Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

26864 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM);

5154 Lt PVM delspinigių;

8059 Lt PVM baudą;

24702 pelno mokestį (toliau – PM);

2398 Lt PM delspinigius;

7410 Lt PM baudą;

2180 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM);

369 Lt GPM delspinigius;

654 Lt GPM baudą;

17 Lt įmokų į Garantinį fondą (toliau – įmokos GF);

5 Lt šių įmokų baudą;

4361 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų (toliau – VSD įmokos);

2181 VSD įmokų baudą.

Pareiškėja ginčija Inspekcijos nustatytus pažeidimus prekyboje pagal vienkartines licencijas bei leidimus prekiauti viešose vietose. Pareiškėja nurodo, kad dalyvavimas renginiuose nebūtinai turi būti pelningas įmonei, o tai kartu nereiškia, kad įmonė nuslėpė pajamas. Vien ta aplinkybė, kad Pareiškėja negali pateikti atitinkamų dokumentų nesuponuoja išvados, kad pajamos nebuvo apskaitytos. Pareiškėja akcentuoja, kad pareiškėjos pasirinktas pajamų apskaičiavimo būdas neįrodo, kad prekės buvo parduotos ir pajamos gautos. Pažymimi, kad mokesčių administratorius neapskaitytas pajamas apskaičiavo vien tik vadovaujantis sąskaitose faktūrose nurodytų pateiktų prekių apimtimi. t. y. pvz., jei buvo pateikta 600 vnt. vienkartinių indų, tai ir pajamos buvo priskaičiuotos už 600 vnt. vienkartinių indų. Toks pajamų apskaičiavimas, Pareiškėjos teigimu, prasilenkia su bet kokia logika bei pažeidžia Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 10 straipsnio 1 dalį, reikalaujančią mokesčius apskaičiuoti kaip įmanoma objektyviau, teisingiau ir protingiau.

Pareiškėja toliau ginčija Inspekcijos nustatytas aplinkybes dėl taikytų nuolaidų maitinimo paslaugoms, nurodydama, kad nustatyti atvejai, kada pareiškėja taikė 99 proc. nuolaidą buvo klaida, kuri neįrodo, kad tokiu būdu pareiškėja neapskaitė ir nedeklaravo dalies gautų pajamų už maitinimo paslaugas. Nuolaida buvo taikoma ribotą laiką, t.y. tik 2010 m. 01-09 mėn. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog nuolaidų taikymo ar netaikymo faktas yra neaktualus, svarbu, ar buvo gauta didesnė apmokestinamųjų pinigų suma nei deklaruota, o šiuo atveju nebuvo nustatyta, kad pareiškėja gavo didesnę apmokestinamųjų pinigų sumą nei buvo deklaruota.

Pareiškėja taip pat ginčija Inspekcijos nustatytas aplinkybes dėl neapskaityto darbo užmokesčio. Pareiškėja teigia, kad aplinkybės, kuriomis remiasi Inspekcija, priimdama ginčijamą sprendimą šioje dalyje, yra paremtos anoniminių darbuotojų paaiškinimais. Pareiškėja nurodo, kad šių anoniminių darbuotojų pareiškimai neturi savarankiškos įrodomosios galios, jų pasakojimai netikslūs, jie sudaro darbuotojų mažumą, o dėl anoniminės darbuotojų tapatybės pareiškėja negali objektyviai paneigti darbuotojų nurodomų aplinkybių. Pareiškėja taip pat teigia, kad Inspekcija vertino nelygiaverčius viešbučius-restoranus, todėl toks vertinimas neatspindi realaus ekonominio modelio.

