Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-12-08 · Civilinė byla Nr. 2-2721/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-08
Bylos Nr.
2-2721/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė, Audronė Jarackaitė
Atsakovas
Trakų rajono savivaldybės administracijos
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“, akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2721/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-7261-115/2011 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ ir akcinės bendrovės „Eurovia Lietuva“ ieškinius atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ pareiškė ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo komisijos sprendimų panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti atsakovo pirkimo komisijos sprendimą atmesti ieškovo UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiūlymą ir įpareigoti atsakovo pirkimo komisiją iš naujo vertinti ieškovo pasiūlymą, leidžiant ieškovui ištaisyti pasiūlyme padarytos kainos apskaičiavimo klaidas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio užtikrinimui ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo vykdomo pirkimo viešojo pirkimo Nr. 110297 „Lentvario miesto pietinės dalies (Bažnyčios, Lauko ir Geležinkelio) gatvių rekonstrukcijos“ procedūras. Nurodė, jog palikus atsakovui galimybę sudaryti paslaugų teikimo sutartį neišsprendus šio ginčo, vėliau gali būti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas arba tapti neįmanomas įvykdyti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju neleistų atsakovui sudaryti akivaizdžiai neteisėtos, viešųjų pirkimų tikslų neatitinkančios paslaugų teikimo sutarties, taip apsaugant ieškovą ir viešąjį interesą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartimi civilinė byla Nr. 2-7261-115/2011 buvo sujungta su civiline byla Nr.2-7292-115/2011 pagal ieškovo AB „Eurovia Lietuva“ ieškinį atsakovui Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėtų Trakų rajono savivaldybės administracijos sprendimų viešajame pirkime. Ieškovas AB „Eurovia Lietuva“ ieškiniu prašė panaikinti atsakovo pirkimo komisijos sprendimą atmesti ieškovo AB „Eurovia Lietuva“ pasiūlymą; panaikinti atsakovo pirkimo komisijos sprendimą dėl siūlymų eilės nustatymo pirkime Nr.110297. Ieškinio užtikrinimui ieškovas AB „Eurovia Lietuva“ prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomo pirkimo viešojo pirkimo Nr. 110297 procedūras, uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, iki kol bus išnagrinėtas ginčas. Nurodė, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės būtų efektyvios, nes užtikrintų veiksmingą perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo mechanizmo buvimą ir galimybę juo pasinaudoti; be to būtų ekonomiškiau, nes nesudarius sutarties, nereikėtų ieškovui papildomai kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 3 d. nutartimi nutarė tenkinti prašymus ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos vykdomo pirkimo viešojo pirkimo Nr. 110297 „Lentvario miesto pietinės dalies (Bažnyčios, Lauko ir Geležinkelio) gatvių rekonstrukcijos“ procedūras, uždraudžiant atsakovui sudaryti pirkimo sutartį, iki kol bus išnagrinėtas ginčas. Teismas pažymėjo, kad ieškovams, kaip siekiantiems pateikti pasiūlymą potencialiam tiekėjui, teisės į teisminę gynybą požiūriu pirkimo procedūrų stabdymas yra svarbus procesine prasme, nes pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 7 str. 2 d. 1 p. viešasis pirkimas laikomas pasibaigusiu, kai sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas. Nors nesustabdžius pirkimo procedūrų tiekėjų pažeistų subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos būdų, kuriais jie galėtų realiai pasinaudoti (CK 1.138 str.), sumažėtų, tačiau visiško teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nagrinėjamu atveju konstatuoti negalima, ieškovai galėtų pasinaudoti kitais savo teisių gynimo būdais. Teismas pažymėjo ir tai, kad viešųjų pirkimų santykiuose viešasis interesas dažnai būna abipusis. Viešasis pirkimas neatsiejamai susijęs su visuomenės suinteresuotumu, jog pirkimo lėšos būtų naudojamos racionaliai, būtų užtikrintas viešųjų pirkimų principų laikymasis ir tiekėjų konkurencija, efektyvumo ir ekonomiškumo principai, taigi šioje byloje vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl viešųjų pirkimų principų pažeidimo turi būti įvertinta tai ar viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas būtų tiek ekonomiškai netikslingas, kad į pirmąją vietą iškeltų vien ekonomiškumo klausimą, bet ne racionalų pirkimo lėšų panaudojimą, viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir pan. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo pirkimas yra finansuojamas iš Europos sąjungos fondų ar nacionalinio biudžeto lėšų, dėl ko laiku ir tinkamai neįvykdžius pirkimo, vėlesnis lėšų įsisavinimas taptų nebeįmanomas, kas galėtų pažeisti viešą interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas Trakų rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį. Atskirąjį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismo priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta visapusiškai ir objektyviai neįvertinus ieškovo nurodytų aplinkybių, pažeidžiant ekonomiškumo principą, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą.

2. Sustabdžius viešojo konkurso eigą, pats pirkimas gali nebetekti prasmės ateityje, nes yra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis, o užsitęsus procedūroms gali būti inicijuojami veiksmai dėl projekto nefinansavimo, todėl palikus galioti 2011 m. spalio 3 d. nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones nebus vykdoma tolimesnė viešųjų pirkimų procedūra, nebus pasirašoma sutartis ir atsiras pagrįsta rizika, kad projektas nebus finansuojamas, taigi ieškovo interesų gynimas neadekvačiomis priemonėmis eliminuos galimybę vykdyti projektą. Pažymėtina, kad tokiu būdu būtų akivaizdžiai daroma žala ir visuomenės viešajam interesui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Lemminkainen Lietuva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiama nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta pagrįstai pagal teisės aktus, yra teisinga ir nėra teisinių ir faktinių pagrindų ją pripažinti neteisėta bei nepagrįsta.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Eurovia Lietuva“ prašo atsakovo Trakų rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti galioti. Nurodo, kad atsakovo atskirasis skundas yra nepagrįstas, neteisėtas, o Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra pagrįsta ir teisėta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju yra kilęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, ieškiniu ginčijant viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, kuria teismas tenkino ieškovų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Remiantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą numato CPK 145 straipsnio 1 dalis, kurios 13 punkte taip pat nustatyta, kad teismas gali imtis tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios numatytos kituose įstatymuose ir kurių nesiėmus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Pagal Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 2 dalį tiekėjas gali pateikti prašymą teismui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis ekonomiškumo principo. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas turi parinkti tokią laikinąją apsaugos priemonę ar kelias priemones, kurios maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir minimaliai ribotų atsakovo interesus, veiklą, neviršytų pareikštų ieškinio reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės būtų neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, akivaizdžiai varžytų asmens teises labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti, būtų pažeista interesų pusiausvyra bei socialinio gyvenimo stabilumas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės netaikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito (kitų) asmens (asmenų) interesai ir būtų pažeistas viešasis interesas.

Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad viešasis pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, todėl užsitęsus pirkimo procedūroms lėšos bus prarastos, o gyventojams nebus užtikrintas transporto infrastruktūros modernizavimas bei bus pažeistas viešasis interesas.

Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso sąvoka apima pagrindinius principus, kuriais yra grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešasis interesas reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę. Vadinasi, jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jei jos pritaikytos – panaikinti. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, visų pirma, turi būti užtikrinta viešojo intereso apsauga ir tik po to siekiama ūkio subjektų tarpusavio interesų pusiausvyros išlaikymo.

Nagrinėjamu atveju, viešojo intereso apsaugos būtinybė yra dvejopo pobūdžio. Pirma, įgyvendinus projektą, kurio viena iš dalių yra ir ginčo konkursas, Lentvario miesto gyventojams būtų užtikrintas transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra, gatvių lietaus nuotekų tinkamas pašalinimas, o pašalinant lietaus nuotekas, būtų sumažintas aplinkos užterštumas. Viešojo pirkimo rezultatas yra glaudžiai susijęs su miesto gyventojų gerove, aplinkos apsauga, tai yra susiję viešuoju interesu. Antra, lėšos turi būti naudojamos teisėtai ir racionaliai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad yra būtina užtikrinti, jog viešojo pirkimo procedūros būtų vykdomos skaidriai ir teisėtai, o pirkimams skirtos lėšos būtų pagrįstai ir racionaliai naudojamos, todėl teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos siekiamiems tikslams užtikrinti. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl pirkimo procedūrų sustabdymo galėtų patirti didelę žalą, dėl ko laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų nenaudingas ir neproporcingas.

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, kad dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų gali būti prarastos Europos Sąjungos lėšos. Atsakovas, kaip projekto vykdytojas, esant svarbioms priežastims, turi teisę kreiptis į projektą įgyvendinančiąją instituciją, prašydamas pratęsti nustatytus terminus, ką patvirtina pats atsakovas atskirajame skunde. Iškilus naujoms aplinkybėms, t. y. pirkime kilus teisminiams ginčams, perkančioji organizacija motyvuotu prašymu turi teisę kreiptis į įgyvendinančiąją instituciją, kuri išnagrinėjusi prašymo pagrįstumą, turi teisę paraiškos pateikimo terminą nukelti kitam terminui.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, tinkamai įvertino visas faktines šiam klausimui spręsti svarbias bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai tenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Audronė JarackaitėKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė