- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-11
- Bylos Nr.
- T-22-573/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-1-01-05978-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Ročys
- Advokatai
- Loreta Daukšienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-573/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu M. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant M. Š. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba tęsti darbą.
Nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 25 d. ir yra vykdomas.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam M. Š.. Teikime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatę Loretą Daukšienę kaltinamojo M. Š. gynėja. Antrinės teisinės pagalbos galutinės išlaidos sudaro 536,68 eurų. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 3 d. nuosprendyje apie teisinės pagalbos išlaidas pasisakyta nebuvo.
Teismo posėdyje nuteistasis nedalyvavo dėl sveikatos būklės (ligoninėje), prokuroras siūlė teikimą tenkinti, nes atstovavimui išleisti valstybės pinigai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pavedimu (2021 m. lapkričio 22 d. teisiamojo posėdžio protokoline nutartimi) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-94-573/2022, kaltinamąjį M. Š. buvo parinkta ginti advokatė Loreta Daukšienė, kadangi teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, nes nustatyti kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. (12.33 Mr) PT-8942, patvirtinančią 536,68 Eur dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo M. Š. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą.
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios nuostatos tiesiogiai įtvirtintos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą, t. y. teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausias Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).
Nagrinėjamu atveju, M. Š., nors jis atsisakė gynėjo dėl sunkios finansinės padėties, nes nedirbo, neįgalus ir dėl to gaunantis išmokas, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, todėl teismas sprendė, jog jo teisė į gynybą negalėjo būti ribojama, o valstybė turėjo pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti nepaisant jo turtinės padėties. Nagrinėjamu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam įstatymais garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo.
Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas ir valstybės turėtos išlaidos nuteistojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo M. Š. nepriteistinos.
Teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsnio 4 dalimi, 5 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-573/2022 netenkinti ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų – 536,68 Eur iš nuteistojo M. Š. nepriteisti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.