Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-53-929/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
AN2-53-929/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02504-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Rasa Paužaitė (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-asis veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-53-929/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02504-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal P. Ū. (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2020 m. liepos 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas (toliau ir – Institucija) 2020 m. liepos 28 d. nutarimu nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo teiseną P. Ū. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. birželio 29 d., apie 09.00 val., P. Ū. įžeidžiamai kibo prie kasininkės. Nutarime konstatuota, kad byloje negauta objektyvių duomenų apie tai, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Institucijos 2020 m. liepos 28 d. nutarimo, skundžiama 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad nutarimą priėmusi Institucija teisingai vertino administracinio nusižengimo aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą: 1) atnaujinti administracinę bylą ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes; 2) išreikalauti iš prekybos centro ,,I.”, esančio adresu (duomenys neskelbtini) bei Institucijos visą su byla susijusią dokumentinę ir vaizdinę medžiaga; 3) apklausti visus įvykyje dalyvavusius asmenis; 4) pripažinti, kad minėto prekybos centro ,,I.” – UAB ,,P.“ administracija bei šios įstaigos personalas, tai yra apsaugininkai, pardavėjai, neteisėtais veiksmais pareiškėjo atžvilgiu padarė administracinį nusižengimą, tai yra panaudojo fizinę jėgą, dėl ko pasėkoje buvo apgadintas pareiškėjo telefonas ir jis galimai patyrė turtinę ir moralinę žalą; 5) įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Instituciją atnaujinti dėl administracinio nusižengimo nutrauktus tyrimus ir tokiu būdu užtikrinti galimybę į patirtos žalo atlyginimą.

3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad Institucija tyrimą dėl 2020 m. birželio 29 d. prekybos centre ,,I.“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) įvykusio incidento atliko paviršutiniškai, tai yra neapklausė liudininkų, nesurinko įrodymų, dokumentų bei vaizdo medžiagos iš „I“, todėl administracinę teiseną nutraukė nepagrįstai. Pareiškėjas pažymi, kad jis pralaukęs eilėje ilgiau nei 30 min, sumokėjęs už prekę pastebėjo, jog už prekę nuskaičiuota didesnė suma nei jos kaina, todėl pareikalavo pardavėjos paaiškinti. Pardavėja nežinojo, kodėl prekės kaina neatitinka, todėl jis kreipėsi į administraciją. Jam pasikreipus į prekybos centro administraciją įsikišo du apsaugos darbuotojai, kurie prieš jį neteisėtai panaudojo fizinę jėgą, dėl ko įvyko konfliktas. Pareiškėjas pažymi, kad prekybos centras, kuriame įvyko konfliktas, yra filmuojamas vaizdo kameromis ir tokie vaizdo įrašai turėtų būti saugomi. Vis dėlto tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas įvertino tik vaizdo įrašuose esančius atskirus epizodus, tačiau paties konflikto, įvykusio prie kasos, epizodo, kuriame matosi prieš jį fizinę jėga panaudoję apsaugos darbuotojai, neįvertino.

3.2. Pareiškėjas nurodo, kad byloje surinktos tik nereikšmingos aplinkybės, tuo tarpu reikšmingų aplinkybių, skundų nagrinėjusios tarnybos: nutarimą priėmusi Institucija, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, prekybos centras ,,I.“ bei jo savininkas ,,I.“ – UAB ,,P.“, administracija, nepateikė. Šių argumentų kontekste pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas turėtų išreikalauti rašytinių ir vaizdinių visas konflikto aplinkybes patvirtinančių įrodymų, taip pat išsamiai apklausti konflikte dalyvavusius asmenis. Pareiškėjas pažymi, kad Institucija priimtame nutarime nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną nurodė, jog tyrimo metu negauta vienareikšmių, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių, kad jis (P. Ū.) padarė ANK 481 straipsnyje (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) numatytą nusižengimą. Pareiškėjas nurodo, kad pritaria šiems Institucijos sprendimo motyvams, tačiau nesutinku su sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kadangi 2020 m. birželio 29 d. 09.10 val. pagal iškvietimą ginčo spręsti atvykę policijos pareigūnai matė apsaugininkų šiurkščius veiksmus su juo bei pas juos esantį jo telefoną. Pažymi, kad jam apsiperkant šiame prekybos centre jau antrą kartą nuo vieno iš ,,A.” apsaugos darbuotojų jis patyrė neteisėtus veiksmus. Prekybos centro ,,I.“ administracija dėl ankščiau įvykusio konflikto bei jo metu patirtą žalą atlygino.

