog L. P. nedirbo, patvirtina ir byloje esantis lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) sargų budėjimo žurnalas, kuriame jokių įrašų apie L. P. budėjimą laikotarpiu nuo 2006-10-18 iki 2007-01-31 darželyje nėra.

Netikėti liudytojų D. O. ir V. J. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie sutampa tarpusavyje, yra nuoseklūs, bei sutampa su liudytojos L. P. parodymais bei kitų bylos liudytojų parodymais dėl esminių bylos aplinkybių. Liudytojai, lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) darbuotojai, L. P. D., Z. B., R. Š., E. V., M. P., Z. Ž., A. T. parodė, kad laikotarpiu nuo 2006-10-18 iki 2007-01-31darželio sarge dirbančios L. P. nematė. Be to, D. O. parodė, kad neturi dėl ko apkalbėti V. B., priešingai, jaučiasi jai dėkinga, nes neatleido jos iš darbo, kuomet ji pasirodė darbe neblaivi bei padėjo jos marčiai – fiktyviai ją įdarbino (t.7, b.l. 38-44). Visais minėtų liudytojų parodymais byloje yra nustatyta, kad V. B. buvo žinoma, kad L. P. darželyje-lopšelyje (duomenys neskelbtini) realiai nedirbs. Tai, kad L. P. faktiškai nedirbo, o V. B., kaip kad ji teigia, to nežinojo, yra paneigta bylos įrodymais, ypatingai, liudytojos V. J. parodymais, kuomet ji nurodė, kad pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius juose melagingai pažymint, kad L. P. dirba, jai, liudytojai, nurodė ir liepė būtent V. B., o duomenų, kad to būtų prašiusios D. O. ar L. P., byloje nėra. Apeliacinio skundo teiginiai dėl neteisingo liudytojų D. O. ir L. P. parodymų įvertinimo, kuomet šios parodė, kad apeliantė nežinojo, jog L. P. neketina dirbti, nepagrįsti, nes liudytojos tokių aplinkybių nenurodė nei apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu vykusiose jų apklausose, nei apklausiamos teisme.

Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai nuteisė V. B. už dokumentų klastojimą bei žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą. V. B., žinodama, kad jokių darbo teisinių santykių su L. P. nesukuria – liudytoja realiai lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) nedirbs, tyčia, siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti šią apgaulę, suklastojo tikrą dokumentą - 2006-10-18 įsakymą Nr. 20k „Dėl darbo sutarties su L. P. sudarymo“ jame įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog nuo 2006-10-19 L. P. priimama į kiemsargės pareigas 0,5 etato, ir to siekė. Taipogi, V. B., žinodama, kad L. P. lopšelyje-darželyje (duomenys neskelbtini) realiai nedirba, su ja darbo sutartis faktiškai nesudaryta, taigi ji neatliks jokio papildomo darbo bei už tokį darbą priedo negaus, tyčia, siekdama teisinėje apyvartoje įtvirtinti tokią apgaulę, suklastojo tikrą dokumentą - 2007-01-17 direktorės įsakymą Nr. 41k „Dėl priedo mokėjimo“, jame įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog L. P. už papildomą darbą grupėje paskiria 300 litų priemoką. Taip pat pagrįstai V. B. nuteista ir už 2007-01-30 direktorės įsakymo „Dėl darbo sutarties su L. P. nutraukimo“ suklastojimą, kadangi, ji žinodama, kad jokių teisinių santykių su L. P. nesukūrė ir faktiškai darbo sutarties nesudarė, įsakyme įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją, jog nuo 2007-01-31 nutraukia sutartį su kiemsargio pareigose dirbančia L. P., tyčia suklastojo tikrą dokumentą ir to siekė. Taip pat teismas pagrįstai pripažino V. B. kalta ir už darbo laiko apskaitos žiniaraščio suklastojimą pasitelkiant kitą asmenį V. J., nes apeliantė, žinodama, kad L. P. realiai jos vadovaujamoje įstaigoje jokio darbo nedirba, V. J. nurodė įrašyti į 2006 m. spalio – 2007 m. sausio mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščius, tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent tai, kad L. P. minėtu laikotarpiu darbe buvo. Taip pat teismas pagrįstai pripažino apeliantę kalta už minėtų žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą – pateikimą jos vadovaujamos įstaigos buhalterijai vykdyti. Liudytoja A. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji pagal gautus direktorės įsakymus dėl įdarbintų asmenų bei ūkvedės parengtus ir direktorės V. B. patvirtintus darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius, paskaičiuodavo darbuotojų darbo užmokesčius, kuriuos pervesdavo į darbuotojų turimas banko mokėjimo korteles (t.5., b.l. 139-145). Iš byloje esančios L. P. „Hansabankas“ asmeninės sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 metais L. P. į mokėjimo kortelę darbo užmokestis, tame tarpe ir paskirtas už tariamą papildomą darbą, iš Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) buvo pervestas (t. 2, b.l. 1.).

