- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-29
- Bylos Nr.
- II-741-428/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 4-62-3-00555-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje – V. R. skundą institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinei dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
V. R. prašė pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio 2010 m. liepos 8 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. – 50 Lt (penkiasdešimt litų) bauda.
Administracinė nuobauda jam paskirta už tai, kad 2010 m. balandžio 14 d. vairuodamas transporto priemonę, apie 11.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant žalios vejos, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.5 punktą.
Šalies argumentai
V. R. skunde (b.l. 3-4) nurodė, jog per paskutinius metus jis nei karto nėra pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, padarytas pažeidimas mažareikšmis, kadangi ant vejos automobilis buvo užvažiavęs tik vienu ratu, automobilio kitaip pastatyti negalėjo, nes vėlų vakarą grįžus namo stovėjimo aikštelė jau buvo pilna automobilių. Taip pastatydamas automobilį jokios žalos vejai nepadarė, pažeidimas buvo padarytas nesant tyčios nepaklusti įstatymams, o esant būtinajam reikalingumui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ATPK 124¹ str. 2 d. numatyta vairuotojų atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymą, stovėjimą ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimą ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimą šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku. Kelių eismo taisyklių 155.5 punktas draudžia sustoti ir stovėti ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu).
Byloje esantys įrodymai – tarnybinis pranešimas (b.l.10), fotonuotraukos (b.l. 11) patvirtina, kad V. R. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 2 d., tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 155.5 punktą. Išnagrinėjus bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą (ATPK 250 str.). Pareiškėjo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 2 d., bei nuobauda paskirta numatytos sankcijos už padarytą teisės pažeidimą ribose.
Nepagrįsti V. R. skundo argumentai, kad pažeidimą padarė esant būtinam reikalingumui.
ATPK 17 straipsnyje būtinasis reikalingumas apibrėžiamas kaip administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviems teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-438-2934/2010).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmuo V. R. veika atitiko būtinojo reikalingumo sąlygas. Byloje nenustatyta jokių duomenų, jog būtų kilusi kokia nors reali grėsmė V. R. interesams, jeigu automobilį jis būtų palikęs stovėti kitoje leistinoje vietoje, o ne ant žalios vejos.
Iš esmės V. R. neginčydamas padaryto teisės pažeidimo, kelia ATPK 30¹ str. taikymo ir nuobaudos individualizavimo klausimą.
Pažymėtina, kad skiriant nuobaudą turi būti atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. (ATPK 30 str. 2 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos taikytinos ir nagrinėjant pažeidėjo skundą teisme.
Skiriant administracinę nuobaudą, kaip ir taikant bet kokią valstybinės prievartos priemonę, būtina laikytis Konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus optimaliausiai gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Pažymėtina, kad ATPK 30¹ str. nuostatos paprastai taikytinos esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios neatsietinos nuo pažeidėjo asmenybės, jo turtinės ar socialinės padėties, kurių buvimas ATPK 30¹ str. taikymo aspektu leidžia daryti išvadą apie materialinės teisės normos sankcijos taikymo šiam pažeidėjui neatitikimą teisingumo ir protingumo kriterijams.
Byloje nustatyta, kad V. R. pažeidimą pripažįsta, dėl pažeidimo padarymo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.) Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidimas padarytas neturint tikslų nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, nenustatyta, kad minėtu pažeidimu būtų padaryta kokio nors dydžio žala aplinkai ir aplinkiniams.
Įvertinus visumą aplinkybių, kurias patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat atsižvelgus į V. R. padaryto pažeidimo pobūdį, jo asmenybę, teigtina kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pritaikius administracinį teisės pažeidimą padariusiam asmeniui švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 124¹ str. 2 d. sankcijoje. Taigi, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. R. atžvilgiu taikytinas ATPK 30¹ str., ir jam skirtina švelnesnė nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja
n utaria:
Skundą patenkinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio 2010 m. liepos 8 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriuo V. R. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 124¹ str. 2 d. – 50 Lt bauda, pakeisti ir V. R. paskirti įspėjimą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.