- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- A-1171-525/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01831-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Pareiškėjas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 4–8), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. liepos 18 d. buvo laikomas Kauno TI, neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m ploto, gyvenamąjį plotą dar labiau mažino kameroje buvę baldai ir kitas inventorius. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš kameros ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Dėl per mažo gyvenamojo ploto didelę dienos dalį turėjo pragulėti lovoje, nuolat buvo eilės prie praustuvės, tualeto, stalo, kildavo triukšmas, buvo dažni tarpusavio konfliktai, nebuvo užtikrinamas privatumas, buvo sunku susikaupti rašyti ir skaityti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė neturtinę žalą, pasidarė irzlus, sunkiai valdė emocijas, prarado dvasinę ramybę, prasidėjo depresija.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nesistengė pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ir kilusių pasekmių, todėl teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 13–15).
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į skundą (b. l. 17–19) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
5. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo periodiškai nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2015 m. rugsėjo 3 d., nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. spalio 7 d., nuo 2016 m. spalio 12 d. iki 2016 m. liepos 18 d. Apie 98,5 proc. kalinimo Kauno TI laiko pareiškėjui teko didesnis nei minimalus nustatytas kameros plotas. Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, pareiškėjas skundu siekia pasipelnyti, todėl pareiškėjo skundas nepagrįstas ir atmestinas.
II.
6. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 48 Eur neturtinei žalai atlyginti.
7. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimo klausimus, pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytų institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla prievolė atlyginti žalą.
8. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas bei su juo laikytų asmenų skaičių, konstatavo, kad pareiškėjui teisės aktų numatytas minimalus gyvenamasis plotas nebuvo užtikrintas 6 paras.
9. Byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas dėl minėto pažeidimo būtų patyręs sveikatos, emocinės ar psichinės būklės pablogėjimą, tačiau teismas vertino, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, todėl priteisė jam 48 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
III.
10. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 51–53) , kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
11. Nurodo, jog pirmos instancijos teismo priteista suma neatitinka teismų praktikos bei pažymi, jog nesupranta, kodėl teismas priteisė pareiškėjui 8 eurų neturtinės žalos atlyginimą už vieną pažeidimo dieną, kai teismų praktikoje nustatyta, kad 4 eurų neturtinės žalos atlyginimas už vieną pažeidimo dieną yra tinkamas. Todėl teismo prašo pirmos instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į minimalaus ploto, tenkančio asmeniui kameroje, užtikrinimą buvo pažeista, o pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo būdas – neteisėtas, nes neproporcingas padarytai neturtinei žalai.
Atsiliepimas
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 56–58) nurodė, jog su skundu sutinka ir palaiko atsakovo atstovo nurodytus argumentus. Pažymi, jog tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės apribojimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat pažymima, jog pareiškėjas nebuvo išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos nebuvo. Todėl prašo Kauno TI apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėją laikant Kauno tardymo izoliatoriuje, atlyginimo.
14. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, nustatė, kad 6 paras nebuvo užtikrintas reikalavimas dėl minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 48 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
15. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia teiginiu, kad, atsižvelgiant į tai, kad nustatytas pažeidimas truko trumpai, nebuvo tęstinis ir buvo itin nežymus, priteistas neturtinės žalos dydis yra neproporcingas ir šiuo atveju tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti asmens teisių pažeidimo pripažinimas.
16. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
17. Atsakydama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2848-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2007 m. birželio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/2007 ir kt.).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymu 6 paras sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje.
19. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, jog asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pažeidimo trukmę ir mastą (3 paras pareiškėjui Kauno TI kameroje teko 3,19 kv. m ploto ir 3 paras teko 3,09 kv. m), įvertinęs tai, kad šį plotą dar labiau mažino lovų ir kitų buitinių reikmenų užimamas plotas, teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju būtina priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovas apeliaciniame skunde, teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, vertino pažeidimo trukmę ir mastą.
21. Atsižvelgus į įkalinimo įstaigą, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, į nustatytą pažeidimą, jo pobūdį, mastą ir trukmę, į kitas reikšmingas žalos atlyginimo būdo ir dydžio nustatymo aplinkybes, vertintina, jog tik teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai, nei teigia atsakovas apeliaciniame skunde, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose. Be to, pažymėtina, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovavosi netinkama teismų praktika, yra nepagrįsti.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.