Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-420-370/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-01
Bylos Nr.
2A-420-370/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danguolė Martinavičienė (pirm.), Alvydas Žerlauskas, Almantas Padvelskis
Ieškovas
J. Š.
Atsakovas
D. Š.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja D. Martinavičienė Civilinė byla Nr. 2A-420-370/2009

Teisėja G. Seselskytė Procesinio sprendimo kategorija 77.4.2; 78.2.1; 114.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. liepos 1 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Martinavičienės, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Almanto Padvelskio, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei J. Š., ieškovės atstovei adv. Viktorijai Perepiolkinai, atsakovui D. Š., atsakovo atstovei adv. Jovitai Usonytei, išnagrinėjo civilinę bylą Nr. N2-564-613/2008 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovui D. Š. ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą, Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba, bei ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką su atsakovu dėl pastarojo kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus E. Š., gimusio 2001 08 13, gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo sūnui išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padalyti santuokoje įgytą turtą priteisiant ieškovei 0,05 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiais sodo nameliu, šiltnamiu ir kitais statiniais, atsakovui priteisiant automobilį BMW 520, po santuokos nutraukimo jai palikti santuokinę pavardę.

Atsakovas priešieškiniu teismo prašė nutraukti santuoką su ieškove dėl pastarosios kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės sūnui išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, padalyti santuokoje įgytą turtą ieškovės siūlomu būdu.

