Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Aušrai Drūlytei, dalyvaujant ieškovei E. M., jos atstovui advokatui Jaroslav Los, nedalyvaujant atsakovui E. M., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui E. M., išvadą teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriams dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, jog 2007 -07-12 sudarė su atsakovu santuoką, susilaukė trijų vaikų, tačiau laikui bėgant pagausėjus šeimai atsirado papildomi rūpesčiai, dažnai kildavo konfliktai, kuriuos atsakovas spręsdavo naudodamas fizinį smurtą vaikų akivaizdoje. Atsakovas jau trys metai neteikia vaikams išlaikymo, jais nesidomi, nesirūpina.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sutinka su vaikų gyvenamosios vietos su motina nustatymu be išlaikymo priteisimu.

Savo sutikimą grindžia tuo, kad šeima skyriui žinoma nuo 2010 m., kai buvo sprendžiamas būsto klausimas, tikrinama aplinka. Nustatyta, kad motina tinkamai rūpinasi vaikais. Buvo gauti skundai dėl tėvo smurto.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2007-07-12 Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto Nr. 1210) tarp šalių sudaryta santuoka (b.l. 6). Šalys susilaukė trijų vaikų: K. M., gim.2003-05-04, L. M., gim.2007-05-24, M. M., gim.2009-08-18 (b.l. 7-9). Šalys nekilnojamojo ir kilnojamojo registruotino turto neturi (b.l. 11-13). Duomenų apie atsakovo įdarbinimus nėra (b.l. 37-38). Ieškovė nedirba, nes yra vaiko iki trejų metų auginimo atostogose, gauna 636 Lt motinystės pašalpą (b.l. 32-35). Iš Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK Šančių Panemunės policijos nuovados 2011-09-27 rašto matyti, kad minėtoje nuovadoje 2011-09-26 buvo gautas ieškovės pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad jos vyras E. M. būdamas neblaivus savo vaikų akivaizdoje ją stumdė, koliojo necenzūriniai žodžiais, dėl ko atsakovui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai savo vaikų interesams (b.l.40). Iš 2010-07-30 Kauno apskrities Moterų krizių centro pažymos matyti, kad 2009-05-26 į minėtą centrą kreipėsi ieškovė kuriai buvo ieškotas prieglobstis, nes šeimos gyvenimo sąlygos buvo labai prastos ir nesaugios vaikams (b.l. 41).

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių. Bylos duomenys rodo, kad atsakovas smurtavo prieš ieškovę net vaikų akivaizdoje, piktnaudžiavo alkoholiu ir keldavo konfliktus. Tą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2010-07-30 Kauno apskrities Moterų krizių centro pažyma, Kauno apskrities VPK Kauno m. Panemunės PK Šančių Panemunės policijos nuovados raštas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad atsakovas laikotarpyje nuo 2011-04-01 iki 2012-04-30 nedirbo, pašalpų, pensijų, kompensacijų negavo. Minėti duomenys apie atsakovo nedarbą patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesiekė išlaikyti šeimos, vaikų neišlaikė daugiau nei metus laiko. Pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas nevykdo savo, kaip sutuoktinio lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigų, jas pažeidžia, nes smurtavo šeimoje, neprisideda prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo, yra nelojalus ieškovei, negerbia jos kaip sutuoktinės, smurtaudamas žiauriai su ja elgiasi, nesirūpina savo šeima, jos neišlaiko, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Santuoką nutraukus, šalims paliktinos santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas, būdamas tinkamai informuotas apie bylos procesą, jos nagrinėjimu nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė, posėdžiuose nedalyvavo, todėl laikytina, kad šiam reikalavimui neprieštarauja. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomonę, įvertinat vaikų amžių, jų ir motinos gyvenimą kartu, atsakovui nepareiškus prieštaravimų, vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesais, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo priteisimo

Jungtinė Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti sąlygas, kokių reikia fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią atsakomybę visų pirma tėvams už šių sąlygų vaikams sudarymą. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų pasaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas t.y. tėvų turtinė padėtis gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinius, tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaiko išlaikymui. Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas ar siekis išlaikymą sumažinti negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Įstatymo leidėjas, sureguliuodamas išlaikymo santykius, įtvirtino principą „pagal poreikius ir galimybes“. Tai reiškia, kad turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Tėvų turtinė padėtis yra vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių bei į elgesį, siekiant uždirbti , gauti pajamas vaikų išlaikymui t.y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų gautos amžių bei profesines galimybes atitinkančios pajamos. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, pažiūros ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas, objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomu už jas atsakingu.

Abiejų tėvų teisės vaiko atžvilgiu yra lygios. Vaiko interesus privalo saugoti ir ginti abu tėvai. Šalių vaikai yra nepilnamečiai. Jų sparčiai augantiems organizmams neabejotinai reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai. Ieškovė, vykdydama savo pareigą vaikams užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, į gerą mitybą, apavą ir drabužius. Vaikui taip pat tenka ir komunalinių mokesčių dalis. Darytina išvada, kad vaikų poreikiai, įvertinus tokius faktorius kaip pačių vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė būklė, tik padidėjo. Šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka ieškovei, kurios materialinė padėtis įvertinus vaikų poreikius ir tai, kad šiuo metu ji augina mažametį vaikelį dėl ko negali įsidarbinti, tegauna tik 600 Lt motinystės pašalpos yra labai sunki.

Tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą turi būti vertinami ne tik vaiko poreikiai, bet ir pačių tėvų galimybės. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, dabartinės atsakovo galimybės teikti prašomo dydžio išlaikymą yra sumažėjusios, nes jis yra nedirbantis, neturintis jokio turto. Tačiau atsakovas neturi sveikatos problemų, yra jauno, darbingo amžiaus vyras. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius nėra.

Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Vienam iš tėvų nevykdant išlaikymo prievolės, toks elgesys gali būti kvalifikuojamas kaip pagrindas riboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (inter alia, materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų, neturintis kitų išlaikytinių, iš jo priteistinas nepilnamečiams vaikams išlaikymas kiekvienam po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2011-12-28 iki pilnametystės (LR CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.). Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo uzufrukto teise tvarkytoja paskirtina įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė motina– ieškovė.

Šalys santuokoje nekilnojamo ir kilnojamojo registruotino turto nėra įgiję, todėl jis nedalintinas (CK 3.116 str., 3.127 str.).

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Iš atsakovo valstybei priteistinas 100 Lt žyminis mokestis santuokos nutraukimo dalyje, 270 Lt žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, 100 Lt žyminis mokestis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat iš atsakovo priteistinos 12 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos ir 531 Lt valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą (CPK 88 str., 92 str., 96 str., 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką tarp E. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą 2007-07-12 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 1210) nutraukti dėl E. M. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: ieškovei - M., atsakovui – M..

Nustatyti šalių nepilnamečių vaikų K. M., a.k(duomenys neskelbtini) L. M., a.k(duomenys neskelbtini) M. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina – ieškove E. M., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams: K. M., a.k(duomenys neskelbtini) L. M., a.k(duomenys neskelbtini) M. M., a.k(duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2011-12-28 iki jų pilnametystės, vaikų išlaikymui skirtais pinigais uzufrukto teise pavedant disponuoti ieškovei E. M., a.k(duomenys neskelbtini) Materialinio išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. M., a.k(duomenys neskelbtini) 12 Lt (dvylika litų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, 470 Lt (keturi šimtus septyniasdešimt litų) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, o mokesčio sumokėjimo kvitas pristatytas į teismo baigtų bylų raštinę (kab. 115).

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo E. M., a.k(duomenys neskelbtini) 531 Lt (penkis šimtus trisdešimt vieną litą) valstybės patirtų išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.