- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- AN2-439-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-17-3-00059-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pareiškėjas
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. atstovo advokato V. M. ir institucijos, surašiusios nutarimą dėl administracinio nusižengimo – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės R. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. B. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) 2019 m. vasario 11 d. nutarimu buvo nubausta 430 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), prie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,1451 ha, suformuotas atlikus kadastrinius matavimus) savavališkai užėmė ir naudojo kaip namų valdą 0,0886 ha valstybinės žemės plotą bei 0,0258 ha privačios žemės plotą, kurie nuosavybės teise priklauso kitiems žemės savininkams, t. y. tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi pareiškėjos R. B. skundą tenkino, panaikino NŽT Jonavos skyriaus vedėjos R. A. 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. NZT-ANR_N-183-2019 ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė.
1.1. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja nuo pat pradžių neigė savo kaltę, teigdama, jog savavališkai nėra užėmusi kitiems savininkams priklausančių žemės plotų, inicijavo teisinį procesą administraciniame teisme, konfliktuoja su NŽT ir nesutaria dėl žemės sklypo ribų, todėl teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog pareiškėja jai inkriminuojamą nusižengimą – savavališką valstybinės žemės užėmimą ir naudojimą – padarė tyčia, aiškiai suvokdama, kad užima kitiems savininkams priklausančius žemės plotus. Teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties – tyčinės kaltės formos.
1.2. Teismas konstatavo, kad procesas šiuo atveju buvo pradėtas NŽT iniciatyva, todėl R. B. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negali būti patenkintas. Teismas nurodė, jog pareiškėja, siekdama, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėja R. B. nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dalimi, kuria netenkintas jos prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį dalyje dėl advokato išlaidų priteisimo R. B.; 2) priteisti iš NŽT Jonavos skyriaus nagrinėjamoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (išlaidas advokato pagalbai apmokėti) pagal pateiktus šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus.
1.1. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalis numato, jog proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
1.2. Atsižvelgiant į tai, kad R. B. atžvilgiu teismas nutraukė administracinio nusižengimo bylą, kad proceso išlaidoms priskiriamos kitos išlaidos, kurias turėjo proceso dalyviai (įskaitant ir išlaidas, patirtas dėl atstovo turėjimo), taip pat į tai, kad R. B. šias išlaidas patyrė dėl NŽT Jonavos skyriaus netinkamų veiksmų bei atsižvelgiant į byloje pateiktus dokumentus, patvirtinančius jos išlaidas advokato pagalbai apmokėti, reikalavimas dėl advokatų išlaidų priteisimo buvo nepatenkintas nepagrįstai.
2. NŽT Jonavos skyriaus atstovė R. B., nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-162-598/2019 ir priimti naują nutarimą.
2.1. Skunde nurodė, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo bylą, neteisingai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir netinkamai nustatė, kad nagrinėjamu atveju nėra ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio – tyčios.
2.2. R. B. dalyvavo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų paženklinime vietoje, pasirašė ant 2001 m. gegužės 30 d. žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo akto bei ant 2001 m. sausio 18 d. sklypo plano, sudaryto, kadastrinių matavimų pagrindu. Taigi, R. B. turėjo būti žinomos tikslios žemės sklypo ribos.
2.3. R. B. statydama ūkinį pastatą ir tvorą, tiksliai žinojo savo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribas ir suvokė, kad minėtas statinys ir tvora yra statomi už jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų. Tokie R. B. veiksmai laikytini tyčiniais.
2.4. Žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra atlikti kadastriniai matavimai, kurie yra teisingi ir nėra nuginčyti ar ginčijami šiuo metu teisme. Taip pat ir pati R. B. niekada nėra pareiškusi prieštaravimų žemės sklypo atliktiems kadastriniams matavimams.
2.5. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad būtent ūkinio pastato statymo metu (2012 m.), R. B. būtų kilę abejonių dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų tikslumo, neaiškumo, ar žemės sklypo ribas būtų ginčijusi teisme. Teismas visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai padarė išvadą, kad šiuo metu esantys ginčai su R. B. turėjo įtakos statinio ir tvoros pastatymui svetimoje žemėje. Pažymėjo, kad iki 2018 m. tarp NŽT Jonavos skyriaus ir R. B. nebuvo ginčo dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.
