Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Pramonės darbuotojų“ ieškinį atsakovei S. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi atsakovės gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. priėmė nutartį procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Pranešimu, 2017 m. vasario 20 d. paskelbtu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovė informuota, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną ir atsakovė privalo per 20 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir surašo sutrumpintus motyvus. Atlikęs formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, teismas prieina prie išvados, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas patenkinti ieškinį visiškai.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų matyti, kad atsakovei S. Š. nuosavybės teise priklauso ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., e. b. l. 4-5). Atsakovei priklausantis žemės sklypas yra ieškovo teritorijoje, todėl atsakovė privalo mokėti bendrijoje nustatytus mokesčius. Atsakovė nuo 2012 m. nemoka bendrijos narių visuotinio susirinkimo nustatyto bendrijos tikslinio mokesčio už žemę, todėl per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. susidarė 133, 05 Eur skola (1 t., e. b. l. 1, 7). Taip pat atsakovė yra nesumokėjusi 43, 44 Eur už žiemos laikotarpiu tiekiamą vandenį, šis įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. (1 t., e. b. l. 1, 7).

Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Sodininkų bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau - CK), Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymu (toliau – SBĮ) bei kitais įstatymais ir teisės aktais, sodininkų bendrijos įstatais ir vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, 4.86 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidas, sumokėti mokesčius, rinkliavas ir kitokias įmokas. SBĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijos tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir naudojimu, o 15 straipsnis numato išimtines bendrijos narių susirinkimo teises, tarp jų nustatyti bendrijos ūkinės veiklos organizavimo ir valdymo tvarką ir su tuo susijusius įgaliojimus valdymo organui, taip pat jų darbo apmokėjimo sąlygas, samdomų darbuotojų skaičių ir jų darbo apmokėjimo tvarką, tvirtinti bendrijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi pagal įstatymą mokesčių, rinkliavų ir kitokių mokėjimų dydį nustato bendrijos narių susirinkimas. CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsakovei nesumokėjus sodininkų bendrijos nustatyto 133, 05 Eur tikslinio mokesčio už žemę ir 43, 44 Eur už žiemos vandenį, atsakovė ieškovui liko skolinga 176, 49 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė šį įsiskolinimą ieškovui būtų padengusi (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 176, 49 Eur skolą už laikotarpį nuo 2012 m. iki 2016 m. laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 176, 49 Eur sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, ieškovui iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15, 00 Eur žyminis mokestis.

Valstybei iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija 3, 00 Eur, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 1R-298/1K-290 redakcija), šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo SB „Pramonės darbuotojų“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui SB „Pramonės darbuotojų“ (j. a. k. 193151168) iš atsakovės S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 176, 49 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt šešis eurus 49 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (176, 49 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gruodžio 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.