Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arvydo Žibo, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant atsakovui R. P., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-98-327/2011 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovams E. P., R. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau Draudikų biuras) prašė priteisti iš atsakovų solidariai 2218,01 Lt nuostolių atlyginimo, pen­kis pro­centus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo spren­di­mo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 3 d. dėl E. P., vairavusio R. P. priklausančią transporto priemonę Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta R. Š. priklausanti transporto priemonė Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Dėl žalos atlyginimo R. Š. kreipėsi į ieškovą, kurio vardu „If P & C Insurance AS“ išmokėjo R. Š. 2218,01 Lt dydžio draudimo išmoką įvykio metu padarytai žalai atlyginti. Ieškovas „If P & C Insurance AS“ kompensavo draudimo išmoką, todėl turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį arba transporto priemonės savininką (b. l. 2-3, 48-51).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės aiškinimo bei taikymo klausimais ir atmesdamas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams E. P. ir R. P. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Kaip matyti byloje esančios Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK 2009-09-22 pažymos Nr. 2-70-S, dėl 2009-09-03 autoįvykio metu atsiradusios žalos kaltas atsakovas E. P., vairavęs atsakovo R. P. vardu registruotą transporto priemonę – automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). Paminėto autoįvykio metu nukentėjusio automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui draudimo kompanija „IF P & C Insurance AS“ išmokėjo 2218,01 Lt dydžio draudimo išmoką, o atsakovo R. P. vardu registruotas automobilis, kurį žalos padarymo metu vairavo atsakovas E. P. TPVCAPD nebuvo apdraustas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tą aplinkybę, jog ieškovas su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 straipsnio 7 dalyje numatytą vienerių metų ieškininės senaties terminą, atmetė ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą. Tačiau teismas, vertindamas ginčo atveju pareikštą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, neteisingai išaiškino žalos, t. y. nuostolių, kilmę. Teismas, atmesdamas ieškinį, sprendė, jog ginčo atveju ieškinys pareikštas regreso teise ir yra kildinamas iš draudimo teisinių santykių, kuriems taikytinos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 1 dalies ir CK 6.280 straipsnio nuostatos. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro todėl, kad ginčo atveju regreso sąvoka reiškia subrogaciją, o ne regresą siaurąja jo prasme, todėl ieškovas ginčo atveju draudimo sutarties santykių atžvilgiu nėra „draudikas“, o trečiasis asmuo subrogacijos būdu perimantis reikalavimo teisę prievolės atžvilgiu (CK 6.111 straipsnis).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad regresą ir subrogaciją visų pirma reikšminga atskirti dėl tinkamo ieškinio senaties taikymo. Įstatymas įtvirtina skirtingas ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisykles regresinėms prievolėms ir prievolėms, kurios subrogacijos būdu nukentėjusį asmenį pakeičia jam žalą atlyginęs trečiasis asmuo (šiuo atveju ieškovas). Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Todėl ginčo atveju ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 2009-10-01 įvykdžius kreditoriaus prievolę (b. l. 18) ir subrogacijos būdu įstojus į pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) vietą, ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti taikoma CK 1.128 straipsnio taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tokiu būdu skirtingas ieškinio senaties terminų pradžios nustatymo taisykles lemia regreso ir subrogacijos skirtumai, nes regreso ir subrogacijos atskyrimas reikšmingas ne tik ieškinio senaties termino pradžios nustatymui, bet ir ieškinio senaties terminų taikymui. CK 1.125 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, o to pateis straipsnio 8 dalyje – sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ginčo atveju ieškovo ieškininiai reikalavimai neabejotinai kyla iš deliktinių teisinių santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normą, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas (CPK 330 straipsnis).

Teisėjų kolegija, pripažindama ieškovo ieškinį pagrįstu, pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išlaidos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2009).

Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad ieškovas pagrįstai reiškia ieškinį abiems atsakovams solidariai, nes TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Draudiko biuro teisė pareikšti reikalavimą savininkui ir kaltininkui kaip solidariems skolininkams.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčo atveju atsakovas R. P., būdamas automobilio Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku negalėjo pats naudoti ir leisti naudoti bendraatsakovui E. P. šios neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomu draudimu transporto priemonės. Šiuo atveju automobilis yra didesnio pavojaus šaltinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl transporto priemonės valdytojas (savininkas) turi suvokti apie atitinkamą perduoto naudotis automobilio galimą riziką ir iš to kilsiančius neigiamus padarinius. Perduodamas neapdraustą automobilį naudoti, valdytojas (savininkas) pažeidė imperatyviąją įstatymo normą ir tokiu elgesiu sudarė prielaidas Draudikų biuro reikalavimui.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčo atveju automobilio savininko R. P. atsakomybė Draudikų biurui atsiranda ne dėl žalos padarymo, bet dėl to, kad jis neįvykdė imperatyvios įstatymo normos reikalavimų. Taigi šiuo atveju transporto priemonės savininko ir kaltininko solidarioji atsakomybė atsiranda ne iš CK 6.279 straipsnio normos, kurioje nustatyta atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą, bet iš įstatymo. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovai ginčo atveju pažeidė TPVCPDĮ 4 straipsnio reikalavimus ir dėl tokių pažeidimų Draudikų biuras turėjo įstatyme nustatytą pareigą išmokėti draudimo išmoką, tai jie laikyti solidariaisiais skolininkais ieškovo atžvilgiu ir pareikštas ieškinys atsakovams tenkintinas visiškai (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis, 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.6 straipsnis ir 6.988 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinį skundą patenkinus, ir byloje priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovų priteistinos ieškovui jo patirtos byloje bylinėjimosi išlaidos – 135 Lt žyminis mokestis (b.l. 24, 85) (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Taip pat iš atsakovų valstybei priteistinos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, a.s. Nr. LT 96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas) solidariai iš atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2218,01 Lt (du tūkstančius du šimtus aštuoniolika litų, 01 ct) nuostolių atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (juridinio asmens kodas 125709291, buveinės adresas Algirdo g. 38, LT-03606 Vilnius, a.s. Nr. LT 96 7044 0600 0155 8518, AB SEB bankas) iš atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 67,50 Lt (šešiasdešimt septynis litus, 50 ct) iš kiekvieno žyminio mokesčio išlaidų.

Priteisti iš atsakovų E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 51,15 Lt (penkiasdešimt vieną litą, 15 ct) iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).