Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-01-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-17-851/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-01-19
Bylos Nr.
1S-17-851/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aiva Survilienė
Nuteistasis
M. G.
Advokatai
Algimantas Smolskas
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-17-851/2021
Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2021 m. sausio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. G. (toliau tekste ir – nuteistasis) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas nuteistojo atstovo advokato Algimanto Smolsko skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau tekste ir – Komisija) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 59-223,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nustatytos aplinkybės

1. M. G. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam skirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. spalio 26 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. Bausmės pradžia 2019-11-13, pabaiga 2022-10-24. 1/3 bausmės atliko 2020 m. spalio 24 d.

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimu Nr. 59-223 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš Vilniaus pataisos įstaigos nuteistajam M. G., motyvuojant tuo, jog nuteistasis formaliai vykdė Komisijos rekomendacijas, tačiau jam būdingi nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai, be to, atsižvelgta ir į nuteistajam inkriminuotus nusikaltimus.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 9 d. nutartimi atmetė nuteistojo atstovo advokato Algimanto Smolsko skundą dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 59-223, motyvuodamas tuo, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes.

3.1. Nurodė, jog, susipažinus su nuteistojo asmens byla, teigiamai vertinama tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartus skatintas. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi užsienio kalbų, siuvėjo specialybės, turi žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Konstatavo, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus vertinimą pagal OASys metodika, M. G. nustatyta žema – 28 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių tik 5 balai yra statiniai ir 23 – dinaminiai, kuriuos nuteistasis pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Pasak teismo, nepaisant to, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, visgi didžiąją nurodyto įvertinimo dalį sudaro dinaminiai balai. Pažymėjo, jog iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nustatyti pagrindiniai M. G. kriminogeniniai veiksniai – problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus. Jis neprisipažįsta įvykdęs veikas. Be to, nuteistajam šiuo metu yra pareikšti įtarimai taip pat dėl sunkių nusikaltimų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, padarymo organizuotoje grupėje. Nors pats šio ikiteisminio tyrimo faktas negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau teismo vertinimu, yra reikšmingas dėl M. G. požiūrio tiek į nusikalstamas veikas, už kurias paskirtą bausmę jis atlieka šiuo metu, tiek ir dėl kitos vis dar nagrinėjamos baudžiamosios bylos, kurioje įtarimai pareikšti ir jam, siejant tai su jo nuostatomis.

3.2. Be to teismas pažymėjo, kad M. G. yra nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį. Už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų. Skirdamas bausmę M. G., teismas įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, taikė jo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalį bei paskyrė trejus metus laisvės atėmimo, tai yra žymiai švelnesnę bausmę, nei BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bausmė.

Šalies argumentai

3.3. Teismo vertinimu, nors nuteistasis skunde nurodė, kad jis įvykdė visas sąlygas, numatytas individualiame plane, taip pat nurodė savo pastangas taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą taip pat yra vertinama, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutiko su Komisijos nutarimo išvada, jog įvertinus visus lygtinio paleidimo taikymui svarbius kriterijus, nėra pagrindo išvadai, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. G. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

II. Nuteistojo skundo argumentai ir prašymai

4. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo M. G. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 59-223, bei taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, skiriant jam intensyvią priežiūrą.

4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog šiuo metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra laikoma žema (28 balai). Pažymi, kad teistas vieną kartą, nuobaudų neturi, skatintas, nusikalstama veika padarytą žalą padengęs, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, kreipėsi į probaciją dėl mediacijos su nukentėjusiuoju pradėjimo, ko pasėkoje buvo pateiktas nukentėjusiojo pareiškimas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir nukentėjusysis jokių pretenzijų jam neturi. Pasak nuteistojo, jeigu būtų taikytas lygtinis paleidimas, iškart sugrįžtų dirbti į įmonę – UAB (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu būtų užtikrintas ne tik jo užimtumas, bet ir pajamos, kuriomis galtų išlaikyti save ir savo šeimą.

4.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nevertino, jog Komisijos sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo nebuvo priimtas vienbalsiai. Nurodo, jog 2020 m. lapkričio 5 d. Komisijos nutarime buvo dvi atskirosios nuomonės, kurias pateikė įkalinimo įstaigos pareigūnai, kurie, pasak nuteistojo, yra geriausiai susipažinę su jo įkalinimo įstaigoje daroma pažanga ir kurie siūlė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. G..

4.3. Skunde nuteistasis nesutinka su socialinio tyrimo išvada, jog nustatyti pagrindiniai M. G. kriminogeniniai veiksniai – problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus. Jis neprisipažįsta įvykdęs veikas. Nuteistojo teigimu, jis savo iniciatyva padengė nusikalstama veika padarytą žalą bei kreipėsi į mediaciją, kad susitaikyti su nukentėjusiuoju, kuris vėliau patvirtino, kad pretenzijų jam neturi. Nurodė, jog įkalinimo įstaigoje dalyvauja įvairiose veiklose, kursuose ir kitur, todėl nuteistajam akivaizdu, kad ilgesnis bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje neturės didesnės įtakos jo socializacijai.

4.4. Be to, pasak nuteistojo, nors skundžiamojoje nutartyje nurodyta informacija apie tai, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas kartu su kitais asmenimis, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas), 254 straipsnio 2 dalyje (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas), jis su pareikštais jam kaltinimais nesutinka. Nuteistojo teigimu, minėta baudžiamoji byla nagrinėjama jau beveik trys metai. Nors toje byloje jam pareikšti kaltinimai, tačiau, pasak nuteistojo, jo veiksmuose jokio nusikalstamos veikos nėra ir negali būti. Jeigu būtų galimybė, jis pateiktų šiuos duomenis, tačiau dėl kažkokių priežasčių remiamasi prokuroro kaltinimu, o ne įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris būtų paremtas teismo nustatytais duomenimis. Be to, pasak nuteistojo, šioje byloje jau seniai būtų buvus nustatyta objektyvi tiesa, tačiau bylos procesas užtruko, kadangi pasikeitė teisėjas.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo skundas atmetamas.

5. Pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Minėtas straipsnis numato teismo teisę ir pareigą įvertinti, ar laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tai yra, būtina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad M. G. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Pagal OASys metodiką jam nustatyta žema 28 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 5 balai yra statiniai ir 23 – dinaminiai. Bausmės atlikimo metu jis dalyvavo socialinės reabilitacijos ir pozityvaus užimtumo programose, sporto renginiuose, 1999 metais įgijo vidurinį išsilavinimą ir 2003 metais baigė Lietuvos kūno kultūros akademijos Sporto edukologijos fakulteto kūno kultūros studijų programą, įgijo sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir mokytojo profesinę kvalifikaciją. Asmens bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad iki sulaikymo jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, taip pat pagal verslo liudijimą. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja grįžti į tą pačią darbovietę bei pateikė UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. M. raštą, kuriame pastarasis nurodo, kad M. G. jo vadovaujamoje darbovietėje dirbo nuo 2016 m. birželio 4 d. ir apibūdina jį kaip kompetentingą savo profesijoje, darbštų ir reikalingą jų įmonėje, pastovų darbuotoją. Būnant laisvės atėmimo vietoje įsidarbinti nebandė. Bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, vieną kartą 2020 m. kovo 3 d. skatintas už nepriekaištingą elgesį ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis vykdo režimo, dienotvarkės ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus. Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu iš M. G. UAB ADB (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteista 3352,36 eurų turtinei žalai atlyginti. 2020 m. gegužės 25 d. gautas antstolio M. L. raštas, iš kurio matyti, kad nuteistasis padengė visą įsiskolinimą ir visiškai įvykdė vykdomąjį dokumentą. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenimis, M. G. vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo neturi. Oficialių duomenų apie nuteistojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų vartojimo atvejus pataisos įstaigoje nėra, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, visgi, tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, stengiasi elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat aukštesnysis teismas pažymi, jog teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, iš tikrųjų, patvirtina, jog M. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ta aplinkybe, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis (M. G.) kaltinamas kartu su kitais asmenimis, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 3 dalyje (turto prievartavimas), 254 straipsnio 2 dalyje (šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų grobimas), ir kad , nuteistojo teigimu, ši baudžiamoji byla nagrinėjama jau beveik trys metai, jis su pareikštais kaltinimais nesutinka, nes jam inkriminuotų veikų nedarė. Šiame kontekste aukštesnysis teismas, viena vertus, sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad jo (M. G.) kaltė dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštų naujų kaltinimų gali būti pripažinta tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kita vertus pažymi, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, netiria įrodymų ir nesprendžia nuteistojo kaltės klausimo dėl jam naujai pareikštų kaltinimų, tik vertina nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, todėl ta aplinkybė, kad M. G., būdamas nuteistas už apysunkio (svetimo turto sugadinimas) ir labai sunkaus nusikaltimo (pasikėsinimas nužudyti) padarymą, vėl kaltinamas dviejų naujų sunkių nusikaltimų padarymu, yra svarbi kitų byloje esančių duomenų kontekste, sprendžiant, ar nuteistasis M. G. yra pakankamai įvertinęs savo praeities klaidas, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

8. Sutinkamai su apylinkės teismo motyvacija nuteistojo atžvilgiu aktualūs ir socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai (kas ir laikytina nusikalstamumo riziką didinančiais veiksniais), t. y. kriminalinė istorija, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, problemų sprendimo įgūdžių stoka, emocinė gerovė. Kaip jau buvo minėta, pagal nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad M. G. priklauso žemai rizikos grupei – 28 balai, iš kurių tik 5 balai yra statiniai ir 23 – dinaminiai, todėl nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nors bausmės atlikimo metu M. G. baustas nebuvo, tačiau ir skatintas buvo tik du kartus. Be to, byloje esančios socialinio tyrimo išvados duomenimis yra nustatyti pagrindiniai M. G. kriminogeniniai veiksniai – problemų sprendimo, savo veiksmų pasekmių įvertinimo įgūdžių stoka, vengimas prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamus veiksmus, nepripažinimas padarius nusikalstamas, todėl aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie socialinio tyrimo išvadoje nurodyti veiksniai atspindi M. G. nuostatas ir jo požiūrį tiek į nusikalstamas veikas, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka paskirtą bausmę, tiek ir į kitoje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas naujas nusikalstamas veikas.

9. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistojo M. G. siekis pasitaisyti ir gyventi dorai, integruotis į visuomenę, yra neabejotinai remtinas, tačiau, įvertinus aptartų aplinkybių visetą, taip pat tai, kad M. G. nuteistas ne tik už apysunkį nusikaltimą, bet ir už pasikėsinimą padaryti smurtinio pobūdžio labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei ir sveikatai ir kad, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam buvo paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat tai, kad neatliktos bausmės dalis yra ženkli (2021 m. sausio 19 dienai – 1 metai 9 mėnesiai ir 5 dienos) ir kad šiuo metu Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje M. G. pareikšti kaltinimai dėl naujų sunkių nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 straipsnio 3 dalyje ir 254 straipsnio 2 dalyje, galimo padarymo organizuotoje grupėje, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad M. G. nėra pakankamai įvertinęs savo praeitį, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų. Šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Vien formalių kriterijų atitikimas negali būti pakankamu pagrindu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp kurių – teisingumo principo įgyvendinimas, pasireiškiantis ne tik tinkamu nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis, kuria netenkintas nuteistojo atstovo advokato Algimanto Smolsko skundas dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimo Nr. 59-223, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. G. atstovo advokato Algimanto Smolsko skundą atmesti, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aiva Survilienė