Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-351-581/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-13
Bylos Nr.
1-351-581/2012
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00874-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Raščiuvienė
Civilinis ieškovas
A. S.
Kaltinamasis
T. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-351-581/2012(Proceso Nr. 1-45-1-00874-2011-4)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.; 1.2.26.2.1; 2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 13 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė,sekretoriaujant Raimundai Šateikienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. V. 2011 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.00 val., viešoje vietoje – netoli Algirdo g. 90 namo, Panevėžyje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fiziniu smurtu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. S. į lūpą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštines žaizdas viršutinėje lūpoje ir apatinės lūpos gleivinėje, t.y. nežymiai sutrikdė A. S. sveikatą.

Kaltinamasis T. V. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinime nurodyta data ir kaltinime nurodytoje vietoje susitiko V. J. ir nukentėjusįjį A. S.. Nukentėjusiojo nepažinojo. Minėti asmenys ėjo priekyje maždaug 20 metrų atstumu. Pašaukė V. J., nes norėjo su juo pasišnekėti dėl senų skolų. Žmonių aplinkui tuo metu nebuvo. Priėjęs, pasisveikino su V. J.. Pradžioje nukentėjusysis ir V. J. stovėjo per du metrus vienas nuo kito. Pats nuo V. J. stovėjo maždaug ištiestos rankos atstumu, o A. S. stovėjo šone maždaug pusantro metro atstumu. Pradėjus aiškintis santykius su V. J., priėjęs nukentėjusysis pradėjo kištis į pokalbį. Liepė A. S. nesikišti. Tada nukentėjusysis pasakė kažką įžeidžiančio. V. J. atsistojo tarpe ir bandė išskirti. Nukentėjusysis tuo metu stovėjo V. J. už nugaros. Užsimojo smogti V. J., tačiau šis patraukė galvą ir smūgis teko nukentėjusiajam kumščiu į veido sritį. Neturėjo tyčios suduoti smūgį A. S., nes tyčia suduoti smūgį buvo nukreipta į V. J.. Nukentėjusysis nuo smūgio atsisėdo ant žemės. Matė kraują. Įvykio metu buvo blaivus, o V. J. ir A. S. buvo išgėrę – jautėsi kvapas, taip pat tai matėsi ir iš laikysenos, nes abu svirduliavo. Pripažįsta, kad viešoje vietoje elgėsi netinkamai. Po įvykio su nukentėjusiuoju nebendravo. Civilinį ieškinį pripažįsta. Žalą gali atlyginti per pusę metų.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad su V. J. ėjo į svečius. Įvykio metu buvo truputį išgėręs. Netoli Žagienio upelio priėjęs kaltinamasis pasisveikino. T. V. bendravo su V. J.. Tarp kaltinamojo ir V. J. konflikto nebuvo. Kaltinamasis jo (A. S.) paklausė, kodėl vaikšto ne po savo teritoriją. Paklausė kaltinamojo, kur turėtų eiti. Tada iš karto kaltinamasis sudavė jam (A. S.) smūgį į veidą. Minėtas smūgis buvo taikomas tikrai ne V. J.. Suduodant smūgį, V. J. tarpe nebuvo – V. J. stovėjo toliau, šone, per 1.5-2 metrus. Jei kaltinamasis būtų taikęs V. J., tai būtų jam ir smūgiavęs. Nuo smūgio prisėdo prie tilto. Buvo kruvini visi marškiniai ir švarkas. Abu su V. J. nuėję prie „Vasario“ parduotuvės, išsikvietė greitąją pagalbą, kuri nuvežė į priimamąjį. Ryte buvo visas ištynęs, maždaug tris dienas negalėjo nei valgyti, nei kalbėti. Kaltinamasis T. V. po suduoto smūgio nusisuko ir nuėjo link Laisvės paminklo pusės. Reiškia 500 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.

Liudytoja J. P. parodė, kad yra A. S. draugė. Paties įvykio nematė. Nukentėjusysis buvo atėjęs sumuštas ir sakė, kad jį užsipuolė kaltinamasis T. V., paklausęs, kodėl vaikšto po svetimą teritoriją. A. S. atėjo ne vienas, su draugu V. J., kuris pasakė tą patį, ką ir A. S.. Nukentėjusysis įvykio metu buvo išgėręs.

