- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-02-22
- Bylos Nr.
- ATP-56-606/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-04433-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo A. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimas, kuriuo A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalį 868 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį (už privalomojo nurodymo (9)-LT2-12 neįvykdymą) – 434 Eur dydžio bauda, pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį (už privalomojo nurodymo (9)-LT2-9 neįvykdymą) – 434 Eur dydžio bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda – 868 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimu A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalį už tai, kad 2016 m. birželio 27 d. 10 val., atlikus UAB ((duomenys neskelbtini)) nepavojingų atliekų sąvartyno patikrinimą, nustatyta, kad 2016 m. birželio 27 d. sąvartyno I-os sekcijos kaupo vakarinėje dalyje, pažeidžiant galiojančio TIPK leidimo II dalies 10 lentelėje nurodytas sąlygas (bendrovės TIPK leidimas Nr. T-KL.2-9/2015, pakeistas 2015-10-01, nenumato sąvartyno I-os sekcijos vakarinėje dalyje išrūšiuotų atliekų laikymo veiklos (veiklos kodas R13)), neteisėtai saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) ir plastikinės pakuotės (atliekų kodas 150102) atliekos. Tokiais veiksmais bendrovės vykdoma veikla pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus bei galiojančio TIPK leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 sąlygas. 2016 m. spalio 3 d. įmonė raštu Nr. (1.10)-2R-3285 informavo Departamento Klaipėdos miesto agentūrą, kad dėl veikų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekomis, yra atsakingas įmonės direktoriaus pavaduotojas A. D..
Be to, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimu A. D. nubaustas ir pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojui V. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašius privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-12 pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas kombinuotas pakuotes (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotes (atliekų kodas 150101) ir plastikinių pakuočių (atliekų kodas 150102) atliekas, (duomenys neskelbtini), pasibaigus privalomojo nurodymo (9)-LT2-12 terminui, taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 (Žin. 2002, Nr. 72-3017) 21 straipsnyje, „įvykdęs privalomojo nurodymo reikalavimus, juridinis ar fizinis asmuo apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos turi pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą“, įmonė Departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojui pranešimo nepateikė. Pagal 2016 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojo pavedimą buvo atliktas neplaninis įmonės patikrinimas, siekiant nustatyti, ar yra įvykdyti 2016 m. rugpjūčio 16 d. duoto privalomo nurodymo Nr. (9)-LT2-12 reikalavimai. 2016 m. rugsėjo 22 d. 10 val. atlikus patikrinimą (2016-09-22 patikrinimo aktas Nr. (9)-LT1-441) nustatyta, kad saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 150105), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 150101) ir plastikinių pakuočių (atliekų kodas 150102) atliekos nuo sąvartyno I-osios sekcijos kaupo nepašalintos. Įmonė neįvykdė 2016 m. rugpjūčio 16 d. privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-12, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 24 straipsniu, privalomąjį nurodymą neįvykdęs asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Be to, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimu A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį už tai, kad 2016 m. liepos 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresnysis specialistui E. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašius privalomąjį nurodymą Nr. (9)-LT2-9 nutraukti atliekų (19 01 12 dugno pelenai ir šlakai, nenurodyti 19 01 11) apdorojimo veiklą įrenginyje, esančiame ant Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno kaupo, (duomenys neskelbtini), pasibaigus privalomojo nurodymo Nr. (9)-LT2-9 terminui, taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 (Žin. 2002, Nr. 72-3017) 21 straipsnyje, „įvykdęs privalomojo nurodymo reikalavimus, juridinis ar fizinis asmuo apie šio nurodymo įvykdymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo įvykdymo arba nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino pabaigos turi pranešti raštu (pateikdamas tiesiogiai, paštu, elektroniniu paštu) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnui, davusiam privalomąjį nurodymą“, įmonė Departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojui pranešimo nepateikė. Pagal 2016 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vedėjo pavaduotojo pavedimą Nr. LV8-260 buvo atliktas neplaninis įmonės patikrinimas, siekiant nustatyti, ar yra įvykdyti 2016 m. liepos 2 d. duoto privalomo nurodymo Nr. (9)-LT2-9 reikalavimai. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad įmonė nenutraukė atliekų (19 01 12 dugno pelenai ir šlakai, nenurodyti 19 01 11) apdorojimo veiklos įrenginyje, esančiame ant Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno kaupo, (duomenys neskelbtini), bei neįvykdė 2016 m. liepos 22 d. duoto privalomo nurodymo Nr. (9)-LT2-9, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 24 straipsniu, privalomąjį nurodymą neįvykdęs asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn. 2016 m. rugsėjo 23 d. įmonė raštu informavo, kad už privalomo nurodymo Nr. (9)-LT2-9 neįvykdymą atsakingas įmonės direktoriaus pavaduotojas A. D..