Skunde apeliantė teigia, kad byloje liudytojų, kurie būtų matę pinigų perdavimą jai, nėra. Tačiau, tai, kad V. B. užvaldė svetimą turtą – lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) lėšas, nustatyta liudytojų D. O., L. P., A. T. parodymų bei rašytinių dokumentų visuma. L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kuomet D. O. namuose jos paprašė pasirašyti ant parnešto dokumento dėl banko mokėjimo kortelės, ji paklausė D. O., ar tai reiškia, kad ji gaus ir atlyginimą, ši atsakė – norėtum, be to, D. O. jai buvo užsiminusi, kad V. B. žadėjo duoti D. O. dalį jos darbo užmokesčio, be to, liudytoja parodė, kad žinojo, jog jos atlyginimą D. O. atiduoda direktorei ( t.1., b.l. 135-137, t.7., b.l. 38-44). D. O. parodė, kad marčios atlyginimą – pinigus, ji nuimdavo nuo kortelės ir nunešdavo direktorei į kabinetą, pinigus padėdavo ant stalo, kabinete esant V. B., sakydavo, kad čia L. pinigai, kad pinigus panaudotų darželiui (t.1., 131-134; t.7., b.l. 37-44). Akivaizdu, kad liudytoja taip sakydavo dėl to, kad iš liudytojos D. O. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolo matyti, kad ji pirmą kartą nunešusi pinigus V. B. klausė ką jai su pinigais daryti, o direktorė jai atsakė, kad tiek to, panaudos juos darželio reikmėms (t.1., b.l. 131-133). Beje, tokie liudytojos parodymai dar kartą paneigia V. B. nurodytą aplinkybę, jog jai neva nebuvo žinoma tai, kad L. P. darželyje nedirba.

Nors byloje tiesioginių įrodymų be D. O. parodymų apie V. B. atiduodamus pinigus nėra, tačiau teismas jau pasisakė šioje nutartyje, kad šios liudytojos parodymais tiki. Liudytoja parodė, kad ji turėjo L. P. banko kortelę, nuo jos nuimdavo pinigus ir nunešdavo direktorei. L. P. patvirtino, kad jos banko kortelė visą laiką buvo pas anytą D. O., o ji pati kortele nesinaudojo. Iš byloje esančios L. P. „Hansabankas“ asmeninės sąskaitos išrašo matyti, kad 2007 metais L. P. į mokėjimo kortelę kaip darbo užmokestis pervestus sumos buvo išgryninamos dažniausiai tą pačią dieną, o atsiskaitymams ši banko kortele faktiškai naudojama nebuvo (t. 2, b.l. 1.). Dėl paminėtų byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kurios patvirtina, kad D. O. pinigus V. B. perduodavo, apeliantės skunde modeliuojama situacija apie tai, kad bet kuriuo metu D. O. ir kiti asmenys galėjo įeiti į jos kabinetą ir paimti, padėti daiktus, taip pat ir pinigus, vertinama kaip pasirinkta jos gynybos taktika, siekiant paneigti svetimo turto užvaldymo faktą. Be to, liudytojos tokių aplinkybių nenurodė nei apklausiamos ikiteisminio tyrimo metu vykusiose jų apklausose, nei apklausiamos teisme.