Liudytojas V. J., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė (liudytojo parodymai teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kadangi V. J. yra miręs (b.l.109)), kad 2011 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.00 val. prie „Cepelinų baro“, esančio Panevėžyje, Vilniaus gatvėje, susitiko draugą A. S.. Su nukentėjusiuoju užėjo į aludę, esančią Panevėžyje, Vilniaus gatvėje, kur išgėrė po bokalą alaus. Begeriant alų, A. S. paskambino draugė J. P. ir pakvietė ateiti. Einant, Panevėžyje, Algirdo gatve, ties Žagienės upelio tilteliu, A. S. paskambino vėl paskambino J. P.. Nukentėjusysis sustojo ir kalbėjosi telefonu. Nenorėdamas klausyti svetimo pokalbio, abiejose rankose nešdamas pirkinių krepšius, iš lėto ėjo link Aukštaičių gatvės bendrabučio, kur gyvena J. P.. Einant iš už nugaros išgirdo kviečiant vardu. Atsisukęs pamatė, paskui einantį kaltinamąjį T. V.. Pasisveikinęs, T. V. paklausė: „kur kepurė?“ Kaltinamasis atsakė, kad kepurė namuose. Prieš kokias tris savaites alaus bare T. V. paprašė duoti panešioti kepurę. Geranoriškai davė. Tuo metu. kai kalbėjo su kaltinamuoju, A. S. stovėjo tarp jų ir kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Kai kaltinamasis pasakė, kad kepurė namuose, nusisukęs ėjo link Aukštaičių gatvės. Nueidamas girdėjo, kaip T. V. A. S. paklausė: „Kur čia vaikštai?“. Nukentėjusysis pakeltu balso tonu T. V. kažką atsakė. Po to išgirdo A. S. žodžius: „Vyga, palauk“. Atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis prie lūpos prisidėjęs baltos spalvos nosinę. Palaukė, kol nukentėjusysis priėjo, ir pamatė, kad A. S. lūpa prakirsta, bėga kraujas. Prie parduotuvės „Vasaris“ išsikvietė greitąją medicinos pagalbą ir abu nuvažiavo į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kur A. S. susiuvo lūpą (b.l. 32).

Iš 2011-08-17 protokolo-pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis A. S. pranešė apie tai, jog 2011 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.30 val. su V. J. eidamas Jotvingių gatve, Panevėžyje, buvo sumuštas nepažįstamo vyriškio (b.l. 2).

Iš 2011-08-12 ir 2011-11-04 tarnybinių pranešimų matyti, kad Panevėžio apskrities VPK 2011-08-11 18.56 val. iš VšĮ „Panevėžio ligoninė“ buvo gautas pranešimas, jog greitosios medicinos pagalbos į ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatytas A. S., kuriam nustatyta lūpos muštinė žaizda ir 1,40 promilių girtumas. Asmuo išleistas į namus (b.l. 4-5).

Iš 2011-08-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio mieste, Algirdo gatvėje, prie namo, pažymėto Nr. 90. Šalia yra tiltelis per tekantį upelį (b.l. 7-9).

Iš Specialisto išvados Nr. G 877/11 (05) matyti, kad A. S. padaryta muštinės žaizdos viršutinėje lūpoje ir apatinės lūpos gleivinėje, paveikus kietais bukais daiktais (daiktu). Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 17).

Iš 2011 m. rugpjūčio 17 d. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. S. atpažino T. V. pažymėtą Nr. 10708, kuris jį 2011 m. rugpjūčio 11 d. netoli Algirdo gatvės 90 namo, Panevėžyje, sumušė (b.l. 18-20).

Motyvuojamoji dalis

Iš 2011-08-22 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamasis T. V. 2011-08-22 savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą, kur 2011 m. rugpjūčio 11 d. sumušė nukentėjusįjį A. S. (b.l. 48-50).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje, konstatuoja:

Kaltinamojo T. V. parodymų, jog jo tyčia suduoti smūgį buvo nukreipta ne į nukentėjusįjį A. S., o į liudytoją V. J., nepatvirtina įrodymai, surinkti baudžiamojoje byloje, o priešingai, surinktų įrodymų visuma paneigia T. V. parodymus. Kad kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajam, matyti iš nukentėjusiojo A. S. parodymų, liudytojų V. J. ir J. P. parodymų. Kaltinamasis viso proceso metu davė nenuoseklius parodymus. Ikiteisminiame tyrime 2011-08-22 apklausos metu parodė, kad nukentėjusiajam sudavė smūgį netyčia, nes smūgis buvo skirtas V. J., bet šis spėjo pasitraukti (b.l. 38). 2011-10-21 apklausiamas įtariamuoju, T. V. parodė, kad pirmos apklausos metu, bijodamas atsakomybės, nurodė, jog suduoti norėjo ne nukentėjusiajam, o V. J., tačiau, supratęs, kad dėl padarytos veikos atsakomybės išvengti nepavyks, pripažino A. S. sudavęs smūgį iš pykčio, kadangi šis kišosi į jo ir V. J. pokalbį (b.l. 41). Tokias pačias aplinkybes kaip nurodė 2011-10-21 apklausos metu, patvirtino ir 2012-01-25 apklausoje (b.l. 45), tačiau teisiamojo posėdžio metu ir vėl aiškino, jog smūgis buvo skirtas ne nukentėjusiajam, o V. J. (b.l. 117-118), negalėdamas paaiškinti savo parodymų nenuoseklumo (b.l. 118).

