Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. S., atstovaujamo įstatyminio atstovo V. S., ieškinį atsakovėms R. M., A. V. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė A. V. M. atsiliepimo į ieškinį, kitų prašymų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp R. S. (dab. M.) V. S.. Nepilnamečio vaiko L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. S., iš R. S. priteistas išlaikymas sūnui L. S., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. lapkričio 14 d. iki vaiko L. S. pilnametystės. Šis sprendimas įsiteisėjo 2020 m. kovo 19 d. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis buvo nukreipta vykdyti skubiai. Atsakovė R. M. iki 2020 m. birželio 30 d. nebuvo sumokėjusi nei vienos pinigų sumos, skirtos sūnaus išlaikymui. Susidariusi išlaikymo įsiskolinimo suma buvo 3 900 Eur.

2019 m. gruodžio 16 d. Dovanojimo sutartimi Nr. 5082 atsakovė R. M. perleido savo motinai atsakovei A. V. M. jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1/3 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. antstolės išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad iš atsakovės R. M. buvo išieškota 4261,38 Eur sūnaus L. S. išlaikymui (200 Eur fiksuotas mokėjimas nuo 2018-11-14), t.y. visa išlaikymo įsiskolinimo suma. Ieškovas teigia, kad nuo to laiko atsakovė išlaikymo sūnui vėl nebeteikia, yra susidariusi 600 Eur skola, atsakovė pajamų neturi, atsakovė savo motinai padovanojo vienintelį turėtą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, todėl yra visi pagrindai tenkinti ieškinį.

Dėl actio Pauliana taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra atskleistos Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) Kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) Ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) Nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) Skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) Skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) Trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) Kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės bei kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

Taigi viena CK 6.66 straipsnio taikymo būtinų sąlygų – actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą.

Kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais. Teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo. Minėta, kad skubiai vykdytinu 2019 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimu, iš atsakovės R. M. (S.) buvo priteistas išlaikymas sūnui L. S., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. lapkričio 14 d. iki vaiko L. S. pilnametystės. Vadinasi, ginčijamo sandorio sudarymo metu (2019 m. gruodžio 16 d.), ieškovas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę.

Nagrinėjamoje byloje iš VĮ „Regitra“, VĮ Registrų centras, VSDFV pažymų matyti, kad atsakovės vardu nėra registruota jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, iš jos nėra išskaičiuojamas valstybinis socialinis draudimas.

Dėl nurodytų priežasčių yra pagrindas konstatuoti, kad ginčijama 2019 m. gruodžio 16 d. turto dovanojimo sutartis buvo sudaryta nepaisant to, kad atsakovė R. M. neturėjo nuolatinio darbo užmokesčio ir kito turto, į kurį, vykdant teismo sprendimą, galėtų būti nukreiptas susidariusio išlaikymo įsiskolinimo išieškojimas. Aplinkybė, kad ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo metu R. M. įsiskolinimas ieškovui buvo tik už 13 mėnesių (apie 2 600 Eur), neturi esminės reikšmės, nes jos prievolė mokėti išlaikymą ieškovui yra tęstinio pobūdžio. Dėl to R. M., būdama iš esmės nemoki ir neatlygintinai perleisdama vienintelį jos turimą turtą, į kurį galėjo būti nukreipiamas ieškovo išlaikymo išieškojimas pagal teismo sprendimą, pažeidė jo, kaip kreditoriauss, teisę į išlaikymą. Tai, kad atsakovės susidaręs įsiskolinimas buvo išieškotas antstolės, nelemia priešingos išvados, nes ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo grėsmė egzistuoja nuolat – R. M. savo prievolės mokėti išlaikymą ieškovui tinkamai nevykdo ir toliau, nuolatinio darbo užmokesčio, kito turto neturi. Tokios išvados atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl actio Pauliana instituto taikymo tėvų (skolininkų) pareigos mokėti vaikui išlaikymą atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Z. S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007; kt.).

Dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusių acio Pauliana ieškiniu ginčijamą neatlygintinį sandorį, (ne)nesąžiningumo bei sandorio sudarymo neprivalomumo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Pagal šio straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus.

Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretūs nesąžiningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės išimtys. Įrodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iš CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesąžiningumo prezumpcijų taikymą, sandorį sudariusioms šalims nesąžiningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo našta, siekiant paneigti nesąžiningumą ir apsiginti nuo ieškinio, tenka joms pačioms. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais.