Apeliantė skunde abstrakčiai nurodo, kad liudytojos D. O. buvo teigiama, jog pinigai buvo skirti darželio reikmėms tenkinti. Byloje yra nustatyta, kad D. O. pinigus atiduodavo V. B.. Duomenų kur V. B. išleido D. O. perduotus pinigus, nėra nustatyta. Kita vertus, kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime Nr. 8 išaiškinta, kad pasisavinus patikėtą ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolimesni kaltininko veiksmai su juo (padovanojimas, pardavimas ir pan.) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Šioje byloje tolimesni nuteistosios veiksmai su jos pasisavintu svetimu turtu nebuvo nustatyti, tačiau tai, kaip jau buvo nurodyta, jos veikų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Visuma išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad nuteistoji jos žinioje esantį svetimą turtą pavertė savo turtu. Jos nurodymu darbuotojai D. O. grąžinus L. P. paskirtus bei išmokėtus pinigus, nuteistoji, šį jai svetimą turtą užvaldė ir turėjo realią galimybę juo naudotis ir disponuoti. Byloje nustatyta, kad nuteistoji, užvaldydama D. O. grąžinamas pinigines išmokas, nuimtas iš L. P. asmeninės banko sąskaitos, lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pinigus savinosi daug kartų ir tai tęsėsi nuo 2006-10-18 iki 2007-01-31. Teismas tai įvertino ne kaip atskiras pavienes turto pasisavinimo veikas, o kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Tokia išvada yra pagrįsta, nes byloje nustatyta, kad nuteistoji turtą savinosi iš to paties šaltinio, tai darė analogiškais (tapačiais) veiksmais, be to, tuos tapačius veiksmus skyrė nedideli laiko tarpai. Taip pat nustatyta, kad nuteistoji sukūrė svetimo turto užvaldymo būdą, mechanizmą – iš esmės analogišką, kaip ir savindamasi už tariamą papildomą darbą skirtas lėšas R. Š. - t.y. klastodama tikrus dokumentus ir juos pateikdama įstaigos buhalterijai vykdyti, kas patvirtina, kad tapačius nuteistosios veiksmus klastojant tikrus dokumentus bei pasisavinant svetimą turtą siejo bendras vienas sumanymas, pasireiškiantis vieninga tyčia. Dėl šių aplinkybių teismas nuteistosios nusikalstamas veikas pagrįstai kvalifikavo kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. ir kaip vieną tęstinę veiką, BK 183 str. 1 d.

Teismo išvada, kad nuteistoji, pasisavindama jos žinioje buvusį svetimą turtą, tuo pačiu metu dar ir piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos, pagrįsta. Piktnaudžiavimo tarnyba nusikalstami veiksmai imperatyviai siejami su tuo, kad didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, bei su tuo, kad asmuo, padaręs šią nusikalstamą veiką, siekė turtinės ar kitokios asmeninės naudos. BK 228 str. 2 d. numato atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, padarytą siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Taikant BK 228 str. žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, taip pat negauta nauda ar negautos pajamos. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, t. y. į žalos pobūdį, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. BK 228 str. 2 d. nurodytas siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos. BK 228 str. numatyto nusikaltimo vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str. 1 d., padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia, o kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 str. 2 d., padaromas tik tiesiogine tyčia. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas padaro kitas nusikalstamas veikas, tarp jų ir svetimo turto pasisavinimą (BK 183 str.), veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis. Vadovaujantis šiais išaiškinimais, nuteistosios V. B. veikose teismas kvalifikuoto piktnaudžiavimo nusikaltimo požymius nustatė pagrįstai.

Dėl dokumentų suklastojimo, svetimo turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo laikotarpiu

nuo 2007-06-11 iki 2007-09-03

V. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteista už tai, kad laikotarpyje nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. spalio 3 d., būdama asmeniu prilygintu valstybės tarnautojui piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, iš anksto žinodama, kad S. R. jokio darbo darželyje nedirbs, suklastodama tikrus dokumentus (įsakymą dėl priėmimo S. R. į darbą, darbo laiko apskaitos žiniaraščius) bei juos panaudodama įstaigos buhalterinėje apskaitoje, neteisėtai užvaldė svetimą - Panevėžio miesto lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) turtą -2179,27 litų sumai.

Nuosprendis grindžiamas liudytojų L-P. D., E. V., A. G., V. J., Z. Ž., B. R. parodymais, kurie teigia, kad 2007 m. vasaros metu dirbančios S. R. nėra matę. Nuosprendyje taip pat remiamasi ir S. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Liudytojai G. R. ir M. R. tvirtina, kad jų dukra realiai dirbo sargu darželyje, o jos parodymai užrašyti STT pareigūnų neatitinka tikrovės, kadangi apklausa buvo atliekama naudojant psichologinį spaudimą. Patikrinti S. R. parodymų nėra galimybės, kadangi ji iki teisminio bylos nagrinėjimo pradžios žuvo.

Apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito, nevertino įrodymų visumos, akcentavo tik apeliantę kaltinančius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje visiškai nevertino ir neanalizavo ją teisinančių įrodymų, todėl padarė neteisingas išvadas dėl V. B. veikos. Toks įrodymų vertinimas apkaltinamajame nuosprendyje prieštarauja BPK 20 straipsnio nuostatoms.

Skundžiamame nuosprendyje sakoma, kad V. B. iš anksto žinodama, kad S. R. darželyje nedirbs, suklastojo tikrą dokumentą – įsakymą apie S. R. priėmimą į darbą. Tačiau jau iš pačios S. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, (t. 1, b.l. 142 – 150) matyti, kad ji planavo realiai dirbti ir netgi kelias naktis vyko saugoti darželio, tačiau po kurio laiko savo sprendimą pakeitė ir atsisakė tęsti darbą. Šie parodymai paneigia, kad V. B. iš anksto, dar prieš priimat S. R. į darbą, žinojo, kad ji realiai nedirbs. Liudytoja E. G. tiek apklausta pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme parodė, kad 2007 m. jos atostogų metų darželį saugojo D. B.. Liudytoja D. B. apklausta apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad 2007 metų vasarą paprašyta S. R. ne kartą nakties metu budėjo lopšelyje – darželyje (duomenys neskelbtini) ir netgi yra padariusi įrašą sargų budėjimo žurnale. Ji tvirtina, kad už tuos pavadavimus iš S. R. yra gavusi kelis šimtus litų atlygio. Šiuos jos parodymus netiesiogiai patvirtina kiti objektyvūs įrodymai. Prie bylos esančiame sargų budėjimo žurnalo 15-ame puslapyje ties data „2007-08-03“ yra įrašas „Naktis buvo rami“. Grafose „pavardė“ ir „parašas“ padaryti įrašai užtušuoti. Šį įrašą parodžius D. B. ji patvirtino, kad įrašą ji padarė savo ranka ir iš karto užtušavo savo pavardę ir parašą, kadangi pamanė, jog negerai nurodyti šiuos savo duomenis, kadangi oficialiai darželyje nebuvo įdarbinta. Liudytojas J. K. paaiškino, kad 2007 metais po atostogų į darbą jis atėjo rugpjūčio 6 dieną ir jau tada matė, kad 2007 08 03 įrašas sargų žurnale iš dalies užtušuotas. Tai rodo, kad minėtas įrašas iš tikrųjų buvo padarytas ir dalis jo užtušuota 2007 08 03. Aptarti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad S. R. realiai ir laisvai disponavo jai pervedamais pinigais už sargavimą darželyje ir jei ne ji pati, tai jos paprašyti asmenys atliko darželio saugojimo funkcijas ir už tai gavo atlygį iš S. R.. Tai, kad S. R. ar kiti asmenys iš tikrųjų darželio nesaugojo grindžiama visos eilės liudytojų parodymais, kad jie nurodytų laikotarpių nematė nei S. R. nei kitų nepažįstamų asmenų. Tačiau kaip apeliacinės instancijos teisme paaiškino liudytoja E. G., sargai darbą pradėdavo 18, 19 arba 20 val. ir dirbdavo iki 06 val. Darbą pradėdavo ne vienodu laiku tam, kad nebūtų išdirbta per daug valandų. Jos teigimu su darželio darbuotojai susitikdavo tik tuomet jei į darbą ateidavo 18 val. nes tuo metu dar būdavo vaikų. Ryte apie 06 val. į darbą jau ateidavo virtuvės darbininkės. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad pagal liudytojų parodymus 2007 m. aptariamu laikotarpiu darželis vaikų nepriiminėjo ir įprastų funkcijų neatliko. Taigi tuo metu dirbusiems darbuotojams nebuvo jokio būtinumo būti darželyje iki 18 val. ar ilgiau ir virtuvės darbuotojoms nereikėjo gaminti maisto, o tai reiškia, kad nereikėjo į darbą atvykti 06 val. ryte. Todėl neatmestina, jog niekas iš darbuotojų nematė sargų pareigas atliekančių asmenų dėl objektyvių priežasčių – nesusikirto jų darbo laikas. Objektyvių įrodymų, jog V. B. žinojo, kad darželį saugo ne S. R., o kiti asmenys, ar, kad darželio niekas nesaugo byloje nėra. Atsižvelgiant į tai bei į anksčiau nurodytą aplinkybę, kad V. B. priimdama į darbą S. R. negalėjo žinojo jog ji nedirbs, kadangi pati S. R. nurodo, jog ketino dirbti ir iš pradžių dirbo, darytina išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad ji suklastojo įsakymą dėl priėmimo į darbą ir vėliau sekusius įsakymus. Kartu aptartos aplinkybės kelia abejonių, kad V. B. užvaldė darželio turtą, kaip atlyginimą S. R. išmokėtus 2179,27 Lt. Abejones paneigti ir nurodytus prieštaravimus pašalinti nėra galimybės, kadangi pagrindinė liudytoja S. R., galinti paaiškinti visas šias aplinkybes yra mirusi. Tai, kad V. B. kaltė šiame epizode kelia abejonių matyti ir iš skundžiamo nuosprendžio. Pirmos instancijos teismas nuosprendžio 15 – 16 lape teigia, kad surinktų įrodymų viseto pakanka konstatuoti V. B. kaltę, laiko įrodytu, jog S. R. gavus atlyginimą ir perdavus jį V. B., pastaroji neteisėtai užvaldė svetimą – Panevėžio miesto lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) turtą – 2179,27 Lt. Tuo tarpu nuosprendžio 18 lape teismas prieštaraudamas ankstesnei savo išvadai nurodo, kad „keistina aplinkybė, kad V. B. neteisėtai užvaldė svetimą Panevėžio miesto lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) turtą, jai perduotą S. R.. Šiuo atveju yra įrodyta tik tai, kad neteisėtu būdu kaltinamoji perdavė svetimą, jai pagal pareigas patikėtą turtą savo geros draugės dukrai S. R.“. Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas neginčytinais įrodymais. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Todėl šiuo atveju įvertinus įrodymų prieštaringumą, iškilusias abejones, darytina išvada, jog nėra įrodyta, kad V. B. piktnaudžiaudama tarnyba suklastojo įsakymą dėl S. R. priėmimo į darbą ir darbo apskaitos žiniaraštį bei neteisėtai pasisavino 2179,27 Lt, t.y. neįrodyta, jog ji padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. Todėl iš šių kaltinimų ji išteisintina.

Kolegija taip pat pastebi, jog šiame epizode priimant apkaltinamąjį nuosprendį pirmos instancijos teismas išplėtė kaltinimą nesant prokuroro prašymo. Kaltinamajame akte (t. 5, b.l. 50 – 51) V. B. pareikšti kaltinimai piktnaudžiavus tarnyba, klastojus dokumentus ir pasisavinus svetimą turtą laikotarpyje nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. Skundžiamu nuosprendžiu V. B. nuteista už tas pačias veikas padarytas laikotarpyje nuo 2007 06 11 iki 2007 09 03 (nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 2-as lapas) netgi nurodytas laikotarpis nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2007 m. spalio 3 d., tačiau tai laikytina technine klaida). Kadangi V. B. iš kalinimų šiame epizode išteisinama, todėl kaltinimo išplėtimo klausimas plačiau nebeanalizuojamas.