2.6. 2018 m. žemės sklypui (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai buvo atlikti kadastriniai matavimai. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų byloje dokumentai buvo sukomplektuoti tinkamai, besiribojančių žemės sklypų linijų ilgiai ir konfigūracija bendruose posūkio taškuose buvo identiški, todėl sklypo planas ir ribų paženklinimo-parodymo aktas buvo suderinti bei kadastriniai matavimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Tik NŽT Jonavos skyriui pateikus tikrinti ir derinti naujai parengtus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylą ir sklypo planą, buvo nustatyta, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos, atlikus kadastrinius matavimus, neatitinka šių žemės sklypų privatizavimo metu nustatytų ribų. Kadangi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra atlikti anksčiau (2001 m.), nei sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 m.), todėl atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendriems riboženkliams turėjo būti paliekamos ankstesnės matavimo metu nustatytos koordinatės.
2.7. R. B. žinodama savo sklypo ribas, sąmoningai bandė pakeisti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dislokacijos vietą, siekiant užimti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip savo nuosavybės teisę, valstybinės ir privačios žemės dalis, kuriose yra pastatyti ūkinis pastatas ir tvora.
Atsiliepimas
5. NŽT Jonavos skyriaus atstovė R. B. atsiliepimu į R. B. apeliacinį skundą prašo R. B. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
1.1. Atsiliepime nurodė, kad išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) bylinėjimosi išlaidos gali būti atlyginamos, tik jei byla pradėta pagal nukentėjusiojo pareiškimą (BPK 105 straipsnio 6 dalis). Pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, be to, nukentėjusiuoju pripažįstama administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi.
1.2. NŽT, kuri inicijavo administracinio teisės pažeidimo bylos procesą, pagal ANK 578 straipsnio 1 dalį, negali būti pripažinta nukentėjusiąja. Taip pat BPK nenumato galimybės išteisintajam priteisti proceso išlaidas iš valstybės ar jos institucijos, kuri pradėjo procesą, todėl teismui tenkinus R. B. skundą, bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteistos iš NŽT.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Pareiškėjos R. B. atstovo advokato V. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės R. B. apeliaciniai skundai atmetami.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis).
8. NŽT atstovės apeliaciniame skunde ginčijama teismo nutartis dėl institucijos nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos R. B. atžvilgiu nutraukimo. R. B. gynėjo apeliaciniame skunde ginčijamas teismo sprendimas netenkinti pareiškėjos prašymo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Dėl NŽT atstovės apeliacinio skundo
9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl R. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad R. B. kaltė padarius ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.
10. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą. Pagal formuojamą teismų praktiką laikomasi pozicijos, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio l dalyje, sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį turi būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.
11. R. B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji savavališkai užėmė ir naudojo kaip namų valdą 0,0886 ha valstybinės žemės plotą bei 0,0258 ha privačios žemės plotą nuosavybės teise priklausantį kitiems žemės savininkams, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą, kurioje žemės savininkams ir naudotojams numatyta pareiga savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. atlikus R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naujus kadastrinius matavimus jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, tačiau šio žemės sklypo riba nesutapo su gretimo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) riba, kuris taip pat priklauso pareiškėjai R. B. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjai R. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai, kurie buvo atlikti 2001 m. ir 2010 m. sutapo, tačiau 2018 m. atliekant kadastrinius matavimus šio žemės sklypo koordinatės buvo pakeistos. Matininkas G. U. paaiškino, kad 2018 m. turėdamas geresnius įrankius padarė tikslesnius matavimus ir patikslinto koordinates. Pabrėžė, kad kol sklypų ribos nėra įregistruotos, negalima teigti, kad sklypas priklauso valstybei, kadangi anksčiau jokio laisvo fondo nebuvo, o visi pareiškėjos žemės sklypai buvo šalia. Taigi, šis žemės sklypas ne pasislinko, o tiesiog buvo nustatytos tikslios jo koordinatės.
