Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-11-02 · Civilinė byla Nr. 2-551-845/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-02
Bylos Nr.
2-551-845/2011
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-07497-2010-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Visokavičienė
Ieškovas
I. D.
Atsakovas
H. Ž., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos
Civilinė byla Nr.2‑551-845/11
Civilinio proceso Nr. 2-03-3-07497-2010-8
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1; 114.11; 99.5.; 116.1.; 116.4.
VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė,

sekretoriaujant Daliai Lučinskei, Dmitrijui Latušinskiui,

dalyvaujant ieškovei I. D. ir jos atstovui adv. padėjėjui V. P.,

atsakovui H. Ž. ir jo atstovei adv. Danguolei Elenai Mikalauskaitei,

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, atstovei K. V.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovams H. Ž. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl naudojimosi bendros nuosavybės teise žemės sklypu ribų ir tvarkos nustatymo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė I. D. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams H. Ž. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinei žemės tarnybos, dėl naudojimosi bendros nuosavybės teise žemės sklypu tvarkos ir ribų nustatymo, prašydama nustatyti bendros nuosavybės teise valdomam 0,0399 žemės sklypui, unikalus Nr.0101-0058-0100, kadastrinis Nr. 0101/0058:100, esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarką: a) ieškovė naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, b) atsakovė Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“, c) atsakovas H. Ž. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; d) žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, bus naudojama bendrai. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas (b.l. 53-55). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovai yra bendraturčiai bei bendros nuosavybės teise valdo 0,0399 ha žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0058-0100, kadastrinis Nr. 0101/0058:100, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad ieškovei priklauso 135/399 šio sklypo dalis, atsakovei Lietuvos Respublikai - 113/399 sklypo dalis, o atsakovui H. Ž. - 151/399 sklypo dalis. Nurodė, jog šiame sklype yra pastatytas daugiabutis gyvenamas namas, kuris bendra daline nuosavybe priklauso ginčo šalims. Pažymėjo, kad ieškovė dar 2010 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į atsakovus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tačiau atsakovė Lietuvos Respublika atsakymo nepateikė, o atsakovas H. Ž. su pasiūlymu nesutiko. Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad geodezinių matavimų įmonė parengė nurodyto žemės sklypo savininkų žemės naudojimo ribų planą, kuriame nurodytos bendraturčių valdomos ir naudojamos sklypo dalys, pažymėtos indeksais. Pažymėjo, kad plane nurodyta žemės sklypo dalis „C“ yra atsakovo H. Ž. užsitverta ir atitinka šiuo metu praktiškai naudojamą sklypo dalį. Pasak ieškovės, žemės sklypo savininkų žemės naudojimo ribų planas parengtas taip, kad šalys, naudodamos savo sklypo dalis, netrukdys viena kitai. Atkreipė dėmesį į tai, kad valstybės valdomo sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis, ir ieškovės valdomo sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“ yra atskirtos nuo pastato, paliekant 1 m. pločio juostą pastato aptarnavimui. Atsakovas H. Ž. su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 64-65). Nurodė, kad pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo plano projektą, ji siekia nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas tokiu būdu, jog atsakovui būtų užkirtas kelias išeiti į Mielagėnų gatvę bei privažiuoti automobiliu. CK 4.75 str. reikalauja, kad nustatant naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui būtų užtikrintas priėjimas prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais, be to, ne tik prieiti, bet ir privažiuoti. Tuo tarpu ieškovės pateiktas žemės sklypo projektas neatitinka šios tvarkos reikalavimų ir varžo atsakovo teises laisvai prieiti bei privažiuoti, taip pat naudotis įėjimu buitiniams ir ūkiniams poreikiams tenkinti. Pažymėjo, kad iš ieškovės pateikto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė pagal 2008-08-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7347, yra įsigijusi 135 kv. m. sklypo dalį. Tuo tarpu Žemės įstatymo 30 str. nustato, kad prie žemės sandorių turi būti pridėtas žemės sklypo planas, be to, viešame nekilnojamojo turto registre registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame yra nustatytos žemės sklypo ribos (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str.l d. 2 p.) Tai reiškia, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos yra nustatytos. Atsakovo teigimu, žemės sklypo bendrasavininkų nuosavybės teise valdomų sklypų ribos yra įregistruotos viešame registre, todėl naudojimosi sklypu tvarka jau yra nustatyta. Vadinasi, ieškovė pagal pateiktą plano projektą nori ne nustatyti naudojimosi sklypu tvarką, bet pakeisti viešame registre įregistruotas ribas. Pasak atsakovo, žemė yra nekilnojamasis turtas, todėl įteisintos ribos negali būti keičiamos. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 66-68). Nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009-04-21 raštu Nr. S20-755 ieškovė buvo informuota, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-09-11 įsakymu Nr.2.3-8463 „Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nuolatinės komisijos sudarymo", iš dalies pakeistu 2008-10-08 įsakymu Nr. 2.3-12869-(50), sudaryta komisija 2009-04-07 išvadoje Nr. 2.17-36-(91) nepritarė siūlomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkai, kurioje numatyta, kad ieškovė atskirai naudosis 85 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėta indeksu „A", linijomis ir skaičiais: 9-3-5-6-17-7-8-9; atsakovas H. Ž. naudosis 68 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu „C", linijomis ir skaičiais: 1-10-11-12-1; valstybė, ieškovė ir H. Ž. bendrai naudosis 246 kv. m. ploto žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane M l:500 pažymėta indeksu „B", linijomis ir skaičiais: 10-16-2-9-8-7-17-6-5-15-4-12-11-10. Pažymėjo, jog išvadoje nurodė trūkumus, dėl kurių nepritarė naudojimosi žemės sklypu tvarkai. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė ieškinyje neatsižvelgė į Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2009 m. balandžio 7 d. išvadoje Nr. 217-36-(91) „Dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tvarkos nustatymo" nurodytus pasiūlymus. Ieškovei pašalinus trūkumus, nurodytus minėtoje išvadoje, Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarautų prašomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkai. Nurodė, kad pagal pateiktą žemės sklypo planą naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta ieškovei ir kitiems žemės sklypo bendraturčiams. Atsakovės manymu, naudojimosi žemės sklypu tvarka turėtų būti nustatyta visiems bendraturčiams, t.y., žemės sklypo plane turi būti nustatytos kiekvieno bendraturčio naudojamo žemės sklypo dalys, taip pat šios dalys turi būti pažymėtos lentelėje „Naudojamas plotas", atskirai naudojamos žemės sklypo dalių indeksas ir plotas turi būti nurodytas grafoje „Valstybinė atskirai", valstybės bendrai (jei tokia bus) naudojamos žemės sklypo dalies indeksas ir plotas - grafoje „Valstybinė bendrai", kitų žemės sklypo bendraturčių (ieškovo ir atsakovo) atskirai naudojami žemės sklypo dalių plotai ir indeksai turi būti nurodyti grafoje „Privati atskirai", o bendrai naudojami (jei tokie bus) žemės sklypo dalių plotai ir indeksai turi būti nurodyti grafoje „Privati bendrai". Pagal pateiktą žemės sklypo planą tokios dalys nėra pažymėtos lentelėje „Naudojamas plotas". Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas H. Ž. teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimo tvarka apribotų jo teisę privažiuoti prie namo laiptinės iš Mielagėnų gatvės, nes prieiti prie namo būtų galima tik per šaligatvį. Pripažino, jog prie namo galima privažiuoti ir iš Rasų gatvės. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, teismo posėdyje su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovei pašalinus 2009-04-07 išvadoje Nr. 2.17-36-(91) nurodytus trūkumus, yra pagrindas nustatyti jos prašomą naudojimosi sklypu tvarką bei ribas. Taip pat paaiškino, kad prie Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties yra žemės sklypo planas, kuriame nurodytos tik ieškovei priklausančios idealios žemės sklypo dalys, tačiau naudojimosi tvarka nenustatyta. Nors ieškovė pirko bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalį kuri yra tiksli, tačiau jos vieta nustatyta nebuvo. Ieškinys tenkintinas visiškai. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,0399 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. 0101-0058-0100, kadastrinis Nr. 0101/0058:100, esantį Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini). Ieškovei priklauso 135/399 nurodyto žemės sklypo dalis, atsakovei Lietuvos Respublikai - 113/399 sklypo dalis, o atsakovui H. Ž. - 151/399 sklypo dalis (b.l. 7-8). Šalių paaiškinimais ir 2008-02-28 VĮ Registrų centro pažymėjimo duomenimis nustatyta, kad nurodytame sklype yra pastatytas daugiabutis gyvenamas namas, kuris bendros dalinės nuosavybės teise priklauso šalims (b.l. 78-79, 101-106). Iš 2002-10-03 Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad atsakovas H. Ž. nusipirko iš valstybės bendros dalinės nuosavybės teise 151 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 399 kv.m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 33-35). Prie nurodytos sutarties esantis žemės sklypo planas (b.l. 36) bei 2002-06-20 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo „Dėl namų valdos žemės sklypo dalies Vilniaus mieste pardavimo pil. H. Ž.“ priedas (b.l. 30-32) patvirtina, kad atsakovas H. Ž. atskirai valdo 68 m² žemės sklypo dalį, o 83 m² – bendrai. Tuo tarpu iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ieškovė 2008-08-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko iš valstybės bendros dalinės nuosavybės teise 135 kv.m. ploto žemės sklypo dalį 399 kv.m. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 7-8), tačiau žemės sklypo plane nurodyta tik ieškovei priklausanti idealioji žemės sklypo dalis, t.y. valdoma bendrai, o atskirai valdoma žemės sklypo dalis plane nenustatyta (b.l. 91-92). Taip pat byloje nustatyta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nuolatinė komisija 2009-04-07 išvada „Dėl naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkos nustatymo“ Nr. 2.17-36-(91) (b.l. 22-23) nepritarė siūlomai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkai, kurią buvo pateikusi I. D. pagal 2008-12-20 A. K. geodezinių matavimų įmonės parengtą žemės sklypo planą (b.l. 12).