3.3. Skunde pareiškėjas nurodo, kad 2020 m. liepos 9 d. skundu kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vartojimo paslaugų skyrių nurodydamas, kad prekybos centre „I.“ pirkdamas gaivųjį gėrimą nustatė, kad jis parduodamas brangesne kaina, padarytą teisės pažeidimą parduotuvės administraciją pripažino ir pinigus gražino. Vartotojų teisių apsaugos tarnybai jis pateikė įvykio metu prekybos centro „I.“ išduotą kvito kopiją, padarytą turtinę žalą taip pat įvardijo. Tačiau prekybos centras ,,l.“ jam nepateikė dokumento, kuriame būtų paaiškinta jam padaryta žala arba kuriame sutiktų su jo skundu, atmestų jį, arba taikiai pasiūlytų išspręsti konfliktą. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos pareiga byloje skundžiamo ginčo atveju bendradarbiauti ir su prekybos centru „I.“, kuriame įvyko ginčas, ir su policija, tiriančia skundą, tačiau šios pareigos tarnyba neįvykdė. Todėl, anot pareiškėjo, tai sudaro pagrindą teismui skųsti Vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiksmus.

3.4. Skunde pareiškėjas pažymi, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme pareiškė nušalinimą teisėjui bei teismo posėdžių sekretorei dėl jų šališkumo, nekompetencijos, neetiško elgesio teismo proceso metu, prašydamas skirti kitą teisėją nagrinėti bylą bei priimti sprendimą joje. Tačiau šis jo prašymas nepagrįstai buvo netenkintas. Anot pareiškėjo, skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi į bylą nebuvo kviesti svarbūs liudininkai. Be to, prekybos centro ,,I.“ atstovas teismui pateikė įrašą, kuriame įvykęs konfliktas užfiksuotas tik tarpais, todėl akivaizdu, kad nebuvo pateikta visa konflikto vaizdo medžiaga. Nepaisant to, bylą nagrinėjęs teisėjas nesiėmė veiksmų, kad vaizdinė medžiaga būtų gauta, nors jis (P. Ū.) išreiškė tokį prašymą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas selektyviai vertindamas įrodymus, apriboja jo teisę objektyviai ištirti kilusio konflikto aplinkybes bei teisę į teisminę gynybą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto 3-iasis policijos komisariatas nurodo, kad su pareiškėjo P. Ū. skundu bei jame išdėstytais reikalavimais nesutinka, todėl prašo jo netenkinti ir skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, palikti nepakeistą. Teismo nutartyje yra detaliai aprašyti bei nurodyti argumentai dėl skundo, kuriems pritaria ir Institucija pateiktame atsiliepime.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

P. Ū. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad P. Ū. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi bei prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylos teiseną, išreikalauti ir visapusiškai ištirti su byla susijusius duomenis, apginti jo kaip vartotojo (pirkėjo) teises, taip pat įpareigoti nutarimą priėmusią Instituciją bei Valstybinę vartotojų teisių tarnybą atnaujinti dėl įvykio nutrauktus tyrimus ir tokiu būdu užtikrinti jam galimybę į patirtos žalos atlyginimą.

6. Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs Institucijos priimto nutarimo motyvus, pateikto apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2020 m. liepos 28 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną P. Ū. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su Institucijos bei pirmosios instancijos teismo procesiniuose sprendimuose padarytomis išvadomis, savaime nesuponuoja šių procesinių sprendimų neteisėtumo.

7. Apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad P. Ū. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, todėl Institucija 2020 m. liepos 28 d. nutarimu, pagrįstai nutraukė (nepradėjo) administracinio nusižengimo teiseną pareiškėjo atžvilgiu. Pateiktoje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad 2020 m. birželio 29 d. 09.25 val. tarp parduotuvės ,,I.“, esančios (duomenys neskelbtini), darbuotojų ir pareiškėjo konfliktas įvyko dėl to, kad P. Ū. norėjo nusipirkti gėrimo ,,Coca-Colos“ 1,5 litrų talpos butelį, kurio kaina su akcija buvo 0,99 centai, tačiau pardavėjai nuskenavus prekę jis pamatė, kad mokėtina suma yra 1 euras 49 centai. Pareiškėjas su tokia prekės kaina nesutiko, o pardavėjai jam pasiūlius apsispręsti, ar nori pirkti šią prekę, ar ne, jis pradėjo filmuoti įvykį, dėl ko atėję parduotuvės apsaugos darbuotojai atėmė iš jo mobilaus ryšio telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaip matyti, pareiškėjas šių faktinių aplinkybių neginčija ir nors skunde sutinka su Institucijos sprendimu, jog jis nepadarė ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo, tačiau, anot jo, dėl kilusio konflikto administracinė teisena nutraukta nepagrįstai, kadangi prekybos centre ,,I.“ du ,,A.“ apsaugos darbuotojai prieš jį neteisėtai panaudojo fizinę jėgą.

8. Pasisakydamas dėl šių skundo argumentų apygardos teismas pažymi, kad jis apeliacinį skundą nagrinėja tik pirmosios instancijos teismo nutarties, priimtos patikrinus skundžiamo ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, ribose. Tai reiškia, kad apygardos teismas pasisako, ar skundžiama nutartis, kurioje konstatuota, jog Institucijos priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną P. Ū., nesant pakankamai objektyvių, neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 1 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta. Kaip minėta, pats pareiškėjas sutinka su Institucijos sprendimu, kad jis nepadarė ANK 418 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo. Tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo argumentų, jis prašo atnaujinti administracinio nusižengimo teiseną, išreikalauti konflikto aplinkybes patvirtinančius įrodymus bei apklausti jame dalyvavusius asmenis dėl to, kad prekybos centre ,,I.“ du ,,A.“ apsaugos darbuotojai prieš jį neteisėtai panaudojo fizinę jėgą, be to, jis nesutinka su prekybos centro „I.“ administracijos bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos veiksmais.

9. Pažymėtina, kad skundžiamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2020 m. liepos 28 d. nutarimas priimtas dėl P. Ū. veiksmų, tai yra šiame nutarime pateiktas pareiškėjo veiksmų teisinis vertinimas, konstatuojant, kad jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių. Atsižvelgiant tai, apygardos teismas neturi jokio pagrindo tirti pareiškėjo skunde minimų apsaugos darbuotojų veiksmų bei pateikti jų teisinį vertinimą, nes dėl šių apsaugos darbuotojo nepriimtas joks procesinis sprendimas, kuris būtų apskųstas ANK XXXVII skyriuje nustatyta tvarka. Be to, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą pagal pateiktą skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, neturi įgaliojimų išspręsti P. Ū. ginčo su prekybos centro ,,I.“ administracija dėl netinkamos prekės kainos bei įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą atlikti pareiškėjo skunde prašomus veiksmus. Savo kaip vartotojo teises P. Ū. turi teisę ginti įstatymų nustatyta tvarka, tuo tarpu ANK nuostatos, reglamentuojančios administracinio nusižengimo bylos teiseną, tokios galimybės nenumato.

10. Skunde pareiškėjas taip pat reiškia nepasitenkinimą tuo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jo pareikštas prašymas nušalinti skundžiamą nutartį priėmusi teisėją ir posėdžio sekretorę nebuvo tenkintas. Apygardos teismas pažymi, kad ANK 576 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimą, 2 dalis numato, kad teisėjams <…> mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. BPK 58 straipsnis numato pagrindus, dėl kurių teisėjas negali dalyvauti procese. Asmeninis teisėjo nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. P. Ū. nenurodė jokių BPK 58 straipsnyje numatytų teisėjo nušalinimo pagrindų. Pareiškėjas 2020 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė duomenis, kad kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjui J. J., priėmusiam skundžiamą nutartį (DOK-4457). Pažymėtina, kad skundo padavimas dėl teisėjo veiksmų savaime nėra pagrindas teisėjui nusišalinti. Aplinkybių, kurios leistų suabejoti pareiškėjo skundą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo ar teismo posėdžių sekretorės šališkumu apygardos teismas nenustatė.

11. Remdamasis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria atmestas P. Ū. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2020 m. liepos 28 d. nutarimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

P. Ū. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Rasa Paužaitė