Nukentėjęs teisme teigė, jog kaltinamasis pirmiausia paklausė, kodėl vaikšto ne po savo teritoriją ir netrukus sudavė smūgį į veido sritį. A. S. paaiškino, kad smūgis buvo skirtas būtent jam, o ne V. J., kaip kad teigia kaltinamasis T. V., nes V. J. tuo metu stovėjo atokiau šone 1,5-2 metrų atstumu (b.l. 119). Ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-02 apklausos metu nukentėjusysis A. S. parodė, kad kaltinamasis paklausė, kodėl vaikšto ne po savo rajoną, o pakeltu tonu paklausus, kodėl negalima ten vaikščioti, T. V. vieną kartą ranka sudavė į apatinę veido sritį, po ko buvo prakirsta viršutinė lūpa, bėgo kraujas. V. J. tuo metu stovėjo 3-4 metrų atstumu nuo jų su kaltinamuoju (b.l. 12). Liudytojas V. J. ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-05 apklausos metu parodė, kad eidami su nukentėjusiuoju A. S. sutiko kaltinamąjį. Pats ėjo pirmas, o A. S. – iš paskos, nes kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu. Pasikalbėjęs su T. V., nelaukė A. S. ir ėjo tolyn. Nueidamas girdėjo, kaip T. V. A. S. paklausė, kur šis vaikšto, o nukentėjusiajam atsakius į klausimą pakeltu tonu, išgirdo nukentėjusįjį jį kviečiant vardu. Atsisukęs pamatė, kad A. S. prie lūpos prisidėjęs baltą nosinę, nes buvo prakirsta lūpa (b.l. 32). Netikėti nukentėjusiojo parodymais, kuriuos iš esmės atitinka liudytojo V. J. parodymai, nėra jokio objektyvaus pagrindo, kadangi jų nepaneigia jokie kiti byloje esantys surinkti įrodymai, be to, tarp A. S. ir liudytojo V. J. parodymų esminių prieštaravimų nėra. Taip pat ir liudytojos J. P. parodymai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojo V. J. parodymus.

Teismas aptartais įrodymų šaltiniais remiasi, priimdamas sprendimą šioje byloje, ir vertindamas kiekvieną įrodymų šaltinį bei analizuodamas jų visumą daro išvadą, kad visuma ištirtų įrodymų patvirtina T. V. kaltę.

Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai vienareikšmiškai patvirtina, jog viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį A. S., ignoruojant žmonių tarpusavio bendravimo taisykles buvo pavartotas fizinis smurtas. Specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus apie prieš nukentėjusįjį A. S. pavartotą smurtą. Kaltinamojo T. V. parodymus teismas vertina siekimu sušvelninti savo padėtį ir juos vertina kaip pasirinktą gynybos būdą.

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra vienas iš nusikaltimų viešajai tvarkai, t.y. šia veika yra pažeidžiamos teisės normų saugomi visuomenės teisiniai gėriai šioje srityje – pagarba aplinkiniams ar aplinkai, visuomenės rimtis ar tvarka. Nuosavybė, sveikata, garbė, orumas ir kt. yra laikomi šios nusikalstamos veikos fakultatyviniais objektais.

Nusikaltimą T. V. įvykdė viešoje vietoje – netoli Algirdo g. 90 namo, Panevėžyje. Kaltinamasis dėl mažareikšmės dingsties ir, suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, nesiskaitydamas su elementariausiomis moralės ir elgesio normomis, todėl T. V. paskatos vertinamos kaip chuliganiškos ir daroma išvada, kad kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu pažeidė viešąją tvarką, o nukentėjusiojo A. S. sveikata – tik papildomas šio nusikaltimo objektas. Darydamas tokią išvadą teismas remiasi ne tik nukentėjusiojo, bet ir liudytojo V. J. parodymais, kad konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl mažareikšmės priežasties. T. V. pareikštame kaltinime buvo nurodyta, kad jis savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką. Visuomenės tvarkos sutrikdymą rodo tai, kad buvo nutrauktas žmonių darbas, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sustabdytas eismas ir pan. Nustatyta, kad kaltinamasis T. V. viešoje vietoje esant mažareikšmei dingsčiai sudavė smūgį nukentėjusiajam A. S. į veido sritį, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl teismas daro išvadą, jog iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog T. V. savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką, nes T. V. savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį, o visuomenės rimties sutrikdymą rodo tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas. Visuomenės rimtis sietina su asmenų teise į ramybę, poilsį, netrukdomą buvimą ir pan. Nustatyti T. V. veiksmai yra įžūlūs, jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir sutrikdyta visuomenės rimtis.