Ieškovė, siekdama tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, 2010-08-13 kreipėsi į atsakovą H. Ž. (b.l. 10), tačiau pastarasis nesutiko su jos siūloma tvarka (b.l. 11).

Nagrinėjamojoje byloje šalių ginčas yra kilęs būtent dėl žemės sklypo, kuris dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovams H. Ž. bei valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos. Nuosavybės dalys tarp bendraturčių nustatytos, tačiau ginčas kilo dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos ir ribų nustatymo. Svarbu pažymėti, kad byloje esantis žemės sklypo planas (b.l. 36) patvirtina, jog ieškovei priklauso 135 kv.m. idealioji žemės sklypo dalis, kuri yra valdoma bendrai, tuo tarpu atskirai valdoma žemės sklypo dalis plane nenustatyta. Pažymėtina, kad šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, kuri dar vykusiame 2011-09-13 parengiamajame teismo posėdyje įsipareigojo pateikti teismui prie ieškovės 2008-08-01 pirkimo-pardavimo sutarties esantį planą, iš kurio būtų aiškiai matyti ieškovės išpirkto žemės sklypo dalis. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos atstovė 2011-10-13 teismo posėdyje paaiškino, kad prie ieškovės Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties yra žemės sklypo planas (b.l. 87, 91,92), tačiau jame nurodyta tik ieškovei priklausančio žemės sklypo idealioji dalis, naudojimosi tvarka nenustatyta. Taigi įvertinus šias byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad naudojimosi tvarka ieškovei priklausančia žemės sklypo dalimi nėra nustatyta.

Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 str. 1 d.). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Kadangi nagrinėjamojoje byloje atsakovas H. Ž. nesutiko su ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo dalies naudojimo tvarka bei ribomis, tai dėl jos nustatymo tvarkos sprendžia teismas.

Nustatant naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas. Pažymėtina, kad naudojimosi tvarka patvirtinama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai. Todėl nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, turi būti tiksliai nustatyta kiekvienam bendraturčiui tenkanti konkreti sklypo dalis, jos dydis ir vieta (lokalizacija) kitų objektų atžvilgiu, taip pat ši dalis turi būti aiškiai atribota. Pagal CK 4.81 str. 1 d., bendraturčiui paskiriamos naudojimui dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad ieškovei pagal VĮ Registrų centro išrašo duomenis priklauso 135/399 dalis ginčo žemės sklypo (b.l. 7-8). Iš pateikto žemės sklypo plano matyti, kad ieškovė siekia nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas, pažymėtas taškais 9,8,3,11,12,13 bei naudojimosi sklypu tvarką, t.y. prašo nustatyti, jog ji naudosis sklypo, pažymėto indeksu „A“ 63 kv.m. dalimi atskirai, o 72 kv.m. dalimi – bendrai. (b.l. 93). Taigi akivaizdu, jog ieškovės prašoma nustatyti naudojimui dalis (63 m² - atskirai, ir 72 m² – bendrai) atitinka jos dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat CK 4.81 str. 1 d. reikalavimai yra išlaikyti ir atsakovų atžvilgiu (b.l. 93). Iš atsakovo H. Ž. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties bei prie jo esančio žemės sklypo plano matyti, jog šiuo metu jis naudojasi atskirai 68 kv.m. žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir 83 kv.m. dalimi – bendrai, pažymėta indeksu „B“. (b.l. 88-91). Tuo tarpu iš ieškovės pateikto patikslinto žemės sklypo plano matyti, jog atsakovas atskirai naudosis ta sklypo dalimi, kuria iki šiol naudojosi, tik ieškovės pateiktame plane ši dalis yra pažymėta indeksu „C“ (b.l. 93).

