Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-111-926/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-24
Bylos Nr.
1S-111-926/2020
Teisminio proceso Nr.
1-33-3-00012-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
T. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-111-926/2020Teisminio proceso Nr. 1-33-3-00012-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. (toliau – T. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą Nr. 95-832 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. T. P. Norvegijos Karalystės Adgerio apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Norvegijos Karalystės baudžiamojo įstatymo (1902) 162 pirmo skirsnio, trečiojo skirsnio pamojo punkto, penktojo skirsnio, 60 a. pažeidimus ir, vadovaujantis 62 pirmuoju skirsniu, nuteistas galutine 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi Norvegijos Karalystės Adgerio apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendis buvo pripažintas ir nuspręsta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, nustatant T. P. galutinę vykdytiną 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 3 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 15 d.

3. 2019 m. gruodžio 16 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-832 nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. P. su intensyvia priežiūra. Komisija sprendė, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka 15 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei, šis balas nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 43 balų. Atlikdamas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, T. P. nepažeidinėjo pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą bei turi galimybę įsidarbinti išėjęs į laisvę, jo mąstymas kinta teigiama linkme.

4. Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nuteistasis įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą organizuotoje grupėje, savo kaltę pripažino tik iš dalies, šiuo metu savo vaidmenį nusikaltimo padaryme taip pat minimalizuoja. Save nuteistasis apibūdina tik iš teigiamos pusės, neigiamų savo būdo bruožų įvardinti negali, o jo ateities planams trūksta konkretumo.

II. Skundo esmė

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

5.1. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką atitinka vos 15 (penkiolika) balų, iš kurių 11 (vienuolika) balų yra nekintami. Pirmosios instancijos teismas sumenkindamas šiuos duomenis ir konstatuodamas, jog vis dar išlieka pakartotinė nuteistojo nusikalstamo elgesio galimybė, iš esmės sumenkino specialistų darbą. Nors skundžiamoje nutartyje akcentuojama bendrininkų įtaka, tačiau neįvertinta, kad Lietuvoje T. P. niekuomet nebuvo teistas, jam inkriminuotos veikos buvo įvykdytos Norvegijos Karalystėje ir jokių duomenų, jog jis vis dar palaiko ryšius su šioje valstybėje likusiais bendrininkais, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Teismo pastabos apie konkretumo nebuvimą nuteistojo ateities planams ir tikslams yra nesuvokiamos, kadangi akivaizdu, jog asmuo, nuteistas 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, tokių tikslų puoselėti negali.

5.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis save realizuoja ir planuoja veiklą, kiek tai įmanoma pataisos namuose, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi dar atlikdamas bausmę Norvegijos Karalystėje, šiuo metu norėtų sukurti šeimą ir turėti vaikų. Nuteistasis pabrėžia, kad nuo 2019 m. vasario 5 d. bausmę jis atlieka Pravieniškių (duomenys neskelbtini), dirba, savaitgaliais vyksta į namus pas tėvus. Beveik metus laiko atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini), jokių pažeidimų jis nepadarė, nors ir turėjo realią galimybę pasirinkti savo elgesio modelį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš aptarto seka, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar to paties straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl netvirtina Komisijos nutarimo. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Nuteistasis T. P. savo skunde aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis T. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą lygtinio paleidimo taikymui su intensyvia priežiūra, tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam T. P. nustatyta žema – 15 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vien tik šios aplinkybės vertinimas negali lemti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo. Būtina įvertinti, kiek šių balų dar gali būti koreguojami atsižvelgiant į tinkamą nuteistojo korekciją jam atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, T. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro 4 dinaminiai balai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Esant šioms aplinkybėms, būtina įvertinti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Juo labiau, jog vertinamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios vykdymo metu asmens atžvilgiu ir toliau taikomi pakankamai griežti elgesio apribojimai, dėl ko, taikant asmeniui lygtinį paleidimą šiomis sąlygomis, turi būti visiškai aišku, jog tolesnė jo elgesio korekcija galima tik šiam būnant laisvėje.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, laikosi vidaus tvarkos taisyklių, dirba. Teigiamai T. P. elgesį apibūdina ir tai, kad bausmę nuo 2019 m. vasario 5 d. jis atlieka (duomenys neskelbtini), yra išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, per visą bausmės atlikimo laiką buvo paskatintas tris kartus, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, po galimo lygtinio paleidimo turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą. Į tai pataisos namų administracijos buvo reaguota tinkamai – už jo nepriekaištingą elgesį buvo taikytos paskatinimo priemonės – pareikštos padėkos, asmuo buvo perkeltas tolesniam bausmės atlikimui į (duomenys neskelbtini) ir kt. Taigi, toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tinkama linkme.