Kaltinamojo T. V. kaltė įrodyta nukentėjusiojo A. S. ir liudytojų V. J. ir J. P. parodymais, rašytiniais įrodymais. Kaltinamojo T. V. padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, viešoje vietoje demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, sutrikdė visuomenės rimtį.

Nukentėjusysis A. S. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 14) dėl 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš kaltinamojo, motyvuodamas tuo, kad dėl įvykio patyrė fizinį skausmą ir stresą.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pripažįsta, jog A. S. reiškiamas civilinis ieškinys yra priežastiniame ryšyje su kaltinamojo T. V. padaryta nusikalstama veika ir daro išvadą, jog nukentėjusiajam A. S. buvo padaryta neturtinė žala – jis patyrė fizinį skausmą ir stresą, todėl padaryta neturtinė žala turi būti atlyginta. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, į dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nukentėjusysis patyrė išgyvenimus ir jo neturtinės žalos civilinis ieškinys pagrįstas 500 Lt bei tenkintinas pilnai ir nukentėjusiajam A. S. priteistina 500 Lt iš kaltinamojo T. V..

Civilinis ieškovas – Valstybinė ligonių kasa – baudžiamojoje byloje pareiškė 56,95 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį (b.l. 23-24). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis T. V. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo A. S. buvo konsultuojamas VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje ir Valstybinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (Asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. PR11/18786, (b.l. 25) matyti, kad A. S. suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje kainavo 56,95 Lt. Remdamasis aptartais rašytiniais įrodymais, teismas daro išvadą, jog valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas iš kaltinamojo T. V., kadangi žala padaryta kaltinamojo neteisėtais veiksmais.

Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę T. V., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis T. V. laikomas neteistu (teistumas išnykęs) (b.l. 56), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b.l. 60-62), psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje neregistruotas (b.l. 64), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (b.l. 59), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo turtinę padėtį – nedirba (b.l. 70-85), tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ketina vykti į užsienį dirbti, kur turi susiradęs darbą, ir sutinka sumokėti baudą, taip pat žadėjo atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam (b.l. 118). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo – kaltinamasis T. V. nesiėmė priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti, t.y. neatlygino nusikaltimu padarytos žalos, neatsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, aukščiau išdėstytais motyvais, teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. V. paskiriant bausmę. Parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtus motyvus, į tai, jog pats nukentėjęs nurodė (b.l. 119) ir yra nustatyta, kad įvykio metu nukentėjęs buvo neblaivus, o liudytojo V. J. apklausoje fiksuota, kad nukentėjęs tą dieną buvo nemažai išgėręs, todėl, jo nuomone, konfliktą su kaltinamuoju galėjo pats išprovokuoti (b.l. 32). Nors nenustatyta, kad konfliktą išprovokavo nukentėjęs, tačiau į šias aplinkybes teismas taip pat atsižvelgia, priimdamas sprendimą šioje byloje. Kaltinamasis žada sumokėti jam skirtiną baudą, be to, ruošiasi įsidarbinti, augina du nepilnamečius vaikus, anksčiau neteistas ir daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina bausmė - bauda. Nustatydamas bausmės – baudos – dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo T. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, jog nėra sunkinančių aplinkybių, nukentėjusiojo poziciją, į visas bylos aplinkybes ir daro išvadą, jog baudos dydis skirtinas artimas minimaliam baudos dydžiui skiriamam už nesunkius nusikaltimus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 307 str. 6 d. 3 p., iš kaltinamojo T. V. išieškotinos proceso išlaidos, t.y. teismo šaukimai, kurias sudaro – 10 (dešimt) litų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

T. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 14 MGL (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties litų) bauda.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. S. 500 Lt neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. V. nukentėjusiajam A. S. 500 Lt.

Civilinio ieškovo – Valstybinės ligonių kasos – 56,95 Lt turtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš T. V. Valstybinei ligonių kasai 56,95 Lt.

Išieškoti iš T. V. 10 litų proceso išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Panevėžio miesto apylinkės teismui.

Teisėja Jolanta Raščiuvienė