Klaipėdos miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnyba (toliau – VTAT) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su tėvu.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-11-20 sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliko jos santuokinę pavardę, nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu, iš ieškovės nepilnamečiam vaikui iki pastarojo pilnametystės priteisė išlaikymą po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šalių prašomu būdu padalijo santuokos metu įgytą turtą. Teismas nustatė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas santuokos metu buvo neištikimi vienas kitam, santuokos metu paliko šeimą, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Dėl šalių nepilnamečio sūnaus teismas nustatė, kad jis gyvena kartu su atsakovo tėvais L. ir A. Š. (duomenys neskelbtini) Tauragės r., kur kartu tėvų sodyboje gyvena ir atsakovas. Nepilnametis vaikas išreiškė norą gyventi su atsakovo tėvais, vaikas šioje aplinkoje gyvena nuo gimimo, yra mylimas, tinkamai auklėjamas ir juo rūpinamasi, todėl jo gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu. Būtinoms vaikui vystytis sąlygoms užtikrinti iš ieškovės vaikui priteistas išlaikymas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-11-20 sprendimo dalį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo panaikinti ir tenkinti šią jos ieškinio dalį. Nurodo, kad spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos klausimą teismas neįvertino ieškovės argumentų, nesivadovavo sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, neatsižvelgė į jos pateiktus dokumentus. VTAT 2008-11-06 išvadoje nurodyta, kad atsakovo tėvai, o ne atsakovas, gali užtikrinti vaikui geras gyvenimo sąlygas. Atsakovas gyvena vasarnamyje, kuriame nėra nei miegamojo, nei kambario vaikui, nei jokių patogumų. Realiai atsakovas niekada negyveno su tėvais, jis nuolat keičia gyvenamąją vietą. Ieškovė, nors ir gyvena nuomojamame bute, jame gyvena jau apie 2 metus, moka nedidelį nuomos mokestį ir pagal pirminę VTAT 2008-08-11 išvadą nepilnamečiui vaikui pas ieškovę gyvenimo sąlygos būtų geros ir saugios. Be to, ieškovė yra sveika, turi specialų išsilavinimą, turi galimybę dirbti ir užsidirbti. Ieškovės sugyventinis kartu gyvena nuomojamame bute, planuoja tuoktis su ieškove, pažįsta ieškovės sūnų, pasiruošęs jį kartu auginti. Atsakovas tris kartus buvo teistas už tyčinius nusikaltimus sunkinančiomis aplinkybėmis – nusikalsdavo būdamas neblaivus. Atsakovo neigiamus asmeninius bruožus, agresyvumą ir nesaikingą alkoholio vartojimą patvirtina objektyvūs neginčijami įrodymai. Tuo tarpu dėl ieškovės nesugyvenamo būdo, nesaikingo alkoholio vartojimo, vaiko skriaudimo ar kitų neigiamų asmenybės bruožų jokių duomenų byloje nėra. Tai, kad ieškovė vartoja alkoholį, paliudijo tik atsakovo tėvai, kurių įrodymai dėl suinteresuotumo turi būti vertinti kritiškai. VTAT išvados 2008-08-11 ir 2008-11-06 prieštarauja viena kitai, be to, antroji surašyta iš atsakovo tėvų žodžių, VTAT atstovė posėdyje pripažino, kad nematė daugelio joje vardijamų dokumentų bei netikrino teiginių. Teismas nepagrįstai vadovavosi vien VTAT išvada ir ignoravo kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus įrodymus. Teismas be pagrindo nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą rėmėsi jo noru, nes vaikas nė su vienu iš tėvų negyveno nei iki bylos, nei jos nagrinėjimo metu. Atsakovas klaidino teismą nurodydamas vis kitą gyvenamąją vietą, todėl liko neaišku, kur ir kokiomis sąlygomis nepilnametis vaikas gyvens, iš kokių pajamų gyvena atsakovas ir iš kokių lėšų ruošiasi išlaikyti sūnų. Nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su seneliais, aplinkybė, kad bylą inicijavo ieškovė, patvirtina, kad atsakovas gyventi su vaiku nesiekė.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė iki šiol niekur nedirba, pati yra priklausoma nuo savo sugyventinio pajamų, todėl nesėkmingai susiklosčius tarpusavio santykams su sugyventiniu, apeliantė neturėtų jokių materialinių galimybių pati savarankiškai pragyventi ir išlaikyti nepilnametį sūnų bei pasirūpinti gyvenamuoju būstu, kadangi savo nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi, neturi, o šiuo metu su sugyventiniu ir kitomis šeimomis nuomojasi vieną trijų kambarių butą. 2008-08-11 VTAT išvada buvo tik pirminė – VTAT darbuotojams iš anksto nepranešus apsilankius apeliantės namuose, buvo surašytos priešingos pirminėms išvados, kuriose nurodyta, kad bute jautėsi alkoholio bei rūkalų kvapas, virtuvėje bei balkone rasti dideli alkoholio butelių kiekiai, tai duoda pagrindą prielaidai, kad apeliantės namuose nuolat girtaujama. Tuo tarpu šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena, auga ir vystosi saugioje aplinkoje su jam artimais žmonėmis – tėvu, jo drauge ir pastarosios mažamete dukra, kuriuos identifikuoja kaip šeimą. Vaikas turi savo atskirą kambarį su baldais, atsakovui užbaigus remontuotis jo motinai priklausantį gyvenamąjį namą, vaikas su tėvu persikels ten. Vaikas galės lankyti tą pačią mokyklą bei svečiuotis pas jam artimus žmones – senelius. Apeliantės sugyventinis posėdžio metu pats nurodė, jog turi savo mažametį sūnų, su kuriuo kartu negyvena, nebendrauja ir prie jo išlaikymo visiškai neprisideda, todėl beprasmiška tikėtis, kad jis prisidės prie apeliantės sūnaus išlaikymo. Ieškovės minimi atsakovo nusikaltimai buvo padaryti seniai, teistumas yra išnykęs, atskovas subrendo kaip asmenybė ir nebėra linkęs į agresyvumą. Dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu apeliantė nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, o liudytojos – jos draugės – parodymai vertintini kritiškai. Apeliantė taip pat nutylėjo aplinkybę, kad pati buvo teista už nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo laikotarpiu ieškovė vaiką aplankė tik vieną kartą, tačiau nesusivaldė nepavartojusi alkoholio. Nepilnametis vaikas buvo apklaustas teismo posėdžio metu ir VTAT darbuotojų, jis aiškiai išreiškė savo norą gyventi su tėvu, todėl teismas pagrįstai į tai atsižvelgė. Ieškovės iniciatyva dėl bylos iškėlimo neturi reikšmės, nes 7 metus ji visiškai vaiku nesirūpino, o vaikui gyvenant su tėvu ir seneliais, atsakovui nebuvo būtinybės kreiptis į teismą dėl vaiko gyvanamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas, todėl, spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras.

Apeliantė nurodo galinti suteikti vaikui geresnes gyvenimo sąlygas, turi pastovų gyvenamąjį būstą – apie 2 metus nuomojasi butą, kai tuo tarpu atsakovas nuolat keičia gyvenamąją vietą ir vaikui negali suteikti nuolatinio gyvenamojo būsto. Šie apeliantės teiginiai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. VTAT 2008-10-03 atlikus apeliantės buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimą nustatyta (t. I, b. l. 151), kad apeliantės nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, be jos ir sugyventinio gyvena dar du asmenys, virtuvė prirūkyta, yra įtarimų, kad bute nuolat girtaujama. 2008-11-04 atvykus be įspėjimo, tarnybos darbuotojos į butą nebuvo įleistos (t. II, b. l. 9). Posėdžio metu apeliantės pateiktoje 2009-05-29 sudarytoje darbo sutartyje (t. II, b. l. 38) apeliantės gyvenamoji vieta jau nurodyta kita – (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Tuo tarpu dabartines vaiko gyvenimo salygas VTAT įvertino gerai. Tai, kad vaikas šiomis sąlygomis gyvena daugiau kaip septynerius metus, yra objektyvus faktas.

Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi antrąja, t. y. 2008-11-06, o ne 2008-08-11 – apeliantei palankia, VTAT išvada. Teismas pagrįstai rėmėsi antrąja išvada, kuri vertintina kaip išsamesnė ir galutinė, padaryta VTAT įvertinus ir naujai paaiškėjusias aplinkybes (t. I, b. l. 150). Pirmoji išvada duota nepatikrinus realių buitinių vaiko gyvenimo sąlygų ir nebendravus su nepilnamečiu vaiku, antroji – ištyrus abiejų tėvų buities ir gyvenimo sąlygas, pabendravus su vaiku, išklausius mokytojos ir senelių nuomonės (t. II, b. l. 9).

Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, senelių, kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius, galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūrį į vaiką ir kitas turinčias reikšmę aplinkybes. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra labiau prisirišęs prie tėvo sugyventinės, kurios dukrą laiko savo seserimi. Taip pat vaiką sieja labai tamprus ryšys su seneliais – atsakovo tėvais. Vaikui labai gerai sekasi mokykloje, senelių sodyboje jis rūpinasi savo augintiniais – šunimis bei triušiais. Apeliantė faktiškai visą bylos nagrinėjimo laikotarpį niekur nedirbo, nors nuolat žadėjo įsidarbinti, ir tik bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje pateikė įrodymą, kad laikinai įsidarbino (t. II, b. l. 38). Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovas šioje srityje yra aktyvus, dirbo kituose miestuose, užsienyje, šiuo metu turi nuolatinį darbą (t. II, b. l. 36).

Atmestinas apeliantės argumentas dėl vaiko nuomonės įtakos ginčo išsprendimui. Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 str. 2 d.). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepilnamečio vaiko išklausė, išsiaiškino jo norus (CK 3.177 str.) ir į juos atsižvelgė spręsdamas ginčą.

Atskirai pažymėtina, kad ieškovė negyveno su vaiku beveik visą pastarojo gyvenimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-05-10 nutartyje civilinėje byloje 3K-3-320/2006 išaiškino, kad sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus. Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšys su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis; kitos aplinkybės, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Tarptautinė ir Lietuvos teismų praktika orientuota į ilgesnį nei vienerių metų gyvenimą vaiko poreikius atitinkančioje aplinkoje. Tokios aplinkos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir pagrįstai nusprendė nekeisti vaiko jau 7 metus turimą šeimos aplinką. Apeliantė neįrodė esant būtinus ir pateisinamus vaiko teisių apsaugos interesais pagrindus keisti vaiko nusistovėjusią šeimos aplinką, kuri užtikrina dabartinių jo poreikių tenkinimą. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl 7 metų berniuko teisės augti jam jau įprastoje aplinkoje, kurioje užtikrintas jo vystymasis, atitinka teisės normas bei teismų praktiką taikant CK 3.169 str. 2 dalį.

Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1 p.).

Kadangi apeliacinis skundas atmestas, tai iš ieškovės atsakovui priteistinos advokato atstovavimo išlaidos, patirtos apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgus į bylos kategoriją ir teiktų teisinių paslaugų mastą (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir atstovavimą teismo posėdyje) apeliacinėje instancijoje, priteistina 700 Lt suma (LR CPK98 str.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 325–333 str.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. Š. 700 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje D. Š.

Kolegijos pirmininkė Danguolė MartinavičienėKolegijos teisėjai Alvydas ŽerlauskasAlmantas Padvelskis