Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios S. K. prašymą (teikimą) dėl teismo nuosprendžiu nustatytų prievolių solidariai atlyginti nusikaltimu padarytas žalas modifikavimo į dalines (nuteistosios dalies solidariose prievolėse nustatymo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2021 m. gruodžio 13 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų apkaltinamuoju nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeistu apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi, be kitų asmenų pareiškėja S. K. buvo pripažinta kalta dėl įvykdymo nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje (veiką perkvalifikavus iš to paties straipsnio 2-osios dalies) ir nuteista 30 parų arešto bausme, kurios vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles atidėtas 6 mėn. Tuo pačiu nuosprendžiu, iš dalies patenkinant nukentėjusios nuo nusikalstamos veikos uždaros akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį, jai iš nuteistosios pareiškėjos S. K. buvo priteista (solidariai su kt. nuteistaisiais) : 1) 5000 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo (solidariai su nuteistaisiais V. A., A. S. ir R. K.), bei 2) 2500 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo (solidariai su nuteistaisiais V. A., A. S., J. V. (J. V.), R. K., J. J. (J. J.), O. Z. (O. Z.), A. R. ir A. G.), viso – 7500 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas (teikimas) vertinamas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl atmetamas.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kuomet nagrinėjant (tolygu ir vykdant sprendimą dėl jo visiško ar dalinio patenkinimo) baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį kyla klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja (kaip ir yra nagrinėjamu atveju), turi būti taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio ir civilinio proceso kodeksų (toliau – ir CK, CPK) normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai nustatytų vykdytinų solidariai su kitais nuteistaisiais nusikaltimu padarytų žalų atlyginimo prievolių modifikavimas nuteistosios prašomu būdu yra negalimas dėl dviejų aplinkybių : pirma, CK 6.116 straipsnio 1 dalis draudžia skolininkui, nepriklausomai nuo vykdytinos prievolės pobūdžio (solidari prievolė ar individuali (dalinė), perkelti savo skolą (jos dalį) kitam asmeniui vienasmeniu sprendimu ar sutartimi su trečiuoju asmeniu (-imis) be kreditoriaus, nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini), sutikimo. Tokio sutikimo nepateikė nei pati į teismą su nagrinėjamu prašymu pasikreipusi nuteistoji, nei rengiant bylą nagrinėjimui teismui posėdyje tiesiogiai pati kreditorė, kuriai buvo įteikta prašymo kopija bei pasiūlyta per įstatymu nustatytą procesinį terminą pateikti savo poziciją dėl nuteistosios prašymo esmės. Patenkinus nuteistosios prašymą, likusi (nepriskirta jai) dalis solidarių prievolių tektų (būtų perkelta) likusiems solidariems bendraskoliams, todėl nesant kreditoriaus sutikimo, toks perkėlimas nėra galimas (CK 6.116 straipsnio 1 dalis). Antra, CK 6.6 straipsnio 6 dalimi įstatymų leidėjo yra nustatytas imperatyvas – visi bendraskoliai (taigi ir pareiškėja) yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa (šiuo atveju solidari) prievolė, nagrinėjamu atveju – iki bus atlygintos abi nusikaltimu padarytos ir teismo nuosprendžiu priteistos solidariai atlyginti žalos, be to, to paties straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad solidarios prievolės atveju kreditorius turi teisę reikalauti (savo nuožiūra pasirinkti), kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyriumi, taigi ir nuteistoji pareiškėja, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (kreditoriaus nuožiūra). Taigi akivaizdu, kad modifikavus prievolės pareiškėjos prašomu būdu, būtų be teisėto tam pagrindo apribotos kreditoriaus subjektyvinės teisės į priteistų solidariai žalų atlyginimą. Įstatymas šiuo atveju numato vienintelį atvejį, kuomet vienas iš bendraskolių gali būti atleistas nuo solidarios prievolės – kai kreditorius, vėlgi veikdamas laisva savo valia ir apsisprendimu, atskirai ir besąlygiškai priima dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolių ir pakvitavime nurodo, jog gavo būtent tą dalį iš konkretaus skolininko, - tai vertinama atsisakymu solidarios prievolės to konkretaus skolininko atžvilgiu (CK 6.6 straipsnio 8 dalis). Tokio kreditoriaus pakvitavimo nei jis pats, nei šią bylą inicijavusi nuteistoji (bendraskolė) nepateikė, todėl nesant tokio pakvitavimo su kreditoriaus pareiškimu, ir šiuo aspektu toks prievolės modifikavimas pareiškėjos atžvilgiu nėra galimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, 361, 362 bei 364 straipsniais,

nutaria:

Nuteistosios S. K. prašymą (teikimą) atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijų įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.