11. Ir vis tik, pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams pažymėtina, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami du T. P. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Jie nustatyti vertinant tiek T. P. praeitį, tiek ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų visumoje įvertinus nuteistojo T. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju.

12. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, šis teistumas T. P. yra pirmasis, tačiau laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už vieno labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą. Nusikaltimas įvykdytas užsienio valstybėje, T. P. bendrininkaujant su kitais asmenimis, veikiant organizuotoje grupėje, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Įvertintina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu T. P. savo kaltę dėl padaryto pripažino tik iš dalies, tačiau net ir šiuo metu savo vaidmenį jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme minimalizuoja, žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog net ir šiuo metu nuteistasis kritiškai nevertina savo netinkamo elgesio, nesuvokia jo pasekmių, tokiu būdu nesiekdamas ir pasitaisyti.

13. Faktas, jog jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, betarpiškai suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tačiau, kaip nustatyta skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, asmuo nėra socialiai atsiskyręs, jis iki šiol turi draugų ir pažįstamų, su kuriais ryšį palaiko net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje. Nors skunde nuteistasis teigia, jog asmenys, su kuriais jis įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, gyvena Norvegijos Karalystėje, su jais jokių ryšių jis nepalaiko, tačiau įvertinus tai, kad, Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iki šiol yra stebimas jo neteisėtų veiksmų, tame tarpe ir veikimo organizuotoje grupėje, menkinimas, pagrįstai spręsti, jog aptartas pakartotinį nuteistojo nusikalstamą elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys jau yra neaktualus, teisinio pagrindo nėra.

14. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo išvadomis įvertintina ir tai, kad T. P. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, tačiau jokios specialybės neturi, jos įgyti, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nesiekė, tokiu būdu eliminuodamas savo galimybes laisvėje susirasti geriau apmokamą darbą. Ši aplinkybė, įvertinus nuteistojo įvykdyto nusikaltimo finansinį pobūdį, yra itin aktuali, ją privaloma įvertinti sprendžiant klausimą, ar asmuo gebės tinkamai reintegruoti į visuomenę laisvėje ir savo tikslų joje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Abejonių šiomis nuteistojo galimybėmis teisėjų kolegijai kelia ir asmeninės nuteistojo savybės. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, T. P. geba save apibūdinti tik iš teigiamos pusės, neigiamų būdo bruožų, net ir atsižvelgiant į tai, jog analizuojamu atveju jis įvykdė vieną pavojingiausių ir didžiausią žalą visuomenei darančių nusikalstamų veikų, be kita ko, dar ir veikdamas organizuotos grupės veikloje, jis negeba, kas visumoje T. P. apibūdina kaip itin cinišką ir savo netinkamo elgesio kritiškai negebančią vertinti asmenybę. Šių duomenų visumoje įvertintina ir tai, kad asmens ateities planams ir tikslams, net ir atliekant laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), kur asmuo didžiąją savo laiko dalį jau praleidžia laisvėje, trūksta konkretumo, nuteistasis iki šiol priežiūrą vertina dviprasmiškai, kas vėlgi jį charakterizuoja labiau neigiamai ir nesudaro pagrindo manyti, jog jo elgesio korekcija jau yra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

15. Pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro ir nuteistojo skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog šis faktorius gali veikti kaip apsauginis nuo galimo pakartotinio nuteistųjų nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė, t. y. šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o T. P., nepaisydamas šios aplinkybes nusikalto, be kita ko, išvykęs į užsienio valstybę, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

16. Kaip visiškai nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo skundo tenkinimui vertintini ir nuteistojo argumentai apie politikų pasisakymus dėl nuteistųjų skaičiaus ir jo mažinimo. Teismas privalo vertinti tik bylos medžiagą ir vadovautis įstatymu, todėl jokių kitų asmenų pareiškimai ir vertinimai negali lemti bylos nagrinėjimo eigos ir/ar rezultato. Pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai su kitomis aplinkybėmis įvertino atliktos bei likusios bausmės santykį, taip pat nėra. Nors ši aplinkybė ir nelaikytina pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek ji atskleidžia T. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią T. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu tai, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisAurelijus RauckisAušra Vingilė