- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-537-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12842-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Suinteresuotas asmuo
- I. D., A. D.
- Pareiškėjas
- UAB „Dizarto reklama“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens I. D. prašymas išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 pagal pareiškėjos UAB „Dizarto reklama“ pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims I. D., A. D., antstoliui S. U. dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 pareiškėjos UAB „Dizarto reklama“ prašymas patenkintas ir nustatyta, kad skolininkei I. D. priklauso ½ dalis sutuoktinio A. D. iš darbinės ar intelektinės veiklos gaunamų pajamų, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Suinteresuotas asmuo I. D. pateikė teismui prašymą dėl nutarties vykdymo išaiškinimo, kuriuo prašo išaiškinti: 1) ar įmonei UAB „Baltic Larus“ taip pat atsiranda prievolė, ir be antstolio patvarkymo, atidalinti ½ suinteresuoto asmens sutuoktinio A. D. darbo užmokesčio; 2) kokios yra įmonės atsisakymo tai atlikti pasekmės; 3) kaip įmonės atsisakymo atveju suinteresuoto asmens sutuoktiniui vykdyti nutartį; 4) ar A. D. dėl nutarties tapo I. D. skolininku ir dėl šios skolos išieškojimo galima kreiptis į antstolį; 5) ar išieškojimo tvarka pagal CPK 735 straipsnį taikoma taip pat ir vykdant nutartį be antstolio, t. y. ar ½ dalis ir tokiu atveju turi būti atskiriama tik nuo darbo užmokesčio likučio atskaičius GPM ir VSDFV įmokas, vadinasi nepaisant, kad nutartyje tas neįvardinta, I. D. daliai priskiriant ne tik ½ iš darbinės veiklos gaunamu pajamų, bet ir ½ iš darbo užmokesčio atskaitomų išlaidų A. D. GPM bei VSDFV draudimo įmokoms mokėti, nors šios įmokos nėra darbo užmokesčio sudėtinės dalys, darbo užmokestis sudaro tik 5, 6, 7, 8 stulpeliuose darbo užmokesčio pažymoje įvardintos sumos; 6) ar prie šių iki darbo užmokesčio ½ atskyrimo atskaitomų išlaidų įmokoms taip pat priskiriama ir savanoriškai mokami 2 % į pensijų fondą; 7) kokia tvarka (pateikiant detalų skaičiavimą), t. y. kokiu eiliškumu ir procentais, nurodant, nuo kokios sumos jie skaičiuojami, turėtų būti skirstomas A. D. darbo užmokestis, siekiant vykdyti teismo nutartį (kaip pavyzdį prašo teismo naudoti 2016 m. rugsėjo mėn. darbo užmokestį); 8) kaip skaičiavimas keistųsi sutuoktiniui gaunant ligos pašalpą už pirmas 2 ligos dienas iš darbdavio, bei VSDFV; 9) kaip tokia suinteresuoto asmens nuosavybė turi būti vadinama teisiškai (darbo užmokestis, pajamos, turtas ar kt.).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi suinteresuoto asmens I. D. prašymą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 pagal pareiškėjos UAB „Dizarto reklama“ pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims I. D., A. D., antstoliui S. U. dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, išaiškinimo atmetė. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo I. D., pateikdama prašymą, teismui nenurodė, kas konkrečiai yra neaišku teismo nutarties rezoliucinėje dalyje. Teismo priimtų sprendimų ar nutarčių aiškinimo institutas nėra skirtas atskirų teismo sprendimų ir nutarčių vykdymo skaičiavimui ar kitiems aritmetiniams veiksmams atlikti. Pažymėjo, jog kartu su prašymu suinteresuotas asmuo pateikė VSDFV ir VMI jai adresuotus išaiškinimus, kuriuose minėtos institucijos suteikė informaciją pareiškėjai savo kompetencijų ribose. Išieškojimą iš darbo užmokesčio reglamentuoja CPK LI skyrius, o priverstinius išieškojimo veiksmus atlieka antstolis. Be to, kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. 2-2552-945/2015 turinio, nutarties rezoliucinė dalis atitinka CPK 270 straipsnio 5 dalies reikalavimus, suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, joje nurodyta teismo išvada atitinka teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo išsakytus argumentus ir motyvus, susijusius su rezoliucine dalimi, todėl nutartis nėra neaiški ir dviprasmiška, kliūčių nutarties vykdymui nėra, todėl ją aiškinti nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo I. D. prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį, sudarančią sąlygas gauti iš teismo atsakymus į pateiktus klausimus, be kurių neįmanoma pradėti 2015 m. vasario 18 d. nutarties vykdymą, kuris iki šiol nepradėtas, kadangi vykdančioms šalims neaišku, kas yra nutarties rezoliucinėje dalyje įvardintos pajamos šiuo konkrečiu atveju, kas jas sudaro, o tuo pačiu, kokia pirmumo seka jas atskirti, paskaičiuoti atsižvelgiant į esamą situaciją dėl gretutinių išieškojimų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