Įvertinusi įrodymus šioje byloje, atsakovės R. M. nesąžiningumo prezumpcija, sudarant ginčijamą turto dovanojimo sutartį su savo motina, nepaneigta. Sudarydama ginčijamą dovanojimo sandorį atsakovė žinojo apie savo tęstinę prievolę ieškovui, šios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jos mokumui, priešingas išvadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl sutarties su atsakove R. M. sudariusios atsakovės A. V. M. (ne)sąžiningumo laikytina, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesąžiningumo prezumpcija, tačiau šiuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, A. V. M. (ne)sąžiningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Pareiga rūpintis nepilnamečiais vaikais, juos materialiai išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jų pilnametystės. Tik vaikams sulaukus pilnametystės pasibaigia, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, tėvų pareiga išlaikyti vaikus (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.194 straipsnio 3 dalis). Tačiau net ir vaikams sulaukus pilnametystės, savaime dėl šio fakto neišnyksta prievolės, atsiradusios dėl netinkamo abiejų ar vieno iš tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (CPK 376 straipsnis).

Atsižvelgiant į prioritetines vaikų teises konstatuotina, kad atsakovės neturėjo jokio pagrindo sudaryti ginčijamą sandorį.

Dėl senaties termino skaičiavimo actio Pauliana atveju

Viena actio Pauliana ieškinio patenkinimo sąlygų siejama su sutrumpintu vienerių metų ieškinio senaties terminu. Actio Pauliana senaties termino eigos pradžios momentas nustatomas taikant CK 6.66 straipsnio 3 dalį, pagal kurią šis terminas prasideda nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kasacinis teismas, konkretindamas senaties termino skaičiavimo taisykles bylose pagal actio Pauliana, yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises.

Nagrinėjamu atveju actio Pauliana pagrindu ginčijama 2019 m. gruodžio 16 d. sudaryta turto dovanojimo sutartis, kurios pagrindu R. M. motina atsakovė A. V. M. įgijo nuosavybės teises į ginčijamą turtą ir šis faktas įregistruotas viešame registre. Byloje nustatyta, kad įrašas Nekilnojamojo turto registre apie ginčo turto įregistravimą atsakovės A. V. M. vardu galioja nuo 2019 m. gruodžio 17 d. Kreditoriaus ieškinys šioje byloje pareikštas 2020 m. birželio 30 d. Taigi pagrindas konstatuoti CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo išieškojimo nukreipimo į perleistą turtą

Pagal CK 1.95 straipsnio 1 dalį pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Toks sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37, 6.465 straipsniai). Kadangi sandoris, kuriuo buvo perleistas atsakovės R. M. nekilnojamasis turtas, yra neatlygintinis (dovanojimas), tai nėra įstatyme įtvirtintų apribojimų restitucijai taikyti (CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 1–3 dalis), t.y. ginčo turtas įsiteisėjus teismo sprendimui vėl tampa R. M. asmenine nuosavybe.

Ieškovas prašo nukreipti ieškovo L. S. reikalavimą dėl 3 900 Eur išlaikymo išieškojimo į perleistą turtą: 1/3 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Likusią po ieškovo L. S. reikalavimo patenkinimo turto vertės dalį grąžinti atsakovei R. M..

Kaip matyti iš bylos medžiagos, antstolės V. D. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0004/19/01460 pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo iš R. S. (M.). Vykdymo procesas nėra sustabdytas.

Įsiteisėjus teismo sprendimui ir ginčo turtui grįžus asmeninėn R. M. nuosavybėn vykdymo procesas tęsis pagal CPK VI dalies normas, reguliuojančias vykdymo procesą. Jo metu išieškotojas ir skolininkas gali sudaryti taikos sutartį (CPK 595 straipsnis), skolininkas gali sprendimą vykdyti geruoju, o to nedarant gali būti taikomos priverstinės vykdymo priemonės (CPK 624 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal pateiktus VĮ Registrų centras duomenis, ginčijamo turto, šiuo metu priklausančio A. V. M., vertė yra apie 30 000 Eur, o atsakovės R. M. skola yra tik 600 Eur. Išieškojimo nukreipimas į minėtą turtą prieštarautų ir CK 1.5 straipsnyje numatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą vykdo antstolis, vadovaudamasis CPK nuostatomis, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kitais norminiais teisės aktais, todėl ieškovo reikalavimas nukreipti išieškojimą į atsakovės turtą prieštarautų bendriesiems vykdymo principams, skolininko teisėms, todėl ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškinį patenkinus iš dalies, t.y. patenkinus vieną iš dviejų ieškovo reikalavimų, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 513 Eur proporcingai priteistinos iš atsakovių (256,50 Eur) (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Byloje 2020 m. liepos 1 d. nutartimi, tenkinus ieškovo prašymą, taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atlikti įrašą viešame registre dėl 1/3 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu(duomenys neskelbtini) , ir priklausančių atsakovei A. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės perleidimo draudimo, iki kol bus išspręsta ši civilinė byla.

CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismui patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įvykdymo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančia atsakovės R. M. ir atsakovės A. V. M. 2019 m. gruodžio 16 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. 5082 dėl 1/3 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 pastato - šiltnamio, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1/3 kitų statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuo jo sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovės R. M. ir atsakovės A. V. M. po 128,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. S. (L. S. įstatyminiam atstovui).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

2020 m. liepos 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.