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimą nubaustasis A. D. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde apygardos teismui nubaustasis A. D. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir jam administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini), įgyvendindama ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą, kurio vertė yra 12 888 090 eurų, 2013 m. lapkričio 26 d. pasirašė sutartį Nr. 13-121, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas. 2016-06-27 (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių nuostatų nevykdymo buvo priversta, siekiant įgyvendinti projektines užduotis, nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 13-121 ir laikinai, iki konkurso būdu bus parinktas paslaugų teikėjas, pati perimti vykdyti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“, prieš nutraukiant sutartį, buvo sukaupusi nekokybiškai išrūšiuotų ir netvarkingai susandėliuotų antrinių žaliavų, kurios ne tik užėmė visą teritoriją, numatytą jų TIPK leidime, bet ir užstatė priešgaisrinius rezervuarus, didinant gaisro pavojų, jų įmonei perėmus ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto vykdymą, nebuvo galimybės toliau vykdyti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas. Siekdamas pašalinti gaisro pavojų, taip pat išvengti galimų sankcijų, numatytų Finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 260, 314.6 punktuose, už ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto užduočių neįvykdymo (mažiausia sankcija yra 10 procentų projekto vertės t. y. 1 288 809 eurų) apeliantas, kaip jų įmonėje atsakingas už ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą, priėmė sprendimą laikinai perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyno 1-os sekcijos vakarinę dalį. Apeliantas pažymi, kad sprendimas perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyno 1-os sekcijos vakarinę dalį jokios žalos niekam nepadarė, o padėjo išvengti finansinių sankcijų Lietuvos Respublikai ne mažiau kaip už 1 288 809 eurų. Priimant sprendimą perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyno 1-os sekcijos vakarinę dalį buvo vadovaujamasi administracinių teisės pažeidimų kodekso 17 straipsnio nuostatomis, pagal kurias „Administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.“ Apeliantas nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad „pažeidimo padarymo metu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekų valdymą, priežiūrą ir apdorojimą buvo atsakinga UAB (duomenys neskelbtini)“, o būtent <...> A. D.“. Teismas taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) „turėjo pašalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas antrines atliekas, nepažeidžiant pakeisto TIPK leidimo sąlygų, tačiau to nustatytu terminu nepadarė“. Su tokiomis teismo išvadomis apeliantas nesutinka ir abejoja, ar teismas iš viso suprato inkriminuojamo pažeidimo esmę ir egzistuojančias faktines bei teisines aplinkybes. Kartu pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotos antrinės žaliavos nuosavybės teise priklauso ne (duomenys neskelbtini), o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi disponavimo šiuo turtu teisę, o ji, ir iki šio turto perkėlimo, ir perkėlimo metu buvo nepasiekiama, t. y. bendrovė realiai nebeveikė, neturėjo dirbančio vadovo ar kitų asmenų, su kuriais būtų buvę galima kalbėti apie antrinių žaliavų išsivežimą iš (duomenys neskelbtini) sąvartyno teritorijos, siunčiami laiškai, kurie buvo siųsti ne tik bendrovei, bet ir akcininkams, grįždavo neįteikti. Šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui buvo pateikti. Dėl to, kad ši bendrovė „dingo“, Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. (28.1)-A4-7652 buvo pakeistas TIPK leidimo Nr. T-KL.2- 11/2015 titulinis lapas, t. y. šio TIPK leidimo turėtojas pakeistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į UAB (duomenys neskelbtini). Šio sprendimo kopija buvo pateikta ir KRAAD, t. y. KRAAD dar 2016 m. liepos 27 d. tapo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebevykdo, kad veikla buvo nutraukta staiga, netikėtai ir netvarkingai, o (duomenys neskelbtini), neturėdamas kitos išeities, perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Tačiau KRAAD pareigūnai neatvyko pasidomėti, ar tinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė veiklą, ar įgyvendino atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Be to, TIPK leidimo pakeitimas visiškai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) perėmė visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, įskaitant išrūšiuotas (nors ir nekokybiškai) antrines žaliavas. TIPK leidimo pakeitimas tik leido (duomenys neskelbtini) vykdyti mechaninio atliekų apdorojimo veiklą mechaninio apdorojimo įrenginyje ir yra nukreiptas į ateitį. Teismo padaryta išvada, kad (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą „pašalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas antrines atliekas“, net negali būti diskusijų objektu, nes (duomenys neskelbtini), pagal galiojančio TIPK leidimo sąlygas, tokios rūšies atliekų šalinti kategoriškai negali, lygiai taip pat, kaip negali realizuoti (parduoti, padovanoti ir pan.) ne (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą (išrūšiuotas atliekas). Apeliantas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo patvirtinusi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Šiam Planui 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (12)-LV4-1178 pritarė (be pastabų ir pasiūlymų) KRAAD, jį 2015 m. spalio 22 d. suderino Aplinkos apsaugos agentūra. Plane nenumatytos jokios veiklos nutraukimo pasekmių pašalinimo priemonės (jokie konkretūs veiksmai, lėšos, atsakingi asmenys ir kt.). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, paskirtas bankroto administratorius. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dar 2016 m. birželio 28 d. el. paštu buvo informuotas, kad „Operavimo paslaugų sutartis“ su Operatoriumi nutraukta, Aplinkos apsaugos agentūra informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad 2016 m. liepos 27 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimo operavimo veiklai komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginyje nebeturi. Šios faktinės bei teisinės aplinkybės niekaip nepašalino UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareigos savo sąskaita veiklą nutraukti tinkamai ir sutvarkyti minėtas išrūšiuotas antrines žaliavas, o kartu niekaip negalėjo sukurti pareigos kitam subjektui – (duomenys neskelbtini) – savo sąskaita tvarkyti kitam subjektui priklausantį turtą. Tačiau KRAAD ne tik kad nesidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo pasekmėmis, bet ir atsakymo į kelis kartus užduotą klausimą: kieno lėšomis, kokiu būdu (duomenys neskelbtini) turėtų sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą – antrines žaliavas, nepateikė. Šios aplinkybės visiškai įrodytos byloje pateiktais rašytinais įrodymais.
Apeliantui nesuprantamas teismo argumentas, kad „nėra <...> duomenų, kad sąvartyne buvo iškilęs realus gaisro ar pan. reiškinio pavojus“, kad „nėra duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo objektyvios galimybės pasirinkti kitą veikimo variantą, nesusijusį su administraciniu teisės pažeidimu“. Apelianto tvirtinimu, sąvartyno gaisro pavojus visuomet, t. y. kiekvieną dieną yra didelis ir realus, būtent dėl to, tokio pobūdžio objektuose yra itin griežti priešgaisriniai reikalavimai. Taip pat dar kartą pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kreipėsi į KRAAD, prašydamas išaiškinti kas, kaip, kokiu būdu ir kieno sąskaita turėtų sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą (išrūšiuotas atliekas), tačiau atsakymų į šiuos klausimus negavo. Nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu apeliantas įsitikinęs, kad teismas nenustatė tikrųjų faktinių bei teisinių aplinkybių, netinkamai aiškino teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad privalomuoju nurodymu Nr. (9)-LT2-12 KRAAD pareigūnas įpareigojo (duomenys neskelbtini) „pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas kombinuotos pakuotės (atliekų kodas 15 01 05), popieriaus ir kartono pakuotės (atliekų kodas 15 01 01) ir plastikinės pakuotės (atliekų kodas 15 01 02) atliekas“. (duomenys neskelbtini) šį privalomąjį nurodymą 2016 m. rugpjūčio 26 d. apskųsdamas KRAAD, kartu prašė išaiškinti, kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas (turtą). Tačiau KRAAD visiškai ignoravo šį paklausimą. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 12 d. skundu-prašymu pakartotinai paaiškino susiklosčiusią situaciją KRAAD ir dar kartą paprašė išaiškinti „kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas (turtą).“ Tačiau ir į šiame prašyme surašytus klausimus KRAAD neatsakė. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 13 d. prašė KRAAD atidėti ATP protokolo surašymą iki kol bus pateiktas išaiškinimas apie tai, kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, turėtų tinkamai sutvarkyti „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas (turtą), tačiau į šį prašymą nebuvo sureaguota taip pat. Taigi KRAAD, kurios paskirtis užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos srityje, kuri turi pareigą organizuoti ir vykdyti prevencinę veiklą, kontroliuoti, kaip įgyvendinamos aplinkos apsaugos programos ir priemonės ir kt., privalomuoju nurodymu iš esmės liepė atlikti veiksmus, tik neaišku kokius, kaip, kam ir už kieno lėšas. Teismas skundžiama nutartimi visiškai formaliai įvertino faktines ir teisines aplinkybes bei, konstatavęs, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas nustatytu terminu, padarė formalią išvadą, jog administracinė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai. Apeliantas pažymi, kad šis privalomasis nurodymas yra apskųstas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir dėl jo vyksta ginčas. Apeliantas teigia, kad jis skųsdamas teismui šio nutarimo dalį, aiškiai nurodė, jog neturėjo galimybės įvykdyti privalomojo nurodymo, nes institucija, surašiusi šį dokumentą, nesugebėjo ir/ar nenorėjo paaiškinti, kaip konkrečiai šį privalomąjį nurodymą reikia įvykdyti. Asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn už nurodymo nevykdymą, jeigu institucija, davusi šį nurodymą, negali paaiškinti, kokius veiksmus reikia atlikti, kaip ir už kieno lėšas tai reikia padaryti. Apeliantas dar kartą nurodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 9 d. buvo patvirtinusi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Plane, vadovaujantis Aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 469 patvirtinto Atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano rengimo, derinimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo reikalavimais, turi būti numatytos ir įgyvendintos priemonės, kurios užtikrintų tinkamą juridinio asmens, užsiimančio, be kita ko, atliekų naudojimo veikla, veiklos nutraukimą, veiklos nutraukimo pasekmių pašalinimą ir pan. Planui 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (12)-LV4-1178 pritarė (be pastabų ir pasiūlymų) KRAAD. Esant patvirtintam UAB „(duomenys neskelbtini)“ Planui, visiškai nėra jokio pagrindo įpareigoti (duomenys neskelbtini) iš esmės įgyvendinti Plano priemones, kurias turėtų įgyvendinti veiklą nutraukęs subjektas, o už šių priemonių įgyvendinimo kontrolę atsakingas KRAAD. Nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, apelianto įsitikinimu, tokie KRAAD veiksmai, kuriais siekia perkelti atsakomybę (duomenys neskelbtini), kartu ir apeliantui, niekaip negali būti pripažinti atitinkantys proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo ir kitus Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus Viešojo administravimo principus ir negali būti pagrindas traukti administracinėn atsakomybėm (duomenys neskelbtini) darbuotoją.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad privalomuoju nurodymu Nr. (9)-LT2-9 KRAAD pareigūnas įpareigojo (duomenys neskelbtini) „nutraukti atliekų (19 01 12 dugno pelenai ir šlakai, nenurodyti 19 01 11) apdorojimo veiklą įrenginyje, esančiame ant Klaipėdos regiono nepavojingų atliekų sąvartyno kaupo.“ (duomenys neskelbtini) šį privalomąjį nurodymą 2016 m. rugpjūčio 1 d. apskundė KRAAD, tačiau privalomasis nurodymas nebuvo panaikintas. Vėliau privalomasis nurodymas buvo apskųstas teismui ir jo teisėtumas yra nagrinėjamas Klaipėdos apygardos administraciniame teisme. (duomenys neskelbtini), siekdamas ištirti naujas, Lietuvoje analogų neturinčias atliekų tvarkymo technologijas, ištirti naujas medžiagas (apdorotus nepavojingus dugno pelenus (šlaką), gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir sukurti jų panaudojimo modelį, tobulinti, optimizuoti vykdomą atliekų tvarkymo veiklą, mažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, kartu su partneriais 2016 m. liepos mėnesį pradėjo vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo atliekų deginimo įrenginio, apdorojimo, atskiriant metalo atliekas bei paruošimo tolimesniam panaudojimui, įrangos montavimo ir paleidimo – derinimo darbus. (duomenys neskelbtini) siekia kartu su partneriais atlikti mokslinius tyrimus, išbandyti naują produktą, išbandyti naujus procesus. (duomenys neskelbtini) partneriai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) universitetas. Vadovaudamasis Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis bei (duomenys neskelbtini) turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 (2015 m. spalio 1 d.) 20.19 punktu, (duomenys neskelbtini) apie šią veiklą, 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. (1.10)-2R-2496 informavo KRAAD. Apeliantas pažymi, kad TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Taisyklės, patvirtintos Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad Taisyklės netaikomos mokslinių tyrimų, jų plėtros veiklai arba naujų produktų ir procesų bandymui. Egzistuoja keturios veiklos, kurioms Taisyklės netaikomos: 1) mokslinių tyrimų veikla; 2) mokslinių tyrimų plėtros veikla; 3) naujų produktų bandymų veikla; 4) naujų procesų bandymų veikla. (duomenys neskelbtini) nurodyta veikla atitinka kelias Taisyklių 4 punkto sąlygas: 1) mokslinių tyrimų veiklos, 2) naujų produktų bandymų veiklos ir 3) naujų procesų bandymų veiklos. Tai reiškia, kad šių veiklų vykdymui TIPK leidimo nereikia. (duomenys neskelbtini), informuodamas KRAAD apie veiklos pasikeitimą, nurodė, kad yra siekis ištirti naują medžiagą, bus atliekamas dugno pelenų (šlako) apdorojimo proceso bandymas, kurio metu ant Klaipėdos regioninio sąvartyno kaupo (šalia dugno pelenų (šlako) sandėliavimo aikštelės), bus sumontuoti apdorojimo įrenginiai, kuriuose eksperimentiniu būdu bandoma atskirti metalo priemaišas, mechaniškai apdorojant nepavojingus dugno pelenus (šlaką). Darbų metu bus stebimi proceso ir gautos medžiagos kokybiniai parametrai. Taip pat, kad bus vykdomas gautos medžiagos mėginių tyrimas (išplovimo ir mechaniniai tyrimai) ir atitikties vertinimas, kurį atliks ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) universiteto darbuotojai. Tyrimo tikslas – sukurti apdorotų pelenų (šlako), panaudojant automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui, vertinimo modelį bei aprašyti apdorotų pelenų (šlako) taikymo kelių tiesyboje rekomendacijas. Taip pat pateikti šlako panaudojimo automobilių kelių (gatvių) konstrukcinių sluoksnių įrengimui sprendinius bei rekomendacijas produktų sertifikavimui. Be to, (duomenys neskelbtini), siekdamas išbandyti naują produktą, naujus procesus, dar 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 16-16-V pasitvirtino vidinį bendrovės standartą Nr. ĮST 163743744-1:2016, kuriame numatė atlikti pirminius paleidimo-derinimo darbus (naujų procesų bandymų veiklą), turėdamas tikslą įvertinti gautos medžiagos (produkto) kokybę ir jos panaudojimo galimybes. Šis procesas, įvertinus tai, kad Lietuvoje nėra nei analogų, nei teisinės, nei aplinkosauginės bazės, yra neišvengiamas, norint turėti naują produktą ir panaudoti jį pakartotinai statybos reikmėms. Be to, Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. (15.3)-A4-13207 pritarė atrankos išvadai, kad vykdant dugno pelenų (šlakų), iš atliekų deginimo įrenginių, apdorojimo, atskiriant metalo atliekas bei paruošiant tolimesniam panaudojimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Minėtu raštu Aplinkos apsaugos agentūra iš esmės pritarė šlako apdorojimo pastoviai veiklai sąvartyne. Nurodytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, apelianto įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai ignoravo akivaizdžias aplinkybes, t. y. kad (duomenys neskelbtini) vykdė nurodytas 3 veiklas. Kartu teismas apsiribojo nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) veikla yra ūkinė ir nelaikytina moksliniu tyrimu. Tačiau iš teismo argumentų nėra aišku, ar ši veikla nelaikytina ir naujų produktų bandymų veikla. Apeliantas dar kartą pažymi, kad Lietuvoje nėra jokių šių veiklų analogų, t. y. niekas tokių procesų nėra vykdęs, o šių procesų metu gautos medžiagos nėra bandęs. Lietuvoje nebuvo atlikta jokių tyrimų, nebuvo jokios teisinės ir aplinkosauginės bazės šiai veiklai vykdyti. Būtent dėl šių procesų ir produktų bandymų, atliktų tyrimų, tiesiogiai pateikiant duomenis ir dalyvaujant (duomenys neskelbtini), Aplinkos ministerija, derindama su (duomenys neskelbtini), priėmė pirmąjį, tokią veiklą reglamentuojantį, teisės norminį aktą. Nurodytų aplinkybių pagrindu, KRAAD visiškai nepagrįstai ir neteisėtai priėmė privalomąjį nurodymą, kuris suponuoja reikalavimą pasikeisti TIPK leidimo sąlygas vienkartinei trumpalaikei (bandymų) veiklai. KRAAD, priimdamas privalomąjį nurodymą ir iš esmės reikalaudamas nurodytai veiklai gauti TIPK leidimą, paneigia teisės akte įtvirtintą asmens teisę vykdyti veiklą (bandymus) be TIPK leidimo. Tokią išvadą patvirtina ir analogiškoje situacijoje Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. (15.9)-A4-8722, kuriuo atsakydama į UAB (duomenys neskelbtini) raštą, pastaroji institucija išreiškė poziciją, kad biologinio apdorojimo įrenginio su energijos gamyba paleidimo-derinimo darbai ir bandomosios-demonstracinės eksploatacijos vykdymas, siekiant nustatyti anaerobinio pūdymo proceso efektyvumą laikytinas atitinkančiu Taisyklių 4 punkte numatytas sąlygas, kai Taisyklės yra netaikomos, t. y., kai nereikia gauti/keisti TIPK leidimo. Todėl, apelianto tvirtinimu, privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nepagrįstas, nepagrįstai varžantis subjekto teisę vykdyti atitinkamą veiklą be TIPK leidimo, ir už tai jis be teisinio pagrindo patrauktas administracinėn atsakomybėn už neteisėto privalomojo nurodymo neįvykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą, apeliacinio skundo netenkinti, nes nubaustojo A. D. kaltė visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, jo veikos kvalifikuotos teisingai, administracinės nuobaudos paskirtos nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliaciniame skunde nubaustasis A. D. tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas atliekas saugojo I-os sekcijos vakarinėje dalyje dėl būtinojo reikalingumo, o privalomųjų nurodymų Nr. (9)-LT2-12 ir Nr. (9)-LT2-9 neįvykdė ne dėl (duomenys neskelbtini) ir jo, kaip darbuotojo, kaltės, nes institucija, davusi nurodymus, negalėjo paaiškinti, kaip duotus nurodymus, ir už kieno lėšas įvykdyti, šiuos nurodymus (duomenys neskelbtini) yra apskundęs Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).
Administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. administracinės bylos nagrinėjimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo metu, galiojusių iki 2017 m. sausio 1 d., ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.
Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiose ATPK 257 straipsnio ir šiuo metu galiojančiose ANK 569 straipsnio nuostatose numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio (ANK 569 straipsnio) taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotų atliekų saugojimo sąvartyno I-os sekcijos kaupo vakarinėje dalyje, pažeidžiant galiojančio TIPK leidimo II dalies 10 lentelėje nurodytas sąlygas
Kaip jau buvo minėta, apeliaciniame skunde nubaustasis A. D. tvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas atliekas saugojo I-os sekcijos vakarinėje dalyje dėl būtinojo reikalingumo, nes „(duomenys neskelbtini)“, prieš nutraukiant sutartį, buvo sukaupusi nekokybiškai išrūšiuotų ir netvarkingai susandėliuotų antrinių žaliavų, kurios ne tik užėmė visą teritoriją, numatytą jų TIPK leidime, bet ir užstatė priešgaisrinius rezervuarus, taip didinant gaisro pavojų, jų įmonei perėmus ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto vykdymą, nebuvo galimybės toliau vykdyti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas. Siekdamas pašalinti gaisro pavojų, taip pat išvengti galimų sankcijų, numatytų Finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių 260, 314.6 punktuose, už ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto užduočių neįvykdymą (mažiausia sankcija yra 10 procentų projekto vertės t. y. 1 288 809 eurų), apeliantas, kaip jų įmonėje atsakingas už ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimą, priėmė sprendimą laikinai perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyno 1-os sekcijos vakarinę dalį. Apeliantas pažymi, kad sprendimas perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotas antrines žaliavas į sąvartyno 1-os sekcijos vakarinę dalį jokios žalos niekam nepadarė, o padėjo išvengti finansinių sankcijų Lietuvos Respublikai ne mažiau kaip už 1 288 809 eurų. Be to, tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi disponavimo šiuo turtu teisę, o ji, ir iki šio turto perkėlimo, ir perkėlimo metu buvo nepasiekiama, siunčiami laiškai, kurie buvo siųsti ne tik bendrovei, bet ir akcininkams, grįždavo neįteikti. KRAAD dar 2016 m. liepos 27 d. tapo žinoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos (duomenys neskelbtini) teritorijoje nebevykdo, kad veikla buvo nutraukta staiga, netikėtai ir netvarkingai, o (duomenys neskelbtini), neturėdamas kitos išeities, perėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. Tačiau KRAAD pareigūnai neatvyko pasidomėti, ar tinkamai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė veiklą, ar įgyvendino atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą. Be to, TIPK leidimo pakeitimas visiškai nereiškia, kad (duomenys neskelbtini) perėmė visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, įskaitant išrūšiuotas (nors ir nekokybiškai) antrines žaliavas. (duomenys neskelbtini), pagal galiojančio TIPK leidimo sąlygas, tokios rūšies atliekų šalinti kategoriškai negali, lygiai taip pat, kaip negali realizuoti. KRAAD ne tik kad nesidomėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo pasekmėmis, bet ir atsakymo į kelis kartus užduotą klausimą: kieno lėšomis, kokiu būdu (duomenys neskelbtini) turėtų sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį turtą – antrines žaliavas, nepateikė.
Pažymėtina, jog ATPK 17 straipsnyje numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Taigi, esant būtinajam reikalingumui, atlikti atitinkami veiksmai, kurie nors ir formaliai atitinka ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, neužtraukia administracinės atsakomybės esant ATPK 17 straipsnyje numatytoms sąlygoms: 1) turi objektyviai egzistuoti pavojus, gresiantis valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms; 2) šis pavojus, atsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 3) šalinant objektyvų pavojų padaryta žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnui) nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, atitinkami veiksmai negali būti pripažinti atliktais esant būtinajam reikalingumui.
Iš 2016 m. birželio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) rašto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartinių nuostatų nevykdymo, siekdama įgyvendinti projektines užduotis, UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 13-121 (t. 1, b. l. 20).
2016 m. birželio 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad nuo 2016 m. birželio 27 d. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro sąvartyno teritorijoje, (duomenys neskelbtini), veikiantis Klaipėdos regiono komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginio operatorius (veiklos vykdytojas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė atliekų rūšiavimo (apdorojimo) veiklą. Atsižvelgiant į gamybinę būtinybę, ir į tai, kad (duomenys neskelbtini), kaip sistemos administratorius, yra atsakingas už mechaninio apdorojimo įrenginio veiklą, 2016 m. birželio 28 d. perims minėtą atliekų apdorojimo įrenginį iki naujo operatoriaus parinkimo ir, vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ 98.4., 105.1. punktais, prašė pakeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-KL.2-11/2015, nurodant veiklos vykdytoją – UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52). Iš aptartos UAB (duomenys neskelbtini) informacijos Aplinkos apsaugos agentūrai matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad bendrovė tik nuo 2016 m. birželio 28 d., ir laikinai, tik iki naujo operatoriaus parinkimo, perėmė iš veiklos vykdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“, šiai nutraukus atliekų rūšiavimo (apdorojimo) veiklą, komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginį, t. y. tik po to, kai buvo atliktas UAB (duomenys neskelbtini) nepavojingų atliekų sąvartyno patikrinimas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys duomenys nepaneigia aplinkybės, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. lapkričio 26 d. sudarytą sutartį Nr. 13-121 ne tik dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai vykdomos veiklos, bet ir dėl bendrovės didelių įsiskolinimų UAB (duomenys neskelbtini).
Iš 2016 m. birželio 14 d. rašto nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB (duomenys neskelbtini) susidariusio 54934,82 Eur dydžio įsiskolinimo, prašė sumokėti įsiskolinimą iki 2016 m. liepos 21 d. (t. 1, b. l. 19).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Iš nutarties aprašomosios dalies nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB (duomenys neskelbtini) yra 62074,25 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti savo įsipareigojimų neketina, yra nemoki nuo 2014 metų (t. 1, b. l. 49–51).
Teismo posėdyje Klaipėdos RAAD atstovė R. T. teigė, kad UAB (duomenys neskelbtini) turėjo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nieko nedirbo, nes UAB (duomenys neskelbtini) pats atliko patikrinimus, surašė patikrinimo aktus, tvirtino, kad tada jau reikėjo spręsti problemą, pripažino, kad atliekoms sudėti yra reikalinga teritorija, taip pat leidimas šioje teritorijoje laikyti atliekas (t. 1, b. l. 157).
Šiuo atveju akcentuotina, kad iš 2016 m. gegužės 12 d. rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini), atlikęs mišrių komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginio patikrą, būtent ir reikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojusi teikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas, pašalintų patikros metu surastus trūkumus, be kita ko, kad išvežtų antrines žaliavas tam, kad būtų atlaisvintas priėjimas prie priešgaisrinių rezervuarų (t. 1, b. l. 15).
Iš aptartų duomenų nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pasyvus, dar iki 2016 m. birželio 27 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnams atliekant UAB (duomenys neskelbtini) nepavojingų atliekų sąvartyno patikrinimą, tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir surado jos trūkumus, kuriuos įpareigojo pašalinti. Kartu UAB (duomenys neskelbtini) įpareigojo išvežti antrines žaliavas tam, kad būtų atlaisvintas priėjimas prie priešgaisrinių rezervuarų, ir tai nepaneigia apeliacinio skundo argumento, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkingai susandėliuotomis antrinėmis žaliavomis užstatė priešgaisrinius rezervuarus, taip neabejotinai didino gaisro pavojų. 2016 m. gegužės 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) pakartotinai kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atsakingo asmens paskyrimo, priminė, kad dar 2016 m. sausio 6 d. bendrovė kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to paties, tačiau toks asmuo nebuvo paskirtas (t. 1, b. l. 18). Byloje esančių vokų kopijos ir ant vokų esantys pašto antspaudai nepaneigia apeliacinio skundo argumento, kad UAB (duomenys neskelbtini) daug kartų siuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštus, kurie grįžo neįteikti (t. 1, b. l. 23–29).
Aptarti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2013 m. lapkričio 26 d. sutartį Nr. 13-121, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta nutraukti sutartį, kartu laikinai perimti sukauptas nekokybiškai išrūšiuotas ir netvarkingai susandėliuotas antrines žaliavas.
Kartu akcentuotina, kad 2015 m. rugsėjo 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, šį planą 2015 m. spalio 22 d. patvirtino Aplinkos apsaugos agentūros direktorius R. M. (t. 1, b. l. 36–39), šiam planui 2015 m. rugpjūčio 6 d. raštu Nr. (12)-LV4-1178 pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. K. (t. 1, b. l. 35). Pagal minėtą planą, nutraukus atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo visas atliekas priduoti atliekų tvarkytojams, įregistruotiems ATVR registre, išvalyti patalpas, sutvarkyti bendrovės teritoriją, betonuotą aikštelę bei atliekų laikymo aikštelę, esančią po stogine, visą patalpose esančią įrangą perduoti įrangos savininkui – (duomenys neskelbtini). Taip pat numatė, kad veiklos nutraukimo atveju bendrovės vadovas paskiria asmenį (-is), atsakingus už atliekų sutvarkymą – numatomos išlaidos darbuotojų darbo užmokesčiui sudarys 980 Eur (įvertinus visus mokesčius). Sutvarkyta Klaipėdos MA įrenginių teritorija nebebus potencialus taršos šaltinis. Sutvarkyta teritorija perduodama valstybinės žemės naudotojui – (duomenys neskelbtini). Plane numatytos priemonės turi būti įgyvendintos iki įmonės, kaip juridinio asmens, pasibaigimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo bankroto ar kitu atveju, kai privalo nutraukti atliekų naudojimo ar šalinimo veiklą, raštu pranešti Klaipėdos RAAD apie plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą.
Iš aptarto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo plano turinio aiškiai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, netgi bankroto ar kitu atveju, buvo įsipareigojusi tinkamai sutvarkyti teritoriją, apie plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą raštu pranešti Klaipėdos RAAD, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo. UAB (duomenys neskelbtini) ėmėsi priemonių tam, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdytų savo įsipareigojimus, atlikęs mišrių komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo įrenginio patikrą, dar 2016 m. gegužės 12 d. raštu pareikalavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojusi teikti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros valdymo, priežiūros ir komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas, išvežtų antrines žaliavas tam, kad būtų atlaisvintas priėjimas prie priešgaisrinių rezervuarų, todėl nėra pagrindo teigti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nesprendė susidariusios problemos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ antrinių žaliavų laikymo. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nepaneigta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ netvarkingai susandėliuotomis antrinėmis žaliavomis ne tik užėmė teritoriją ir trukdė UAB (duomenys neskelbtini) vykdyti komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo paslaugas, tačiau užstatė priešgaisrinius rezervuarus, taip neabejotinai didino gaisro pavojų. Kad gaisro kilimo pavojus buvo realus, todėl akivaizdu, kad buvo būtina spręsti klausimą dėl priėjimo prie priešgaisrinių rezervuarų atlaisvinimo, parodo ir Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikta informacija, iš kurios matyti, jog sąvartyne ne kartą degė buvusios šiukšlės (t. 2, b. l. 9–15). Teismo posėdyje Klaipėdos RAAD atstovė R. T. pati nepaneigė to, kad atliekoms sudėti yra reikalinga teritorija, taip pat leidimas šioje teritorijoje laikyti atliekas, todėl neabejotinai šiems klausimams išspręsti reikalingas laikas. Akcentuotina, kad nuo UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 12 d. rašto išsiuntimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo reikalaujama išvežti antrines žaliavas tam, kad būtų atlaisvintas priėjimas prie priešgaisrinių rezervuarų, pašalinti kitus nustatytus trūkumus, iki 2016 m. birželio 27 d., kai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai atliko UAB (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą, praėjo tik vos daugiau kaip mėnuo laiko.
Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo abejoti tuo, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas A. D., siekdamas pašalinti gaisro pavojų ir didelės žalos atsiradimą gamtai ir visuomenei, privalėjo atlaisvinti priėjimą prie priešgaisrinių rezervuarų, t. y. jis priėmė sprendimą laikinai perkelti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sukauptas nekokybiškai išrūšiuotas ir netvarkingai susandėliuotas antrines žaliavas į sąvartyno I-os sekcijos kaupo vakarinę dalį, veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, nes akivaizdu, kad greitai pašalinti pavojų kitomis priemonėmis, nebuvo objektyvios galimybės. Tam, kad būtų galima gauti teritoriją antrinių žaliavų laikymui, sutvarkyti visus procesinius formalumus, reikalingas laikas, o šiuo atveju, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė savo įsipareigojimų ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo priversta nutraukti su bendrove sutartį bei perimti iš jos antrines žaliavas, bendrovės sukauptų nekokybiškai išrūšiuotų ir netvarkingai susandėliuotų antrinių žaliavų laikymo problemą turėjo išspręsti skubiai, nes priešingu atveju būtų pažeisti ir priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai. Kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. D. veiksmų būtų buvusi padaryta kokia nors žala, bylos duomenimis nenustatyta. Tai, kad jokia žala nepadaryta, teismo posėdyje nepaneigė ir Klaipėdos RAAD atstovė R. T..
Atsižvelgiant į aptartų įrodymų visumą, nubaustajam A. D. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį nutrauktina, nes jis veikė būtinojo reikalingumo atveju (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl privalomojo nurodymo (9)-LT2-12 neįvykdymo
2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. M. surašė UAB (duomenys neskelbtini) privalomąjį nurodymą (9)-LT2-12, juo įpareigojo pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrūšiuotos kombinuotos pakuotės, popieriaus ir kartono pakuotės, plastikinės pakuotės atliekas iki 2016 m. rugsėjo 16 d. (t. 1, b. l. 54).
Apeliaciniame skunde nubaustasis A. D. tvirtino, kad privalomasis nurodymas (9)-LT2-12 buvo neįvykdytas ne dėl jo kaltės, atliekos priklauso nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB (duomenys neskelbtini) ne kartą prašė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento išaiškinti, kaip ir iš kieno lėšų turėtų būti vykdomas privalomasis nurodymas, dėl šio nurodymo panaikinimo yra paduotas skundas ir Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.
Pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnyje atitinkamai įtvirtinti privalomojo nurodymo įvykdymo ir privalomojo nurodymo apskundimo terminai nėra tarpusavyje susiję, t. y. privalomąjį nurodymą apskundus, jo įvykdymo termino eiga nestabdoma, ir kitoks aiškinimas prieštarautų šio įstatymo paskirčiai, jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui, todėl privalomojo nurodymo ginčijimas nesudarė kliūčių įgaliotiems pareigūnams surašyti A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jam pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį skirti nuobaudą.
Tačiau 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius Š. R. su skundu kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorių prašydamas panaikinti 2016 m. rugpjūčio 16 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektoriaus V. M. privalomąjį nurodymą (9)-LT2-12, motyvuodamas tuo, kad 2016 m. birželio 1 d. operatorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatnaujino paslaugų teikimo, todėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo priverstas nuo 2016 m. birželio 27 d. vienašališkai nutraukti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį. Operatoriaus vadovai ir akcininkai nebuvo pasiekiami, o mechaninio apdorojimo įrenginio darbą atnaujinti buvo būtina, tačiau objektyviai tai padaryti buvo neįmanoma dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją buvo užpildžiusi paliktomis antrinėmis žaliavomis. Todėl UAB (duomenys neskelbtini) buvo priverstas, esant būtinybei, perkelti antrines žaliavas iš aikštelės ant sąvartyno kaupo. Kartu pažymėjo, kad antrinė žaliava yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kuriuo disponuoti UAB (duomenys neskelbtini) neturi teisės. Nurodė, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neveikimo, įsiskolinimo darbuotojams, sutarties nevykdymo buvo visuotinai žinoma. Direktorius Š. R. prašė išaiškinti, kas, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas (t. 1, b. l. 55–57).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 6 d. rašte į 2016 m. rugpjūčio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus Š. R. skundą iš esmės neatsakyta nė į vieną skunde keliamą klausimą (t. 1, b. l. 58–59).
2016 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus viršininkas A. Ž. su skundu–prašymu dar kartą kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, nurodydamas analogiškus argumentus, kaip ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. skunde, teigė, kad privalomasis nurodymas yra formalus, neatitinkantis teisingumo, protingumo kriterijų, todėl pakartotinai prašė išaiškinti kas, kieno lėšomis, kokiu būdu ir panašiai turėtų sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas. Kartu prašė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą maksimaliam laikui (t. 1, b. l. 60–61).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte į 2016 m. rugsėjo 12 d. UAB (duomenys neskelbtini) skundą–prašymą nurodoma, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. patikrinimo metu Departamento pareigūnai nustatė pažeidimus, todėl privalomuoju nurodymu nurodyta iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas, privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsė, nes prašymas pratęsti šį terminą paduotas vėliau kaip prieš 5 darbo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos (t. 1, b. l. 62–63).
Pažymėtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas minėtame rašte nurodė tik tai, kad privalomuoju nurodymu nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. rugsėjo 16 d. pašalinti ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo neteisėtai saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekas, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) ši aplinkybė ir taip yra žinoma, todėl UAB (duomenys neskelbtini) ir kreipėsi į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl to, kaip įvykdyti privalomąjį nurodymą, nes atliekos priklauso nuosavybės teise ne jiems, bet UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 58–59).
2016 m. rugsėjo 13 d. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojas R. G. dar kartą kreipėsi su prašymu į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl išaiškinimo, kaip, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas (t. 1, b. l. 64), tačiau jokio atsakymo negavo.
Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką atsakingo valdymo (gero viešojo administravimo) principas įpareigoja valdžios institucijas bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą. Taigi asmuo, besikreipiantis į viešojo administravimo subjektą, pagrįstai tikisi, kad šis vienu ar kitu būdu išspręs jo keliamą klausimą, t. y. bus nustatytos faktinės aplinkybės, nurodyti teisės aktai, kuriais vadovaujantis subjektas priima sprendimą, ir sprendimo apskundimo tvarka.
Akcentuotina, kad bylos duomenimis nepaneigta, jog UAB (duomenys neskelbtini) ant sąvartyno I-os sekcijos kaupo saugojo antrines žaliavas, priklausančias nuosavybės teise būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šias antrines žaliavas buvo sukaupusi dar iki sutarties su ja nutraukimo. Kaip jau buvo nustatyta ir aptarta, UAB (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas laikinai perkėlė į sąvartyno I-os sekcijos vakarinę dalį dėl būtinojo reikalingumo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl to jokia žala nepadaryta. Pažymėtina, kad šiuo atveju nepaneigtas apeliacinio skundo teiginys, kad tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę disponuoti šiuo turtu. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą. Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patvirtinusi atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planą, jį 2015 m. spalio 22 d. patvirtino Aplinkos apsaugos agentūros direktorius R. M. (t. 1, b. l. 36–39), jam pritarė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. K. (t. 1, b. l. 35), iš kurio aiškiai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, netgi bankroto ar kitu atveju, įsipareigojo tinkamai sutvarkyti teritoriją, tam buvo numatytos atitinkamos lėšos ir panašiai, apie plane numatytų priemonių įgyvendinimo pradžią ir pabaigą raštu pranešti Klaipėdos RAAD, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo įsipareigojimų nevykdė ir nevykdo. Ši aplinkybė nepaneigia to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant savo įsipareigojimų, UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pagrindo kreiptis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą ir tikėtis išaiškinimo, kaip, nuo kada, kieno lėšomis ir kokiu būdu teisėtai, nepažeidžiant aplinkosauginių reikalavimų, turėtų tinkamai sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias antrines žaliavas, nes atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas 2015 m. spalio 22 d. buvo patvirtintas Aplinkos apsaugos agentūros, jam pritarė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, todėl akivaizdu, kad šioms institucijoms turėjo būti žinomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimas dėl antrinių žaliavų sutvarkymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto bylą, jos turtas perduodamas bankroto administratoriui. Byloje duomenų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto perėmimu, iškėlus jai bankroto bylą, nėra, tačiau yra pagrindo manyti, kad klausimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių antrinių žaliavų tinkamo sutvarkymo spręstinas bei derintinas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi. Tačiau dar kartą pažymėtina, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas į UAB (duomenys neskelbtini) prašymuose ir skunduose keliamus klausimus, neatsakė iš viso.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, teigti, kad byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. D. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad A. D. sąmoningai tyčia neįvykdė privalomojo nurodymo (9)-LT2-12, todėl jam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl privalomojo nurodymo (9)-LT2-9 neįvykdymo
2016 m. liepos 22 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos miesto agentūros vyresnysis inspektorius E. U. surašė privalomąjį nurodymą (9)-LT2-9, juo nurodė nutraukti atliekų (19 01 12 dugno pelenai ir šlakai, nenurodyti 19 01 11) apdorojimo veiklą įrenginyje, esančiame ant Klaipėdos regioninio nepavojingų atliekų sąvartyno kaupo, nes taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr. T-KL.2-9/2015 dugno pelenų ir šlakų apdorojimo veikla nenurodyta.
Tiek 2016 m. rugpjūčio 1 d. skunde, tiek 2016 m. spalio 18 d. paaiškinime Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, tiek vėliau skunde apylinkės teismui dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimo panaikinimo ir apeliaciniame skunde tvirtinama, kad UAB (duomenys neskelbtini), siekdamas ištirti naujas, Lietuvoje analogų neturinčias atliekų tvarkymo technologijas, ištirti naujas medžiagas (apdorotus nepavojingus dugno pelenus (šlaką), gautus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) ir sukurti jų panaudojimo modelį, tobulinti, optimizuoti vykdomą atliekų tvarkymo veiklą, mažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, kartu su partneriais 2016 m. liepos mėnesį pradėjo vykdyti nepavojingų dugno pelenų (šlako), gautų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrojo atliekų deginimo įrenginio, apdorojimo, atskiriant metalo atliekas bei paruošimo tolimesniam panaudojimui, įrangos montavimo ir paleidimo – derinimo darbus. (duomenys neskelbtini) siekia kartu su partneriais atlikti mokslinius tyrimus, išbandyti naują produktą, išbandyti naujus procesus. (duomenys neskelbtini) partneriai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) universitetas. Vadovaujantis Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis bei (duomenys neskelbtini) turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-KL.2-9/2015 (2015 m. spalio 1 d.) 20.19 punktu, (duomenys neskelbtini) apie šią veiklą 2016 m. liepos 11 d. raštu Nr. (1.10)-2R-2496 informavo KRAAD. TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 4 punkte nustatyta, kad Taisyklės netaikomos mokslinių tyrimų, jų plėtros veiklai arba naujų produktų ir procesų bandymui. Egzistuoja keturios veiklos, kurioms Taisyklės netaikomos: 1) mokslinių tyrimų veikla; 2) mokslinių tyrimų plėtros veikla; 3) naujų produktų bandymų veikla; 4) naujų procesų bandymų veikla. (duomenys neskelbtini) nurodyta veikla atitinka kelias Taisyklių 4 punkto sąlygas: 1) mokslinių tyrimų veiklos, 2) naujų produktų bandymų veiklos ir 3) naujų procesų bandymų veiklos. Todėl, UAB (duomenys neskelbtini) atsakingų darbuotojų, kartu ir nubaustojo A. D. nuomone, šių veiklų vykdymui TIPK leidimo nereikia.
2016 m. rugpjūčio 17 d. raštu Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius A. K. netenkino UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 1 d. skundo dėl privalomojo nurodymo (9)-LT2-9 panaikinimo, tačiau iš esmės jokių skundo netenkinimo motyvų, nenurodė. Dėl to, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) netaikytinos TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 4 punkte nustatytos sąlygos, neargumentavo ir nepagrindė (t. 1, b. l. 70–71).
Apelianto įsitikinimu, mokslinių tyrimų veiklai vykdyti TIPK leidimo nereikia, o Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas, priimdamas privalomąjį nurodymą ir reikalaudamas nurodytai veiklai gauti TIPK leidimą, paneigia teisės akte įtvirtintą asmens teisę vykdyti veiklą (bandymus) be TIPK leidimo. Tokį jo įsitikinimą, apelianto nuomone, patvirtina ir analogiškoje situacijoje Aplinkos apsaugos agentūros 2015 m. rugpjūčio 7 d. raštas Nr. (15.9)-A4-8722, kuriuo atsakydama į UAB (duomenys neskelbtini) raštą, pastaroji institucija išreiškė poziciją, kad biologinio apdorojimo įrenginio su energijos gamyba paleidimo-derinimo darbai ir bandomosios-demonstracinės eksploatacijos vykdymas, siekiant nustatyti anaerobinio pūdymo proceso efektyvumą laikytinas atitinkančiu Taisyklių 4 punkte numatytas sąlygas, kai nereikia gauti/keisti TIPK leidimo (t. 1, b. l. 74–75). Todėl, apelianto tvirtinimu, privalomasis nurodymas yra neteisėtas, nepagrįstas, nepagrįstai varžantis subjekto teisę vykdyti atitinkamą veiklą be TIPK leidimo.
Pažymėtina, kad šioje byloje Klaipėdos apygardos teismas nevertina TIPK leidimo išdavimo procedūros, kartu ir, ar pagrįstai buvo surašytas privalomasis nurodymas, tačiau dėl privalomojo nurodymo (9)-LT2-9 pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą. Skundą motyvavo analogiškai, jog UAB (duomenys neskelbtini) veikla atitinka TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 4 punkto sąlygas (t. 1, b. l. 108–112). Šiuo atveju vertinti aplinkybę, ar A. D. pagrįstai buvo surašytas privalomasis nurodymas (9)-LT2-9, yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo kompetencija. Kaip jau buvo minėta, privalomojo nurodymo neįvykdymas nėra susijęs su jo apskundimu teismui, tačiau pažymėtina, kad bylos duomenimis nepaneigta aplinkybė, jog tarp UAB (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) universiteto buvo pasirašytas susitarimas dėl bandymo eksperimentiniu būdu atskirti metalo priemaišas, mechaniškai apdorojant nepavojingus dugno pelenus (šlaką) (t. 1, b. l. 76). Apie šį projektą 2016 m. liepos 11 d. buvo informuotas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (t. 1, b. l. 21). Siekiant išbandyti naują produktą, naujus procesus, UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2016 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 16-16-V buvo patvirtintas vidinis bendrovės standartas Nr. ĮST 163743744-1:2016, kuriame numatyta atlikti pirminius paleidimo-derinimo darbus (naujų procesų bandymų veiklą), turint tikslą įvertinti gautos medžiagos (produkto) kokybę ir jos panaudojimo galimybes (t. 1, b. l. 78–83). Akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipdamasis į Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentą, turėjo teisę gauti argumentuotą atsakymą, dėl kokių priežasčių jų vykdoma veikla nesietina su bandymais, tačiau kaip jau buvo minėta, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas dėl to, kodėl UAB (duomenys neskelbtini) netaikytinos TIPK leidimų išdavimo tvarką reglamentuojančių Taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 4 punkte nustatytos sąlygos, neargumentavo ir nepagrindė ir UAB (duomenys neskelbtini) pagrįstų abejonių dėl to, kad bendrovė būtent tokią veiklą (bandymus) turi teisę vykdyti be TIPK leidimo nepaneigė.
Kaip jau buvo aptarta, kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, teigti, kad byloje yra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotojo A. D. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalyje, padarymo, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nenustatyta, kad A. D. sąmoningai tyčia neįvykdė privalomojo nurodymo (9)-LT2-9, todėl jam administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 51¹⁴ straipsnio 1 dalį nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį, kuria atmestas A. D. skundas dėl Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimo panaikinimo, panaikinti.
Panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. spalio 19 d. nutarimą, kuriuo A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalį, 51¹⁴ straipsnio 1 dalį (už privalomojo nurodymo (9)-LT2-12 neįvykdymą), 51¹⁴ straipsnio 1 dalį (už privalomojo nurodymo (9)-LT2-9 neįvykdymą).
A. D. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos ATPK 51² straipsnio 2 dalį, 51² straipsnio 2 dalį (už privalomojo nurodymo (9)-LT2-12 neįvykdymą), 51² straipsnio 2 dalį (už privalomojo nurodymo (9)-LT2-9 neįvykdymą) nutraukti (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).
Nutarimas neskundžiamas.