Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

J. V. ir J. V. (toliau kartu – pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su pareiškimu (el. b. apyrašo t. I, l. 1–5), prašydami panaikinti 2022 m. rugsėjo 17 d. valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) savitarnos pranešimą (prašymo registracijos Nr. 717E, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – Vilniaus CMS)), kuriuo buvo atsisakyta registruoti jų dukrą, gimusią (duomenys neskelbtini), kaip M. V. ir įpareigoti VĮ Registrų centrą ir Vilniaus miesto CMS registruoti jų dukros gimimą, registruojant vaiko vardą M., o pavardę V..

Pareiškėjai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, kurią nusprendė pavadinti M. V. ir norėjo užregistruoti ją per elektroninę VĮ Registrų centro sistemą, tačiau 2022 m. rugsėjo 17 d. gavo pranešimą, jog neregistruos jų dukros vardo M. ir pasiūlė registruoti vardą M. arba R., taip pat pasiūlė pareiškėjams kreiptis dėl lietuviškos vardo rašybos į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (toliau – VLKK). Pareiškėjai nurodė, kad dukrai vardą M. pasirinko neatsitiktinai, nes jis yra jiems svarbus, kadangi įprasmina ryšį su pareiškėjos J. V. šeimos istorija, kurią sutuoktiniai, dabar susilaukę savo vaiko, nori išsaugoti. Paaiškino, kad pareiškėjos J. V. seneliai iš mamos pusės yra kilę iš (duomenys neskelbtini), jos prosenelė M. Z. (mergautinė pavardė F.), kurią visi vadino M., buvo (duomenys neskelbtini), o prosenelis – P. Z., tačiau pareiškėjos močiutės O. Z. biologinis tėtis buvo ne P. Z., o (duomenys neskelbtini) kilmės vyras L. B.; pareiškėja J. V. savo kilme didžiuojasi, tačiau pareiškėjos močiutės vaikystės laikotarpiu istorinis kontekstas buvo kitas ir ryšys, šiuo atveju – tėvystės – su (duomenys neskelbtini) tautybės asmeniu reiškė tik mirtį, močiutės tikrasis (biologinis) tėtis – L. B., buvo sušaudytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) bendruomenės bendrosiose ganyklose) (duomenys neskelbtini) kartu su dar dešimt tūkstančių žmonių, kai močiutei tebuvo (duomenys neskelbtini) metai, o močiutės broliui V. – (duomenys neskelbtini) metai, kadangi buvo ištekėjusi už (duomenys neskelbtini), prosenelė M., gelbėdama savo vaikus nuo savo pačios tėvynainių, tik atsitiktinumo dėka ir pati liko gyva, todėl po vyro sušaudymo labai greitai ištekėjo už ūkyje dirbusio (duomenys neskelbtini) P. Z., kuris užaugino O. ir V., todėl abu ir laiko savo tikruoju tėvu P. Z., o ne L. B., ši istorija pareiškėjams yra dalis pareiškėjos J. V. tapatybės, t. y. faktas, kad ji turi ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) šaknų, todėl vardas M. sutuoktinių dukrai yra ypatingas, nes būtent šis vardas savyje apima tiek ryšį su M. pro-proseneliu L. B. per graikišką / hebrajišką / persišką vardo kilmę (M., kuris reiškia (duomenys neskelbtini)), tiek su pro-prosenele M. (vokiška M. vardo variacija M.). Teigė, kad Lietuvoje labiau įprastą vardo variaciją – M. – jie supranta kaip absoliučiai kitą vardą, vardas M. ir M. skamba visiškai skirtingai, yra skirtingo ilgio, sunkumo, tuo labiau VĮ Registrų centro siūlytas vardas R. neturi absoliučiai jokios sąsajos su jų dukrai išrinktu vardu M.. Pareiškėjų teigimu, VLKK pateikta nuomonė apie vardus, kad vardas būtų kaitomas ir moteriško vardo galūnė būtų -a; -ė, reiškia tik VLKK pageidavimą, tačiau tai nėra būtina ar privaloma sąlyga, nurodė, kad lietuvių kalboje moterų vardai įprastai turi galūnę -a arba -ė, tačiau šiuo atveju vardas M., užrašytas lietuviškais rašmenimis, atitinka vaiko lytį (aiškiai galima suprasti apie moterišką lytį), be to, jų dukra, suteikus jai vardą M., nebūtų vienintelis asmuo, turintis tokį vardą Lietuvoje, nes šiuo metu yra registruotos (duomenys neskelbtini) mergaitės, kurioms yra suteiktas vardas M..