Dėl prekybos pagal vienkartines licencijas bei leidimus prekiauti viešose vietose Atsakovė nurodo, kad patikrinimo akte pažymėta, kad bendrovės vadovės žodiniu teigimu, vienkartinės licencijos nėra saugomos, taip pat nėra saugomi su išvežamąja prekyba mugėse ir renginiuose susiję tiek pardavimų, tiek prekių, vežamų į muges, dokumentai, maisto išdavimo iš virtuvės vidiniai dokumentai, t.y. pardavimų apskaita nevedama. Bendrovė nėra pasitvirtinusi tvarkos, reglamentuojančios tokios apskaitos tvarkymą, kas užtikrintų pajamų kontrolę. Bendrovė nesaugo vidinių krovinio važtaraščių, pagal kuriuos galima būtų nustatyti, koks maistas iš virtuvės ir prekės iš sandėlių buvo vežamos parduoti, nevedama ir parduotų patiekalų bei gėrimų apskaita iš prekybos pagal laikinas licencijas ir leidimus. Pareiškėjos veiksmai, kaip nevykdymas arba netinkamas vykdymas savo pareigos apskaičiuojant mokesčius (į mokesčio deklaraciją įrašant neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis) ir tvarkant apskaitą (apskaitos netvarkant arba tvarkant ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus), bei iš to sekantis – priklausančių mokėti mokesčių nesumokėjimas į biudžetą, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios mokesčių administratoriui sudarė pagrindą konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Taigi mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir mokesčių deklaracijose nedeklaravo 60276,72 Lt parduotų prekių (paslaugų) apmokestinamosios vertės, įrodymų pakankamumo prasme sudaro pagrindą PVM ir pelno mokestį Pareiškėjai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 4.1 punktu (į mokesčio deklaraciją įrašomi neteisingi (nepatikimi, prieštaringi) duomenys) bei 4.3 (tvarkant apskaitą (apskaita netvarkoma arba tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) punktu, taikant ekonominių modelių metodą.

Dėl neapskaitytų pajamų pagal nefiskalinius kvitus pripažinimo Atsakovė nurodo, kad priešingai nei teigia Pareiškėja, iš patikrinimo akto turinio matyti, kad reprezentacinės išlaidos buvo pripažintos ir pagal reprezentacinių išlaidų nurašymo aktus bei juos pagrindžiančius nefiskalinius kvitus kaip apskaitytos pajamos. Taigi minėti aktai vietos mokesčių administratoriaus laikyti kaip tinkamu ir pakankamu įrodymu pagrindžiant neapskaitytas pajamas už 2011 - metus 13182,20 Lt sumai, už 2012 m. 01-03 mėn. 6657,60 Lt sumai. Papildomų įrodymų pagrindžiančių neapskaitytas pajamas Pareiškėja nepateikė ir centriniam mokesčių administratoriui, o byloje pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėja neapskaitė dalies gautų pajamų už suteiktas restorane, (duomenys neskelbtini), maitinimo paslaugas. Todėl pagrįstai konstatuotas minėtas pažeidimas Pareiškėjos atžvilgiu bei dėl to apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai bei su jais susijusios sumos.

Dėl taikytų nuolaidų maitinimo paslaugoms Atsakovė nurodo, kad mokesčių administratorius nustatė, kad Pareiškėja laikotarpiu nuo 2010 m. 01-09 mėn. maitinimo paslaugoms restorane pritaikė 99 proc. nuolaidų už 7675,15 Lt, dėl ko buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nedeklaravo 6343 Lt pajamų bei 1332 Lt pardavimo PVM, taip pat neapskaičiavo pelno mokesčio. Pareiškėjos vadovė 2012-04-05 pateiktame paaiškinime nurodė, kad „99 proc. nuolaidą galėjo pritaikyti per klaidą. Neapskaitytų pinigų sumų nėra. Neapmokėtų sąskaitų kontrolė vykdoma“. Tos pačios aplinkybės nurodomos ir pateiktame skunde. Pastebi, kad Pareiškėja šią klaidą pripažįsta, tačiau nepateikė jokių duomenų, įrodančių apie šios klaidos ištaisymą buhalterinėje apskaitoje. Nurodo, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o pagal 14 ir 18 straipsnio nuostatas, apskaitos dokumentuose padarytos klaidos turi būti ištaisytos.

