- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-18
- Bylos Nr.
- AN2-117-935/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00514-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- L. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų procesinių sprendimų esmė
1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimu L. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį (norma, galiojusi iki 2024 m. liepos 1 d.) 3000 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas UAB „I.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, 2024 m. gegužės 7 d. sudarė darbo sutartį Nr. 80-1 ir priėmė į darbą, baristos padėjėjos pareigas V. K., gimusią (duomenys neskelbtini). Tarp darbuotojos ir darbdavio nustatyti visi darbo sutarties požymiai – susitarimas dėl darbo funkcijų atlikimo – baristos padėjėja, paklusimas nustatytai darbo tvarkai (vykdė darbdavio nurodymus), esant atlygintinam darbo pobūdžiui (susitartas valandinis atlygis 4,55 Eur (darbo užmokestis)), tačiau atsižvelgiant į tai, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privalomai tinkamai nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, L. J., leidęs dirbti bendrovės naudai darbuotojui, neapdraustam valstybiniu socialiniu draudimu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 9 d. nutartimi Institucijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimą paliko nepakeistą ir L. J. skundą atmetė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. nutraukti.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad vien aplinkybė, jog VSDFV neįrašė L. J. teiktų duomenų į registrą, savaime nepatvirtina, jog jis veikė neteisėtai bei jo kaltės padarius teisės pažeidimą. Šiuo atveju L. J. atliko visus būtinus veiksmus, kurie yra numatyti DK, t. y. su darbuotoju iki darbo pradžios buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, buvo pateikti pranešimai VSDFV, darbuotojui buvo mokamas darbo užmokestis, deklaruotas ir sumokėtas gyventojų pajamų mokestis. Teiktų duomenų neįrašymą lėmė VSDFV sprendimas, kuris nepriklauso nuo L. J. valios.
5. Skunde pažymima, kad administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog darbo santykiai buvo realūs ir tinkamai įforminti. Su darbuotoju, kuris vykdė darbines funkcijas, buvo sudaryta darbo sutartis, buvo pildoma darbo laiko apskaita, apskaičiuotas ir deklaruotas darbo užmokestis, priimtos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) patvirtintos gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos, buvo teikiami pranešimai VSDFV.
6. Apeliantas tvirtina, kad VSDFV pateiktos suvestinės savaime neleidžia nustatyti jo pateiktų pranešimų turinio, jų pateikimo būsenų ir eigos, todėl šių suvestinių nepakanka tam, kad būtų galima daryti išvadas dėl darbdaviui numatytos pareigos neįvykdymo. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas turėjo aiškintis teiktų deklaracijų turinį, nes jis leistų nustatyti, ar pranešimai buvo pateikti tinkamai ir be klaidų. Darbdavio (jo atstovo) pareiga yra tik pateikti pranešimą, o ne jį priimti. Pareiga apdoroti šiuos duomenis po darbo santykių pradžios tenka ne apeliantui, o VSDFV, nes jie jau buvo teisėti ir įforminti darbo sutartimi.
7. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad DK nėra įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kontroliuoti VSDFV, o VSDFV neturi teisės nustatyti, koks ūkio subjektas vykdo ar nevykdo veiklą, VSDFV sprendimai negali tapti spaudimo įmonėms priemone. DK yra įtvirtinta asmens įdarbinimo tvarka, kurios apeliantas kaip įmonės vadovas laikėsi. Įmonės veiklos pabaiga nustatoma per likvidavimo ar nemokumo procesą, o ne VSDFV vidiniais dokumentais. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo atsižvelgti į VSDFV vertinimus dėl įmonės veiklos, tuo labiau, kad šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl nelegalaus darbo, o ne įmonės ginčas su VSDFV.
Žemesnės instancijos teismas
8. Skunde pabrėžiama, kad pagal DK santykiai prasideda nuo darbo sutarties įsigaliojimo, o ne nuo duomenų įrašymo į VSDFV registrą. Darbdavys turi pareigą tik pranešti apie asmens įdarbinimą, šiuo atveju tai ir buvo padaryta. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prilygino VSDFV duomenų neįrašymą į registrą darbdavio pareigos nevykdymui, nors DK darbdaviui nustato pareigą pranešti, o ne užtikrinti tai, kad pateikti duomenys būtų įrašyti į registrą.
9. Apeliantas aiškina, kad, vertinant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, turi būti vadovaujamasi DK nuostatomis, o VSDFV vidiniai sprendimai negali paneigti realiai egzistavusių ir teisėtai įformintų darbo santykių tarp veikiančio nebankrutuojančio ūkio subjekto ir darbuotojo. Priešingu atveju žemesnės galios administraciniam sprendimui yra suteikiama didesnė reikšmė nei DK normoms. VSDFV administracinis sprendimas dėl veiklos nevykdymo, priimtas pagal socialinio draudimo teisės aktus, negali būti laikomas pagrindu paneigti darbo santykių teisėtumą pagal DK.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. J. VSDFV pateikė pranešimus apie asmens įdarbinimą, t. y. jis įvykdė teisės aktuose numatytą pareigą. Šiuo atveju VSDFV nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad deklaracijos SD-1, SD-2 ar SAM nebuvo teiktos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovas prašo L. J. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad įstatymų leidėjas DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatas, jų imperatyvų vykdymą sieja ne su techniniu veiksmu (pranešimo apie darbo sutarties sudarymą ir asmens priėmimą į darbą pateikimu), o su darbuotojo socialinių garantijų užtikrinimu (valstybiniu socialiniu draudimu). Tinkamas pranešimas apie asmens įdarbinimą yra tuomet, kai viena šalis (darbdavys) pateikia pranešimą, o kita šalis (VSDFV teritorinis skyrius) pateiktą darbdavio pranešimą priima. Nagrinėjamu atveju pateiktas pranešimas VSDFV apie darbuotojo įdarbinimą buvo atmestas. Įmonės direktorius L. J., ignoruodamas pranešimo atmetimą (apeliaciniame skunde nėra neigiama, kad apeliantas žinojo, jog pranešimas buvo atmestas), vis tiek darbuotojui leido realiai pradėti dirbti. Direktorius nesiėmė jokių veiksmų, kad pirmiausia būtų pašalinamos priežastys, dėl kurių pranešimas buvo atmestas ir tik tuomet pakartotinai būtų teikiamas naujas pranešimas apie darbuotojo įdarbinimą. Institucijos atstovas nesutinka su apelianto pozicija, kad pranešimas VSDFV yra tik techninis veiksmas.
13. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir visapusiškai. Pažymima, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu VSDFV atstovės paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta priimti L. J. teiktus pranešimus. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtu sprendimu nesudaro pagrindo teigti, kad šis sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas.
14. Institucijos atstovas yra įsitikinęs, kad Institucijos vyriausiasis darbo inspektorius, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, įvertino byloje užfiksuotus įrodymus bei priėmė teisingą sprendimą. Paskirta bauda (įvertinus sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą) yra teisinga ir nevertintina kaip per griežta, proporcinga padarytam teisės pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
L. J. apeliacinis skundas atmestinas.
15. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, administracinio nusižengimo byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (ANK 651 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde asmuo turi teisę pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (ANK 651 straipsnio 4 dalis). L. J. apeliaciniame skunde prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vis tik apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra privalomas ar būtinas, todėl administracinio nusižengimo byla pagal L. J. apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutarties, kuria Institucijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas, nėra pagrindo.
17. UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Šioje normoje yra įtvirtinta asmens įdarbinimo tvarka, kuria siekiama įgyvendinti ir darbuotojo teisę į socialinį draudimą, tokiu būdu užtikrinant, jog jis bus apdraustas ligos, nelaimingo atsitikimo darbe ir kitais draudimais, jo teisę į tinkamą socialinio draudimo stažo skaičiavimą, darbdavio pareigos mokėti socialinio draudimo įmokas vykdymą ir t. t. ir kurios privalo laikytis darbdavys.
18. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad L. J., būdamas UAB „I.“ vadovu, 2024 m. gegužės 7 d. sudarė rašytinę darbo sutartį Nr. 80-1, pagal kurią V. K. buvo priimta dirbti UAB „I.“ baristos padėjėja, nustatant, kad darbuotoja pradeda dirbti 2024 m. gegužės 8 d. (t. 1, b. l. 29). Nagrinėjamu atveju nekilo ir nekyla jokių ginčų dėl to, kad tarp darbdavio UAB „I.“ bei darbuotojos V. K. susiklostė darbo teisiniai santykiai, darbuotoja pagal sudarytą darbo sutartį dirbo nuo 2024 m. gegužės 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., jai buvo mokamas darbo užmokestis. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad UAB „I.“ pranešimą apie V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2024 m. gegužės 8 d. (1-SD pranešimą) teikė per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (toliau – EDAS) 2024 m. gegužės 7 d., tačiau šis pranešimas buvo atmestas, kol neišnyks aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, jog UAB „I.“ veiklos nevykdo. Pakartotinai 1-SD pranešimų apie V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. nebuvo teikiama (t. 1, b. l. 86-87). Iš VSDFV Panevėžio skyriaus atstovo rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjo registre nėra įrašytų V. K. draudžiamųjų pajamų ir valstybinio socialinio draudimo įmokų nuo 2024 m. gegužės 7 d. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (t. 1, b. l. 90). Akivaizdu, kad L. J. vadovaujamoje įmonėje dirbusi V. K. nebuvo įrašyta į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, tuo pačiu ji netapo valstybinio socialinio draudimo dalyve, t. y. nebuvo apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu, jai nebuvo skaičiuojamas socialinio draudimo stažas ir kt. Tuo pačiu teigtina, kad susidariusioje situacijoje V. K. neįgijo garantijų, kurias įgyja legaliai įdarbinti bei dirbantys asmenys, o darbdavys išvengė dalies pareigų, susijusių su legaliai dirbančiu asmeniu, vykdymo.
19. L. J. tvirtina, kad jis įvykdė visus veiksmus, numatytus DK, t. y. jis sudarė rašytinę darbo sutartį su darbuotoja iki darbo pradžios, taip, kaip numatyta įstatyme, pateikė pranešimą VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojos priėmimą į darbą, darbuotojai mokėjo darbo užmokestį, deklaravo ir sumokėjo gyventojų pajamų mokestį, todėl jis administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas nepagrįstai. Taip pat apeliantas tvirtina, kad aplinkybė, jog jo teikti duomenys nebuvo įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, neturi reikšmės jo veiksmų vertinimui, nes tokių duomenų neužfiksavimas nepriklausė nuo jo valios. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teisės pažeidėjo pozicija neturi pagrindo sutikti.
20. Iš VSDFV Panevėžio skyriaus atstovo pateiktos informacijos matyti, kad įvertinus tai, jog draudėjas UAB „I.“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui buvo skolingas už ne mažiau kaip tris praėjusius kalendorinius mėnesius iš eilės, nesikreipė dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei iki reikalavime nurodyto termino nepateikė veiklą įrodančių dokumentų, sprendimu, priimtu 2023 m. gruodžio 29 d., buvo konstatuota, kad UAB „I.“ veiklos nevykdo ir įmonė buvo įrašyta į Nevykdančių veiklos draudėjų sąrašą. Apie priimtą sprendimą draudėjas UAB „I.“ 2023 m. gruodžio 29 d. buvo informuotas per EDAS (t. 2, b. l. 2-3, 5). Nekyla abejonių, kad L. J. žinojo apie VSDFV Panevėžio skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą įtraukti jo vadovaujamą UAB „I.“ į Nevykdančių veiklos draudėjų sąrašą, taip pat jis žinojo, jog įmonė yra įtraukta į šį sąrašą ir tuo metu, kai buvo sudaryta darbo sutartis su V. K. ir teikiamas socialinio draudimo pranešimas apie jos įdarbinimą UAB „I.“. Faktą, kad L. J. žinojo apie 2023 m. gruodžio 29 d. sprendimą, patvirtina tai, jog jis teikė prašymus bei skundus, susijusius su šiuo sprendimu. Čia pažymėtina, kad iš L. J. 2024 m. sausio 19 d. skundo manyti, jog jam yra žinoma, kad VSDFV atmeta jo teikiamus pranešimus (taip pat ir 1-SD, 2-SD) (t. 2, b. l. 8-9). Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad L. J. žinojo ir suprato, jog jo 2024 m. gegužės 7 d. teikiamas pranešimas apie V. K. įdarbinimą (kaip ir anksčiau teikti kiti pranešimai) bus atmestas, nes UAB „I.“ yra įtraukta į Nevykdančių veiklos draudėjų sąrašą. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis tinkamai vykdė darbdavio pareigą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą pranešti VSDFV. Šiuo atveju L. J. veikė tyčia, t. y. jis suvokė pavojingą veikos pobūdį (suprato, kad jo pranešimas apie asmens įdarbinimą nebus priimtas ir darbuotojas nebus įrašytas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą) ir norėjo taip veikti.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad darbuotojas tampa apdraustu valstybiniu socialiniu draudimu, jam pradedamas skaičiuoti socialinio draudimo stažas ir sudaromos prielaidos gauti teisės aktuose numatytas išmokas tuomet, kai yra pagrindas įregistruoti ir yra įregistruojama jo socialinio draudimo pradžia. Kaip jau minėta, L. J. žinojo, kad jo teikiamas pranešimas apie V. K. įdarbinimą nebus priimtas ir ši darbuotoja netaps valstybinio socialinio draudimo dalyve, jos socialinė apsauga faktiškai nebus užtikrinta. Taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad jis tinkamai vykdė savo kaip darbdavio atstovo pareigas, susijusias su asmens teisėtu įdarbinimu. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad tarp darbuotojos ir darbdavio buvo sudaryta darbo sutartis, darbuotojai buvo mokamas darbo užmokestis, deklaruojami mokesčiai, nepaneigia nelegalaus darbo fakto. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su teiginiu, kad priimti pranešimą apie darbuotojo įdarbinimą nėra darbdavio atstovo pareiga, tačiau jo pareiga yra teikti tokį pranešimą, kurį priimti pareiga kyla VSDFV teritoriniam skyriui. Šiuo atveju, įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teigtina, jog VSDFV teritoriniam skyriui nekilo pareiga priimti L. J. teikto pranešimo, todėl L. J. kaip darbdavio atstovas neturėjo teisės leisti pradėti dirbti V. K..
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teiginiais, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti įvertintas UAB „I.“ teiktų deklaracijų turinys, jų būsenų pakeitimas, registracijos numeriai ir komentarai. Apeliantas tikina, kad nurodyti duomenys yra reikšmingi, nes leistų įvertinti, ar pranešimai buvo pateikti tinkamai ir be klaidų. Vis tik čia pažymėtina, kad UAB „I.“ VSDFV pranešimas apie V. K. įdarbinimą nebuvo priimtas, nes įmonė buvo pripažinta nevykdančia veiklos ir VSDFV neturėjo teisės priimti pateikto SD-1 pranešimo, o ne dėl kokių nors pranešimo turinio trūkumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 13 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad VSDĮ 13 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, jog draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo, t. y. nesumoka įmokų 3 mėnesius ar ilgiau, nesikreipia dėl įsiskolinimo atidėjimo arba nepateikia veiklą patvirtinančių dokumentų Valstybinio socialinio draudimo fondo reikalavimu. Sprendimu pripažinti draudėją nevykdančiu veiklos tik konstatuojama draudėjo padėtis ir užtikrinamas socialinio draudimo sistemos funkcionavimas bei darbuotojų socialinių garantijų apsauga. Be to, sprendimas pripažinti draudėją nevykdančiu veiklos nereiškia, kad įmonė yra likviduojama ar jai inicijuojamos nemokumo procedūros. Įvykdžius nustatytus reikalavimus ar pateikus trūkstamus dokumentus, įmonės veiklos statusas gali būti atkurtas.
24. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog L. J. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl šių priežasčių apeliacinis skundas negali būti tenkinamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 9 d. nutartį nepakeistą ir L. J. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.