Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1837-1143/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
e1-1837-1143/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40050-2020-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1837-1143/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40050-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

A. S. (A. S.), (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, t. y. 2020 m. spalio 6 d., apie 15.40 val. (duomenys neskelbtini), prekybos centro (toliau – PC) (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį Opel Vectra-C-Station Wagon, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu, alkoholio kiekio matuokliu nustatė 2,83 prom. etilo alkoholio koncentraciją jo iškvėptame ore. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis A. S. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę padaręs nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2020 m. spalio 6 d. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alkoholį. Tą dieną, apie 14.00 val., išvažiavo iš namų į (duomenys neskelbtini) pasitikti sugyventinę J. M.. Išvažiuodamas iš namų, automobiliu užsikabino už kiemo vartų, dėl ko apgadino automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinę pusę. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į PC (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur turėjo pasitikti iš darbo grįžtančią sugyventinę J. M.. Visų įvykio aplinkybių tiksliai nepamena. Dėl įvykdyto labai gailisi (b. l. 51–53).

Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 6 d., apie 15.40 val., patruliuodamas kartu su vyr. tyrėju M. L., gavo pranešimą iš OVS apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prie PC (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atvažiavo automobilis Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykę į vietą, nuėjo prie nurodyto automobilio. Priėję prie automobilio, pastebėjo už vairo sėdintį vyrą, kaip vėliau nustatė, automobilio savininką A. S., gim. (duomenys neskelbtini). A. S. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus A. S., ką jis daro bei kas vairavo automobilį, pastarasis nieko negalėjo paaiškinti. Bendraujant su A. S., jis prisipažino, kad vairavo automobilį, pateikė vairuotojo pažymėjimą. Patikrinus A. S. blaivumą alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKL-0141, kurio patikros sertifikate Nr. 1301083 numatytas galiojimas iki 2021 m. sausio 24 d., buvo nustatyta, kad vairuotojas neblaivus. Pirmo tikrinimo metu 15.53 val. vairuotojui buvo nustatytas 2,88 prom. neblaivumas. Antro tikrinimo metu 16.10 val. A. S. buvo nustatytas 2,83 prom. neblaivumas. Apžiūrėjus A. S. automobilį, jame buvo nustatyti tokie sugadinimai: subraižytas dešinysis automobilio šonas – nuo priekinio dešinės pusės sparno iki galinio sparno, nulaužtas automobilio dešinės pusės šoninis veidrodėlis, nuleista bei sugadinta dešinės pusės padanga, išsiskleidusi dešinės pusės saugos oro pagalvė (b. l. 26–28). Įvykio aplinkybės išdėstytos ir pareigūno M. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 7).

Liudytoja N. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 6 d., apie 15.40 val., važiuodama automobiliu Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pastebėjo atvažiuojantį automobilį Opel, mėlynos spalvos. Stebimo automobilio vairuotojas, sukdamas į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, užgeso. Stebimo automobilio vairuotojas, užvedęs automobilį, mėgindamas įvažiuoti į aikštelę, užvažiavo ant betoninio gatvės borto. Toks vairuotojo elgesys sukėlė įtarimų. Po to, stebėdama minėtą automobilį iš daugiabučio namo stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), matė, kad minėto automobilio vairuotojui sunkiai sekėsi priparkuoti automobilį, pastarasis nematė borto ribų, užvažiavo ant jo, vos nenulėkė nuo skardžio. Iš automobilio išlipęs vairuotojas, svirduliuodamas nuėjo link bagažinės. Stebimo automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, nesiorientavo aplinkoje. Išsigandusi, kad pastarasis gali vėl vairuoti, iškvietė policiją, kuri į įvykio vietą atvyko po 5 minučių nuo pranešimo. Patikrinimo metu pasitvirtino jos įtarimai, kad vairuotojas, stebimo Opel automobilio, buvo neblaivus (b. l. 21–24).

Alkotesteriu kaltinamajam 2020 m. spalio 6 d. 15.53 val. nustatytas 2,88 prom. neblaivumas, 16.10 val. – 2,83 prom. neblaivumas (b. l. 43–45). Minėti duomenys užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte (b. l. 42).

2020 m. spalio 6 d. sprendimu kaltinamasis buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 9).

2020 m. spalio 6 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte nurodyta, kad automobilis buvo nugabentas į UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelę (b. l. 14).

2020 m. spalio 6 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, padarytos nuotraukos (b. l. 10–13).

Iš 2020 m. spalio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. S. savanoriškai pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio apžiūros duomenys užfiksuoti kitų objektų apžiūros protokole (b. l. 15, 16).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra kaltinamasis (b. l. 29). Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – Šalčininkų RPK) Veiklos skyriaus 2020 m. spalio 9 d. nutarimu, automobilis grąžintas saugojimui savininkui (b. l. 38). Patirtos išlaidos už minėto automobilio nuvežimą ir saugojimą aikštelėje (24 Eur) apmokėtos (b. l. 34, 35).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. S. nustatytu laiku ir vietoje vairavo automobilį, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.

Kaltinamasis A. S., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį būdamas neblaivus taip pat patvirtina ir liudytojų S. S., N. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kiti byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio parodymai, neblaivumo nustatymo aktas, pareigūno tarnybinis pranešimas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kitų objektų apžiūros protokolas. Atsižvelgiant į išdėstytus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 prom., jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis su tuo sutiko, taip pat sutiko su jam siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, tik prašė leisti jam sumokėti baudą per 2 metus (b. l. 64–65).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. neteistas (b. l. 57), iki aptariamos nusikalstamos veikos padarymo administracine tvarka paskutinį kartą baustas 2018 m. už motorolerio vairavimą esant neblaiviam (b. l. 58), tačiau tinkamų išvadų nepadarė, dirba (b. l. 61–62). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą minimaliam.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, skirtinos baudos dydį, teismas sprendžia, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,83 prom. neblaivumas, važiavo dienos metu, mieste, kai transporto eismas yra gana intensyvus. Nėra abejonių, kad tokiais savo veiksmais A. S. kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Be to, 2018 m. asmuo jau buvo nubaustas administracine tvarka, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, dėl ko iš jo buvo atimta ir teisė vairuoti transporto priemones (b. l. 58), tačiau tinkamų išvadų nepadarė. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo Šalčininkų RPK sprendimo nušalinti kaltinamąjį nuo transporto priemonės vairavimo priėmimo dienos, t. y. 2020 m. spalio 6 d. (b. l. 9).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. VĮ Regitra duomenimis, ši transporto priemonė registruota kaltinamojo vardu (b. l. 29). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptariamas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Kaltinamajam Šalčininkų RPK Veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas (b. l. 55–56). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2020 m. spalio 9 d. nutarimu kaltinamajam skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam jam nuosavybės teise priklausančiam automobiliui (b. l. 40), palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. S. paskirti – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 3 metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2020 m. spalio 9 d. nutarimu A. S. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutarimu A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą perduoti saugoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, vykdančiai institucijai.

A. S. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per 24 mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

A. S. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė