- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- 1-1101-1128/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06261-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pukinskas
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė-Butvilienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis R. S. 2022 m. vasario 22 d. apie 17.48 val., Vilniuje, Ozo g. 25, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Šiais savo veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
I. Teismo nustatytos aplinkybės
R. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 22 d. važiavo iš darbo Ukmergės mieste ir jam apie 16 val. paskambino svainis ir pasiūlė išgerti alaus. Supranta, kad tai negerai, svainis skiriasi. Susitiko išgerti pas svainį bute. Gėrė alų, išgėrė nedaug, 3 skardines 5,2 stiprumo, bet jis sunkiai perneša alkoholį, todėl tiek ir pripūtė. Jis alkoholį išgėrė pakankamai greitai, per pusvalandį, nes turėjo dar reikalų mieste, bet nieko nejautė, nesijautė girtumo. Žino, kad negali pernešti alkoholio, nes kai būna šventėje tik truputį išgeria ir būna apgirtęs, nors visi puikiai jaučiasi. Išgėręs alaus važiavo susitikti su žmogumi. Vairavo automobilį ,,Volvo XC70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Policijos pareigūnai jį sustabdė kažkur prie „Akropolio“. Savo veiksmus labai neigiamai vertina, neturi pasiteisinimo. Tai ne pirmas kartas, kai vairavo neblaivus, datos nepasakys, bet buvo prieš tai du kartus sustabdytas. Prašo tik kuo švelnesnės bausmės, nes vairavimas labai jam aktualus, nes važinėja į darbą į Ukmergę, o tai sudarys daug problemų, turės kažką pasamdyti, kad kas vežiotų, tai jam kainuos.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir jo gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu R. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 22 d., tikslaus laiko neprisimena, išvažiavo iš darbo Ukmergės mieste. Po darbo atvažiavo pas savo svainį A. L., adresu (duomenys neskelbtini). Jie kartu su A. L. išgėrė alaus, paplepėjo. Išgėrė apie 3 skardines alaus. Pabuvo apie pusę valandos. Tuomet nuėjo į įmonės automobilį „Volvo“ ir nusprendė važiuoti namo. Nesijautė neblaivus. Pradėjo važiuoti ir netoli „Akropolio“ jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai patikrino jo blaivumą ir išrašė šaukimą atvykti į policijos komisariatą. Dėl savo tokio poelgio labai gailisi. Nori paminėti, kad nežino, kur yra jo vairuotojo pažymėjimas.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2022 m. vasario 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. vasario 22 d. dirbant kartu su tyrėju A. B. iš operatyvaus valdymo pareigūno gavo pranešimą (buvo priskirti prie įvykio) ROIK 0122000111986 dėl to, kad A2 keliu nuo Ukmergės pusės į Vilniaus miestą įvažiuoja automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Apie 17.47 val. minėtas automobilis, kurį vairavo R. S., gim. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėtas važiuojantis Ozo gatve per tiltą link prekybos centro „Akropolis“, adresu Ozo g. 25, Vilnius, ir už tilto netoli minėto prekybos centro sustabdytas. Apie 17.50 val. Pasinaudojus alkotesteriu Drager Alcotest 6810 buvo patikrintas R. S. blaivumas, pirmuoju pūtimu alkotesteris parodė 2,63 promilės. Po maždaug 20 minučių apie 18.11 val. buvo patikrintas R. S. blaivumas, antruoju pūtimu alkotesteris parodė 2,68 promilės. Bendraujant su minėtu automobilio vairuotoju pastarasis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug 4 valandas. Pokalbio metu R. S. sutiko su padarytu pažeidimu. Pats patvirtino, kad pareigūnų sustabdytas neblaivus jis jau ne pirmą kartą. Pasinaudojus Policijos POLIS II sistema buvo nustatyta, kad R. S. 2010 ir 2016 m. būdamas neblaivus sukėlė eismo įvykį. Tais pačiais 2016 m. sukėlęs eismo įvykį pareigūnams siūlė kyšį dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir R. S. pripažintas kaltu. Taip pat patikrinus automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus nustatyta, kad automobilis priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes buvo priimtas sprendimas transporto priemonę priverstinai nuvežti į įmonei UAB „Tomadas“ priklausančią automobilių saugojimo aikštelę. Dėl minėtų nustatyti aplinkybių ir atsižvelgiant į asmens elgesį pažeidimo nustatymo metu buvo nuspręsta asmens nesulaikinėti, todėl asmuo buvo paleistas ir jam buvo įteiktas šaukimas 2022 m. vasario 24 d. 10.00 val. atvykti į Vilniaus miesto šeštąjį policijos komisariatą. Įvykis buvo filmuotas kamera BODY 1503.
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Pirmuoju tikrinimu alkotesteriu Drager Alcotest 6810 2022 m. vasario 22 d. 17.50 val. R. S. nustatytas 2,63 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.11 val. – 2,68 promilių neblaivumas (b. l. 20-25).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 32).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „VOLVO XC70 D5 AWD Kinetic“ vertė su PVM yra 5 440,00 Eur (b. l. 33).
Motyvuojamoji dalis
II. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas
BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog R. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jo kaltę patvirtina paties kaltinamojo R. S. parodymai, įvykio registracijos duomenys, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir kiti rašytiniai bylos medžiagos duomenys.
R. S. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.
R. S. atsakomybę dėl šios veikos lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
III. Bausmės skyrimo klausimai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam R. S. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui, nusikalstamą veiką asmuo padarė naudodamasis transporto priemone – padidinto pavojaus šaltiniu), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, į tai, jog nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį R. S.: dirbantis, neteistas (teistumas išnykęs) (b. l. 78-79), baustas administracine tvarka, turintis galiojančių nuobaudų (b. l. 75-76).
Teismas, atsižvelgdamas į išvardintas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta 75 MGL dydžio bauda, artima sankcijos minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, R. S. skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
IV. Kiti klausimai
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. S. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, nusikalstamai elgėsi piktnaudžiaudamas įgyta specialia teise. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. padarė nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino, neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, praeityje yra vairavęs neblaivus, jam nustatytinas 2 metų ir 6 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Termino pradžia skaičiuotina nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022 m. vasario 24 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.
Byloje nustatyta, kad R. S. padarė nusikalstamą veiką, naudodamasis automobiliu „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos nagrinėjimu metu nenustatyta, kad transporto priemonės savininkas būtų žinojęs ar galėjęs žinoti, jog jam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė bus naudojama daryti BK uždraustas veikas.
BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019).
Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad „VOLVO XC70 D5 AWD Kinetic“ vertė su PVM yra 5 440,00 Eur. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo R. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 5 440 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
R. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-54), specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 56-58) ir dokumentų paėmimas (b. l. 60-62). Jos paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.
Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304, 305, 307 ir 432 straipsniais,
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti R. S. bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Paskirti R. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 24 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5 440 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt eurų).
R. S. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank”, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele” banke. Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801.
2. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.