Dėl kitų V. B. apeliacinio skundo klausimų– paskirtos bausmės ir teismo šališkumo

Apeliantė teisingai skunde nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu reiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-02-03 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas V. B. pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, kuriame ji išdėstė nušalinimo pagrindą pagrindžiančius jos nuomone argumentus, tame tarpe ir apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes, jog bylą nagrinėjusi teisėja turėjo išankstinį nusistatymą jos atžvilgiu (t.6., b.l. 84-85). Tačiau minėtas apeliantės pareiškimas buvo bylą nagrinėjusios teisėjos atmestas kaip nepagrįstas, nes nenustatyta BPK 58 str. numatytų pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia išvada. Naujų aplinkybių, dėl ko pareiškėja mano, kad bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka, apeliantė savo skunde nenurodo, todėl jos teiginys, kad teisėja buvo šališka, atmestinas kaip nepagrįstas ir deklaratyvus.

Kolegija pažymi, kad į daugelį bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgta ir tas aplinkybes teismas nustatė bei įvertino teisingai, skirdamas bausmes V. B. už padarytus nusikaltimus teismas BK 54 str. nuostatų nepažeidė. Į apeliantės skunde nurodytas aplinkybes, jog ji turi nepilnametę dukrą, viena ją išlaiko, anksčiau neteista, charakterizuojama teigiamai, teismas atsižvelgė ir tai nurodė nuosprendyje. Teismas V. B. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., iš alternatyvių bausmių parinko baudos bausmę, o už nuskalstamas veikas, numatytas BK 228 str. 2 d. skyrė bausmes – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą vieneriems metams, kurios savo dydžiu yra artimos sankcijos minimumui. Labiau švelninti paskirtas bausmes teismas neturi pagrindo. Nors apeliantė skunde nurodo, kad teismas nenurodė, už kuriuos nusikaltimus paskirtoms bausmėms teismas taikė apėmimo ar dalinio bausmių sudėjimo taisykles, šie apeliantės teiginiai nepagrįsti, kadangi teismas nuosprendyje aiškiai nurodė, jog vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., 6 d., 65 str. 2 d. paskirtas bausmes pagal BK 228 str. 2 d. subendrina apėmimo būdu su pagal BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., paskirtomis bausmėmis, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir subendrintas bausmes, vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 65 str. 2 d. subendrina iš dalies jas sudedant.

Apeliantė klaidingai mano, kad teismas į paskirtos bausmės – teisės dirbti valstybės tarnyboje dvejiems metams ir šešiems mėnesiams laiką turėjo įskaityti jai taikyto nušalinimo nuo pareigų laiką. Pagal Lietuvos baudžiamojo proceso įstatymą, laikinas nušalinimas nuo pareigų, yra priskiriamas prie kitų procesinių prievartos priemonių. Vadovaujantis BPK 307 str. 1 d., kurios 4 punkte numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės, taip pat dėl suėmimo bei priverčiamosios medicinos priemonės įskaitymo į bausmės laiką, dėl to apeliantės prašymas įskaityti jai taikytą kitą procesinę prievartos priemonę yra nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 3 d., 4 d., 329 str. 1 p.

nuspr endė:

Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. liepos 13 d. nuosprendį dalyje dėl V. B. pripažinimo kalta pagal BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. (laikotarpis nuo 2007 06 11 iki 2007 09 03) panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

V. B. iš kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 183 str. 1 d., 228 str. 2 d. (laikotarpis nuo 2007 06 11 iki 2007 09 03) išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

V. B. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, padarytas laikotarpiu nuo 2005 09 01 iki 2005 12 31 ir laikotarpiu nuo 2006 10 18 iki 2007 01 30 subendrinti vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., 65 str. 2 d. ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 14 MGL (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties litų) baudą ir teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimą vieniems metams devyniems mėnesiams.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Arnoldas ŠukaitisTomas Zdanavičius