5.1. Apeliantės sutuoktinio A. D. darbovietė UAB „Baltic Larus“ yra gavusi 2014 m. balandžio 1 d. antstolio R. B. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-3756 (vykd. b. Nr. 0085-13-02502) bei 2014 m. birželio 9 d. antstolio S. U. patvarkymą dėl skolininko turto arešto Nr. S-00021459 (vykd. b. Nr. 0034-14-00014), kuris buvo patikslintas kitų patvarkymu. UAB „Baltic Larus“ 2015 m. rugsėjo 16 d. gavo antstolio S. U. patvarkymą dėl areštuotų piniginių lėšų pervedimo Nr. S-00032239. Apeliantei yra kilę abejonių dėl teisingo nutarties vykdymo, nes iki šiol UAB „Baltic Larus“ atsisako vykdyti 2015 m. vasario 18 d. nutartį bei skirti apeliantei ½ darbo užmokesčio bei kitų A. D. pajamų, nurodydama, jog įmonės nuomone jiems privaloma vykdyti tik antstolio nurodymus, o teismo sprendimai jiems neprivalomi. Todėl apeliantė kreipėsi į VDI, VSDFV ir VMI, bei išieškotojus, prašydama skaičiavimo išaiškinimo, tačiau pastarosios nurodė, kad su tokiu prašymu ji turi kreiptis į teismą.
5.2. Apeliantė ir jos sutuoktinis neturi teisinio išsilavinimo, ne kartą perskaitė teismo nurodytą CPK LI dalį, tačiau iš jos nėra aišku, kaip turi būti teisingai skaičiuojama. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis užkerta kelią geranoriškam 2015 m. vasario 18 d. nutarties vykdymui.
5.3. Antstolis nurodė, jog buhalterinės kontrolės neatlieka, o kontroliuoti turi išieškotoja, t. y. apeliantė. Neaišku kaip apeliantė galėtų kontroliuoti, jei UAB „Baltic Larus“ atsisako vadovautis apeliantės CPK LI dalies interpretacija, o teismas atsisako pateikti apeliantei ir UAB „Baltic Larus“ buhalteriui suprantamą nutarties vykdymo išaiškinimą pagrįstą matematiniu pavyzdžiu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo nutartį, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliantė savo skunde prašo teismo priimti nutartį, sudarančią sąlygas gauti iš teismo atsakymus į pateiktus klausimus, be kurių neįmanoma pradėti 2015 m. vasario 18 d. nutarties vykdymą, kuris iki šiol nepradėtas, kadangi vykdančioms šalims neaišku, kas yra nutarties rezoliucinėje dalyje įvardintos pajamos šiuo konkrečiu atveju, kas jas sudaro, o tuo pačiu, kokia pirmumo seka jas atskirti, paskaičiuoti atsižvelgiant į esamą situaciją dėl gretutinių išieškojimų.Civilinio proceso kodekso 278 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Naujapilė“ v. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bylos Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. R. G., bylos Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d.ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).Apeliantės I. D. prašyme nekeliama abejonių dėl prašomos išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties rezoliucinės dalies aiškumo (suprantamumo). Prašyme keliamos abejonės dėl teisingo minėtos teismo nutarties vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašoma išaiškinti teismo nutartis yra baigtinis ir vientisas aktas, jos motyvuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta nutarties rezoliucinė dalis. Nutarties motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta motyvuojamojoje dalyje, taip pat ši nutartis negali būti pildoma naujais motyvais. Dėl to teismas negali ir neturi iš naujo aiškinti ir keisti nutarties motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų, nes kitaip būtų sudarytos prielaidos abejoti, ar tokia teismo nutartis nėra priimta kitais motyvais, nei buvo išdėstyti iš karto ją priėmus. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties turinys, nutarties rezoliucinė dalis atitinka CPK 270 straipsnio 5 dalies reikalavimus, suformuluota aiškiai ir nedviprasmiškai, joje nurodyta teismo išvada atitinka teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje teismo išsakytus argumentus ir motyvus, susijusius su rezoliucine dalimi, todėl nutartis nėra neaiški ir dviprasmiška, kliūčių nutarties vykdymui nėra.Minėta, kad apeliantei kyla abejonės dėl šios nutarties vykdymo tvarkos. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, jog šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. Vykdymo procesą reglamentuojančios normos nenustato antstoliui teisės aiškinti teismo sprendimo. Taigi, kilus abejonių dėl teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties vykdymo, antstolis turi teisę kreiptis į sprendimą priėmusį teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.