Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. Ž. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

5. Teismo posėdyje atsakovę atstovaujančios VĮ ,,Turto bankas“ atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, procesiniuose dokumentuose pateikė prašymą bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovės atstovams nedalyvaujant, todėl atsižvelgiant į nurodytą, byla išnagrinėta atsakovės atstovams nedalyvaujant.

6. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. V. Ž. nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai, prašymų negauta, nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys nėra žinomos. Atsižvelgiant į nurodytą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalimi, byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė D. P. yra palikėjos (testatorės) R. Ž. sesuo (Gyventojų registro 2022 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja R. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E. Ž.. Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3398, nuspręsta santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp E. Ž. ir R. Ž., nutraukti. Teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo civilinės metrikacijos įstaigoje nebuvo įregistruotas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis, nuo 1995 m. birželio 30 d. iki 1995 m. rugsėjo 5 d. E. Ž. vardu registruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, jog E. Ž. nuosavybės teise nuo 1995 m. rugsėjo 18 d. iki 1996 m. rugpjūčio 13 d. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjai R. Ž. nuosavybės teise įregistruotas butas/patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise įgytas 1995 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu už 13 000 Lt (3 765,06 Eur).

8. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) palikėja (testatorė) R. Ž. sudarė testamentą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė, kuriuo savo mirties atveju padarė sekantį patvarkymą: palikėjai R. Ž. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka seseriai D. P. (ieškovei), įpareigojant įpėdinę priėmus palikimą leisti gyventi iki jų gyvos galvos šiame bute palikėjos vaikams V. Ž. ir L. Ž. be atskiro užmokesčio. Iš medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad palikėja R. Ž. mirė (duomenys neskelbtini). Po R. Ž. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi D. P. (ieškovė) (pagrindas - (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) biuro notarės liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Byloje pateiktais duomenimis palikėjos (testatorės) vaikai V. Ž. ir L. Ž. (duomenys neskelbtini) mirė (medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). E. Ž. mirė (duomenys neskelbtini), VĮ „Registrų centras“ išraše apie asmenį nurodoma, jog asmuo mirė santuokoje (santuokos data (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro duomenimis, palikimo, atsiradusio po E. Ž. mirties, priėmimo ar atsisakymo priimti faktai viešajame registre nėra įregistruoti.

9. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą pripažinti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1995 m. rugsėjo 13 d., t. y. galiojant 1969 m. Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK), yra palikėjos R. Ž. asmeninė nuosavybė.

10. Pagal palikėjos R. Ž. santuokos nutraukimo metu galiojusio SŠK 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo santuokos nutraukimo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka, įsiteisėjimas savaime jos nenutraukė, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka buvo laikoma galiojančia. Kaip minėta, palikėja R. Ž. buvo sudariusi santuoką su E. Ž., Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu jų santuoka buvo nutraukta, tačiau santuokos nutraukimo faktas civilinės metrikacijos įstaigose įregistruotas nebuvo. Po teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo palikėja (testatorė) R. Ž. 1995 m. rugsėjo 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, susiklostė situacija, kai R. Ž., po teismo sprendimo nutraukti šios ir E. Ž. santuoką įsiteisėjimo, neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigose, įgijo nekilnojamąjį turtą (butą) ir toks turtas, remiantis SŠK 21 straipsnio nuostatomis, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 19 straipsnis, 23 straipsnis). Ieškovė prašo šį turtą (butą) pripažinti palikėjos R. Ž. asmenine nuosavybe.

11. Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis numato, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Nors teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi šioje byloje sprendžiant įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimus, turi būti vadovaujamasi atitinkamomis CK nuostatomis.

12. Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas aiškindamas CK 3.88 straipsnio 3 dalies normą dėl registracijos reikšmės registruoto turto statusui (bendroji jungtinė ar asmeninė ir pan.) sistemiškai su kitomis susijusiomis normomis, yra nurodęs, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019).

13. Nors įstatyme yra įtvirtina prezumpcija turtui, kurį sutuoktiniai įgijo po santuokos, tačiau CK 3.89 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kada turtas, net ir įgytas po santuokos sudarymo, gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018).

15. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog R. Ž. nekilnojamąjį turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo praėjus beveik dvejiems metams po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta jos ir E. Ž. santuoka, priėmimo. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog jos sesuo R. Ž. po teismo sprendimo priėmimo su E. Ž. bendro ūkio nevedė, kartu negyveno. Netikėti ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis teismas neturi pagrindo, juolab byloje pateikti įrodymai iš esmės tokias aplinkybes patvirtina (CPK 185 straipsnis). DNSB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. 5 nurodoma, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininke nuo 1995 m. rugsėjo 15 d. yra R. Ž., paslaugų teikimo sutartys nuo 1995 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. buvo sudarytos su R. Ž. ir visus mokėjimus vykdė nurodytas asmuo, papildomai nurodoma, kad E. Ž. minėtu laikotarpiu bute negyveno, nebuvo įtrauktas į jokias paslaugų teikimo sutartis, nevykdė jokių mokėjimų. Pardavęs įsigytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), E. Ž. gyvenamosios vietos neturėjo, toliau gyveno kaip benamis. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų reiškęs kokius nors reikalavimus į ginčo butą. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. Ž. šio nekilnojamojo daikto nelaikė bendrąja su R. Ž. jungtine nuosavybe. Iš byloje pateiktų duomenų (oficialiojo testamento) matyti, jog R. Ž. jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą laikė savo asmenine nuosavybe. Duomenų, jog prie R. Ž. vardu įregistruoto nekilnojamojo turto (buto) įsigijimo būtų prisidėjęs E. Ž., byloje nėra (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

16. Byloje pateiktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), R. Ž. priklausė asmeninės nuosavybės teise (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Esant šioms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas ir pripažintina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra R. Ž. asmeninė nuosavybė.

17. Ieškovė neprašė iš atsakovės priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl, tenkinus patikslintą ieškinį, taip pat įvertinant tai, kad ginčas iš esmės kilo ne dėl atsakovės kaltės, nes palikėja, nutraukusi santuoką su sutuoktiniu, ištuokos fakto neįregistravo, kas sąlygojo nagrinėjamos situacijos susidarymą, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių nepaskirstytinos.

18. Teismas šioje byloje patyrė 11,12 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Įvertinus šių bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis, t. y. civilinė byla iškelta ne todėl, kad atsakovė kokiu nors būdu pažeidė ieškovės teises, tačiau ieškovė kitokia tvarka, nei pasirinktas teisių gynimo būdas, negali iki galo realizuoti paveldėjimo teisės po palikėjos R. Ž. mirties, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo teisės principais, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šių bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270, 275 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis daiktas, VĮ „Registrų centras“.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.