13. Pareiškėja naujus kadastrinius matavimus pateikė derinti NŽT, tačiau ji atsisakė įregistruoti kadastrinius matavimus, motyvuojant tuo, kad atliktų kadastrinių matavimų tų pačių posūkio taškų koordinatės ženkliai skiriasi, o 2001 m. ir 2010 m. žemės sklypų planų niekas neginčijo, todėl juose įtvirtintos koordinatės laikytinos teisingomis. NŽT Jonavos skyriaus atliko žemės naudojimo patikrinimą ir 2018 m. lapkričio 12 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nustatyta, kad pareiškėja prie žemės sklypo minėto savavališkai užėmė ir naudojo kaip namų valdą 0,0886 ha valstybinės žemės plotą bei 0,0258 ha privačios žemės plotą nuosavybės teise priklausančius kitiems žemės savininkams. Tačiau pareiškėja teigė, kad tvora ir ūkinis pastatas yra pastatyti jos privačioje teritorijoje, kuri visada jai priklausė. Pareiškėjos duomenimis, ji ūkinį pastatą pasistatė 2012 m., tačiau jo neįteisino, o tarp minimų žemės sklypų nėra įsiterpusi valstybinė žemė. Taigi, ji nėra užėmusi nei valstybinės žemės, nei kaimynams priklausančios žemės dalies.
14. Skunde cituojama ANK 110 straipsnio 1 dalis ir tvirtinama, kad šio nusižengimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą. Tai reiškia, kad nustatant administracinį teisės nusižengimą, būtina konstatuoti, kad pažeidimo objektas yra tinkamas ir pažeidėjo užimtas žemės plotas tikrai priklauso ne jam.
15. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Regionų apygardos administraciniame teisme Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr.: eI-3435-402/2019, pagal pareiškėjos R. B. skundą, kuriuo ji prašo įpareigoti NŽT įregistruoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atidalinti vienos paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į dviejų paskirčių žemės sklypus – miškų ūkio paskirties ir žemės ūkio naudmenų. Byla nagrinėjama, galutinis procesinis sprendimas byloje nėra priimtas.
16. Taigi, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju negalima daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjai priklausančio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) ribos yra visiškai aiškios (kadangi dėl jų vyksta ginčas teisme), be to, kad jos visiškai aiškios ir pareiškėjai ir kad pareiškėja R. B. neabejotinai žinojo, jog savavališkai užima ne jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalis, kad suvokė nurodytas aplinkybes ir veikė tyčia.
17. Kadangi byloje yra pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos R. B. kaltės (tyčios), konstatuota, kad šiuo atveju nenustatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis – tyčinė kaltė, o nesant vieno iš administracinio nusižengimo sudėties elemento (kaltės), administracinė atsakomybė nekyla.
18. Pagal teismo aukščiau nustatytas aplinkybes skundžiamoje nutartyje nurodyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai neatitinka inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria panaikintas NŽT nutarimas ir administracinio nusižengimo byla R. B. atžvilgiu nutraukta yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tenkinti NŽT atstovės apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl R. B. gynėjo apeliacinio skundo
19. Pareiškėjos R. B. gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjos atstovas advokatas V. M. pateikė prašymą atlyginti R. B. patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovas skunde cituoja BPK 104 straipsnį, reglamentuojantį nukentėjusiajam proceso išlaidų priteisimą iš nuteistojo.
20. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje išdėstytiems argumentams, kad ANK 577 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba. Tačiau nuostatų dėl administracinių nusižengimų procese atsiradusių išlaidų advokatui atlyginimo įstatymų leidėjas neįtvirtino. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato galimybę tik pripažinus kaltinamąjį kaltu iš jo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išteisintajam (šiuo atveju asmeniui, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta) išieškoti jo gynybos išlaidas iš valstybės ar jos institucijų.
21. Kadangi procesas šiuo atveju buvo pradėtas Nacionalinės žemės tarnybos iniciatyva, R. B. prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas negalėjo būti patenkintas, tas pats pasakytina ir apie jos prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju pareiškėja, siekdama, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos būtų atlygintos, turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjos R. B. atstovo advokato V. M. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės R. B. apeliacinių skundų netenkinti, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nuta rtis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.