- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-19
- Bylos Nr.
- 1K-352-628-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Vainauskienė
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Sigita Vainauskiene, sekretoriaujant Žibutei Stauskaitei, dalyvaujant itariamojo A. K. (A. K.) gynejui adv. Vytautui Kantaraviciui, prokurorui A. P., teismo posedyje išnagrinejusi itariamojo A. K. gynejo adv. Vytauto Kantaraviciaus skunda del 2010 m. spalio 1 d. Druskininku miesto apylinkes teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustate:
2010 m. spalio 1 d. Druskininku miesto apylinkes teismo nutartimi itariamajam A. K. pratestas kardomosios priemones suemimo terminas dviems menesiams, ji skaiciuojant nuo 2010-10-02.
A. K. itariamas tuo, kad jis ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, organizavo pagaminima netikro dokumento - vairuotojo pažymejimo, kurio numeris (duomenys neskelbtini), tariamai išduoto 2008 m. gegužes 28 d. VI Regitra, A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybes korteles, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotos 2007 m. lapkricio 22 d., Varenos PK MT (55), A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), kuriuos laikydamas prie saves, supakuotus i geltonos spalvos popierini paketa su užrašais: „KLAPEDA (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)", 2010 m. rugsejo 22 d. gabeno i UAB „Druskininku autobusu stotis", esancia Druskininku mieste, Gardino g. l, siuntu skyriu, kur 2010 m. rugsejo 22 d. apie 14 val. 30 min., siunte šiuos žinomai netikrus dokumentus - vairuotojo pažymejima, kurio numeris (duomenys neskelbtini), tariamai išduota 2008 m. gegužes 28 d. VI Regitra, A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybes kortele, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduota 2007 m. lapkricio 22 d., Varenos PK MT (55), A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), i Klaipedos autobusu stoti, R. R..
Šiais savo veiksmais A. K. itariamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d.
Itariamasis A. K. Lietuvos Respublikos BPK 140 str. tvarka buvo sulaikytas 2010-09-22. 2010-09-24 Druskininku miesto apylinkes teismas nutartimi A. K. paskyre kardomaja priemone – suemima dešimciai dienu. To paties teismo 2010-10-01 nutartimi kardomosios priemones – suemimo terminas buvo pratestas dviems menesiams, jo termina skaiciuojant nuo 20010-10-02. Sprendimas pratesti itariamajam suemimo termina motyvuojamas tuo, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje švelnesnemis nei suemimas kardomosiomis priemonemis neimanoma pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str., suemimas taikytinas, siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui itariamojo gynejas adv. V.Kantaravicius prašo 2010 m. spalio 1 d. Druskininku miesto apylinkes teismo nutartimi pratesta kardomaja priemone – suemima panaikinti. Nurodo, kad pratesiant itariamajam A. K. suemimo termina, buvo pažeisti LR BPK 122 str. 7 d. reikalavimai, kur nustatyta, kad suemimas gali buti skiriamas tik tada, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti tikslu, numatytu LR BPK 119 str. Teismo nutartis formali ir nemotyvuota.
Apelianto isitikinimu, ikiteisminio tyrimo teisejas, prateses A. K. suemimo termina, išsamiai nepatikrino, ar baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo kalte. Skundžiamoje nutartyje teisejas net nenurode A. K. kalte patvirtinanciu objektyviu duomenu, kurie leistu pagristai manyti, kad pastarasis galimai padare jam inkriminuojama veika. Tokiu budu teismas pažeide LR BPK 122 str. 3 d. reikalavima, ipareigojanti teisma patikrinti, ar yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Tuo paciu pažymi, kad tokiu duomenu byloje negaletu buti, nes jo ginamasis jam inkriminuojamo nusikaltimo nepadare.
Taip pat skunde nurodoma, kad teismas pratesdamas suemimo termina, neatsižvelge i svarbias aplinkybes, tokias kaip nuolatines gyvenamosios vietos turejimas, rupinimasis priežiuros reikalaujancia neigalia motina, kurios vadovaujantis LR BPK 122 str. 2 d. yra reikšmingos sprendžiant klausima del pacios griežciausios kardomosios priemones paskyrimo reikalingumo.
Teigia, kad teismas padare nepagrista išvada, jog A. K. gali trukdyti procesui. Mano, kad duomenu apie tai, jog pastarasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus ar kitaip trukdyti procesui, byloje nera, atkreipiant demesi i tai, A. K. apie dokumentu suklastojima nieko nežinojo iki jo sulaikymo. Prašo atsižvelgti i tai, kad tik sulaikytas, A. K. dave išsamius parodymus apie jam žinomas aplinkybes, del ko akivaizdu, jog jis siekia bendradarbiauti su pareigunais. Be to, gynejo nuomone, skirti (pratesti) suemima vien tuo pagrindu, kad byloje neapklausti svarbus liudytojai, negalima, nes per ta laika kol A. K. yra sulaikyme joks liudytojas apklaustas nebuvo.
Gynejo teigimu, sutinkamai su Aukšciausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo „Del teismu praktikos, skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ 4 d. 2 p., itariamajam ir jo gynejui turi buti leista susipažinti su byloje esancia medžiaga. Kadangi tokia teise jam nebuvo suteikta, buvo pažeista teise i gynyba.
Teismo posedyje gynejas praše tenkinti skunda jame išdestytais motyvais, prokuroras praše skunda atmesti ir palikti galioti apylinkes teismo nutarti.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinejus skunda, susipažinus su teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, išklausius proceso dalyviu paaiškinimu daroma išvada, kad pagrindas ir salygos pratesti itariamajam A. K. suemima buvo. Itariamojo A. K. gynejo skundas atmestinas.
Sutinkamai su LR BPK 119 str., kardomosios priemones gali buti skiriamos siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma ikiteismini tyrima, bylos nagrinejima ir nuosprendžio ivykdyma, taip pat siekiant užkirsti kelia naujoms nusikalstamoms veikoms. Suemimo, kaip griežciausios kardomosios priemones skyrimo pagrindas yra pagristas manymas, kad asmuo slepsis nuo ikiteisminio tyrimo, prokuroro ar teismo, trukdys procesui ar darys naujus nusikaltimus. Kiekvienu atveju kreipiantis i teisma del šios kardomosios priemones skyrimo ar jos termino pratesimo, ši aplinkybe turi buti tinkamai ivertinta.
Sprendžiant kardomosios priemones – suemimo pagristumo klausima, apeliacines instancijos teismas nevertina byloje surinktu irodymu, nesprendžia itariamojo kaltes klausimo. Tokio pobudžio išvados bus padarytos išnagrinejus byla iš esmes pirmosios instancijos teisme. Kardomosios priemones, tame tarpe ir suemimas, gali buti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenu, leidžianciu manyti, kad itariamasis padare nusikalstama veika. Faktiniu duomenu buvimo apie padaryta nusikalstama veika konstatavimas yra retrospektyvinis kardomosios priemones skyrimo pagrindas. Pagristas isitikinimas apie faktiniu duomenu buvima nera galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia itariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, taciau nesant duomenu apie galima asmens padaryta nusikalstama veika, suemimo skyrimo klausimas iš viso negali buti svarstomas.
Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje esantys faktiniai duomenys duoda pagrinda manyti, kad A. K. galejo padaryti jam inkriminuojama nusikalstama veika. Ši prielaida grindžiama byloje esanciais duomenimis: 2010-09-22 KPS tyrejo R. L. tarnybinis pranešimas, liudytoju S. G., R. R., A. G. parodymai, dokumentu pateikimo ir apžiuros protokolai, kratos protokolai, operatyviniu veiksmu atlikimo protokolas, A. K. pokalbiu telefonu suvestines, iš dalies paties itariamojo parodymai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Aukštesniojo teismo nuomone, nors kaip pagristai teigia gynejas, skundžiamoje nutartyje nebuvo išsamiai išvardinti itariamojo A. K. kalte pagrindžiantys objektyvus duomenys, apsiribota tik nurodymu, kad tokie yra, naikinti 2010 m. spalio 1 d. Druskininku miesto apylinkes teismo nutarti nera pagrindo.
Priimdamas nutarti ir pratesdamas itariamajam A. K. kardomaja priemone suemima apylinkes teismas pagristai konstatavo, kad jis gali begti (sleptis) nuo teismo.
2004 12 30 Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato nutarime Nr. 50 „Del teismu praktikos skiriant suemima ir namu arešta arba pratesiant suemimo termina“ išaiškinta, kad LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu skiriant arba pratesiant kardomaji kalinima (suemima) butina atsižvelgti i visas LR BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir istatymo sankcijoje numatyta griežta laisves atemimo bausme priskiriama LR BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitu aplinkybiu“ savokai, kurios pakanka skirti ar pratesti suemima tuo pagrindu, jog itariamasis begs (slepsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigunu, prokuroro ar teismo. A. K. itariamas apysunkio nusikaltimo (LR BK 300 str. 2 d.), už kuri baudžiamasis istatymas kaip alternatyvia bausme numato ir laisves atemima iki ketveriu metu, padarymu, todel yra pagrindas manyti, kad suvokdamas pakankamai griežtos laisves atemimo bausmes paskyrimo realuma, jis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybes. Papildomai turi buti atsižvelgta i tai, kad itariamasis praeityje buvo teistas už neteiseta disponavima dideliu kiekiu narkotinemis ar psichotropinemis medžiagomis, su tikslu jas platinti ir ju platinima, naujai nusikalto lygtinio paleidimo iš pataisos namu laikotarpiu, neatlikes 1 metu 4 menesiu ir 8 dienu laisves atemimo bausmes, teistumas neišnykes, iki sulaikymo niekur nedirbo, duomenu apie kita legalu jo pragyvenimo šaltini byloje nera. Aukštesniojo teismo nuomone, šiu aplinkybiu visuma leidžia daryti pagrista išvada, jog šioje tyrimo stadijoje Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 numatytas kardomosios priemones – suemimo taikymo pagrindas, siekiant užtikrinti itariamojo dalyvavima procese, netrukdoma bylos nagrinejima teisme, apylinkes teismo nutartimi nustatytas pagristai.
Skundo argumentai, kad A. K. turi nuolatine gyvenamaja vieta, neigalia motina ir ja prižiuri, yra reikšmingi bendruju nuostatu skiriant kardomasias priemones plotmeje, taciau nepaneigia suemimo taikymo itariamajam šioje byloje pagrindo ir nera pakankami šiai kardomajai priemonei panaikinti.
LR BPK 122 str. 3 d yra tiksliai apibrežta, kad pagristas manymas, jog itariamasis trukdys procesui, turi buti pagristas faktiniais duomenimis, rodanciais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus itariamuosius, sunaikinti ar paslepti reikšmingus tyrimui daiktus bei dokumentus. Šiu aplinkybiu sarašas yra išsamus, todel motyvai del suemimo skyrimo pagrindo, numatyto LR BPK 122 str. 3 d., negali buti grindžiami spejimais. Asmuo negali atsakyti už tai, kad ikiteisminio tyrimo institucijos del vienu ar kitu priežasciu nenustate atitinkamu bylos aplinkybiu ar nesurinko visu irodymu. Vertinant objektyviai, kiti itariamieji gali likti nenustatyti, o dokumentai ar daiktai - nerasti. Neprisipažinimas padarius nusikalstama veika, atsisakymas duoti parodymus, nenuosekliu parodymu davimas nelaikomos aplinkybemis, trukdanciomis procesui. Be to, procesui judant i prieki, tokia trukdymo rizika tolygiai mažeja. Tuo paciu pažymetina, kad abu skundžiamoje nutartyje nurodyti liudytojai A. G. ir R. R., kurie neva byloje dar nebuvo apklausti ir budamas laisveje A. K. galetu juos paveikti, jau dave parodymus. Remdamasis tuo, kas išdestyta, teismas konstatuoja, kad suemimo skyrimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 3 d., A. K. atžvilgiu yra nurodytas nepagristai. Tokia teismu praktika yra itvirtinta ir LR Aukšciausiojo teismo nutarimo Nr. 50 9 p.
Kaip numatyta LR BPK 121 straipsnio, kuris reglamentuoja bendrasias kardomuju priemoniu skyrimo nuostatas, 4-ojoje dalyje, parinkdamas kardomosios priemones ruši, teismas turi atsižvelgti i itariamojo nusikalstamos veikos sunkuma, itariamojo asmenybe, i tai, ar jis turi nuolatine gyvenamaja vieta ir darba ar kitoki legalu pragyvenimo šaltini, i itariamojo amžiu, sveikatos bukle, šeimine padeti ir kitas aplinkybes, galincias tureti reikšmes sprendžiant del kardomosios priemones. Visos paminetos aplinkybes turi svaria reikšme kiekvienu konkreciu atveju, ju reikšme ivertina teismas. Sprendžiant kardomosios priemones suemimo skyrimo klausima teismas pagristai nelaike apelianto skunde nurodomu aplinkybiu (itariamasis turi nuolatine gyvenamaja vieta) reikšmingomis tokiu mastu, kad ju pagrindu užtektu taikyti itariamajam švelnesne nei suemimas kardomaja priemone.
Iš skundo matyti, kad gynybai prieš teismo posedi Druskininku miesto apylinkes teisme nebuvo sudaryta galimybe susipažinti su bylos medžiagos dalimi, kuri susijusi su faktiniu duomenu, kuriais grindžiamas prokuroro pareiškimas, buvimu. Pažymetina, kad Lietuvos Respublikos BPK 181 str. taisykles, leidžiancios prokurorui neleisti susipažinti su tam tikrais ikiteisminio tyrimo dokumentais, netaikytinos, kadangi šiame kodekso straipsnyje kalbama apie susipažinima, kuriam nera taikomos rungtyniškumo taisykles. Lietuvos Respublikos BPK 7 str. numatyta, jog bylos teisme nagrinejamos laikantis rungtyniškumo principo, o kadangi suemimas skiriamas ir pratesiamas tik teisme, šio principo turi buti laikomasi, ir itariamajam ar jo gynejui privalo buti suteikta teise susipažinti su ta medžiaga, kuri pateikta teismui. Pažymetina, kad tokia praktika yra suformuota ir Europos žmogaus teisiu teismo sprendimais.
Esant aukšciau aptartiems BPK 122 str. 1 d. 1 ir 3 p. numatytiems suemimo taikymo pagrindams, o taip pat salygoms, t.y. kad suemimas gali buti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnemis kardomosiomis priemonemis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytu tikslu ir tik tiriant ir nagrinejant bylas del nusikaltimu, už kuriuos baudžiamasis istatymas numato griežtesne negu vieneriu metu laisves atemimo bausme (BPK 122 str. 6 d., 7 d.), skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti itariamojo A. K. gynejo skunda ir palikti galioti 2010 m. spalio 1 d. Druskininku miesto apylinkes teismo nutarti.
Nutartis neskundžiama.