Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1043-655/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-21
Bylos Nr.
1-1043-655/2015
Teisminio proceso Nr.
1-12-1-01644-2014-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ainora Kornelija Macevičienė
Nukentėjusysis
A. P.
Civilinis ieškovas
Teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Ramūnas Vanagas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1043-655/2015Proceso Nr. 1-12-1-01644-2014-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.27.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 21 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ainora Kornelija Macevičienė,sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,nukentėjusiajam A. P.,civilinio ieškovo atstovei M. S.,nedalyvaujant civilinio ieškovo – Teritorinės ligonių kasos atstovei V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio l dalį - l metų laisvės atėmimo bausme, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. pasipriešino valstybės tarnautojui. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2014-05-30, apie 2.45 val., Kalvarijų g. 57, Vilniuje, Lietuvos policijos mokyklos kursantui A. P. sulaikius A. K. už pažeidimo viešoje vietoje padarymą ir vedant jį į tarnybinį automobilį, kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui: aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, rankomis pastūmė A. P. ir pradėjo bėgti, į teisėtus reikalavimus sustoti nereagavo. Prie Kalvarijų g. 58, namo A. P. pasivijus A. K. ir pakartotinai bandant jį sulaikyti, šis tyčia smogė dešine ranka nukentėjusiajam į kairįjį petį, bandė jį nugriauti. Grumtynių metu abu nukrito ant žemės, dėl ko A. P. buvo padaryti abiejų plaštakų ir dešinio kelio odos nubrozdinimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei suplėšytos uniformines kelnės - tuo Vilniaus aps. VPK buvo padaryta 25, 23 EUR turtinė žala.

Apklausiamas teismo posėdyje A. K. savo kaltės dėl įkaltintos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir paaiškino, kad kuo kaltinamas supranta, kaltu neprisipažįsta. Tos dienos labai gerai neatsimena, tuo metu buvo vėlus vakaras, jis buvo su mergina. Vienu metu nuėjo už kampo nusišlapinti. Šlapinantis kažkas jo paklausė ar netrukdo, atsisukęs pamatė policijos pareigūnus, kurių jis atsiprašė, sakė, kad daugiau taip nedarys. Norėjo ramiai pabaigti vakarą su mergina, o pareigūnai paprašė pažymėjimo, kurio jis neturėjo. Pareigūnai jam nieko nesakė, nusivedė prie mašinos ir pradėjo sodinti į ją, todėl pradėjo bėgti. Bėgo ilgai, kažkur tai atsitrenkė, o kai pavargo, jį pasivijo vienas iš pareigūnų. Pasivijęs iš karto spyrė į veidą, papurškė dujomis, todėl atvestas prie mašinos vėmė. Iškvietė greitąją, kurios prireikė pareigūnams.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad bėgo todėl, kad neturėjo asmens kortelės ir norėjo išvengti važiavimo į policijos komisariatą, buvo išgėręs. Nestumdė pareigūnų, nes bėgdamas pavargo, policijos pareigūnai jį gulintį ant žemės spardė. Tiksliai neprisimena, bet vienas pareigūnas, bandydamas jį pavyti atsitrenkė į mašiną. Nesižvalgė, todėl nežino, ar atsitrenkęs pareigūnas parkrito. Bėgdamas girdėjo garsą, kad žmogus šalia bėga, jis bandė spirti kaltinamajam per kojas, bet jam nepavyko. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis patikslino, kad įvardinti pareigūno negali, nes bėgdamas nesižvalgė. Viešoje vietoje šlapinosi todėl, kad šalia nėra bendro naudojimo tualeto. Nėra tikras, ar mergina matė, kai policininkai prie jo priėjo, bet kai jį vedė į mašiną, matė. Buvo pradedantis gyventi savo asmeninį gyvenimą, pradėjęs dirbti ir manė, kad verčiau reikia pabėgti, o ne grumtis su dviem policininkais.

Nukentėjusysis A. P. teismui paaiškino, kad asmeniškai kaltinamojo nepažįsta, piktumų neturi. Įvykio vakarą su kolega stovėjo aikštelėje ir pamatė kaip kaltinamasis atėjo už namo ir pradėjo šlapintis ant sienos. Išlipę iš mašinos, pasakė kaltinamajam, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, paprašė jo asmens tapatybės kortelės. Kai kaltinamasis pasakė, kad asmens dokumento neturi, paėmė jį už rankos ir priėjo prie tarnybinio automobilio. Kai atidarė mašinos dureles, kaltinamasis nustūmė nukentėjusįjį ir pradėjo šalintis. Kai šalinosi bandydamas pasprukti, užkabino kitą automobilį. Jis bėgo kiemais, todėl pasivijo kaltinamąjį tik Kalvarijų gatvėje. Kai sugriebė jį už rankos ar peties, jis atsisuko ir smogė kumščiu nukentėjusiajam. Pataikė į dešinę petį. Bandė nukentėjusįjį parversti ant žemės, todėl nukrito kartu. Krisdamas nukentėjusysis susižalojo ir susiplėšė kelnes. Pribėgęs kolega padėjo jį sulaikyti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad kai vijosi kaltinamąjį, ragino sustoti, abu su kolega buvo uniformuoti. Susižalojo abu kelius ir rankas, buvo suplėšytos uniformos kelnės. Kaltinamasis buvo išgėręs. Kai vedė sulaikytą kaltinamąjį, buvo priėjusi viena arba dvi merginos, bet ką jos sakė, neatsimena. Vydamasis kaltinamąjį už jokios mašinos neužkliuvo ir nepargriuvo - pargriuvo nuo grumtynių. Kaltinamąjį vijosi apie 400 metrų. Atsakydamas į kaltinamojo klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad nespyrė kaltinamajam į galvą, o dujas purškė kolega. Kartu su kolega

užlaužė rankas kaltinamajam ir kolega uždėjo antrankius. Dujos buvo panaudotos, nes kaltinamasis

priešinosi. Kai nukentėjusysis pasivijo kaltinamąjį ir norėjo sustabdyti, jis trenkė, todėl susigrūmę nukrito. Nukritus abiems ant žemės, nukentėjusysis toliau laikė kaltinamąjį, šis bandė ištrūkti, todėl kolega panaudojo dujas, kartu užlaužė kaltinamajam rankas.

Liudytojas V. V. teismui nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, prisimena, kad budėjimo metu, prie Rinktinės g. 42 namo, pamatė, kaltinamąjį. Priėjus ir prisistačius, bei paprašius asmens dokumento, jis pasakė, kad neturi. Pilietis buvo neblaivus, dokumentų neturėjo, todėl paprašė prieiti iki tarybinio automobilio. Pradžioje jis sutiko, pradėjo eiti link automobilio ir staiga, nustūmęs kolegą pradėjo šalintis per kiemus. Bėgdamas per kiemus, užkliuvo už mašinos. Pareigūnai jį vijosi, ragino sustoti, bet šis į komandas nereagavo ir nuo Rinktinės g. 42 namo, bėgo per kiemus link Kalvarijų turgaus. Kolega, kuris bėgo pirmas, jį pavijo ir sulaikė. Sulaikant kaltinamąjį įvyko grumtynės, nes jis vengė būti sulaikytas. Liudytojas pribėgęs, pareikalavo nusiraminti. A. K. tuo metu gulėjo ant žemės ir mėgino keltis, muistėsi, akivaizdžiai vengė sulaikymo, todėl panaudojo dujas ir antrankius. Kaltinamojo rankos buvo užlaužtos už nugaros. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas patikslino, kad tuo metu, kai A. P. bandė sulaikyti kaltinamąjį už rankos, pastarasis priešinosi, o kai abu parkrito, kaltinamasis stojosi, muistėsi. Grumtynių metu A. P. ranką nusibrozdino, susiplėšė kelnes. Nukentėjusysis ir liudytojas darbo metu buvo su uniformomis. Kai sulaikę kaltinamąjį atėjo prie automobilio, kažkokia mergina buvo prisistačiusi.

Nors kaltinamasis A. K. neigia pasipriešinęs policijos pareigūnui, baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam pareikštą kaltinimą. Nors kaltinamasis neigia pasipriešinęs, tačiau duodamas parodymus, jis iš esmės patvirtino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad vengdamas sulaikymo bėgo nuo policijos pareigūnų, paaiškino tokio savo elgesio motyvus. Be kaltinamojo nurodytų aplinkybių, jo kaltę visiškai patvirtina detalūs nukentėjusiojo, liudininko parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės išsamiai nurodytos policijos pareigūnų V. V. ir A. P. tarnybiniuose pranešimuose ir jų prieduose, pareigūno A. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 6,7,8-9,10).

Paciento, patyrusio traumą apžiūros lape užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. P. buvo sužalotas tarnybos metu (b.l, 7-9,16). 2014-09-09 atlikus A. P. medicininių dokumentų apžiūrą nustatyta, abiejų plaštakų ir dešinio kelio odos nubrozdinimai, tai padaryta paveikus kietais, bukais ar bukabriauniais daiktais prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ( b.l. 17)

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį – jis pasipriešino valstybės tarnautojui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką A. K. padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamasis administracine tvarka baustas (b.l. 75), teistas (b.1.76-80), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė. ( b.l. 85) Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centre gydytas. Dng.: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas.(b.l.87) Vilniaus priklausomybės ligų cente į įskaitą neįrašytas. 2009-02-11 kreipėsi konsultacijos dėl narkotikų vartojimo, (b.l. 88) VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė ( b.l. 86). 2014-10-02 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadoje Nr. 91TPK-PL-414/2014 nurodyta, kad skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga. ( b.l. 93)

Kaltinamąjį ir padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį, vadovaujantis BK 61 str. nustatytomis bausmių skyrimo taisyklėmis, parenkant nuo sankcijoje numatyto bausmės vidurkio.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 11,34 EUR civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo A. P. gydymo. Vilniaus apskrities VPK pareiškė 25,23 EUR ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Pareikšti ieškiniai yra visiškai pagrįsti ir įrodyti, todėl tenkintini.

2015-02-20 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo“, kuriuo prašo priteisti iš A. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Prašymas netenkintinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Taigi nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo. Šioje baudžiamojoje byloje, būtinas gynėjo dalyvavimas yra įtvirtintas BPK 51 straipsnio 2 dalyje, kadangi advokato paskyrimo metu, kaltinamojo laisvė buvo suvaržyta. Taigi gynėjo dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Vilniaus valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-303 str.,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti vienerius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką visiškai įskaityti bausmės laiką atliktą pagal ankstesnįjį nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2015-05-21).

Kardomosios priemonės kaltinamajam, kuris šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, neskirti.

Civilinius ieškinius tenkinti ir iš A. K. priteisti :

Vilniaus teritorinė ligonių kasai - 11,34 EUR, Vilniaus apskrities VPK - 25,23 EUR.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė