- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-22
- Bylos Nr.
- I-430-609/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00275-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Kategorijos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. G., jo atstovui L. Z. atstovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Vilijai Puidokienei teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, atlyginimo už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimo bei priverstinės pravaikštos laikotarpio įskaitymo į vidaus tarnybos stažą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-187 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (toliau- Įsakymas dėl leidimo panaikinimo), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 30-TE-190 „Dėl vyresniojo inspektoriaus A. G. atleidimo“ (toliau- Įsakymas dėl atleidimo), jį grąžinti į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigas, iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- Klaipėdos apskrities VPK) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei atsakovą įpareigoti į jo vidaus tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Skunde (b.l. 4-10) nurodė, jog atsakovas, netinkamai taikydamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir VPTĮ) bei Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatas, priėmė individualius teisės aktus, kurių pagrindu jis atleistas iš vidaus tarnybos. Teigė, kad individualūs teisės aktai, susiję su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimu ir jo atleidimu iš vidaus tarnybos, yra nepagrįsti ir neteisėti.
Nurodė, kad Įsakymu dėl leidimo panaikinimo jam buvo panaikintas 2012 m. gegužės 21 d. išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (toliau – ir Leidimas), o Įsakymu dėl atleidimo – jis buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialisto pareigų.
Pareiškėjas teigia, kad abu skundžiami įsakymai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, nes yra nemotyvuoti, nepagrįsti faktinėmis aplinkybėmis, nenurodyta arba netinkamai nurodyta jų apskundimo tvarka. Įsakyme dėl leidimo panaikinimo nurodytas tik abstraktus teisinis pagrindas, dėl kurio panaikintas Leidimas (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p., 18 str. 1 d. 4 p., 18 str. 2 d.), tačiau nedetalizuota, dėl kokių konkrečių faktinių aplinkybių buvo padaryta išvada, kad Leidimas turi būti naikinamas. Šiame įsakyme jokios faktinės aplinkybės nedetalizuotos, nenurodyti jokie motyvai, nepateikta jokia informacija apie jo atžvilgiu atliktus patikrinimus, taip pat nenurodyta jokia informacija, kokios nustatytos konkrečios jo asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Įsakyme tiesiog nurodyta, kad jis priimtas atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Specialioji ekspertų komisija, SEK) 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolą Nr. 30-SEK-6.
Nurodė, kad iš Klaipėdos apskrities VPK 2014 m. kovo 10 d. rašto ir Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolo Nr. 30-SEK-6 matyti, jog komisija nutarė siūlyti panaikinti jam išduotą Leidimą, nes „per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai – nesąžiningumas ir neatsakingumas vykdant pareigas bei galimas polinkis nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui“. Šią išvadą komisija iš esmės kildino iš dviejų aplinkybių: jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00123-13 ir atsisakymo tikrintis poligrafu.
Teigia, jog 2013 m. birželio 13 d. jam buvo pareikštas įtarimas pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalyje, požymius. Baudžiamoji byla dar neišnagrinėta. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos matyti, jog jis baudžiamojoje byloje yra persekiojamas vien netiesioginių ir objektyvios tiesos neatitinkančių duomenų pagrindu. Specialiosios ekspertų komisijos subjektyvi išvada apie jo neigiamas asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius ir jos pagrindu priimtas Įsakymas dėl leidimo panaikinimo yra neteisėti, kadangi reiškia a priori asmens pripažinimą kaltu padarius tyčinę nusikalstamą veiką, šiurkščiai pažeidžiant Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalį ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Specialioji ekspertų komisija neigiamą išvadą apie jo asmenines ir dalykines savybes taip pat kildino iš tariamo atsisakymo patikrinti tiriamo įvykio aplinkybes poligrafu. Atlikti tyrimą poligrafu jam buvo pasiūlyta tik 2013 m. gegužės 17 d. ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo, kaip įtariamojo, apklausą. Tai atlikti žodžiu pasiūlė tyrėjas M. D. Toks tyrėjo žodinis pasiūlymas buvo netikėtas ir jam, ir jo gynėjui, todėl apklausos metu nurodė, kad dėl tyrimo poligrafu šiuo metu negali atsakyti. Tyrėjas nenurodė nei tyrimo laiko ir vietos, nei tyrimo tikslo ir aplinkybių, dėl kurių bus tiriama, todėl šis tyrėjo žodžiu pasiūlytas tyrimas poligrafu neatitinka Poligrafo naudojimo įstatymo nuostatų ir yra neteisėtas.
Pažymėjo, jog iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo nei vėliau iki nušalinimo nuo pareigų jis nepažeidė teisės aktų, sąžiningai atliko savo pareigas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, nėra pažeidęs kitų teisės aktų reikalavimų, atliko atsakingas ir kitiems patruliams vadovaujančias pareigas – specialisto pareigas. Iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo ne kartą skatinamas už nepriekaištingą darbą. Atsižvelgiant į tai, Specialiosios ekspertų komisijos išvada apie jo asmenines savybes, kaip nesąžiningumas ir neatsakingumas bei galimas polinkis nevykdyti teisės aktų, nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl yra neteisėta. Specialioji ekspertų komisija netinkamai, neobjektyviai ir tendencingai įvertino ikiteisminio tyrimo Nr. 30-1-00123-13 medžiagą bei vadovavosi subjektyviomis prielaidomis ir spėjimais, todėl jos išvada ir siūlymas panaikinti jam išduotą Leidimą yra nepagrįsta.
Pareiškėjas nurodė, kad, teismui pripažinus, jog išduotas Leidimas buvo panaikintas neteisėtai, bei panaikinus Įsakymą dėl leidimo panaikinimo, Įsakymas dėl atleidimo taip pat turėtų būti pripažintas neteisėtu, nes jis yra priimtas nesant teisinio pagrindo, t. y. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nustatyto pagrindo. Pažymėjo, kad jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir priimtas Įsakymas dėl leidimo panaikinimo nėra pakankamas pagrindas atleisti jį iš pareigų, kadangi toks atleidimas neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Kilus abejonių dėl jo galimybės atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, baudžiamojo persekiojimo metu jis turėjo būti nušalintas nuo pareigų arba perkeltas į kitas pareigas, kurių vykdymui nereikalingas leidimas susipažinti ar dirbti su įslaptinta informacija. Buvo tendencingai siekiama atleisti jį iš pareigų, kad nereikėtų įgyvendinti Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnyje numatytos garantijos, jeigu paaiškėtų, kad jis nuo tarnybos buvo nušalintas nepagrįstai, ar nepasitvirtins aplinkybės, lėmusios jo nušalinimą. Pripažinus Įsakymą dėl atleidimo neteisėtu, prašė grąžinti į ankstesnes pareigas ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas bei jo atstovas prašo skundą patenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 31–34) atsakovas Klaipėdos apskrities VPK prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad esminis ginčo dalykas yra Įsakymo dėl leidimo panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas. 2012 m. gegužės 21 d. pareiškėjui išduotas Leidimas, kuris buvo ir šiuo metu yra būtinas asmeniui, dirbančiam Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialistu. Išanalizavusi bei įvertinusi aplinkybes dėl pareiškėjui pateiktų kaltinimų baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00123-13 patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, tuo pačiu dėl to, kad tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija gali kelti grėsmę tokios informacijos saugumui, bei atsižvelgdama į jo atsisakymą tikrintis tiriamo įvykio aplinkybes poligrafu, Specialioji ekspertų komisija 2014 m. vasario 17 d. protokoliniu nutarimu Nr. 30-SEK-6 atsakovui pasiūlė panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.
Nurodė, kad šiuo metu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 2013 m. lapkričio 20 d. kaltinamąjį aktą, pareiškėjui pareikšti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 2 dalyje, nes, veikdamas bendrininkų grupėje, būdamas valstybės tarnautojas, reikalavo kyšio ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. 2013 m. gegužės 5 d. kartu su vyresniuoju patruliu E. D. apie 21 val. Klaipėdoje, Rimkų g., sustabdė N. Š. vairuojamą automobilį „Rover“ ir iš vairuotojo pareikalavo duoti 400 Lt kyšį už tai, kad nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnį (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti). Tarnybiniu automobiliu vairuotoją nuvežė iki prekybos centro „Maxima“, adresu: duomenys neskelbtini, bankomato. Jam išėmus pinigus, parvežė atgal, kur E. D. jam matant iš vairuotojo paėmė 400 Lt kyšį. Remiantis šia informacija, nuspręsta, kad yra nustatytos pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės – neatsakingumas, nesąžiningumas ir nepatikimumas, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Aplinkybės, jog pareiškėjo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galbūt nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės buvo vertinamos tik kaip faktinis pagrindas konstatuoti, kad jis pagal dalykines ir asmenines savybes negali dirbti su įslaptinta informacija. Atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu pasinaudojant tarnybine padėtimi ir jam, kaip valstybės tarnautojui, suteiktomis teisėmis. Kaip papildoma aplinkybė įvertinta 2013 m. birželio 6 d. tarnybinio patikrinimo medžiaga (išvada Nr. 30-IS-106), kurios pagrindu Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. 30-TE-497 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas su patikrinimo išvada ir priimtu sprendimu susipažino ir sutiko.
Pažymėjo, jog turima informacija apie baudžiamojoje byloje pareiškėjui oficialiai pareikštus kaltinimus, pareiškėjo atsisakymą atlikti dėl įvykio aplinkybių psichofiziologinį tyrimą poligrafu ir tarnybinio patikrinimo išvada sudarė pakankamą pagrindą spręsti, kad leidimas pareiškėjui ir toliau dirbti su įslaptinta informacija kelia nepriimtiną riziką tokios informacijos saugumui.
Teigia, kad, spręsdamas dėl pareiškėjo patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei, dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nesprendė jo kaltumo padarius nusikalstamą veiką klausimą. Įsakymas dėl atleidimo priimtas remiantis Įsakymu dėl leidimo panaikinimo, kuris priimtas vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu (tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), bei atsižvelgiant į Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. vasario 17 d. protokolinį sprendimą. Nurodė, kad Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte nurodyta, jog pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pareiškėjo prašymo suteikti kitas pareigas (darbą) atsakovas negavo, tačiau ir Statutas nenumato, kad, atleidus pareiškėją pagal šias nuostatas, privalo siūlyti kitas pareigas.
Teismo posėdžio metu patsakovo atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Iš Įsakymo dėl atleidimo iš vidaus tarnybos turinio matyti, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija), pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pareiškėjo turėta specialioji teisė panaikinta Įsakymu dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo ypatumą (kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesiogine sąsaja su tam tikros specialiosios teisės praradimu), pagrindiniu skundo reikalavimu laikytinas reikalavimas panaikinti Įsakymą dėl leidimo panaikinimo, o reikalavimas panaikinti Įsakymą dėl atleidimo- išvestiniu iš nurodyto pagrindinio reikalavimo. Nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (pareiškėjo turėtos specialiosios teisės), panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas.
Įsakymas dėl leidimo panaikinimo patvirtina, jog jis buvo priimtas, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktu. Šia teisės norma nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, jei tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas bei panaikinamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme (bylai aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-449 redakcija) nustatyta tvarka ir pagrindais. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 2 straipsnio 8 dalies požiūriu vidaus reikalų įstaiga yra paslapčių subjektas. Vidaus reikalų įstaigos (paslapčių subjekto) vadovas yra atsakingas už bendrą įslaptintos informacijos apsaugos tame paslapčių subjekte organizavimą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 12 straipsnio 2 dalis) ir turi būti įsitikinęs, kad su paslapčių subjekto žinioje esančia įslaptinta informacija dirbs patikimi darbuotojai, kad bus užtikrintas įslaptintos informacijos saugumas ir naudojimas pagal įstatyme numatytą paskirtį. Įstatymų leidėjas paslapčių subjekto vadovui suteikė teisines priemones siekti konstituciškai svarbių tikslų, t.y. užtikrinti, kad pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, eitų tik tokie asmenys, kurių patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei nekelia jokių abejonių, kartu užkirsti kelią galimoms grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir su tokia informacija susijusiems valstybės interesams (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 15,16,17,18 straipsniai, Vidaus tarnybos statuto 6, 11 straipsniai, 53 straipsnio 1 dalies 17 punktas, 56 straipsnio 1 dalis). Pagal Įsakyme dėl leidimo panaikinimo nurodytą ir pareiškėjui pritaikytą šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas (o pagal šio įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. yra panaikinamas), jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei: tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybė, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Šių aplinkybių buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo kontekste ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t.y. nurodyti, kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos, dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, o teismas kiekvienu konkrečiu atveju,vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-12-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143–3779/2011; 2012-09-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A143–1932/2012).
Motyvuojamoji dalis
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 straipsnyje numatyta, kad paslapčių subjekto vadovo sprendimu sudaromos nuolatinės specialiosios ekspertų komisijos, kurioms priskirta funkcija teikti pasiūlymus paslapčių subjekto vadovui dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija išdavimo arba išduotų leidimų panaikinimo. Tokios komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis.
Vienas iš būdų nustatyti pirmiau aptartas pareigūno (asmens) savybes yra pareigūno patikrinimas poligrafu (5 str. 1 d.). Tyrimo poligrafu reikšmė ir jo atlikimo arba asmens (pareigūno) atsisakymo jį atlikti teisinės pasekmės yra nustatytos paminėtoje Poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Jeigu asmens tyrimo išvada yra neigiama, taip pat asmeniui atsisakius tirtis poligrafu, atsižvelgiant į visą turimą informaciją apie tiriamą asmenį ir jo aplinką, šiam asmeniui gali būti neišduodamas ar panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Asmeniui nenaudinga tyrimo poligrafu išvada (jeigu asmens sutikimu toks tyrimas buvo atliktas) arba asmens atsisakymas tirtis poligrafu savaime nesudaro pagrindo neišduoti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba panaikinti anksčiau išduotą leidimą. Lemiamą reikšmę tokioms (asmeniui neigiamoms) pasekmėms atsirasti turi prieš tyrimą arba prieš atsisakymą tirtis turima (surinkta) kita informacija apie asmenį, kuri, viena vertus, sukelia pagrįstas abejones dėl asmens tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, kita vertus, nėra pakankama tam, kad būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą apie asmens savybių nesuderinamumą su teise dirbti su tokia informacija. Kiekvienu konkrečiu atveju lemiamą reikšmę išvadai apie asmens tinkamumą dirbti su įslaptinta informacija turi nustatytos faktinės asmens elgesį tam tikroje situacijoje charakterizuojančios aplinkybės.
Ginčo šalys nekvestionuoja fakto, jog pareiškėjo užimtoms pareigoms buvo būtina turėti specialiąją teisę - (leidimą) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šalys taip pat nekvestionuoja Specialiosios ekspertų komisijos kompetencijos spręsti leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime konstatavo, kad valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Tačiau tai, kad asmuo nėra laikomas kaltu padarius nusikalstamą veiką, kol jo kaltumas dėl tokios veikos nėra įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, dar nereiškia, kad asmuo, siekiantis eiti ar einantis pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, būtinai yra vertas valstybės pasitikėjimo ir kad įstatymo įgaliotai valstybės institucijai negali kilti tam tikrų abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, kurias sukelia ne nustatytas jo kaltumas padarius nusikalstamą veiką, o tam tikros faktinės aplinkybės, asmens veikla, savybės, reputacija, ryšiai ar kitos reikšmingos aplinkybės, inter alia susijusios su galbūt padaryta nusikalstama veika.
Klaipėdos apskrities VPK Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. vasario 17 d. protokolas Nr. 30-SEK-6 patvirtina, jog leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimas grindžiamas nustatytomis pareiškėjo asmeninėmis ir dalykinėmis savybėmis (nesąžiningumu ir neatsakingumu) vykdant pareigas bei galimu polinkiu nesilaikyti žinybinių teisės aktų ar net Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimų, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Nors jame nenurodyta, kokius teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinę veiklą, pareiškėjas pažeidė, šis trūkumas nelaikytinas esminiu, sudarančiu pagrindą naikinti skundžiamą įsakymą, kadangi leidimo panaikinimo atveju nėra sprendžiamas asmens teisinės atsakomybės klausimas ir vertinamas jo patikimumas ir lojalumas valstybei, todėl padarytų teisės pažeidimų kvalifikavimas nėra privalomas, juolab, kad už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui jau yra paskirta tarnybinė nuobauda, o teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog SEK be kita ko rėmėsi tarnybinio patikrinimo medžiaga bei patikrinimo išvada Nr. 30-IS-106, kurioje tarnybinių nusižengimų kvalifikavimas buvo atliktas.
Kadangi leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikintas dėl pareiškėjo savybės nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, tikrinant SEK nustatytų faktinių aplinkybių patikimumą priimtam sprendimui pagrįsti, vertintinas pareiškėjo padarytų veikų priešingumas teisei.
Klaipėdos apskrities VPK SEK 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolas Nr. 30-SEK-6, kurio pagrindu buvo priimtas atsakovo 2014 m. vasario 26 d. įsakymas Nr. 30-TE-187, patvirtina, jog SEK posėdžio metu buvo tiriami duomenys, nurodyti Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus tyrėjos 2013 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime, remtasi surinkta medžiaga dėl pareiškėjo A. G. veiksmų, analizuota informacija apie Klaipėdos apskrities VPK atliekamą ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu dėl kyšininkavimo. Tyrimo apimtį patvirtina SEK 2014 m. vasario 17 d. posėdžio protokolinės medžiagos kopijos (bylos priedas).
Visuma įrodymų patvirtina, jog pareiškėjas A. G.- Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio specialistas, būdamas ekipažo „Puma 27“ vyresniuoju bei atsakingu už policinės priemonės „Dėl eismo kontrolės užtikrinimo“ pravedimą bei vykdant priemonę „Vairuotojų blaivumo patikrinimas“, 2013 m. gegužės 5 d., nuo 21.00 val. iki 22.00 val., Klaipėdoje, Rimkų gatvėje, Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyresniajam patruliui E. D. sustapdžius automobilį „Rover“, valstybinis Nr. duomenys neskelbtini, ir nesurašius vairuotojui, nepateikusiam vairuotojo pažymėjimo, suteikiančio teisę vairuoti tos kategorijos transporto priemonę, administracinio teisės pažeidimo protokolo, neprieštaravo, kad nesant tam būtinumo, į tarnybinę transporto priemonę būtų įsodintas ir iki prekybos centro ir atgal vežamas kitas asmuo.
Tuo pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto įpareigojimą policijos pareigūnui užkirsti kelią teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 20.3 punktą, draudžiantį naudoti tarnybinį transportą ne tarnybos tikslams. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 47 punktą policijos patrulis privalo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto pažeidimo arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti, o pagal šios instrukcijos 61.7 punktą, nustatantį eismo priežiūros patrulio pareigas, patrulis, vykdantis eismo priežiūrą, privalo nustatyta tvarka įforminti KET teisės pažeidimų dokumentus ir pagal kompetenciją taikyti administracinio poveikio priemones. Veiksmai, dėl kurių buvo sudarytos sąlygos asmeniui išvengti teisinės atsakomybės, akivaizdžiai prieštarauja policijos funkcijoms, menkina policijos autoritetą, griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. Todėl atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas yra nepatikimas bei dėl to kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, dėl ko leidimas ir buvo panaikintas. Panaikinus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, pareiškėjas teisėtai atleistas iš vidaus tarnybos, remiantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu.
Įsakymus dėl leidimo panaikinimo ir dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pripažinus teisėtais, skundas dalyje dėl reikalavimų pareiškėją grąžinti į tarnybą, iš atsakovo priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos, t. y. nuo 2014 m. vasario 26 d., iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei įpareigojimo į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaityti dėl neteisėto atleidimo iš pareigų buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2014 m. vasario 26 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.