Pažymėtina, kad iš patikslinto žemės sklypo plano (b.l. 93) matyti, kad „naudojamo ploto“ lentelėje ir schemoje yra aiškiai nurodytos bendratučių bendrai ir atskirai naudojamos žemės sklypo dalys, nurodytas kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalies dydis ir išsidėstymas, taip pat schemoje yra aiškiai nurodytos ribos, skiriančios bendraturčių naudojamas dalis, pagal kurias teismas gali nustatyti ribos faktinę vietą, t.y. ieškovės prašomą nustatyti, pažymėtą taškais 9,8,3,11,12,13 ir indeksu „A“ bei atsakovų tikslias žemės sklypo ribas, pažymėtos taškais ir indeksais, naudojamas tiek bendrai, tiek atskirai. Taip pat plane aiškiai apibrėžtos bendro naudojimo žemės sklypo dalies ribos (b.l. 93). Iš geodezinių matavimų įmonės parengto Žemės sklypo plano matyti, jog žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“ yra bendro naudojimo, žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“ priklauso atsakovui H. Ž., o atsakovei Lietuvos Respublikai priklauso žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“, tuo tarpu ieškovė prašo nustatyti, jog ji naudosis žemės sklypo dalimi „A“. Taigi 2011-06-06 Žemės sklypo plane yra pavaizduota žemės sklypo schema, kurioje aiškiai nubrėžtos linijos, atskiriančios kiekvieno bendrabučio sklypo dalis, tiksli linijų lokalizacija, taip pat naudojamo ploto lentelėje yra aiškiai parodytas kiekvienam bendrasavininkiui tenkančios žemės sklypo dalies dydis, konkretizuojant kiekvieno iš bendrasavininkio atskirai ir bendrai naudojamas žemės sklypo dalis, kurios yra aiškiai pavaizduotos schemoje. Taip pat patikslintame žemės sklypo plane (b.l. 93) yra aiškiai nurodyta žemės sklypo dalis, kuria valstybė naudosis atskirai nuo kitų bendratučių („D“-„B“). Svarbu įvertinti ir tai, kad nurodytame žemės sklypo plane yra aiškiai apibrėžta bendram naudojimui skirta sklypo dalis („B“), kuri pažymėta taškais ir linijomis, taip pat yra nurodyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis gyvenamajam namui, kurio dalys nuosavybės teisėmis priklauso visiems bendraturčiams („B“ plotas, pažymėtas taškais 5, 10, 9, 13, 12, 11, 16, 4, 7, 6) bei iš plane pavaizduotos schemos aiškiai matyti, jog valstybės valdomo sklypo, pažymėto indeksu „D“, dalis, ir ieškovės valdomo sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“ yra atskirtos nuo pastato, paliekant 1 m. pločio juostą pastato aptarnavimui, kaip to reikalavo Naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo nuolatinė komisija 2009-04-07 išvadoje (b.l. 22-23). Taigi išanalizavus ir įvertinus patikslintą žemės sklypo planą, darytina išvada, jog jis atitinka CK 4.75 ir 4.81 str. nuostatų reikalavimus, kadangi jame tiksliai nurodytas sklypo dalių išsidėstymas, pavaizduojant kiekvieno bendraturčio dalį atskiriančią ribą (b.l. 93).

Atsakovo atstovė atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, jog ieškovei įsigyjant 135 kv. m. sklypo dalį pagal 2008-08-01 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-7347, prie jos turėjo būti žemės sklypo planas, kuriame yra nustatytos žemės sklypo ribos. Todėl teigė, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos jau yra nustatytos, o ieškiniu ji siekia nustatyti ne naudojimosi sklypu tvarką, bet pakeisti viešame registre įregistruotas ribas. Tačiau teismas nurodytus teiginius atmeta, kadangi atsakovės Lietuvos valstybės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog prie 2008-08-01 ieškovės pirkimo-pardavimo sutarties yra žemės sklypo planas, tačiau jame yra nurodytos tik ieškovės idealiosios žemės sklypo dalys, o naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo. Taigi bylos nagrinėjimo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos nustatytos nebuvo, o tai reiškia, kad naudojimosi tvarka ieškovei Pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu, jai priklausančia sklypo dalimi, nebuvo nustatyta.

Pažymėtina, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrinamas priėjimas iš jo sklypo dalies prie namo buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ne tik prieiti, bet ir privažiuoti.

Iš Žemės sklypo plano ir kvartalo brėžinių matyti, kad į namą (duomenys neskelbtini), yra nustatytas servitutas, pažymėtas taškais: 4, 7, 14, 15, 16 bei indeksu „S“ (b.l. 93, 94-95). Taigi akivaizdu, jog nustačius ieškovės prašomą naudojimosi žemės sklypo dalimi tvarką, atsakovui galimybė prieiti prie namo nebus apribota. Be to, iš brėžinio (b.l. 94) matyti, kad jame indeksu „A“ yra pažymėta asfaltuota aikštelė bei pravažiavimai iš Mielagėnų ir Rasų gatvių. Atsakovas nesutikimą su ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo dalies naudojimosi tvarka grindė aplinkybe, kad jis negalės privažiuoti prie namo durų iš Mielagėnų gatvės, nes pasak atsakovo, jis visuomet įvažiuoja tik pro šią gatvę. Sprendžiant, ar ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka apribos atsakovo teisę – turėti pravažiavimą į Mielagėnų gatvę, svarbu įvertinti šias byloje nustatytas faktines aplinkybes:

1) atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad jau du metus nesinaudoja pravažiavimu toje sklypo dalyje, kurioje ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką (būtent po balkonu b.l. 51, 98), nes važinėja per gretimą sklypą, t.y. nuosavybės teise priklausantį valstybei. Tai patvirtina byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 77, 98, 99), būtent iš jų matyti, kad atsakovui priklausantis automobilis yra parkuojamas valstybei priklausančiame žemės sklype, šalia namo ir iki jo laiptinės yra pakankamai mažas atstumas (b.l. 99);

2) Atsakovo atstovė teismo posėdyje pripažino, kad į Mielagėnų gatvę galima privažiuoti iš Rasų gatvės, šią aplinkybę patvirtino ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, nurodydama, kad į šalims priklausantį sklypą galima pateikti ir iš Rasų g., ir iš Mielagėnų g.;

3) Šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalia jiems priklausančio sklypo yra valstybinė žemė, grįsta danga, kuria galima privažiuoti prie namo. Be to, valstybės atstovė paaiškino, kad patikrinus Registrų centro duomenis paaiškėjo, jog žemės sklypas, esantis šalia Mielagėnų g. 4, kuriuo šiuo metu naudojasi atsakovas, nėra suformuotas ir ribos nėra pažymėtos;

4) Iš atsakovo pateiktos fotonuotraukos (b.l. 99) matyti, kad į asfaltuotą aikštelę galima privažiuoti iš Rasų gatvės, o iš jos patekti į namą. Atstumas nuo aikštelės iki namo yra labai nedidelis.

Taigi nustatytos faktinės aplinkybės liudija, jog nustačius ieškovės prašomą naudojimosi žemės sklypu tvarką, atsakovo pateikimas į namą nebūtų apribotas, nes jis galėtų pateikti šaligatviu, kuriam nustatytas servitutas (b.l. 93, 95), taip pat iš asfaltuotos aikštelės, pažymėtos „A“ bei iš Rasų gatvės (b.l. 94), juolab, kad atstumai nuo aikštelės ar Rasų gatvės nėra dideli iki gyvenamojo namo (ieškovė paaiškino, jog susidarytų apie 20 metrų skirtumas, tuo tarpu atsakovas šios aplinkybės neginčijo). Nagrinėjamojoje byloje svarbu įvertinti konstatuotą aplinkybę, jog šiai dienai privažiavimas iš Mielagėnų gatvės prie namo įmanomas tik per gretimai esantį, valstybei priklausantį, sklypą (b.l. 98-99). Tuo tarpu per ginčo sklypą, t.y. po balkonu, šalys šiai dienai nevažinėja, tai matyti iš fotonuotraukų (b.l. 98-99), juolab, kad tai pripažino ir atsakovas. Vadinasi, nustačius ieškovės prašomą žemės sklypu naudojimosi tvarką, atsakovas neprarastų privažiavimo iš Mielagėnų g. per valstybei priklausantį žemės sklypą prie jo gyvenamojo namo. Juolab, kad šiuo privažiavimu atsakovas ir naudojosi bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu po balkonu esančiu praėjimu atsakovas nevažinėjo. Teismo manymu, atsakovo nesutikimo su ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypo tvarka argumentas – negalėjimas automobiliu privažiuoti prie namo laiptinės, nesudaro pagrindo teismui konstatuoti, jog ieškovės pateiktas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projektas neatitinka šiai tvarkai keliamų reikalavimų, nepagrįstai varžo ar riboja atsakovo H. Ž. teises. Teismo manymu, ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka yra racionali ir patogi visiems bendraturčiams bei atitinka teisingumo ir protingumo principų reikalavimus. Kadangi šalims yra tinkamai paskirtos naudotis nekilnojamojo turto dalys (tai patvirtina Žemės sklypo planas, Registrų centro išrašas), teismas tvirtina ieškovės prašomas nustatyti žemės sklypo, esančio Mielagėnų g. 4, Vilniuje, ribas ir naudojimosi tvarką.

Taip pat teismas išaiškina šalims, jog nustačius naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama, o tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai.

Nors ieškovė prašomą nustatyti naudojimosi tvarką grindė aplinkybe, jog jai VĮ Registrų centro pažymėjimo duomenimis (b.l. 78-79) nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, kuris yra toje sklypo dalyje, kurioje ji prašo nustatyti naudojimosi tvarką, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šie registro duomenys neatspindi realios situacijos. Pažymėtina, kad šalys teismo posėdyje pripažino, jog realiai ir faktiškai ūkinio pastato nėra, taigi nei fiziškai, nei natūroj jis neegzistuoja. Tai matyti ir iš fotonuotraukų (b.l. 98), nes pagal ieškovės pateiktą planą (b.l. 79) bei jos paaiškinimus, ūkinis pastatas kaip tik buvo po balkonu. Atsižvelgiant į šias nustatytas faktines aplinkybes, ieškovės teiginiai apie jai nuosavybės teise priklausantį pastatą, kuris realiai neegzistuoja, atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai, todėl ieškovei priteistinas iš atsakovo H. Ž. jos sumokėtas 133 Lt dydžio žyminis mokestis. Kadangi atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos, ieškinį pripažino, ieškovės prašymu iš jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių patirtų atstovavimo išlaidų dydį, teismas iš atsakovo jų nepriteisia.

Remiantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo H. Ž. į valstybės biudžetą priteistinos 35,05 Lt dydžio pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

nusprendė:

ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovams H. Ž. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos, dėl naudojimosi bendros nuosavybės teise žemės sklypu ribų ir tvarkos nustatymo, tenkinti visiškai.

Nustatyti bendros nuosavybės teise valdomam 0,0399 žemės sklypui, unikalus Nr.0101-0058-0100, kadastrinis Nr. 0101/0058:100, esančiam Vilniaus m. sav., Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), naudojimosi, valdymo ir disponavimo tvarką pagal 2011-06-06 SĮ „Vilniaus planas“ A. K. parengtą žemės sklypo planą:

- ieškovė I. D. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A-B“ (63 m² - atskirai ir 72 m² – bendrai);

- atsakovė Lietuvos Respublika naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D-B“ (52 m² - atskirai ir 62 m² – bendrai);

- atsakovas H. Ž. naudosis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C-B“ (68 m² - atskirai ir 83 m² – bendrai);

- žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“ bus naudojama bendrai.

Priteisti iš atsakovo H. Ž. ieškovės I. D. naudai 133 Lt žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo H. Ž. į valstybės biudžetą 35,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė