Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. S. ir V. S., tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Kuršėnų vaikų globos namai, E. S., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos ir rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo ir turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. S. irgi girtauja, nuolatinio darbo, nuosavo būsto neturi, kartu su broliu gyvena pas savo motiną, pragyvenimo šaltinis – netekto darbingumo išmokos ir motinos materialinė parama; pripažįsta, kad pasirūpinti savo sūnumi negali. Per 3 m. V. S. jo nė karto neaplankė E. S., nors gyvena gretimoje gatvėje.

Atsakovams apie teismo posėdį pranešta asmeniškai (CPK 123 str. 1 d.) (b. l. 77-78). Tačiau į posėdį jie neatvyko, neprašė dėl svarbių priežasčių atidėti bylos nagrinėjimą ir nepateikė priežastis pagrindžiančių įrodymų, todėl byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens atstovės ieškinį teismo posėdžio metu palaikė ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdyje išklausytas tretysis asmuo E. S. teigė, kad turi du tikrus suaugusius brolius (Donatą ir M. S.) bei dar vieną netikrą brolį V. V.. Nuo gimimo iki 8 m. jį augino ir prižiūrėjo tėvai. Mama pradėjo gerti, kai jam buvo 4 m., tėtis irgi nustojo juo rūpintis, ėmė gerti, išgėręs smurtaudavo. Nė vienas iš tėvų nedirba. Nuo 14 m. vaikinas gyveno pas netikro brolio močiutę J. A. V., Pavenčių vidurinėje mokykloje baigė 9 klases, dabar mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre baldų restauratoriaus specialybės, laisvalaikiu sportuoja. Apie 2011 m. liepos 28 d. įvykusį incidentą paaiškino, kad mama, būdama girta, atėjo pas močiutę ir ėmė daužyti langus. Jis mamą pastūmė, liepė eiti lauk, nes močiutei reikia ramybės. Mama pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, vėliau parašė pareiškimą, kad savo vaikui nejaučia jokio artumo, neketina juo rūpintis. A. J. V. mirus, Elijus apgyvendintas bendrabutyje. Vaikiną visiškai išlaiko Kuršėnų vaikų globos namai; sutinka, kad jo atžvilgiu būtų apribota tėvų valdžia (CK 3.177 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad E. S. biologiniai tėvai yra atsakovai: S. S. ir V. S. (b. l. 15-16). Atsakovas V. S. turi tris vaikus: D. (teistas), M. ir E., iš kurių du pirmieji jau pilnamečiai; atsakovė S. S. – keturis (įskaitant V. V.) (b. l. 20, 25, 46, 50, 52). Atsakovai yra išsituokę, gyvena atskirai: V. S. su broliu ir motina, S. S. su sugyventiniais (V. V., V. S.) (b. l. 18, 25, 32, 34).

Dėl girtuokliavimo, įgūdžių rūpintis vaikais stokos S. S. šeima nuo 2002 m. įrašyta į Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą; nuo 2009 m. – į Šiaulių r. savivaldybės administracijos socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 31-32, 35, 38, 42, 53).

Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos darbuotojų apsilankymo pas atsakovę S. S. aktuose (b. l. 17-18) užfiksuota, kad moteris rasta namuose neblaivi; sūnus E. S. reguliariai mokyklos nelanko, skundžiasi galvos skausmais (jam diagnozuota epilepsija, b. l. 20), motina jo pas gydytojus neveda, bet pati nuperka vaistų. Pasak S. S., ji turi daug problemų, su kuriomis nepajėgia susitvarkyti, todėl geria.

Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos 2008 m. rugsėjo 11 d. apsilankymo šeimoje akte Nr. BTA (20)-75(7.25) (b. l. 21) nurodyta, kad atsakovė S. S. birželio mėnesį išvažiavo į Kuršėnus (kaip vėliau paaiškėjo, pas savo naująjį sugyventinį V. S., b. l. 32-34, 36-37), o vaikus paliko namuose be priežiūros. Kadangi S. S. vaikams skirtas išmokas naudoja savo poreikiams, Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnas 2008 m. rugsėjo 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. ST (20)-107 (3.19) (b. l. 22) siūlė S. S. už vaikus (E. ir M.) mokėti maisto talonais (o už sūnų V. išmoką mokėti tėvui V. V.). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A-1205 (b. l. 23) Socialinės paramos skyriui nurodyta išmokas S. S. už E. S. (ir M. S.) teikti kortelėmis, skirtomis pirkti maisto parduotuvėse. Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos 2008 m. spalio 15 d. posėdyje (b. l. 24) nuspręsta S. S. išmokas vaikams maitinimo talonais atiduoti A. J. V., kuri prižiūri ir rūpinasi jos vaikais.

Iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos 2009 m. sausio 27 d. pokalbio su atsakove protokolo, E. S. 2009 m. vasario 3 d. sutikimo dėl globos nustatymo (b. l. 28-29) matyti, kad S. S. gyvenimo būdo nepakeitė (nuolat girtauja, E. nesirūpina), V. S. taip pat girtuokliauja, nedirba, sūnaus E. neišlaiko, E. S. augina A. J. V..

Esant tokioms aplinkybėms, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. A-117 (8.3) (b. l. 30) likusiam be tėvų rūpybos E. S. nuo 2009 m. vasario 3 d. nustatyta laikinoji rūpyba, rūpintoja paskirta A. J. V. ir jai už E. S. mokėta rūpybos išmoka (CK 3.252 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p., 3.253 str., 3.254 str. 3 p., 3.262 str. 1 d., 3.264 str. 1 d., 3.265 str. 1 p., 3.274 str.).

Iš Šiaulių r. savivaldybės administracijos pakartotinių šeimos aplankymo aktų bei Kuršėnų seniūnijos darbuotojų tarnybinių pranešimų (b. l. 38-43) matyti, kad nuo 2009 m. kovo atsakovė S. S. grįžo pas sugyventinį V. V..

Nuo 2010 m. S. S. išsižadėjo E. S. kaip sūnaus. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2010 m. vasario 25 d., 2010 m. gegužės 28 d., 2010 m. rugsėjo 20 d. šeimos aplankymo aktuose (b. l. 46-47, 49) teigiama, kad moteris pripažįsta turinti tik vieną sūnų – D., E. savo sūnumi nelaiko.

Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos 2011 m. sausio 4 d. pakartotinio šeimos aplankymo akte pažymėta, kad S. S. nurodė, jog gėrė ir gers, nes kol vaikai buvo maži, dėl gaunamų išmokų turėjo kęsti žeminimą, prižadėti negerti, bet dabar išmušė jos valanda ir ji gyvens taip, kaip norės; 2011 m. liepos 28 d. akte pažymėta, kad dėl E. moteris apsisprendusi tvirtai ir nenori, kad jis grįžtų į šeimą, negali atleisti, jog šis prieš ją pakėlė ranką, E. apibūdina kaip bjauraus charakterio vaiką, viskuo panašų į tėvą (b. l. 50, 52).

Atsakovė S. S. 2011 m. liepos 28 d. parašė pareiškimą (b. l. 51), pareikšdama, kad ateityje nesirūpins E., savo vaikui nebejaučia jokio artumo.

Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūno 2009 m. birželio 16 d. ir 2011 m. rugpjūčio 29 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 41, 53) S. S. gyvenimo būdas apibūdintas taip: leidžia laiką asocialių žmonių kompanijose, nuo kelių dienų iki kelių savaičių negrįžta į namus, keičia gyvenimo partnerius, atsisakė koduotis nuo potraukio alkoholiui, toliau piktnaudžiauja alkoholiu. S. S. nuotaikos ir būsena priklauso nuo jos ūmaus charakterio ir aplinkybių. Moteris iki šiol jaučiasi įžeista E. ir nenori su juo bendrauti.

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos V. S. šeimos aplankymo akte Nr. V-5-35 (17.16) ir V. S. 2010 m. vasario 25 d. paaiškinime (b. l. 45, 48) nurodyta, kad V. S. ~ 10 m. niekur nedirba, Darbo biržoje neregistruotas (b. l. 58-59), gyvena iš atsitiktinių darbų ir motinos paramos. Pripažįsta, kad daugiau nei 14 m vaiku nesirūpina, mėgsta išgerti. Dėl alkoholio vartojimo kyla pykčių su sūnumi E.. Jam nesiliaujant išgerinėti E. išėjo gyventi pas mamą (atsakovę).

E. S. 2011 m. rugsėjo 12 d. sutiko, kad atsakovų tėvų valdžia jo atžvilgiu būtų apribota neterminuotai, nes pastarieji juo visiškai nesirūpina (b. l. 54-55). E. S. nuolatine rūpintoja pageidavo tapti A. J. V. (b. l. 56), bet 2011 m. lapkričio 29 d. ji mirė (b. l. 61); nuo 2011 m. gruodžio 2 d. vaikinui tęsiama laikinoji rūpyba, rūpintoju paskirti Kuršėnų vaikų globos namai (b. l. 62). E. S. sutinka, kad jo gyvenamoji vieta būtų nustatyta Kuršėnų vaikų globos namuose ir jam paskirta nuolatinė rūpyba (b. l. 63).

Tėvų valdžios turinį sudaro tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str. 2 d.). CK 3.165 straipsnis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą bei vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu, sudaryti sąlygas vaikams mokytis ir pan. Pagal ?K 3.170 straipsnio 1 dalį tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtines vaiko teises, todėl privaloma. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai arba neveikimas laikomi neteisėtais.

Laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį į pareigų vaikui vykdymą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip kraštutinė išimtinė priemonė (lot. ultima ratio), padarius išvadą, jog tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai arba visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Valstybės politika prioritetinės vaikų teisių ir apsaugos srityje orientuota į tai, kad daug svarbiau užkirsti kelią vaiko teises ir įstatymo saugomus interesus pažeidžiantiems veiksmams nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Kompleksiškai ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus: dalyvaujančių byloje asmenų duotus paaiškinimus, rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog pagrįsti ieškovo argumentai, kad atsakovų šeimose teigiamų pokyčių neįvyko, todėl nėra vilties, jog artimiausiu metu padėtis galėtų pasikeisti teigiama linkme, ir tuo remiantis tęsti laikiną rūpybą. Atsakovė ilgą laiką piktnaudžiauja alkoholiu; neužtikrino, kad būtų patenkinti E. biologiniai poreikiai, nesudarė buitinių sąlygų jam vystytis, tobulėti, nesidomi jo problemomis, išgyvenimais, sveikata, mokslo rezultatais ir kitais pasiekimais, neskyrė reikiamo dėmesio, šilumos, nesistengė pelnyti sūnaus meilės, atvirkščiai, kaltina jį nebūtais dalykais (pvz., kad E. bjauraus būdo vaikas). Atsakovas taip pat yra linkęs vartoti alkoholinius gėrimus, nusišalinti nuo sūnaus auklėjimo (ugdymo), bendravimo su juo, priežiūros, išlaikymo. Iš to darytina išvada, kad atsakovai, nesant objektyvių priežasčių (kliūčių), vengia vykdyti tėvų pareigas E. atžvilgiu. Konstatavus, kad atsakovai tėvų valdžią naudojo priešingai vaiko interesams, t. y. nevykdė savo konstitucinių pareigų, yra teisinis pagrindas taikyti nubaudimo ir auklėjamąją funkciją turinčią priemonę – neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią E. atžvilgiu. Teismas nemano, kad, apribojus atsakovų tėvų valdžią E. atžvilgiu neterminuotai, vaikas patirtų didesnę dvasinę, emocinę, psichologinę traumą, negu iki šiol buvo padaryta, kadangi socialiniai ryšiai tarp E. ir atsakovų jau keleri metai yra visiškai nutrūkę, tarpusavio supratimas jų niekada nesiejo.

Apribojus tėvų valdžią, CK 3.183 straipsnio 4 dalies pagrindu nepilnamečiam vaikui skirtina nuolatinė rūpyba ir nustatoma jo gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į E. S. nuomonę (CK 3.164 str., 3.177 str.), į tai, kad jis adaptavosi Kuršėnų vaikų globos namuose, tenkinami reikalavimai dėl nuolatinės rūpybos, rūpybos vietos nustatymo, rūpintojo bei turto administratoriaus skyrimo.

Pažymėtina, kad apribojus tėvų valdžią lieka jų pareiga teikti vaikams išlaikymą, kurio dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 str., 3.194 str., 3.195 str., 3.196 str., 3.198 str.). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar pajamų nebuvimu, prasta turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu ar nesąžiningu elgesiu.

Ieškovas prašo E. išlaikymui iš atsakovų priteisti po 200 Lt/mėn. periodinių išmokų. Prašoma priteisti išlaikymo suma mažesnė už Lietuvos teismų praktikoje kaip orientacinę nurodomą periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteistiną išlaikymo sumą. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai oficialiai niekur nedirba (b. l. 57-58), atsakovė turi dar vieną nepilnametį vaiką (V.). Kita vertus, abu atsakovai yra darbingo amžiaus, kaip patys nurodo, dirba atsitiktinius darbus, taigi gauna pajamų, nėra duomenų apie jų sveikatos problemas, be to, atsakovas V. S. be pateisinamos priežasties atsisakė siūlomo darbo (b. l. 59), taigi atsakovų turtinė padėtis yra sunki iš dalies dėl subjektyvių priežasčių. Esant apylygei atsakovų turtinei padėčiai, iš jų priteisiama po 200 Lt/mėn. periodinių išmokų E. išlaikymui.

Nors patenkinus ieškinį, į valstybės biudžetą iš atsakovų turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, bet atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes dėl atsakovų sunkios turtinės padėties, į tai, kad jie privalo materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus, ir šiai jų pareigai teiktinas prioritetas prieš turtines pareigas valstybei, į prioritetinės vaikų teisių gynybos principą, teisingumo, sąžiningumo imperatyvus, atsakovai atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 ir 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvų valdžią sūnaus E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti E. S. nuolatinę rūpybą, rūpintoju ir turto administratoriumi paskirti Kuršėnų vaikų globos namus, į. k. 190087696.

Nustatyti, kad E. S. rūpybos vieta - Kuršėnų vaikų globos namai, esantys Pramonės g. 2, Kuršėnai, Šiaulių rajonas.

Priteisti iš atsakovų S. S. ir V. S. sūnaus E. S. išlaikymui po 200 Lt (du šimtus litų) per mėnesį periodinių išmokų, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki E. S. pilnametystės, lėšas pervesti į vaiko asmeninę sąskaitą valstybės kontroliuojamoje kredito įstaigoje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.