Dėl neapskaityto darbo užmokesčio Atsakovė nurodo, kad Patikrinimo akte yra perteiktas darbuotojų paaiškinimų turinys, išdėstytos konkrečios neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės, taip pat susistemintai pateikti tiek Pareiškėjos buhalterinėje apskaitoje, tiek ir mokesčių administratoriaus atlikti darbo užmokesčio apskaičiavimai, palyginamieji rodikliai. Priešingai nei teigia Pareiškėja, darbuotojų identifikavimas ar neidentifikavimas neturi įtakos Pareiškėjos teisės į gynybą realizavimui, kadangi visi duomenys, kurių pagrindu nustatyti mokestiniai pažeidimai ir dėl to apskaičiuoti mokėtini mokesčiai yra išdėstyti patikrinimo akte, detalizuoti jo prieduose. Nesutikdama su patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis, kurios išsamiai yra perteiktos ginčijamuose mokesčių administratoriaus procesiniuose sprendimuose, bei apskaičiuotomis sumomis, Pareiškėja turi teisę teikti kontrargumentus bei įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro Inspekcija. Šiuo atveju tokių duomenų nepateikta. Dėl Pareiškėjos skunde cituojamos LVAT 2012-06-08 nutarties administracinėje byloje Nr. A556-1649/2012, atsakytina, kad minėtos bylos faktinė situacija neatitinka nagrinėjamo ginčo situacijos ir apskritai nėra susijusi su mokestiniu pažeidimu - neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimu, todėl nepagrįstai Pareiškėja skunde nutarties nuostatas adaptuoja mokestinio ginčo situacijai. Dėl Pareiškėjos motyvų, kad mokesčių administratorius vadovavosi darbuotojų paaiškinimuose nurodytomis apytikslėmis sumomis, Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju darbuotojų iš Pareiškėjos gautos neapskaitytos sumos paaiškinimuose buvo pateiktos nurodant gauta „apie 300“ (anoniminiai asmenys X1 ir X5), „apie 200“ (anoniminis asmuo X3), taip pat nurodant gautą tikslią sumą „70 Lt už 1 darbo dieną grynais“ (anoniminis asmuo X2), taip pat nurodant, kad buvo mokamas skirtumas „tarp išmokėto atlyginimo ir priskaityto, t.y., kad susidarytų minimalios algos išmoka į rankas“ (anoniminiai asmenys X4, X6). Atsakovė pažymi, kad LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliekant mokesčių apskaičiavimą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, objektyviai yra įmanomi tam tikri netikslumai, nes mokesčių administratorius yra priverstas vadovautis ne tiksliais, o tikėtinais ir galimais paskaičiavimais. Nenustačius kitų šaltinių, kuriais mokesčių administratorius galėjo remtis apskaičiuojant mokesčių bazę, ir Pareiškėjai nepateikus papildomų įrodymų, darytina išvada, kad Inspekcija pagrįstai apskaičiavo mokesčius remdamasi darbuotojų paaiškinimuose nurodytomis apytikslėmis sumomis, taip įgyvendindama MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą, apskaičiuojant mokesčius pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, remdamasi protingumo ir teisingumo kriterijais, nustatant mokestinės prievolės dydį.

Dėl Pareiškėjos argumentų, jog mokesčių administratorius palyginimui parinko netinkamus (nelygiaverčius) viešbučius-restoranus, nepagrįstai rėmėsi Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikiamais duomenimis Atsakovė nurodo, jog nagrinėjamu atveju minėti duomenys apie vidutinį darbo užmokestį patikrinimo akte buvo pateikti tik kaip informacinio pobūdžio informacija, tuo tarpu mokesčių bazė buvo nustatyta pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taikant ekonominių modelių metodą, kuris pagal Taisyklių 25 punktą suteikia mokesčių administratoriui teisę apskaičiavimams naudoti duomenis iš įvairių informacijos šaltinių, kurie atspindėtų kuo tikslesnius duomenis. Tokiu šaltiniu parinktas dirbusių bendrovėje asmenų paaiškinimai apie faktiškai gautą papildomą darbo užmokestį. Pareiškėjos veiksmai, kaip nevykdymas arba netinkamas vykdymas savo pareigos apskaičiuojant mokesčius (į mokesčio deklaraciją įrašant neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis) ir tvarkant apskaitą (apskaitos netvarkant arba tvarkant ne pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus), bei iš to sekantis – priklausančių mokėti mokesčių nesumokėjimas į biudžetą, yra tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurios mokesčių administratoriui sudarė pagrindą konstatuoti, jog mokėtino mokesčio dydžio negalima apskaičiuoti (nustatyti) įprastine atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Taigi mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog Pareiškėja tikrinamuoju laikotarpiu buhalterinės apskaitos registruose neapskaitė ir mokesčių deklaracijose nedeklaravo 15754 Lt papildomai išmokėto darbo užmokesčio, įrodymų pakankamumo prasme sudaro pagrindą GPM, VSD įmokas ir įmokas į GF Pareiškėjai apskaičiuoti pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, vadovaujantis MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi ir Taisyklių 4.1 punktu (į mokesčio deklaraciją įrašomi neteisingi (nepatikimi, prieštaringi) duomenys) bei 4.3 (tvarkant apskaitą (apskaita netvarkoma arba tvarkoma nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų) punktu, taikant ekonominių modelių metodą.

Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ Atsakovė nurodo, kad iš patikrinimo akto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra V. Č., Pareiškėjos direktorės A. Č., kuri yra vienintelė akcininkė, sutuoktinis, minėti asmenys yra susiję pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 2 straipsnio 33 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Pareiškėjos sąsajas dėl akcininkų, dėl veiklos vykdymo vietos, atliktų veiksmų seką (deklaracijų, PVM sąskaitų faktūrų ir buhalterinės apskaitos tikslinimą) UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus ir Pareiškėjos mokestinio patikrinimo metu, taip pat į aukščiau šiame sprendime aptartas aplinkybes, kad V. Č. vykdavo į muges su Pareiškėjos darbuotojais, vadovavo Pareiškėjos prekybai, liepdavo dirbti viršvalandžius, kai kuriais atvejais mokėdavo neoficialų darbo užmokestį, teigtina, kad minėti subjektai veikė kartu, galėjo susitarti dėl palankesnių veiklos vykdymo sąlygų, buhalterinės apskaitos tvarkymo, žinojo dėl gręsiančių mokestinių prievolių, todėl nėra pagrindo išvadai dėl Pareiškėjos kaltės nebuvimo dėl pažeidimo padarymo. Todėl nėra pagrindo atleisti nuo dalies pelno mokesčio delspinigių pagal MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Byloje nesant duomenų apie MAĮ 141 straipsnio 2 dalyje nurodytų atleidimo nuo baudos sąlygų buvimą, t. y. jog mokestis, susijęs su paskirta bauda, yra sumokėtas (įskaitytas ir (arba) priverstinai išieškotas) ar šio mokesčio sumokėjimo terminas MAĮ nustatyta tvarka yra atidėtas arba išdėstytas, Pareiškėjos atleidimas nuo paskirtos pelno mokesčio baudos klausimas nenagrinėtinas.

Dėl baudų dydžio Atsakovė nurodo, kad Inspekcija Pareiškėjai skyrė 30 proc. dydžio PVM, GPM, įmokų į GF ir pelno mokesčio baudas. Aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, gali būti pripažįstama mokesčių mokėtojo padėtį lengvinančia aplinkybe. Tuo tarpu mokesčio mokėtojo padėtį sunkinanti aplinkybė yra siejama su pažeidimą padariusio mokesčių mokėtojo kaltės forma (tyčia, neatsargumu), pažeidimu siektais tikslais, jų (pažeidimų) trukme, daugetu, padarytos žalos dydžiu ir pan. Įvertinus Pareiškėjos pažeidimų daugėtą, padarytą žalą valstybei dėl nesumokėtų mokesčių bei ginčijamais pažeidimais siektą tikslą – siekį nuslėpti gautas neapskaitytas pajamas bei išmokėtą neapskaitytą darbo užmokestį, konstatuotina, jog minėtos aplinkybės pripažįstamos Pareiškėjos padėtį sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, Inspekcija pagrįstai Pareiškėjai skyrė 30 proc. (vidutinio) dydžio baudą, nes nagrinėtu atveju buvo nustatyta tiek aplinkybių sunkinančių mokesčių mokėtojo atsakomybę, tiek ir ją švelninančių. Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į minėtas aplinkybes, nebuvo teisinio pagrindo skirti Pareiškėjai nei maksimalaus, nei minimalaus baudų dydžio, nes Inspekcijos paskirtos mokesčių baudos dydis atitinka MAĮ 139 straipsnio 1 dalyje numatytą sankcijos vidurkį.

Pareiškėja teigia, kad vien ta aplinkybė, kad Pareiškėja negali pateikti atitinkamų dokumentų nesuponuoja išvados, kad pajamos nebuvo apskaitytos. Pareiškėjos teigimu, tai prasilenkia su bet kokia logika bei MAĮ 70 straipsnio 1 dalimi, reikalaujančią mokesčius apskaičiuoti kaip įmanoma objektyviau, teisingiau ir protingiau.

Teismas, kaip nurodyta aukščiau, nustatė, kad mokesčių administratorius nustatė objektyvias aplinkybes, t.y. Pareiškėja įsigijo gėrimų daugiau nei realizavo, o byloje nėra duomenų, kad jie nebuvo parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad apskaita nebuvo vykdoma, tai yra pagrindas konstatuoti, kad mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka. Įvertinus įrodymų visumą pripažintina, kad mokesčių administratoriaus išvada, jog Pareiškėja iš prekybos renginių neapskaitė dalies gautų pajamų, dėl kurių apskaičiuoti papildomi mokesčiai ir su jais susijusios sumos yra pagrįsta, todėl Pareiškėjos mokestinė bazė pagrįstai apskaičiuota vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 70 str. bei taikant Taisyklių 3.6.3 p. nurodytą ekonominių modelių metodą.

Teismas nesutinka su Pareiškėjos skunde nurodomais argumentais dėl neapskaitytų pajamų pagal nefiskalinius kvitus už maitinimo paslaugas. Pareiškėja nurodo, kad Inspekcija aplinkybes vertino formaliai, nesigilindama į veiklos turinį, remiantis tuo, kad reprezentacinės išlaidos nebuvo įformintos kaip to reikalauja PMĮ nuostatos. Pareiškėja pažymi, kad Inspekcija neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja neturi patirties vykdant veiklą, anksčiau neturėjusi mokestinių patikrinimų, taip pat, kad reprezentacinės išlaidos yra būtinos, tai išlaidos, kurios ateityje padės uždirbti pajamas. Inspekcijos sprendimas dėl neapskaitytų pajamų pagal nefiskalinius kvitus už maitinimo paslaugas pažeidžia teisingumo, proporcingumo principus bei MAĮ 10 straipsnio nuostatas.

Teismas nesutinka su Pareiškėjos skunde nurodomais argumentais dėl atvejų, kada pareiškėja taikė 99 proc. nuolaidą. Pareiškėja teigia, kad nuolaida buvo taikoma ribotą laiką, t.y. tik 2010 m. 01-09 mėn. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Pareiškėjos direktorė 2012-04-05 paaiškinime mokesčių administratoriui teigė, jog 99 proc. nuolaida maitinimo paslaugoms buvo pritaikyta klaidingai, tuo tarpu, Pareiškėjos atstovas Komisijos posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad minėto dydžio nuolaida buvo realiai taikyta. Skunde Pareiškėja nurodo, kad jog 99 proc. nuolaida buvo klaida, tačiau realiai nuolaida taikoma. Pareiškėjos vadovė 2012-04-05 pateiktame paaiškinime nurodė, kad „99 proc. nuolaidą galėjo pritaikyti per klaidą. Neapskaitytų pinigų sumų nėra. Neapmokėtų sąskaitų kontrolė vykdoma“. Atsakovė teisingai nurodo, kad vadovaujantis BAĮ 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o pagal 14 ir 18 straipsnio nuostatas, apskaitos dokumentuose padarytos klaidos turi būti ištaisytos. Taigi darytina išvada, kad Pareiškėjos argumentai dėl taikytų nuolaidų yra prieštaringi ir niekuo nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad ši klaida būtų ištaisyta buhalterinėje apskaitoje. Teismas, atsižvelgdamas į įrodymų visumą, Pareiškėjos argumentus šioje dalyje laiko nepagrįstais.