Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.; 11.3.; 21.9.10.; 21.17.12.; 21.17.17.; 21.19.11.; 21.11.11.

2021 m. kovo 19 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 229 straipsnio 2 dalį ir 45 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuo 2021 m. sausio 10 d., 15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., 21 val. (duomenys neskelbtini), karantino metu nesilaikė ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, tai yra su V. M., gyvenančiu Kaune atvyko į Raseinių rajono savivaldybę, kur tarp 18 val. – 21 val., (duomenys neskelbtini). apylinkėse abu medžiojo. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. papunkčio reikalavimų, sukėlė pavojų išplisti COVID-19 ligai.

Be to, R. M. pažeidė ginklų saugojimo, nešiojimo ar gabenimo tvarką, tai yra 2021 m. sausio 10 d. laikotarpiu tarp 21 val. ir 21.25 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse esančiame lauke, automobilyje VW Amaroc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės, be priežiūros paliko pro automobilio langus akivaizdžiai matomą į dėklą neįdėtą jam priklausantį graižtvinį šautuvą TIKKA T3, Nr. B02949. Tuo nesilaikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

Administracinio nusižengimo protokolą surašiusi institucija R. M. veiksmus kvalifikavo pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį ir 45 straipsnio 4 dalį.

R. M. rašytiniame paaiškinime (b. l. 24) nurodė, kad 2021 m. sausio 10 d., automobilyje VW Amaroc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padėtas jam priklausantis ginklas. Automobilis stovėjo paliktas medžiotojų klubo MK „G“ priklausančiuose medžioklės plotuose, šalia gyvenamojo namo, todėl jis kategoriškai nesutinka su teiginiu, kad ginklas buvo paliktas be priežiūros. Automobilis, buvo užrakintas, įjungta signalizacija, o jis trumpam buvo atsitraukęs nuo automobilio atlikti gamtinių reikalų į šalia automobilio esančius krūmus. Tuo tarpu, prie automobilio atvyko policijos pareigūnai, kurie paprašė pasitikrinti girtumą, vėliau klausinėjo ką jis su kolega čia veikia. Apie paliktą be priežiūros ginklą su pareigūnais nebuvo jokios kalbos, todėl toks teiginys jam yra nesuprantamas.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. paaiškino, kad 2021 m. sausio 10 d. apie 15 val. atvyko į Raseinių miestą dėl darbo pokalbio. Jis adresu (duomenys neskelbtini), kalbėjosi su T. D. dėl svetainių kūrimo, jų atnaujinimo. Po darbo pokalbio, maždaug 18 val., jis su kolega V. M. grįžo į jų būrelio medžioklės plotus ir jie abu ten medžiojo. Apie 21 -22 val. jie nusprendė patikrinti šėryklas ar yra maisto žvėreliams. Jie sustojo prie sodybos, užrakino mašiną ir nuėjo į krūmus, esančius netoli automobilio, matė, kad aplinkui mašiną vaikšto policijos pareigūnai. Parėjus prie mašinos, pareigūnai juos iš karto užsipuolė, kodėl ginklai palikti be priežiūros. Dėl ribojimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje pažeidimo, jis gali pasakyti, kad tą dieną į Raseinių rajono savivaldybę atvyko dėl darbo pokalbio, be to, jis priklauso medžiotojų būreliui ir yra nekilnojamojo turto bendrasavininku, kuris priklauso medžiotojų būreliui MK „G.“ ir yra Raseinių rajone. Medžiotojų būreliui jis priklauso apie 15 metų. Medžiotojų būrelis iš bendrų lėšų yra įsigijęs du medžiotojų namelius, kurie yra registruoti MK „G.“ vardu. Jam yra žinoma, kad buvo leidžiama judėti tarp savivaldybių, jei kitoje savivaldybėje yra registruotas nekilnojamas turtas arba vykstant darbo reikalais. Į medžioklės plotus jis atvažiavo apie 18 val. ir medžiojo maždaug tris valandas. Medžioklės lapus jie su kolega turėjo, tačiau tą dieną nieko nesumedžiojo. Jie norėjo patikrinti šėryklas, tada ketino vėl atsisėsti medžioti, tą dieną medžioklė dar nebuvo baigta, todėl jis su kolega nepadėjo ginklų į dėtuves. Be to, jie buvo savo medžioklės plotuose. Kai su kolega atsitraukė nuo automobilio, jis buvo užrakintas, įjungta signalizacija. Jis negalėtų pasakyti, kad ginklas pro automobilio langą matėsi akivaizdžiai, nes automobilio langai yra tamsinti, ginklai buvo padėti ant automobilio grindų, todėl ginklų akivaizdžiai nesimatė. Nuo automobilio buvo atsitraukęs maždaug apie 15 metrų. Pareigūnai patikrino jo ir kolegos V. M. blaivumą, jie abu buvo blaivūs. Pareigūnai jiems pasakė, kad atvyko pagal gautą pranešimą. Ginklo pareigūnai nepaėmė. Pareigūnai patikrino ar ginklų lizduose nėra palikta šovinių ar jie atitinka saugumo reikalavimus, kai tuo įsitikino, nusirašė ginklų numerius ir juos grąžino. Jie automobiliu atvyko dviese, nes tuo metu tai buvo leidžiama.

R. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 45 straipsnio 1 d. bei pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 2.1.7. punkto reikalavimą, numatantį asmenų ribojimą judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių, nes nuo 2021 m. sausio 10 d., 15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., 21 val., kartu su V. M., gyvenančiu Kaune atvyko į Raseinių rajono savivaldybę, kur tarp 18 val. – 21 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse abu medžiojo.

ANK 45 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (Visuomenės sveikatos srities Europos Sąjungos reglamentų ar sprendimų, higienos norminių aktų ar kitų visuomenės sveikatos srities teisės aktų, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimas), sukėlusios pavojų išplisti pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms, padarytos karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, padarymą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. M. neprisipažino padaręs pažeidimo numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad į Raseinių rajono savivaldybę 2021 m. sausio 10 d. vyko į darbo pokalbį, kuris įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad po darbo pokalbio, apie 18 val., nuvyko į medžiotojų klubo MK „G“ medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kartu su kolega V. M. medžiojo.

Pažymėtina tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu, tai yra 2021 m. sausio 10 d. galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226, 2.1.7. punktas (redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 7 d. iki 2021 m. sausio 13 d.) numatė, kad nuo 2020 m. gruodžio 16 d. 00:00 val. iki 2021 m. sausio 31 d. 24:00 val. Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojamas asmenų judėjimas tarp savivaldybių, išskyrus atvejus, kai vykstama: į savo gyvenamosios vietos savivaldybę; į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl artimųjų giminaičių mirties; į darbą (darbo reikalais), kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje; į aptarnaujančius tarptautinius keleivių maršrutus oro, jūrų uostus, autobusų stotis ar iš jų; dėl sveikatos priežiūros paslaugų; dėl kitų objektyviai pagrįstų neatidėliotinų priežasčių, kai vykimas į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę yra neišvengiamai būtinas. Šis ribojimas netaikomas asmenims – vienos šeimos ar vieno namų ūkio nariams, vykstantiems į kitą nei savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kurioje turi nekilnojamojo turto, priklausančio vienam iš šeimos ar namų ūkio narių nuosavybės teise.

To paties Vyriausybės nutarimo 2.1.8.1. punktas numatė, kad draudžiama daugiau nei vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio artimi kontaktai, išskyrus neatidėliotinus atvejus, kai reikia suteikti pagalbą, prižiūrėti sergančius ar negalinčius savimi pasirūpinti asmenis, taip pat 2.1.5.1 papunktyje nustatytus atvejus; 2.1.5.1. papunktyje numatyta, kad viešose vietose ir transporto priemonėse, išskyrus miesto, tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto priemones ar transporto priemones, kuriomis vykstama į darbo vietą ar iš jos, būti ne didesnėmis nei 2 asmenų arba vienos šeimos ir (ar) vieno namų ūkio narių grupėmis (teikiant keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi paslaugas, transporto priemonės vairuotojas į šį skaičių neįskaičiuojamas).

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

R. M. neginčijo aplinkybės, kad iš Kauno savivaldybės atvyko į Raseinių rajono savivaldybę, tačiau savo atvykimą jis grindė būtinumu, nes vyko į darbo pokalbį, o medžioklės plotuose buvo, nes yra bendrasavininkas ten esančio nekilnojamojo turto. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamos asmens argumentus parvirtina ir byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad R. M. 2021 m. sausio 10 d., 15 val. iki 2021 m. sausio 10 d., 21 val. kartu su V. M., gyvenančiu Kaune, atvyko į Raseinių rajono savivaldybę, kur tarp 18 val. – 21 val., (duomenys neskelbtini) apylinkėse abu medžiojo. Byloje esantis baikerių klubo „A. d.“ kvietimas R. M. atvykti į darbo pokalbį (b. l. 25), patvirtina, kad 2021 m. sausio 10 d. R. M. iš Kauno rajono savivaldybės į Raseinių rajono savivaldybę atvyko darbo reikalais, tai yra į darbo pokalbį. Be to, kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad R. M. yra medžiotojų klubo MK „G.“ narys bei klubo turimo nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininku (b. l. 26, 27-28, 29-30). Iš byloje esančių įrodymų visumos teismas daro išvadą, kad pagal tuo metu galiojusią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1226, redakciją R. M. vykdamas į darbo pokalbį bei būdamas nekilnojamojo turto, esančio Raseinių rajone bendrasavininku, atvykdamas iš Kauno rajono savivaldybės į Raseinių rajono savivaldybę nepažeidė minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatyto draudimo judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje tarp savivaldybių.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius R. M. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 45 straipsnio 4 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo teisena dėl ANK 45 straipnsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo R. M. atžvilgiu nutrauktina.

Be kita ko, R. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn ir už nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje padarymą, tai yra už tai, kad 2021 m. sausio 10 d. laikotarpiu tarp 21 val. ir 21.25 val., (duomenys neskelbtini)apylinkėse esančiame lauke, automobilyje VW Amaroc, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ant galinės sėdynės, be priežiūros paliko pro automobilio langus akivaizdžiai matomą į dėklą neįdėtą jam priklausantį graižtvinį šautuvą TIKKA T3, Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimų.

ANK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą. Ši teisės norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius ginklo, šaudmenų saugojimą, laikymą, nešiojimą ar gabenimą.

Pažymėtina tai, kad nors institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, kad R. M. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies reikalavimus, tačiau iš minėto teisės akto nuostatų matyti, kad Ginklų ir šaudmenų nešiojimąsi ir gabenimą reglamentuoja šio įstatymo 33 straipsnis, kurio 1 dalis, kuri numato, jog „Asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo.“ Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, to paties straipsnio 4 dalis numato, jog „Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad 2021 m. sausio 10 d. R. M. pagal medžiotojų klubo MK „G“ išduotą medžioklės lapą turėjo teisę medžioti, buvo medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Vadinasi tą dieną dėl medžioklinio ginklo naudojimo ir nešiojimo jam turėjo būti taikomi ne Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimai, o medžioklės plotuose ginklų naudojimui nustatyti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai, tai yra 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“.

Šių Medžioklės taisyklių 59 punkte nurodyta, kad „Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Šių taisyklių 60 punktas numato, kad „Medžioklinis ginklas išimamas iš dėklo tik atvykus į medžioklės plotus ir užpildžius medžioklei reikalingus dokumentus, užtaisomas – tik atsistojus į šaudymo vietą linijoje, atsisėdus į tykojimo bokštelį ar kitą tykojimo vietą, sėlinant ar medžiojant grandine ar katilu – pradėjus medžioti. B ir C kategorijos trumpieji šaunamieji ginklai užtaisomi, kai siekiant nutraukti kančias pribaigiamas sužeistas arba gyvagaudžiais spąstais pagautas medžiojamasis gyvūnas. Jeigu medžiojant einant su užtaisytu ginklu tenka įveikti kliūtį (peršokti upelį ar kanalą, perlipti tvorą, pereiti slidų lieptą ir visais kitais atvejais, kai kyla pavojus parkristi), prieš ją įveikiant būtina išimti šovinius iš ginklo vamzdžių. Medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde, jeigu šautuvas atlaužiamas - atlaužtas. Pasibaigus medžioklei, medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami“.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ANK 569 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų visumos nustatyta, kad 2021 m. sausio 10 d. apie 18 val. R. M. kartu su V. M. atvyko į medžiotojų klubo MK „G“ medžioklės plotus, esančius (duomenys neskelbtini) apylinkėse kur maždaug iki 21 val. medžiojo, po ko sugalvojo patikrinti ar šėryklose yra maisto. Šiek tiek pavažiavę bei ginklus palikę automobilyje, nuėjo į krūmus atlikti gamtinių reikalų.

Medžioklės taisyklėse nustatytų medžioklinio ginklo naudojimo ir nešiojimo reikalavimuose nurodyta, kad medžioklinis ginklas įdedamas į dėklą, o šoviniai iš medžioklinio ginklo išimami pasibaigus medžioklei, taip pat numatyta, kad medžioklės metu judant medžioklės plotų vienete iš vienos medžiojimo vietos į kitą medžioklinis ginklas nešamas arba vežamas be šovinio lizde. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams ir radus medžioklinius ginklus automobilyje VW Amaroc, medžioklė dar nebuvo pasibaigusi. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir R. M., kuris paaiškino, kad vyko patikrinti šėryklų, išlipęs iš automobilio, jį užrakino, įjungė signalizaciją ir nuėjo į šalia esančius krūmus atlikti gamtinių reikalų. Patikrinęs šėryklas ketino toliau medžioti. Ginklą automobilyje vežėsi iš lizdo išėmęs šovinius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Teismas, objektyviai ir visapusiškai įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamą R. M., konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje R. M., neįdėjęs medžioklinio ginklo į dėklą, negali būti laikomas pažeidusiu saugaus elgesio medžioklėje reikalavimus, numatytus Medžioklės taisyklėse, nei juo labiau ginklų laikymo, saugojimo, nešiojimo ar gabenimo taisykles, numatytas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, kadangi jis būdamas MK „G“ medžioklės klubo medžiotoju, tą dieną medžiojo klubui priklausančiame medžioklės plote, su savimi turėjo medžioklės lapą, o privažiavus policijos pareigūnams prie jo automobilio, medžioklės jis dar nebuvo baigęs, o tik važiavo į kitą medžioklės vietą.

Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad R. M. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus ar kokį nors Medžioklės taisyklių punktą, susijusį su šaunamojo ginklo laikymu ir gabenimu, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinio nusižengimo teiseną R. M. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų ANK 45 straipsnio 4 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.